2024-05-08 Nr. AB-7438-3-61-3-10132-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-252-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10132-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. S., M. C., A. C. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. S., M. C., A. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. S., M. C., A. C. (toliau – ir pareiškėjai) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 23S211737 dėl M. C., 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 23S211735 dėl A. S., 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 23S210736 dėl A. C. (toliau – ir Sprendimai).

Pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame nurodė, kad pareiškėja A. C. 2023 m. gruodžio 14 d. gavo SMS žinutę dėl Migracijos departamento priimtų Sprendimų visų pareiškėjų atžvilgiu. Su priimtais Sprendimais pareiškėjai susipažino 2023 m. gruodžio 14–17 dienomis. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) asmeninėse paskyrose, popierine forma Sprendimai pareiškėjams nebuvo įteikti. Sprendimų apskundimo terminas formaliai yra praleistas, tačiau ne dėl pareiškėjų kaltės, t. y. Sprendimai jiems nebuvo tinkamai įteikti ir apie juos nebuvo laiku pranešta.

Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi neatnaujino termino pareiškėjų skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-125-442/2024 pareiškėjų atskirąjį skundą tenkino, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pasiūlant pareiškėjams pateikti papildomus įrodymus tam, kad būtų nustatytos visos reikšmingos aplinkybės apie ginčijamų Sprendimų pareiškėjams įteikimo / sužinojimo momentą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjų A. S., M. C., A. C. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti; atsisakė priimti pareiškėjų skundą; grąžino pareiškėjų atstovui V. K. 2023 m. gruodžio 27 d. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį (SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 2287 už A. S.), 2023 m. gruodžio 27 d. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį (SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 2288 už M. C.), 2023 m. gruodžio 27 d. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį (SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 2289 už A. C.), išaiškinant, kad šį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjams ginčijami Sprendimai per MIGRIS buvo išsiųsti 2023 m. lapkričio 27 d. (MIGRIS nurodytais elektroninio pašto adresais) ir laikoma, jog įteikti 2023 m. lapkričio 28 d., todėl vadovaujantis Įstatymo 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskutinė Sprendimų apskundimo diena buvo 2023 m. gruodžio 12 d., tačiau pareiškėjai skundą teismui padavė tik 2023 m. gruodžio 27 d., t. y. praleidę skundo padavimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėja A. C. apie ginčijamus Sprendimus (visų pareiškėjų atžvilgiu) buvo informuota tik 2023 m. gruodžio 14 d. SMS žinute.

Teismas vertino, kad pareiškėjų pateiktas įrodymas, t. y. ekrano nuotrauka, kuri, pasak jų, patvirtina, jog pareiškėjas M. C. tik 2023 m. gruodžio 14 d. gavo SMS žinutę iš atsakovo dėl priimtų Sprendimų visų pareiškėjų atžvilgiu, nesudaro pagrindo vertinti, jog apie ginčijamus Sprendimus jie sužinojo tik 2023 m. gruodžio 14 d. Iš pateiktos SMS žinutės kopijos turinio matyti, jog Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 14 d. 15:02 val. pateikė informaciją (gauta žinutė MIGRIS paskyroje), t. y. nurodė prisijungti adresu (duomenys neskelbtini) ir perskaityti žinutę, tačiau iš šios atsakovo žinutės nėra galimybių nustatyti, kam ji buvo adresuota (kas yra žinutės gavėjas). Pateiktoje ekrano nuotraukoje nenurodyta, jog adresatas-gavėjas yra pareiškėjas M. C.. Be to, minėtoje SMS žinutėje taip pat nėra detalizuota, apie ką konkrečiai Migracijos departamentas informavo, t. y. ar šia SMS žinute tikrai buvo siekta informuoti pareiškėjus (konkrečiai M. C.) apie jų atžvilgiu priimtus Sprendimus. Pareiškėjų pateikta kita ekrano nuotrauka, iš kurios matyti Migracijos departamento siųstų žinučių sąrašas, įskaitant 2023 m. gruodžio 14 d. žinutė (gauta žinutė MIGRIS paskyroje) taip pat nepatvirtina, kad jos buvo siųstos konkrečiai pareiškėjams. Iš pateiktos ekrano nuotraukos nėra galimybių spręsti, kas yra šių žinučių gavėjas. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, jog pareiškėjų į bylą pateiktos ekrano nuotraukos yra neinformatyvios, nekonkretizuotos, o 2023 m. gruodžio 14 d. žinutės tekste nenurodyta, kad būtent pareiškėjui M. C. buvo pateikta informacija apie priimtus Sprendimus.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 15 d. raštu pasiūlė pareiškėjams iki 2024 m. vasario 26 d. pateikti į bylą papildomus įrodymus tam, kad būtų nustatytos visos reikšmingos aplinkybės apie Sprendimų pareiškėjams įteikimo / sužinojimo momentą. Siekdami pašalinti bet kokias abejones, pareiškėjai turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus, iš kurių būtų galima aiškiai ir nedviprasmiškai spręsti, jog pareiškėjai tik 2023 m. gruodžio 14 d. SMS žinute susipažino su jų atžvilgiu priimtais Sprendimais, tačiau iki nustatyto termino jokių duomenų nepateikė.

Teismas vertino, kad, nesant kitų duomenų, nėra pagrindo nesutikti su atsakovo pateiktais duomenimis, t. y. jog Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjų A. S. ir M. C. prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi per MIGRIS ir juos išnagrinėjęs, 2023 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimus (panaikinti leidimą laikinai gyventi), kuriuos 2023 m. lapkričio 27 d. išsiuntė pranešimu per MIGRIS paskyrą elektroniniu paštu: A. S. – (duomenys neskelbtini), ir M. C. – (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjos A. C. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi per MIGRIS ir jį išnagrinėjęs, 2023 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą (panaikinti leidimą laikinai gyventi), kurį pareiškėjai 2023 m. lapkričio 27 d. išsiuntė pranešimu per MIGRIS paskyrą elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjams ginčijami Sprendimai buvo išsiųsti tokiais elektroninio pašto adresais, kokius pareiškėjai patys nurodė prašymuose pakeisti leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjai nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovą buvo informavę apie pasikeitusius elektroninio pašto adresus, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimus pareiškėjams siuntė ir įteikė pareiškėjų prašymuose nurodytais bei galiojančiais elektroninio pašto adresais.

Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog 2023 m. lapkričio 27 d. pranešimus dėl Sprendimų pareiškėjai perskaitė tik 2023 m. gruodžio 14–15 dienomis (dėl ko jie praleido Sprendimo apskundimo terminą) yra pačių pareiškėjų pasirinktas atitinkamas elgesio variantas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas M. C. prašymą pakeisti leidimą gyventi pateikė 2022 m. rugpjūčio 1 d., pareiškėjas A. S. prašymą pakeisti leidimą gyventi pateikė 2022 m. rugpjūčio 23 d., o pareiškėja A. C. prašymą išduoti leidimą gyventi pateikė 2022 m. rugpjūčio 26 d. Teismas vertino, kad pareiškėjai, būdami pakankamai atidūs bei rūpestingi, turėjo ir privalėjo patys sekti per MIGRIS pateiktų prašymų nagrinėjimo eigą (procesą), tačiau to nedarė, t. y. prie MIGRIS paskyros prisijungė tik 2023 m. gruodžio 14–15 dienomis, dėl ko kilo neigiamos pasekmės.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai terminą skundui dėl Sprendimų panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jų valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Todėl teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

III. Pareiškėjai A. S., M. C., A. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartyje pasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų ir pripažino, kad pranešimai dėl ginčijamų Sprendimų buvo perskaityti (įteikti) 2023 m. gruodžio 14–15 dienomis. Pareiškėjai laikosi nuomonės, kad jie pateikė į bylą visus įrodymus, iš kurių pakanka padaryti išvadą, jog Sprendimai buvo perskaityti (įteikti) pareiškėjams 2023 m. gruodžio 14–15 dienomis. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų dėl Sprendimų įteikimo dienos, išskyrus pareiškėjų asmeninės paskyros kopijas.

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas turėjo galimybę susipažinti su įrodymais atidžiau, ant kiekvieno iš dokumento yra įrašas, kam priklauso asmeninė paskyra ir nurodytos pavardės A. S., M. C., A. C.. SMS žinutėje rašoma, kad sprendimai priimti, SMS žinutėje nėra duomenų kokie sprendimai priimti, bet susipažinti su sprendimais galima tik MIGRIS, ką pareiškėjai ir padarė 2023 m. gruodžio 14–15 dienomis ir pateikė skundą teismui, nepraleisdami termino.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pateikė samprotavimus dėl pareiškėjų pasirinkto atitinkamo elgesio varianto, dėl neva pareigos operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, taip pat kaltinimus, kad pareiškėjai turėjo ir privalėjo patys sekti per MIGRIS pateiktų prašymų nagrinėjimo eigą (procesą), tačiau to nedarė, t. y. prie MIGRIS paskyros prisijungė tik 2023 m. gruodžio 14–15 dienomis, dėl ko kilo neigiamos pasekmės, o tai verčia abejoti, ar teismas yra objektyvus ir nešališkas. Pareiškėjų teigimu, teisėja netinkamai ir neobjektyviai vertino įrodymus byloje, priimta nutartis nepagrįsta ir neteisėta, išvados ir teiginiai yra prieštaringi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas iš Migracijos departamento pateiktų duomenų nustatė, jog ginčijami Sprendimai pareiškėjams buvo išsiųsti 2023 m. lapkričio 27 d. per MIGRIS (MIGRIS nurodytais elektroninio pašto adresais). Teismas sprendė, kad pareiškėjams apie ginčijamus Sprendimus buvo žinoma jau nuo 2023 m. lapkričio 28 d., tačiau į teismą su skundu pareiškėjai kreipėsi 2023 m. gruodžio 27 d., t. y. praleidę terminą skundui paduoti. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, konstatavęs, kad pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jų valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis.

Pareiškėjai atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad termino skundui paduoti jie nepraleido, nes apie ginčijamus Sprendimus sužinojo 2023 m. gruodžio 14–15 dienomis, kai prisijungė prie asmeninės paskyros MIGRIS, o teisėja netinkamai ir neobjektyviai vertino įrodymus byloje.

Dėl atskirojo skundo argumentų, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja buvo neobjektyvi ir šališka, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina teisėjos šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjų skundo priėmimo klausimą išnagrinėjo ir procesinį teismo sprendimą priėmė šališkas, neobjektyvus teismas.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 132 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, privalo šį sprendimą per MIGRIS išsiųsti užsieniečiui, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS. Kai šis prašymas užpildytas ne per MIGRIS, sprendimas išsiunčiamas prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu, jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, arba registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu.

Apraše nustatyta, kad užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildo per MIGRIS, pateikdamas Aprašo 1 ar 2 priede nurodytus duomenis, tarp jų – kontaktinius duomenis, įskaitant telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Taigi, atsižvelgiant į minėtas Aprašo nuostatas, užsienietis visais atvejais, teikdamas prašymą per MIGRIS, turi nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo jam galės būti siunčiami pranešimai ar nustatyta tvarka įteikiami Migracijos departamento sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024).

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento pirmosios instancijos teismui pateiktais duomenimis, kad Migracijos departamento Sprendimai pareiškėjams buvo išsiųsti 2023 m. lapkričio 27 d. per MIGRIS į pareiškėjų paskyras, kurios susietos su jų elektroninio pašto adresais: A. S. – (duomenys neskelbtini), M. C. – (duomenys neskelbtini), A. C. – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai tvirtina, jog apie ginčijamus Sprendimus sužinojo 2023 m. gruodžio 14–15 dienomis, kai prisijungė prie paskyros MIGRIS. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad MIGRIS iš tiesų Sprendimai perskaityti 2023 m. gruodžio 14–15 dienomis, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjai su Sprendimais jau turėjo galimybę susipažinti po to, kai jie pareiškėjams buvo išsiųsti per MIGRIS į jų asmenines paskyras, kurios susietos su jų elektroninio pašto adresais, 2023 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nurodomus faktus, pvz., kad pareiškėjų paskyros MIGRIS buvo neaktyvios, kad atsakovo nurodomi elektroninio pašto adresai yra neteisingi ar kitų aplinkybių, kurios objektyviai leistų daryti išvadą, jog Migracijos departamento nurodoma informacija apie Sprendimų išsiuntimą pareiškėjams yra neteisinga.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento pateikti duomenys buvo pakankami patvirtinti, kad Sprendimai pareiškėjams buvo išsiųsti ir įteikti 2023 m. lapkričio 27 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju pareiškėjų termino kreiptis į teismą eigos pradžia laikytina 2023 m. lapkričio 28 d., tačiau į teismą pareiškėjai kreipėsi tik 2023 m. gruodžio 27 d., praleidę terminą skundui paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Pareiškėjai prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, nes jis yra praleistas ne dėl pareiškėjų kaltės, t. y. Sprendimai jiems nebuvo tinkamai įteikti ir apie juos nebuvo laiku pranešta.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Sprendimai pareiškėjams būtų įteikti netinkamai. Pareiškėjai nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, todėl nėra pagrindo atnaujinti termino skundui paduoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. S., M. C., A. C. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė