Legislator Case Law & Legislation
e391fc67-dfd0-4d8c-8548-50ea497b2228 AI generated

e391fc67-dfd0-4d8c-8548-50ea497b2228 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number e391fc67-dfd0-4d8c-8548-50ea497b2228
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Danutė Burbulienė                                                               Civilinė byla Nr. 2S-616-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02264-2014-3                                            Procesinio sprendimo kategorija 93.2.22; 121.14; 122.4; 128.11; 129.17 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 18 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A.

Legislator headnote

AI generated

e391fc67-dfd0-4d8c-8548-50ea497b2228 · Å iaulių apygardos teismas: Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (LR CPK 667 straipsnio 3 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai teigė, kad antstolis turėjo areÅ¡tuoti tik dalį darbo užmokesčio, nes teisė nustatyti skolininkui priklausančiÄ dalį, esančiÄ bendrojoje nuosavybėje, suteikta tik teismui. Apelianto teigimu, Å¡iuo atveju, teismas nustatė ne skolininko turto dalį, o areÅ¡tuojamo turto dalį, nors tokia galimybė nėra numatyta įstatymuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Danutė Burbulienė                                                               Civilinė byla Nr. 2S-616-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02264-2014-3                                            Procesinio sprendimo kategorija 93.2.22; 121.14; 122.4; 128.11; 129.17 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 18 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3267-650/2014, pagal pareiÅ¡kėjos J. K. skundÄ dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., skolininkui L. K., Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja J. K. kreipėsi į antstolį A. B. su skundu, praÅ¡ydama pakeisti 2014-02-20 patvarkymÄ dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo sustabdymo ir leisti pareiÅ¡kėjai naudotis 85 procentais jos gaunamų pajamų iÅ¡ žemės Å«kio bendrovės (toliau – ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“.

Nurodė, kad vykdomojoje byloje skolininkas yra L. K. ir išieškoma skola yra asmeninė jo skola. Pažymėjo, kad nors pareiškėjos ir skolininko santuoka nėra nutraukta, tačiau santuokinių ryšių jie nebepalaiko. Pabrėžė, kad turi nepilnametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), prie kurio išlaikymo tėvas - skolininkas L. K., neprisideda, todėl iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis pareiškėjos ir jos sūnaus pragyvenimo šaltinis.

Papildomai nurodė, kad 2014-02-20 patvarkymu yra pažeidžiama vaiko teisė į iÅ¡laikymÄ â€“ t.y. jo bÅ«tinų poreikių tenkinimÄ - maistui, aprangai, mokyklinėms reikmėms pirkti, vaistams, vitaminams ir kitiems poreikiams (1 b.l.).Antstolis A. B. 2014-03-19 patvarkymu atsisakė tenkinti skundÄ ir jį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau LR CPK ) 510 straipsnio nustatyta tvarka, kartu su vykdomÄ ja byla Nr. 41-2378/07 persiuntė nagrinėti Å iaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-2378/07 dėl 4000,00 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ L.

K. 3 eilės iÅ¡ieÅ¡kotojo Pakruojo r. PK VP VTS EPS naudai pagal 2007-08-09 Pakruojo r. PK VP VTS EPS nutarimÄ Nr. E702103. Vykdant minėtÄ vykdomÄ jį dokumentÄ nustatyta, kad skolininko L. K. sutuoktinė J. K. dirba (duomenys neskelbtini) ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. 2014-02-20 patvarkymu dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų sustabdymo areÅ¡tuotos J. K. iÅ¡ ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamos piniginės lėšos 5365,00 Lt ribose. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota sustabdyti piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ J.

K. iki atskiro antstolio patvarkymo. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Pagal LR CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. konsultacijoje Nr. A3-113 nurodyta, kad iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja sutuoktinių pajamas, gautas iÅ¡ darbinės veiklos, iÅ¡skyrus tÄ pajamų dalį, iÅ¡ kurios iÅ¡ieÅ¡kojimÄ riboja įstatymas. Antstolis pabrėžė, kad vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, jis neturi teisės nustatyti skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, kadangi skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva (5-7 b.l.).IÅ¡ieÅ¡kotojas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas (toliau – Å iaulių apskrities VPK Pakruojo r.

PK) pateikė teismui atsiliepimÄ dėl pareiÅ¡kėjos skundo ir nurodė, kad antstolio patvarkymas areÅ¡tuoti skolininko sutuoktinės J. K. pinigines lėšas, į kurias gali bÅ«ti nukreiptas baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas, yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis LR CPK 666 straipsnio 1 dalies ir 667 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad nors asmeninės prievolės savo vardu įgyja vienas iÅ¡ sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiÅ¡kai savo asmeniniu turtu, tačiau asmeninės prievolės iÅ¡ieÅ¡kojimas yra galimas ir iÅ¡ skolininko turimos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tame tarpe iÅ¡ sutuoktinio pajamų, gautų iÅ¡ darbinės veiklos (15 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014-04-22 nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkino iÅ¡ dalies - pakeitė 2014-02-20 antstolio priimtÄ patvarkymÄ Nr. BLO009306 ir leido J. K. iÅ¡ areÅ¡tuotų jos darbo užmokesčio lėšų, nevirÅ¡ijančių Vyriausybės nustatytos MMA, panaudoti 80 procentų dydžio sumÄ kiekvienÄ mėnesį bÅ«tinųjų pareiÅ¡kėjos ir nepilnamečio vaiko L. K. pragyvenimo poreikių tenkinimui. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procese turėtų bÅ«ti iÅ¡laikoma tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininko interesų pusiausvyra bei padarė iÅ¡vadÄ , jog antstoliui areÅ¡tuojant visas gaunamas ir ateityje gausimas skolininko sutuoktinės darbines pajamas 5365,00 Lt sumoje, priverstinai vykdant grynai asmeninę skolininko turtinę prievolę valstybei (administracinės nuobaudos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ), kol nėra nustatyta skolininko turto dalis LR CPK 667 straipsnio pagrindu, ženkliai pabloginama pareiÅ¡kėjos turtinė padėtis.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja tampa labiau suvaržyta negu pats skolininkas, kas prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad Å¡iuo metu yra faktiÅ¡kai areÅ¡tuotos visos pareiÅ¡kėjos gaunamos darbinės pajamos, reikalingos pareiÅ¡kėjos ir jos iÅ¡laikomo nepilnamečio vaiko L. K. poreikiams tenkinti, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo bei Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principais teismas nutarė leisti pareiÅ¡kėjai J.

K. iÅ¡ areÅ¡tuotų darbo užmokesčio lėšų, nevirÅ¡ijančių Vyriausybės nustatytos MMA, panaudoti 80 procentų dydžio sumÄ kiekvienÄ mėnesį bÅ«tinųjų jos ir nepilnamečio vaiko pragyvenimo poreikių tenkinimui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ esmė Atskiruoju skundu antstolis A. B. praÅ¡o panaikinti 2014-04-22 Å iaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3267-650/2014 ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - netenkinti J.

K. skundo dėl antstolio veiksmų (24-26 b.l.). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiÅ¡kėjos skundÄ savo sprendimo neargumentavo ir nenurodė normų, kurias pažeidė antstolis. Be to teismas neatsižvelgė į patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundÄ nurodytÄ teismų praktikÄ . Apelianto nuomone, antstolio veiksmuose nenustačius neteisėtų veiksmų, nebuvo pagrindo keisti antstolio priimto patvarkymo. Taip pat apelianto vertinimu, teismas nustatęs, kad skolininkė gali naudotis dalimi darbo užmokesčio, netinkamai aiÅ¡kino LR CPK 667 straipsnio, 668 straipsnio, 736 straipsnio nuostatas.2.

Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (LR CPK 667 straipsnio 3 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai teigė, kad antstolis turėjo areÅ¡tuoti tik dalį darbo užmokesčio, nes teisė nustatyti skolininkui priklausančiÄ dalį, esančiÄ bendrojoje nuosavybėje, suteikta tik teismui. Apelianto teigimu, Å¡iuo atveju, teismas nustatė ne skolininko turto dalį, o areÅ¡tuojamo turto dalį, nors tokia galimybė nėra numatyta įstatymuose.

Kadangi pareiÅ¡kėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, o ne su praÅ¡ymu nustatyti skolininko turto dalį, esančiÄ bendrojoje nuosavybėje, todėl turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas, dėl antstolio priimto patvarkymo teisėtumo, o ne nustatinėjama turto dalis. Atsiliepimu į antstolio A. B. atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja J. K. nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Pažymėjo, kad antstolio motyvai prieÅ¡tarauja įstatymams, kadangi antstolis gali areÅ¡tuoti visÄ turtÄ , kuris yra bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje bei sutuoktinių pajamas, gautas iÅ¡ darbinės veiklos, iÅ¡skyrus tÄ pajamų dalį, iÅ¡ kurios iÅ¡ieÅ¡kojimÄ riboja įstatymas.

Atkreipė dėmesį, kad sustabdžius piniginių lėšų – darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ , pareiÅ¡kėja ir jos nepilnametis sÅ«nus liko be pragyvenimo Å¡altinio. Skundžiamas antstolio patvarkymas pažeidė vaiko teises į jo bÅ«tinų poreikių tenkinimÄ (31 b.l.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Atskirasis skundas netenkintinas.Byloje kilo ginčas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į skolininko sutuoktinio darbo užmokestį ir piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo sustabdymo, pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ civilinės bylos ir antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 41-2378/2007 duomenų matyti, kad antstolio A.

B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 4000,00 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ L. K. iÅ¡ieÅ¡kotojo Pakruojo r. PK VP VTS EPS naudai pagal 2007-08-09 Pakruojo r. PK VP VTS EPS nutarimÄ Nr. E702103. 2007-10-29 patvarkymu dėl turto deklaravimo skolininkas įpareigotas raÅ¡tu pateikti duomenis apie turimÄ turtÄ , jo buvimo vietÄ , pas trečiuosius asmenis esantį turtÄ , lėšas kredito įstaigose (3 v.b.l.). 2010-06-22 patvarkymu vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ dėl piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį, gaunamÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (18 v.b.l.). 2013-08-22 patvarkymu dėl informacijos pateikimo bei lėšų iÅ¡mokėjimo sustabdymo Pakruojo Å«kininkų kredito unija įpareigota patikrinti ar skolininko L.

K. vardu yra atidaryta sÄ skaita, esant lėšoms sustabdyti 5272,00 Lt iÅ¡mokėjimÄ iki atskiro antstolio patvarkymo (42 v.b.l.). 2013-08-29 antstolio kontoroje gautas atsakymas, kad L. K. nėra Pakruojo Å«kininkų kredito unijos narys ir neturi jokių piniginių lėšų (44 v.b.l.). IÅ¡ Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM iÅ¡raÅ¡o ir santuokos liudijimo kopijos matyti, kad L. K. ir J. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (12-13 v.b.l.; 3 c.b.l.). IÅ¡ vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkas nei asmenine, nei bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybės teise kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi (32-33 v.b.l.).

IÅ¡ LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2013-02-20 duomenimis skolininkas darbo užmokesčio negauna (41 v.b.l.), 2014-02-06 duomenimis jo sutuoktinė J. K. gauna darbo užmokestį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (45 v.b.l.). 2014-02-20 antstolis vadovaudamasis LR CPK 667 straipsnio 1 dalimi, priėmė patvarkymÄ dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo sustabdymo Nr. BLO009306, kuriuo areÅ¡tavo J.

K. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pervedamas lėšas 5365,00 Lt ribose ir pareigojo darbdavį sustabdyti piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ J. K. iki atskiro antstolio A. B. patvarkymo bei pateikti pažymÄ apie J. K. gaunamas pajamas per paskutinius 12 mėnesių (47 v.b.l.). 2014-02-20 pasiÅ«lymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo Nr. BLO009305, antstolis pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui Pakruojo r. PK, suinteresuotiems asmenims L. K. ir J. K. per 30 dienų nuo Å¡io pasiÅ«lymo gavimo dienos kreiptis į teismÄ dėl L.

K. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su bendraturte J. K., nustatymo (49 v.b.l.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nei išieškotojas, nei kiti suinteresuoti asmenys prašymo dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo teismui nėra pateikę. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja ir skolininkas L. K. turi nepilnametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini) (3 b.l.). Iš LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro išrašo matyti, kad pareiškėjos J.

K. gaunamos pajamos sudaro tik darbo užmokestis, gaunamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (45 v.b.l.).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad areÅ¡tavus visÄ skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, buvo apribotos visos pareiÅ¡kėjos gaunamos darbinės pajamos, reikalingos pareiÅ¡kėjos ir jos iÅ¡laikomo nepilnamečio vaiko L. K. poreikiams tenkinti, skolininko sutuoktinė tapo labiau suvaržyta negu pats skolininkas, kas prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo bei Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principais.

Apeliantas antstolis A. B. su teismo priimta nutartimi nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino LR CPK 667 straipsnio, 668 straipsnio, 736 straipsnio nuostatas, neteisingai vadovavosi teismų praktika, nenustatęs neteisėtų antstolio veiksmų, neturėjo teisės pakeisti antstoli patvarkymo, kuris buvo priimtas vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, apelianto argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis bei sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įvertinus konkrečių faktinių aplinkybių visumÄ , antstolio patvarkymas negali bÅ«ti pripažintas atitinkančiu vykdymo proceso Å¡alių interesus bei užtikrinantis tinkamÄ jų pusiausvyrÄ .Pažymėtina, kad LR CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytÄ terminÄ toks praÅ¡ymas nepateikiamas, antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ to turto nutraukia; pakartotinai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį turtÄ pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ to turto nutraukimo dienos.

Taigi aptariama LR CPK norma numato eiliÅ¡kumÄ veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iÅ¡kyla bÅ«tinybė areÅ¡tuoti ne tik skolininko turtÄ , bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - pirmiausia turtas areÅ¡tuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų areÅ¡to atveju įstatymas iÅ¡imties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio iÅ¡ darbinės veiklos gaunamos pajamos, gali bÅ«ti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija, iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja sutuoktinių pajamas, gautas iÅ¡ darbinės veiklos (LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iÅ¡skyrus tÄ pajamų dalį, iÅ¡ kurios iÅ¡ieÅ¡kojimÄ riboja įstatymas (LR CPK 668 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju antstolis gali apraÅ¡yti ir areÅ¡tuoti daugiau sutuoktinių pajamų, gautų iÅ¡ darbinės veiklos, negu yra iÅ¡ieÅ¡koma suma (LR CPK 675 straipsnio 2 dalis, 677 straipsnio 2 dalis), nes nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iÅ¡ nustatytosios dalies gali bÅ«ti padengiama ne tik iÅ¡ieÅ¡kotina suma, bet ir vykdymo iÅ¡laidos.

ApraÅ¡ant ir areÅ¡tuojant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, taigi ir pajamas, kurios gautos iÅ¡ darbinės veiklos, antstoliui nėra pagrindo vadovautis LR CK nuostatomis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi (LR CPK 667 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. konsultacija Nr. A3-113. Teismų praktika. 2004 m.

Nr. 22). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis A. B. priimdamas skundžiamÄ patvarkymÄ tuo metu esančių faktinių aplinkybių kontekste formaliai nepažeidė LR CPK nuostatų, reglamentuojančių skolininko turto dalies, kuri yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus – konkrečiu atveju areÅ¡tuodamas visÄ pareiÅ¡kėjos gaunamÄ darbo užmokestį, bei turėdamas duomenų, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡laiko nepilnametį sÅ«nų, privalėjo įvertinti taikomų vykdymo veiksmų proporcingumÄ .

Antstolis formaliai taikydamas įstatymo nuostatas privalo individualiai įvertinti kiekvienÄ situacijÄ bei priverstines skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priemones taikyti tik adekvačiai ir objektyviai įvertinęs konkrečias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad antstolis areÅ¡tuodamas vieninteles pareiÅ¡kėjos pajamas privalėjo užtikrinti ir nepažeisti ne tik iÅ¡ieÅ¡kotojo, bet pareiÅ¡kėjos ir jos nepilnamečio vaiko interesų. Nagrinėjamu atveju antstoliui areÅ¡tuojant ne konkretų nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį turtÄ , tačiau neribotam laikotarpiui taikant areÅ¡tÄ visam pareiÅ¡kėjos gaunamam darbo užmokesčiui, turėjo bÅ«ti vertinamos Å¡ių veiksmų pasekmės ir sprendžiama ar nėra pagrindo, vadovaujantis bendra taisykle, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) (LR CPK 668 straipsnio 1 dalis) bei, kad iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio negali bÅ«ti iÅ¡skaičiuojama daugiau kaip dvideÅ¡imt procentų nuo skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų iÅ¡mokų bei davinių dalies, nevirÅ¡ijančių Vyriausybės nustatytos MMA ir ne daugiau nei septyniasdeÅ¡imt procentų nuo skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų iÅ¡mokų bei davinių dalies, virÅ¡ijančių Vyriausybės nustatytos MMA (LR CPK 736 straipsnis), areÅ¡tÄ taikyti tik daliai pareiÅ¡kėjos gaunamo darbo užmokesčio.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nors LR CPK nuostatos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija patvirtina, kad įstatymas nesuteikia teisės antstoliui savo iniciatyva nustatyti skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijoje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais antstolis turi vadovautis ne formaliai, bet atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais.

Taip pat pažymėtina, kad antstolis nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu, kadangi nagrinėjamos bylos ir antstolio nurodytų civilinių bylų Nr. 2S-394-232/2012, Nr. 2S-584-372/2013 bei Nr. 2S-254-440/2014 faktinės aplinkybės skiriasi.Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

BendrÄ ja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, kurios viena taikymo sÄ lygų yra aplinkybė, kad Å¡i taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginÄÄ . Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiÅ¡kinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiÅ¡kina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis bei užtikrindamas vykdymo proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ pakeisti antstolio patvarkymÄ , leidžiant J. K. iÅ¡ areÅ¡tuotų jos darbo užmokesčio lėšų, nevirÅ¡ijančių Vyriausybės nustatytos MMA, panaudoti 80 procentų dydžio sumÄ kiekvienÄ mėnesį bÅ«tinųjų pareiÅ¡kėjos ir nepilnamečio vaiko L.

K. pragyvenimo poreikių tenkinimui. Paminėtina, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

LR CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad antstolis priimdamas skundžiamÄ patvarkymÄ , užtikrino ir siekė suderinti ne tik iÅ¡ieÅ¡kotojo, bet ir tiesiogiai skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procese nedalyvaujančios skolininko sutuoktinės bei jos nepilnamečio vaiko interesus.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau minėta, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad nei iÅ¡ieÅ¡kotojas, nei kiti suinteresuoti asmenys praÅ¡ymo dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo per antstolio nustatytÄ 30 dienų terminÄ teismui nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei remiantis tuo, kad pareiÅ¡kėja J. K. Å iaulių apylinkės teismo 2014-04-22 nutarties neskundžia, o vadovaujantis LR CPK 313 straipsniu apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas, Å iaulių apylinkės teismo 2014-04-22 nutartis paliktina nepakeista, iÅ¡aiÅ¡kinant antstoliui, kad 2014-02-20 patvarkymo dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo sustabdymo Nr. BLO009306 galiojimas teismui grÄ Å¾inus vykdomÄ jÄ bylÄ turi bÅ«ti panaikintas LR CPK 667 straipsnio 1 dalies pagrindu.Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėms, civilinio proceso įstatymo nuostatomis, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl priėmė visapusiÅ¡kai teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Atsižvelgiant į tai, Å iaulių apylinkės teismo 2014-04-22 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, Å iaulių apygardos teismas n u t a r i a : Atskirojo skundo netenkinti.Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti antstoliui A. B., kad 2014 m. vasario 20 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo sustabdymo Nr. BLO009306 galiojimas teismui grÄ Å¾inus vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 41-2378/2007 turi bÅ«ti panaikintas LR CPK 667 straipsnio 1 dalies pagrindu.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjai, suinteresuotiems asmenims.VykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 41-2378/2007 (1 tomas) grÄ Å¾inti antstoliui A.

B. Teisėja                                                                                                                   Vilija Valantienė                                      Â