e393d7af-1cb3-4962-a95f-8fbef4ffd2f9 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-620-891/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03567-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, Donatai Leščiuvienei, Monikai Linkutei, dalyvaujant prokurorams Linui Silevičiui, Miglei Lukševičienei, nuteistojo I.

G. (I. G.) gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. G. gynėjo advokato J. Jasaičio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. vasario 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra iki 2022 m. birželio 30 d. VisiÅ¡kai tenkinti nukentėjusiojo A. P. (A. P.) ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai ir iÅ¡ I. G. A. P. priteista 3 000 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 3 704,28 Eur dėl nukentėjusiojo A. P. gydymo ir 5 % dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos turtinės žalos sumos, palÅ«kanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. I. G. nuteistas už tai, kad 2022 m. sausio 29 d., apie 22.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namo (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto su A. P. metu sudavė pastarajam ne mažiau kaip vienÄ kartÄ gėlių vazonu į galvos kairę pusę, padarydamas Å¡iam muÅ¡tinę žaizdÄ galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kairėje momeninėje srityje, skeveldrinį, atvirÄ Ä¯spaustinį kairiojo momenkaulio lūžį su kietojo galvos smegenų dangalo suplėšymu, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo ir po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, ir su sumuÅ¡imo židiniu kairėje kaktinėje skiltyje, tai yra sužalojimus, kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo I. G. gynėjas advokatas J. Jasaitis praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį ir paskirti I. G. bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, bei patvirtinti I. G. ir A. P. taikos sutartį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Anot apelianto, nuosprendis keistinas, nes yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi I. G. neteisingai paskirta bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punktas), netinkamai iÅ¡spręsti civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo klausimai (BPK 328 straipsnio 4 punktas). 2.1.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡ioje byloje nėra ginčo dėl I. G. kaltės ir nusikaltimo kvalifikacijos, tačiau teismas, skirdamas bausmę, nesilaikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, įpareigojančių atsižvelgti į nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, taip pat paskyrė bausmę, aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujančiÄ teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Gynėjas skunde pažymi, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teisiamasis posėdis truko 32 minutes, teisiamÄ jį gynė valstybės paskirtas gynėjas, A.

P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tik kaip liudytojas, nukentėjusiuoju nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei dalyvavo teisiamajame posėdyje, teisėjas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nesigilino į jos esmę, nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, kaltininko asmenybę, civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Anot advokato, teismas, skirdamas I. G. bausmę, apsiribojo formaliu bylos aplinkybių ir įrodymų iÅ¡vardijimu, neatkreipdamas dėmesio į toliau nurodomas bylai reikÅ¡mingas detales.

Pirma, byloje nėra jokių A. P., kaip nukentėjusiojo, parodymų, jis nėra iÅ¡sakęs jokios savo pozicijos nei dėl patirtos žalos dydžio, nei dėl savo požiÅ«rio į kaltininkÄ ir jam gresiančiÄ bausmę. Po nuosprendžio paskelbimo advokatui suradus nukentėjusįjį ir su juo pakalbėjus A. P. pareiÅ¡kė, kad nėra gavęs ir pasirašęs jokių Å¡aukimų į teismo posėdį, jam nebuvo žinoma teisiamojo posėdžio data, jokių pretenzijų kaltininkui jis neturi ir nėra suinteresuotas, kad pastarajam bÅ«tų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Antra, incidento metu nukentėjusysis buvo labai girtas ir nieko neprisimena apie konflikto ir sužalojimo aplinkybes. Trečia, I. G. 2022 m. vasario 2 d. įtariamojo apklausos protokole paaiÅ¡kino, o 2022 m. balandžio 13 d. protokole patvirtino, kad incidento vakarÄ nukentėjusysis A. P. Å¡aukė ant A. L. sesers, kuri pradėjo verkti, ir keikėsi, bandė suduoti A. L., o I. G. buvo tarp judviejų ir bandė raminti; po to A. P. du kartus trenkė I. G. į skruostÄ , bandė provokuoti muÅ¡tynėms; I. G. Å«gis yra 182 cm, o A.

P. – apie 190 cm; tik po to nuteistasis atsitiktinai paėmė po ranka pasitaikiusį keramikinį gėlių vazonėlį ir metė jį A. P. į galvÄ , bet nesitikėjo tokio sužalojimo. Ketvirta, apie tai, kad nukentėjusysis sudavė du smÅ«gius nuteistajam į veidÄ , paraÅ¡yta užduotyje ekspertui atlikti tyrimÄ , tačiau Å¡i aplinkybė dėl nežinomų priežasčių nepaminėta kaltinamajame akte ir teismas jos taip pat nesiaiÅ¡kino. Penkta, apie tai, kad I. G. visada sakydavo, jog nevartoja alkoholio, apklausti kaip liudytojai paminėjo I.

O. (2022 m. sausio 30 d. apklausos protokolas) ir A. P. (2022 m. vasario 10 d. apklausos protokolas). Å eÅ¡ta, teismas, apibÅ«dindamas nuteistÄ jį, nepagrįstai nurodė, kad jis nedirba, nes pats I. G. 2022 m. vasario 2 d. įtariamojo apklausos protokole ir teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad gyvena Lietuvoje nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, nesusirado oficialaus darbo, nes neturi darbo vizos, tačiau dirba įvairius atsitiktinius darbus, o uždirbtus pinigus siunčia į MoldovÄ savo dukrai ir motinai, kurios neturi jokių pajamų (duomenys apie siunčiamas sumas bei giminystės ryšį bus pateikti apeliacinės instancijos teismui), ir Å¡is jo paaiÅ¡kinimas nėra paneigtas.

Septinta, teismas, apibÅ«dindamas I. G. asmenybę, nurodė tik tai, kad jis baustas administracine tvarka, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog I. G. yra administracine tvarka baustas tik keletÄ kartų už važiavimÄ miesto transportu be bilieto, dažniausiai 16 Eur bauda, bet visas baudas yra sumokėjęs, o tai liudija apie nedidelį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. 2.2. Apeliaciniame skunde, pacitavus daug teismų praktikos dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, tvirtinama, jog įvertinus visas veikos padarymo aplinkybes ir nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, darytina neabejotina iÅ¡vada, kad 2022 m. sausio 29 d.

įvykusio incidento metu I. G. veiksmai sužalojant A. P. buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio ir jam nebūdingi, o tai pagrįstai leidžia tikėtis, jog nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra neadekvati ir neproporcinga padarytam nusikaltimui, kuris nukentėjusiajam nesukėlė jokių ilgalaikių sveikatos problemų, o nuteistasis, būdamas suimtas nuo veikos padarymo dienos, jau patyrė bausmės poveikį, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. 2.3.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, visiÅ¡kai tenkindamas nukentėjusiojo A. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad jis yra pagrįstas ir motyvuotas, nors jokių motyvų ir įrodymų apie jam padarytos žalos dydį A. P. teismui nepateikė. Pasak apelianto, teismas nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis leidžia jam atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ , tačiau kažkodėl teigė, kad nesiremia teismų formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklėmis, tai yra teismų praktika.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme teismui bus pateikti duomenys apie nuteistojo ir nukentėjusiojo susitarimÄ dėl žalos atlyginimo.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, tai yra atsižvelgiant į I. G. charakteristikÄ , į tai, kad jis jau yra suimtas nuo pavasario ir iÅ¡ esmės atlieka bausmę, tai yra pajuto bausmės poveikį, į tai, kad incidentas įvyko atsitiktinai, nuteistasis įsipareigojo atlyginti žalÄ ir dalį padarytos žalos nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai jau atlygino, paskirti I. G. bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, bei patvirtinti tarp jo ir nukentėjusiojo A.

P. sudarytÄ taikos sutartį. Prokurorė siÅ«lė netenkinti apeliacinio skundo dalies dėl bausmės rÅ«Å¡ies pakeitimo, nes įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes nei padaryta veika, nei I. G. asmenybė nėra kažkuo iÅ¡skirtinės, duodančios pagrindÄ manyti, kad teisingumas nebus įgyvendintas skiriant sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį. Prokurorė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė, kokiais motyvais skiria laisvės atėmimo bausmę, motyvavo jos dydį, įvertino reikÅ¡mingas aplinkybes.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad I. G. bÅ«tų veikęs bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ar peržengiant bÅ«tinÄ jÄ gintį. Dėl to, anot prokurorės, Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o I. G. paliktina bausmė, kuriÄ jam skyrė pirmosios instancijos teismas. Dėl priteisto civilinio ieÅ¡kinio prokurorė sutiko su gynėjo praÅ¡ymu ir pažymėjo, kad buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis, nukentėjusysis sutiko sumažinti tÄ civilinį ieÅ¡kinį, dalis žalos jam netgi buvo atlyginta, todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo iÅ¡sakyta pozicija, nors jo Å¡iuo metu jau nėra ir nėra galimybės jo paklausti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo I. G. gynėjo advokato J. Jasaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo I. G. gynėjas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei I. G. kaltės neginčija, nesutinka tik su nuteistajam paskirta bausme – praÅ¡o jÄ Å¡velninti, taip pat praÅ¡o pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria visiÅ¡kai tenkintas nukentėjusiojo A.

P. civilinis ieÅ¡kinys bei patvirtinti I. G. ir A. P. taikos sutartį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl Å¡ių apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Dėl nuteistajam skirtos bausmės 5. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas nesutinka su I. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, praÅ¡ydamas paskirti I.

G. bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, gynėjas iÅ¡ esmės kelia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimÄ .

6. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam I. G. paskirtos bausmės pagrįstumo pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę Å¡velninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ), ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

8. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-226/2010, Nr. 2K-19/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018).

Taigi remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama tik iÅ¡imtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų bÅ«ti laikomas teisingu. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-126-693/2018).

9. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas, baudžiamas laisvės atėmimu iki deÅ¡imties metų. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę I.

G., teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal bylos duomenis, kaip I. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teisingai buvo pripažinta tai, kad nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę I. G. taip pat buvo įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rÅ«Å¡is, tai yra, kad nuteistasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, bei nuteistojo asmenybė – darbingo amžiaus, tačiau oficialiai nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti I. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskyrus tik vienintelę sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ .

10. Byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų, taip pat nenustatyta nei iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių I. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su I. G. asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas I. G. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nors tiesiogiai ir nevertino galimybės taikyti I. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau, individualizuodamas bausmę, nenustatė pagrindo nuteistajam I. G. skirti Å¡velnesnę, negu nustatyta įstatyme, bausmę. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija tokio pagrindo taip pat neįžvelgia. Apelianto argumentai, kad nukentėjusysis po nuosprendžio paskelbimo nurodė, jog jokių pretenzijų I. G. neturi ir nėra suinteresuotas, kad jam bÅ«tų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat, kad incidento metu nukentėjusysis buvo labai girtas ir nieko neprisiminė apie konflikto ir sužalojimo aplinkybes bei kiti panaÅ¡Å«s argumentai, nėra pagrindas konstatuoti mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos I. G. asmenybės ir Å¡eimyninės aplinkybės (nors neoficialiai, bet iki sulaikymo I. G. dirbo įvairius atsitiktinius darbus, o uždirbtus pinigus siuntė į MoldovÄ savo dukrai ir motinai, kurios neturi jokių pajamų, nuteistojo asmenybė nėra pavojinga visuomenei ir pan.), elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, turint omenyje ilgalaikio įkalinimo neigiamÄ poveikį nuteistojo socialiniams ryÅ¡iams ir resocializacijos perspektyvai, nėra tokios, kad galėtų bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinės, kuriomis galima pagrįsti sprendimÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

11. Kita vertus, teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pateikto apeliacinio skundo ribose, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus, taip pat apeliacinės instancijos teisme papildomai gautus ir iÅ¡tirtus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, už padarytÄ nusikaltimÄ skirdamas I. G. 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, netinkamai individualizavo bausmę, neįsigilino į visumÄ tam reikÅ¡mingų aplinkybių bei reikiamai neatsižvelgė į baudžiamajame įstatyme reglamentuotÄ bausmės paskirtį ir dėl to paskyrė I.

G. aiÅ¡kiai per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija neneigia, kad I. G. padarytas nusikaltimas – sunkus A. P. sveikatos sutrikdymas, yra labai pavojinga nusikalstama veika, nes jo smurtiniais veiksmais buvo sukeltas realus pavojus labiausiai įstatymo saugomai vertybei – žmogaus gyvybei. Tačiau individualizuodamas bausmę pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nevertino realaus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, neatsižvelgė į nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, į tai, kad konflikto metu nukentėjusysis A.

P. taip pat buvo neblaivus. Be to, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio argumentų, apylinkės teismas ir pernelyg formaliai bei pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nors neoficialiai, bet I. G. visgi dirba, Moldovoje turi Å¡eimÄ , Lietuvos Respublikoje turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , anksčiau neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka, tačiau vien tik už važiavimÄ vieÅ¡uoju miesto transportu be bilieto, tai yra už neÅ¡iurkščius administracinius nusižengimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės pakankamai teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo, kad I. G. nėra linkęs nusikalsti, piktybiÅ¡kai nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o Å¡is jo padarytas nusikaltimas buvo daugiau atsitiktinio, vienkartinio pobÅ«džio. Mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumÄ Å¡iuo atveju rodo ir I. G. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų – taikos sutarties (3 t., b. l. 77–78), mokėjimo nurodymo kopijos (3 t., b. l. 105), I.

G., padedamas gynėjo, stengiasi atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ tiek nukentėjusiajam A. P., tiek ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai, tai yra dalį skundžiamu nuosprendžiu pagal pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius priteistų sumų Å¡iuo metu jau yra atlyginęs. Tokie nuteistojo veiksmai rodo, kad jis dėl padaryto nusikaltimo iÅ¡ tiesų nuoÅ¡irdžiai gailisi ir stengiasi pasitaisyti.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visų bausmės paskyrimui reikÅ¡mingų bylos aplinkybių visumÄ , manytina, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinti sutrumpinus I. G. skirtÄ 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų 6 mėnesių. Tokios trukmės laisvės atėmimo bausmė labiau atitiks nuteistojo I. G. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, bus labiau individualizuota, bus įvertintos ne tik pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, bet ir apeliacinės instancijos teismo papildomai nustatytos, taip pat detaliau įvertintos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, keičiama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam I.

G. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiant nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo, I. G. iš naujo taikytinos ir pirmosios instancijos teismo pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos bei nauja bausmė taip pat mažintina vienu trečdaliu. Dėl nukentėjusiojo A. P. pareikšto civilinio ieškinio ir taikos sutarties tvirtinimo 13. Apeliaciniu skundu nuteistojo I. G. gynėjas nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria visiškai tenkintas nukentėjusiojo A.

P. civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ I. G. A. P. priteista 3 000 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei praÅ¡o Å¡iÄ nuosprendžio dalį pakeisti, patvirtinant I. G. ir A. P. taikos sutartį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

14. Å ioje baudžiamojoje byloje 2022 m. spalio 18 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo I. G. gynėjas pateikė 2022 m. rugpjūčio mėn. taikos sutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1602-893/2022 dėl civilinio ieÅ¡kinio, pasiraÅ¡ytÄ nukentėjusiojo A. P. ir nuteistojo I. G. gynėjo advokato J. Jasaičio (3 t., b. l. 77–78), taip pat buvo nutarta atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ , apklausti nukentėjusįjį ir civilinį ieÅ¡kovÄ A. P.. Advokatas J. Jasaitis 2022 m. lapkričio 4 d. pateikė apygardos teismui duomenis, kad nukentėjusysis A. P. 2022 m. spalio 9 d. mirė (3 t., b. l. 83–84), todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės apklausti nukentėjusiojo, o 2022 m. lapkričio 11 d. vykusio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, gynėjo praÅ¡ymu, dėl taikos sutarties sudarymo aplinkybių buvo apklausta liudytoja J. J..

15. IÅ¡ pateiktos taikos sutarties (3 t., b. l. 77–78) matyti, kad A. P. ir I. G., atstovaujamas jo gynėjo advokato J. Jasaičio, pasirašė taikos sutartį dėl neturtinės žalos atlyginimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Taikos sutartimi I. G. (atsakovas) įsipareigoja iÅ¡mokėti A. P. (ieÅ¡kovui) 4 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , tai yra lygiomis dalimis per 4 kartus po 1 200 Eur (pirmÄ iÅ¡mokÄ â€“ Å¡ios taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , o likusias 3 iÅ¡mokas – kas kalendorinį mėnesį, pradedant mokėti praėjus 1 mėnesiui po teismo sprendimo apie taikos sutarties patvirtinimÄ Ä¯siteisėjimo), o A.

P. atsisako savo reikalavimo, pateikto civiliniame ieÅ¡kinyje. Å iÄ taikos sutartį Å¡alys praÅ¡o patvirtinti priimant sprendimÄ dėl apeliacinio skundo Å¡ioje baudžiamojoje byloje. A. P. sutartyje patvirtina, kad sudarius ir tinkamai įvykdžius Å¡iÄ taikos sutartį, bus teisingai atlyginta visa jo patirta neturtinė žala dėl I. G. 2022 m. sausio 29 d. jam padaryto kÅ«no sužalojimo ir ateityje jis jokių papildomų reikalavimų tuo pagrindu I. G. nereikÅ¡. PasiraÅ¡ydamos minėtÄ sutartį Å¡alys pareiÅ¡kia, kad joms suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje, tai yra, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo sprendimui, kuriuo patvirtinama Å¡alių sudaryta taikos sutartis, civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bus galutinai iÅ¡spręstas nutraukiant civilinę bylÄ , o kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Å alys Å¡ioje sutartyje patvirtina, kad pirmoji įmoka – 1 200 Eur, sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovui (A. P.) iÅ¡mokėta grynais. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 18 d., metu nuteistojo I. G. gynėjas advokatas J. Jasaitis patikslino, kad 4 800 Eur, dėl kurių susitarta pateikta taikos sutartimi, yra visas nukentėjusiojo A. P. reikalavimas, tai yra Å¡i suma apima tiek jo patirtÄ turtinę (negautas atlyginimas), tiek neturtinę žalÄ .

16. Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Antrojoje minėto straipsnio dalyje yra nurodyta, jog, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

17. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnis numato Å¡alių procesines teises ir pareigas. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡alys gali užbaigti bylÄ taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, Å¡alys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylÄ taikos sutartimi. RaÅ¡ytinis Å¡alių taikos sutarties tekstas yra prijungtas prie bylos. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo Å¡alys, darydamos viena kitai nuolaidas, iÅ¡ naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginÄÄ .

Sudarydamos taikos sutartį, Å¡alys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sÄ lygų, nustato savo teisių ir pareigų balansÄ . Tokia sutartimi realizuojamas Å¡alių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ , privalo patikrinti, ar ji neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, vieÅ¡ajam interesui. Teismas, nustatęs tokius prieÅ¡taravimus, Å¡alių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Nesant prieÅ¡taravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina ir bylÄ nutraukia.

18. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. P. taikos sutartyje atsisako savo reikalavimo, pateikto civiliniame ieÅ¡kinyje, ir sutinka, kad nuteistasis I. G. jam atlygintų 4 800 Eur nusikaltimu padarytÄ neturtinę žalÄ . Tai, kad A. P., dalyvaujant advokatui J. Jasaičiui, iÅ¡ tiesų pasirašė taikos sutartį ir jam, pagal sutartį, buvo perduota pirma įmoka – 1 200 Eur, patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. J.. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad civiliniu ieÅ¡kiniu A.

P. prašė priteisti iÅ¡ nuteistojo I. G. 3 000 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tai yra beveik dvigubai didesnę sumÄ , dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusysis nebuvo apklaustas nei pirmosios instancijos (teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nukentėjusiajam nedalyvaujant), nei apeliacinės instancijos (nukentėjusiajam mirus) teisme, be to, taikos sutartyje nėra nurodyta tiksli jos sudarymo data (nurodyta, kad sutartis sudaryta 2022 m. rugpjūčio mėnesį), tikslios taikos sutarties sudarymo datos negalėjo nurodyti nei nuteistojo gynėjas, nei taikos sutarties pasiraÅ¡yme dalyvavusi liudytoja J.

J.. Nagrinėjamu atveju nekelia abejonių tai, kad taikos sutarties sudarymo iniciatorius buvo nuteistasis I. G. bei jo gynėjas. Taikos sutartyje nurodyta, kad šalys pareiškia, jog joms suprantamos jau ankščiau šioje nutartyje aptartos taikos sutarties sudarymo pasekmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikos sutartis sudaryta lietuvių kalba, o A. P. yra užsienio šalies pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, be to, iš taikos sutarties nematyti, kad nukentėjusįjį A.

P. bÅ«tų atstovavęs teisininkas. Nors liudytoja J. J. patvirtino, kad advokatas J. Jasaitis iÅ¡vertė nukentėjusiajam A. P. sutarties tekstÄ Ä¯ jam suprantamÄ rusų kalbÄ , vis tik, kaip matyti iÅ¡ sutarties teksto, Å¡ios sutarties egzempliorius nukentėjusiajam buvo įteiktas tik lietuvių kalba. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju teismui pateikta tvirtinti taikos sutartis kelia pagrįstų abejonių dėl jos sudarymo aplinkybių, dėl to, kad nukentėjusysis A.

P. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , aiÅ¡kiai suvokdamas visas taikos sutarties sÄ lygas ir žinodamas apie visas taikos sutarties patvirtinimo pasekmes. Å iuo atveju, vėlgi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme bei nebebuvo galimybės jį apklausti apeliacinės instancijos teisme ir esant abejonių dėl sudarytos taikos sutarties bei tikrosios nukentėjusiojo valios, nėra pagrindo patvirtinti pateiktÄ taikos sutartį.

19. Nepatvirtinus pateiktos taikos sutarties, nagrinėjamu atveju bÅ«tina patikrinti skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria visiÅ¡kai tenkintas nukentėjusiojo A. P. civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ I. G. A. P. priteista 3 000 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kadangi nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajam A. P. priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydžiu. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai tenkindamas nukentėjusiojo A. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad jis yra pagrįstas ir motyvuotas, nors jokių motyvų ir įrodymų apie jam padarytos žalos dydį A. P. teismui nepateikė. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutiktina iÅ¡ dalies.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡imtiniais atvejais, tai yra kai ieÅ¡kinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

21. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusysis A. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 8 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – teismo prašė priteisti jam iÅ¡ I. G. 3 000 Eur turtinės (dėl negauto atlyginimo) ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 97). Teismas nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino visiÅ¡kai ir priteisė jam iÅ¡ I. G. 3 000 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

22. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai patenkino A. P. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaip teisingai skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad jis yra pagrįstas ir motyvuotas, tačiau jokių įrodymų dėl jam padarytos turtinės žalos (negauto atlyginimo) dydžio A. P. teismui nepateikė. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie A.

P. darbovietę (darbo sutartis), jo gaunamÄ darbo užmokestį, nedarbingumo laikotarpį, ar kiti duomenys, kad A. P. nuo 2022 m. sausio 29 d., kuomet jį sužalojo I. G., nedirbdamas prarado bÅ«tent 3 000 Eur atlyginimo. Taigi, pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje nebuvo pagrįstas jokiais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas, nusprendęs bylÄ nagrinėti nukentėjusiajam nedalyvaujant, neturėjo jokio pagrindo ne tik kad visiÅ¡kai, bet apskritai jį tenkinti ir turėjo atmesti. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iÅ¡ anksčiau minėtos apygardos teismui pateiktos taikos sutarties, joje nukentėjusysis apskritai nepraÅ¡o atlyginti kokiÄ nors jam padarytÄ turtinę žalÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keičiamas atmetant nukentėjusiojo A. P. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

23. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo sprendžiamas nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgęs į tai, kad I. G. civilinio ieškinio dydžio neginčijo, nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino visiškai ir iš nuteistojo I. G. priteisė nukentėjusiajam 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais, yra diferencijuojama.

25. Nors, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pasisakydamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ argumentavo gana abstrakčiai, nenurodydamas į kokias konkrečias aplinkybes ar reikÅ¡mingus Å¡ios bylos faktus atsižvelgia nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo iÅ¡vados atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymÄ .

Atsižvelgus į ginamos vertybės specifikÄ , nukentėjusiajam A. P. padarytus sužalojimus ir jo sveikatos sutrikdymo mastÄ (nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nuteistojo veiksmais, pasireiÅ¡kusiais sunkaus gėlių vazono metimu į nukentėjusįjį), padarytos turtinės žalos dydį, nuteistojo turtinę padėtį, teismų precedentus panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kolegijos įsitikinimu, nukentėjusiajam A. P. pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis (5 000 Eur) yra adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, užtikrina nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

26. Apeliaciniame skunde nesutikimas su priteistos neturtinės žalos dydžiu iš esmės grindžiamas tik tuo, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, jog nesiremia teismų praktika bei tuo, kad tarp nukentėjusiojo A. P. ir nuteistojo I. G. buvo sudaryta taikos sutartis dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš tiesų pažymėjo, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) teismų formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis kitose panašiose bylose.

Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju priteistas neturtinės žalos dydis neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose. Pažymėtina, kad taikos sutarties tarp nukentėjusiojo A. P. ir nuteistojo I. G. sudarymas, netenkinus praÅ¡ymo jÄ patvirtinti ir sprendžiant dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, aktualus tik tiek, kad, kaip matyti iÅ¡ anksčiau minėtos apeliacinės instancijos teismui pateiktos taikos sutarties turinio, Å¡ia sutartimi I.

G. įsipareigoja A. P. iÅ¡mokėti 4 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , taigi, iÅ¡ esmės sutinka su beveik visu pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, mažinti neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo. Dėl to, skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje nekeistinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo I.

G. (I. G.) gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį. I. G., nuteistam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirtÄ 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams. Atmesti nukentėjusiojo A.

P. (A. P.) civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė