e390512f-e09f-453e-9e21-2798d9b43b5a · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-6283-283/2021 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00182-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 8.6.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 6 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei, dalyvaujant pareiškėjos V.

L. (V. L.) atstovui advokato padėjėjui Linui Mikalauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. L. skundÄ dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinei. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja V. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėja, ir V. L.) per savo įgaliotÄ atstovÄ advokatÄ A. G. (A. G.) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės (toliau – ir atsakovė, ir Pagėgių pasienio rinktinė) Migracijos skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Nr. 128-88 „Dėl Ukrainos pilietės V.

L. grÄ Å¾inimo į UkrainÄ â€œ (toliau – ir Sprendimas). V. L. skunde ir 2021 m. rugsėjo 2 d. parengtuose paaiÅ¡kinimuose teigė, kad Pagėgių pasienio rinktinė netinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius jos, kaip į Lietuvos Respublikos teritorijÄ atvykusios Ukrainos pilietės, teisinę padėtį. PareiÅ¡kėja nurodė, jos darbdavys – Lenkijos Respublikos įmonė (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui dokumentus, patvirtinančius jos teisėtÄ gyvenimÄ Lenkijos Respublikoje, Europos ekonominėje erdvėje ir buvimÄ Lietuvoje, t. y. dokumentai, patvirtinantys pareiÅ¡kėjos deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lenkijos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje suteiktÄ asmens kodÄ , darbo leidimÄ ir komandiravimÄ Ä¯ LietuvÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovė netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2.1.2 punkto nuostatas, numačiusias iÅ¡imtį, pagal kuriÄ , Europos ekonominės erdvės valstybių, Å veicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės, Andoros KunigaikÅ¡tystės, Monako KunigaikÅ¡tystės, San Marino Respublikos ir Å ventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) piliečiams ir Å¡iose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims Nutarimo 2.1.2 punktas netaikomas.

PareiÅ¡kėja teigė, kad ji buvo Europos ekonominės erdvės valstybėje teisėtai gyvenantis asmuo, todėl Nutarimo 2.1.2.1. punkte numatytas draudimas jai negalėjo bÅ«ti taikytas. PareiÅ¡kėja tvirtino, kad ji teisėtai gyveno Lenkijos Respublikoje, kadangi turėjo Å¡ios valstybės suteiktÄ asmens kodÄ . V. L. vertino, kad leidimas dirbti Lenkijos Respublikoje suteikė jai teisę rinktis/apsispręsti, ar ji nori bÅ«ti gyventoju Lenkijos Respublikoje, ar ne, o gavusi/turėdama leidimÄ dirbti, turėdama darbo vizÄ , įgijo teisę deklaruoti nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ bei bÅ«ti mokesčių rezidentu Lenkijos Respublikoje.

Nurodė, kad Lenkijos Respublikoje gautas leidimas dirbti suteikė pagrindÄ gyventi, deklaruotis mokesčių mokėtoju bei deklaruoti savo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , gauti asmens kodÄ pagal Lenkijos Respublikos gyventojų registravimo įstatymo nuostatas. PareiÅ¡kėjos vertinimu, ji, kaip užsienietė, teisėtai gyveno Lenkijos Respublikoje pagal Å¡ios Å¡alies teisės aktus, buvo deklaravusi savo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lenkijos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ji turi bÅ«ti laikoma Europos ekonominės erdvės teisėta gyventoja.

V. L. pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimtu Nutarimu turėjo tikslÄ apriboti kitų Å¡alių piliečių atvykimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ , kad bÅ«tų paprasčiau ir lengviau kontroliuoti pandemijos COVID-19 plitimÄ Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėja patvirtino, kad ji buvo atlikusi visus reikiamus testus, siekiant nustatyti, ar serga virusu COVID-19, ir gautas neigiamas rezultatas. Taigi pareiÅ¡kėja nesukėlė pavojaus ir nebuvo poreikio priimti SprendimÄ dėl privalomojo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Nurodė, kad ji dirbo darbuotojų nuomos paslaugas teikiančioje įmonėje ir buvo komandiruota darbo reikalais iÅ¡ Lenkijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ . Kadangi ji turėjo leidimÄ dirbti Lenkijos Respublikoje ir galėjo laisvai bÅ«ti siunčiama į kitÄ Europos ekonominės erdvės valstybę darbinių funkcijų atlikimui, todėl draudimas atvykti į Lietuvos teritorijÄ darbo reikalais yra akivaizdus laisvo asmenų judėjimo Europos SÄ jungoje ribojimas/pažeidimas. Pažymėjo, kad jos buvimas Lietuvos Respublikoje buvo trumpalaikio pobÅ«džio, nes komandiruotė buvo nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., pareiÅ¡kėja buvo socialiai draudžiama Lietuvos Respublikoje.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjos buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo teisėtas ir nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų V. L. vertino, kad ginčas dėl jos grÄ Å¾inimo į UkrainÄ nėra kilęs asmenų iÅ¡ trečiosios Å¡alies migracijos teisinių santykių srityje, kurioje taikytinos Europos parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksÄ (toliau – Vizų kodeksas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, SÄ jungos kodekso (Å engeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) , Europos SÄ jungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „PraÅ¡ymų iÅ¡duoti vizÄ tvarkymo ir vizų iÅ¡davimo tvarka“ ir Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintos Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o nuostatos. PareiÅ¡kėja, remdamas Vizų kodekso Preambulės 3 straipsniu, Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtinta PraÅ¡ymų iÅ¡duoti vizÄ tvarkymo ir vizų iÅ¡davimo tvarka, teigė, kad atvykstant į Lenkijos RespublikÄ , buvo nuodugniai įvertinti jos dokumentai ir buvo suteikti visi bÅ«tini leidimai, kurių pagrindu ji galėjo gyventi Lenkijos Respublikoje, o prieÅ¡ iÅ¡duodant leidimÄ dirbti, remiantis aukščiau pateiktu Europos SÄ jungos reglamentavimu, buvo tikrinama, ar ji galės teisėtai gyventi Europos ekonominėje erdvėje.

Be to, pareiškėja skunde teigė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis, visų pirma, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu, kaip individualus administracinis sprendimas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prieštarauja suformuotai nuosekliai teismų praktikai, Sprendimas yra formalus, jame nenurodyti konkretūs motyvai, kuriais remiantis, šis individualus aktas buvo priimtas.

Teismui pateiktuose 2021 m. rugsėjo 2 d. paaiÅ¡kinimuose V. L., atkreipusi dėmesį į tai, kad Pagėgių pasienio rinktinė akcentuoja vizos teisinę reikÅ¡mę, pabrėžė, kad jai, kaip Ukrainos pilietei, taikomas bevizis režimas Europos SÄ jungoje, todėl atvykstant į Lenkijos RespublikÄ ir į Lietuvos RespublikÄ viza jai nebuvo privaloma, pareiÅ¡kėja galėjo laisvai atvykti į Europos SÄ jungÄ . Taigi, pareiÅ¡kėja, nusprendusi apsigyventi Europos SÄ jungoje, Å¡iuo atveju Lenkijos Respublikoje, atvyko į Å¡iÄ valstybę, turėdama biometrinį pasÄ .

PareiÅ¡kėjos vertinimu, atsakovė netinkamai ir nepagrįstai aiÅ¡kina Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie reglamentuoja atvykimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ . PareiÅ¡kėjai, atvykusiai į Lenkijos RespublikÄ ir taip apsigyvenusiai Europos SÄ jungoje pagal Lenkijos Respublikos teisės aktus, o iÅ¡ Lenkijos Respublikos komandiruotės pagrindais atvykusiai dirbti į Lietuvos RespublikÄ , nėra suprantama, kokiu pagrindu atsakovė taiko Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias trečiųjų Å¡alių piliečių atvykimÄ ir gyvenimÄ .

PareiÅ¡kėja, remdamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsakymu, teigė, kad kiekviena valstybė savarankiÅ¡kai sprendžia užsieniečių teisinę padėtį toje valstybėje, numato skirtingas sÄ lygas tiek dirbti, tiek gyventi. Ukrainos Respublikos pilietis, t. y. ir pareiÅ¡kėja, į Lenkijos RespublikÄ gali atvykti be vizos, gauti leidimÄ dirbti bei bÅ«ti gyventoju Lenkijos Respublikoje. V. L., remdamasi Lenkijos Respublikos gyventojų registravimo įstatymo 3 straipsniu, 7 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 4 dalimi, tvirtino, kad Lenkijos Respublikoje Ukrainos pilietis, turėdamas leidimÄ dirbti, turi teisę apsigyventi ir tuo pagrindu gauti asmens kodÄ , kuris suteikiamas tik Lenkijos Respublikos gyventojams, deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lenkijos Respublikoje, kÄ gali atlikti irgi tik Lenkijos Respublikos gyventojas.

PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį, kad, pagal Nutarimo Nr. 1226 2.1.2.1 punktÄ , pareiÅ¡kėja turėjo bÅ«ti teisėta gyventoja Lenkijos Respublikoje, o ne Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėja pažymėjo, jog Europos SÄ jungos teisės aktuose nėra pateikiama visuotinai taikoma gyventojo sÄ voka, todėl tai, kokie asmenys yra laikomi teisėtai gyvenantys Europos ekonominės erdvės valstybėje, turi bÅ«ti vertinama individualiai. PareiÅ¡kėja pabrėžė, kad Lenkijos Respublikos teisės aktai nenumato leidimo gyventi, Lenkijos Respublikoje ilgalaikiu gyventoju yra laikomas tas, kuris turi tam tikros formos iÅ¡duotÄ leidimÄ , kuris vadinasi Buvimo leidimu.

Tačiau be Buvimo leidimo, turint leidimÄ dirbti, Lenkijos Respublikoje galima bÅ«ti gyventoju, turėti teisę deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ , turėti asmens kodÄ , t. y. bÅ«ti gyventoju Lenkijos Respublikoje. Teismo posėdyje V. L. atstovas advokato padėjėjas Linas Mikalauskas (toliau – L. Mikalauskas) prašė tenkinti reikalavimÄ , remiantis skunde ir paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, argumentais ir motyvais bei pateiktu teisinio reguliavimo aiÅ¡kinimu. PareiÅ¡kėjos atstovas pabrėžė, kad V.

L. teisėtai gyveno Lenkijos Respublikoje, buvo joje nustatyta tvarka deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir taip buvo įgijusi Lenkijos Respublikos gyventojo statusÄ . Pabrėžė, kad Pagėgių pasienio rinktinė skundžiamÄ SprendimÄ grindė iÅ¡imtinai Lietuvos Respublikos įstatymais. Atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinei apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta ABTÄ® nustatyta tvarka. Pagėgių pasienio rinktinė pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Pagėgių pasienio rinktinė atsiliepimu prašė V. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė teigė, kad Sprendimas atitiko VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Atsakovė, nurodžiusi 1990 m. Å engeno konvencijos, kuri yra 1985 m. birželio 14 d. Konvencijos „Dėl Å engeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sÄ jungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir PrancÅ«zijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniÅ¡ko jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo“ pagrindas (OL 239 , 22/09/2000 p. 0019 - 00621) (toliau – Å engeno konvencija) ir įgyvendinantis dokumentas, 5 straipsnio, Å engeno konvencijos 18 straipsnio, 2009 m. liepos 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksÄ (toliau – Vizų kodeksas), VII priedo 7 skirsnio, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399 „Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, SÄ jungos kodekso (Å engeno sienų kodeksas) (toliau – Å engeno sienų kodeksas) 2 straipsnio 16 punkto nuostatas ir jas sistemiÅ¡kai taikydama, teigė, kad ilgalaikės vizos iÅ¡duodamos pagal nacionalinius teisės aktus, o jas iÅ¡davusios valstybės narės leidžia tokių vizų turėtojams bÅ«ti savo valstybėje netaikydamos bendrojo 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį skaičiavimo, t. y. ilgalaike „D“ tipo viza patvirtina leidimÄ darbo ar kitais, atitinkančiais Å¡alies interesus, tikslais bÅ«ti toje valstybėje narėje visÄ vizos galiojimo laikÄ .

Atsakovė skunde iÅ¡dėstė Lenkijos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 30 d. priimto Ä®statymo „Dėl užsieniečių“ 59 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies, 114, 127 straipsnio, užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje atvejus ir tvarkÄ reglamentuojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 2 straipsnio 14, 15 ir 33 punktų, 17 straipsnio 1 dalies Vizų kodekso 2 straipsnio 2 dalies „a“ punkto, Å engeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies „e“ punkto nuostatas ir paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos atvykimo į Lietuvos RespublikÄ metu Nutarimo (2021 m. vasario 25 d.

– 2021 kovo 6 d. laikotarpiu galiojusi redakcija) 2.1.2 punkte buvo įtvirtintas valstybės sienos kirtimo apribojimas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ bei Å¡io draudimo taikymo iÅ¡lygos, nustatytos 2.1.2.1–2.1.2.18 punkte. Atsakovė, nurodžiusi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-2913-438/2021 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi visiÅ¡kai sutampa, vadovavosi Å¡ioje administracinėje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtintomis „buvimo“ ir „gyvenimo“ sÄ vokomis aiÅ¡kintina Nutarime įtvirtinta taisyklė, nustatanti, kad ekstremalios situacijos metu į LietuvÄ buvo leista atvykti tik Europos ekonominės erdvės valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, tokia nuostata reiÅ¡kia, jog į Lietuvos RespublikÄ tuo metu buvo leista atvykti asmenims, kurie Europos ekonominės erdvės valstybėse gyveno, turėdami tose valstybėse iÅ¡duotus laikinus arba ilgalaikius leidimus, o asmenims, turintiems Europos ekonominės erdvės valstybėse iÅ¡duotas vizas, kurios suteikė teisę Å¡iose valstybėse bÅ«ti, o ne gyventi, į Lietuvos RespublikÄ ekstremalios situacijos metu buvo uždrausta atvykti.

Pagėgių pasienio rinktinė paaiÅ¡kino, kad V. L. į Lietuvos RespublikÄ atvyko 2021 m. vasario 26 d. iÅ¡ Lenkijos Respublikos, turėdama Ukrainos iÅ¡duotÄ biometrinį pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įklijuota Lenkijos Respublikos nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), „D“ tipo, kurios galiojimas buvo pasibaigęs 2020 m. liepos 12 d., be to, nebuvo nustatyta, kad V. L. Lenkijos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių“ nustatyta tvarka kuriuo nors pagrindu bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.

Atsakovė vertino, kad pareiÅ¡kėja Lenkijos Respublikoje turėjo teisę bÅ«ti kaip asmuo, kuriam taikomas bevizis režimas, kaip biometrino paso, Ukrainos iÅ¡duoto laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartų, turėtojai. Atsakovė teigė, kad duomenų apie pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotÄ vizÄ ar darbo kortÄ nebuvo nustatyta, o Sprendimo nagrinėjimo metu V. L. pateikta Lenkijos Respublikos iÅ¡duota Laikinosios gyvenamosios vietos registracijos patvirtinimo pažyma (Powierdzenie o zameldowaniu na pobyt czasowy) patvirtina tik laikino buvimo Lenkijos Respublikoje registracijÄ 2021 m. balandžio 13 d.

– 2021 m. birželio 3 d. laikotarpiu, o Subjekto, vykdančio laikinojo įdarbinimo agentÅ«ros veiklÄ , pareiÅ¡kimas dėl laikino darbo patikėjimo užsieniečiui (Oświadczenie podmiotu działajÄ cego jako agencja pracy tymczasowej o powierzeniu wykonywania pracy cudzoziemcowi w charakterze pracownika tymczasowego) yra deklaracija apie darbo patikėjimÄ užsieniečiui, kaip laikinajam darbuotojui, 2021 m. kovo 6 d. – 2021 m. birželio 3 d. laikotarpiu. Atsakovė tvirtino, kad nurodyti dokumentai yra susiję su darbo santykiais, o ne su gyvenimu Lenkijos Respublikoje.

Atsakovė, atsižvelgusi į tai, pareiÅ¡kėja atvykimo 2021 m. vasario 26 d. į Lietuvos RespublikÄ metu neturėjo nei Lietuvos Respublikos, nei Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos iÅ¡duoto leidimo gyventi, teigė, kad, Nutarimo 2.1.2 punkto taikymo prasme, ji neatitiko Europos ekonominės erdvės valstybių teisėtai gyvenančio asmens sÄ vokos ir statuso, teisės atvykti į LietuvÄ neturėjo, todėl buvo laikoma keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatai. Be to, atsakovė, remdamasi nustatyta tvarka neapskųstu 2021 m. balandžio 21 d. priimtu nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, Nr. 37235-ANR_N-418-2021 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), tvirtino, kad V.

L. kaltė dėl padaryto nusižengimo yra pilnai įrodyta. Pagėgių pasienio rinktinė nurodė, kad Å¡iuo nutarimu V. L. buvo pripažinta kalta pažeidusi Nutarimo 2.1.2 punkto reikalavimÄ , draudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kadangi nebuvo nustatyta Nutarimo 2.1.2.1. – 2.1.2.18 papunkčiuose nustatytų sÄ lygų dėl draudimo netaikymo, bei konstatuota, kad, vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 8 punktu, pareiÅ¡kėjos atvykimas į Lietuvos RespublikÄ ir buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu.

Pagėgių pasienio rinktinė, iÅ¡dėsčiusi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 125 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 127 straipsnio 1 dalies, 128 straipsnio 1 dalies, 130 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1V-589 redakcija) patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti, iÅ¡siuntimo, grÄ Å¾inimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡o 4 ir 24 punktų nuostatas, teigė, kad nagrinėjamo ginčo atveju buvo nustatyta, jog V.

L. atvyko į Lietuvos RespublikÄ neteisėtai, todėl egzistuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas sprendimo grÄ Å¾inti užsienietę į užsienio valstybę priėmimo pagrindas. V. L. apklausos metu nepateikė duomenų apie tai, kad jos gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba ji gali bÅ«ti persekiojama kilmės valstybėje, ar dokumentų, kad gali teisėtai gyventi Å¡iuo atveju Lenkijos Respublikoje, t. y. nebuvo nustatyta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pagrindų, kuriems esant, Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos grÄ Å¾inimo negalėjo bÅ«ti priimtas.

Be to, priimant SprendimÄ buvo atsižvelgta į tai, kad V. L. neturėjo Å¡eimyninių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, į esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, ar ji turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo Å¡vietimo programÄ (programas), padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobÅ«dį ir mastÄ . Atsakovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai buvo suteikta galimybė iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos nustatant maksimalų 30 dienų laikotarpį.

Skundas atmetamas. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad V. L. yra Ukrainos valstybės pilietė, jai yra iÅ¡duotas Å¡ios valstybės pasas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini). Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriuje parengto 2021 m. balandžio 21 d. Užsieniečio apklausos lapo ir pareiÅ¡kėjos paso duomenimis, V. L., turėdama Ukrainos iÅ¡duotÄ pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 24 d. iÅ¡vyko iÅ¡ Ukrainos į Lenkijos RespublikÄ , 2021 m. vasario 25 d. per Lenkijos RespublikÄ vyko tranzitu ir 2021 m. vasario 26 d. atvyko į Lietuvos RespublikÄ .

Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vyriausiasis specialistas, 2021 m. balandžio 21 d. apklausęs V. L., parengęs Užsieniečio apklausos lapÄ ir nustatęs, kad Ukrainos pilietė V. L. neteisėtai atvyko į Lietuvos RespublikÄ , vadovaudamasis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 128 straipsnio 1 dalimi, nenustatęs Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių bÅ«tų draudžiama grÄ Å¾inti V.

L., priėmė SprendimÄ Nr. 128-88 „Dėl Ukrainos pilietės V. L. grÄ Å¾inimo į UkrainÄ â€œ. Sprendimu V. L. buvo įpareigota savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į UkrainÄ per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2021 m. gegužės 21 d., be to, pareiÅ¡kėja buvo įspėta, kad per nustatytÄ laikÄ jai neiÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jos iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies. Sprendimas pareiÅ¡kėjai buvo įteiktas 2021 m. balandžio 21 d. Be to, Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigÅ«nas iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ ir priėmė nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnyje, kai protokolas nesuraÅ¡omas, Nr. 37235-ANR_N-418-2021 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo V.

L. buvo pripažinta pažeidusi Nutarimo 2.1.2 punkto reikalavimÄ , draudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kadangi nebuvo nustatyta Nutarimo 2.1.2.1. – 2.1.2.18 punktuose nustatytų sÄ lygų dėl draudimo netaikymo. Remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 8 punktu, konstatavus, kad V. L. atvykimas į Lietuvos RespublikÄ ir buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, užsienietei buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų neįvykdžiusi Sprendimo, nepateikė. Teismo posėdžio metu V. L. atstovaujantis advokato padėjėjas L. Mikalauskas ir kaip liudytojas apklaustas Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas M. B. patvirtino, kad V. L. yra iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos. Pažymos „Dėl užsieniečio duomenų patikrinimo“ duomenimis, Lietuvos Respublikoje V. L. gyvenamosios vietos nebuvo deklaravusi, ji nebuvo pateikusi praÅ¡ymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nebuvo įtraukta į nacionalinį sÄ raÅ¡Ä užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ .

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kompetentingo pareigūno priimto sprendimo įpareigoti Ukrainos pilietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kiti teisės aktai.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 10 straipsnis nustato, kad užsieniečio atvykimas į Lietuvos RespublikÄ laikomas neteisėtu, jeigu jis:

1) atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas;

2) atvyko, nors yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä . To paties įstatymo 23 straipsnio 8 punktas numato, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos RespublikÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į nepalankiÄ epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimÄ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiÅ«lymÄ , 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinÄ (1 punktas) ir patvirtino karantino režimÄ , įskaitant ir judėjimo per sienÄ ir Å¡alies viduje sÄ lygas (2.1 punktas).

Pagal Nutarimo 2.1.2 punkte įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę, valstybės sienos kirtimas apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ . IÅ¡imtys iÅ¡ Å¡ios taisyklės nurodytos 2.1.2.1 – 2.1.2.18 punktuose, o Å¡io nutarimo o 2.1.2.1 punkte nustatyta, kad draudimas užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių, Å veicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės, Andoros KunigaikÅ¡tystės, Monako KunigaikÅ¡tystės, San Marino Respublikos ir Å ventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) piliečiams ir Å¡iose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims.

V. L. paso duomenimis, pareiÅ¡kėjai 2019 m. gruodžio 23 d. buvo iÅ¡duota Lenkijos Respublikos nacionalinė viza (D) Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. liepos 12 d. Lenkijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 13 iÅ¡duotos Laikinosios gyvenamosios vietos registracijos patvirtinimo pažymos duomenimis, V. L. (duomenys neskelbtini) deklaravo laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurios adresas (duomenys neskelbtini); jai PESEl registre (Visuotinėje elektroninėje gyventojų registravimo sistemoje) suteiktas asmens kodas – (duomenys neskelbtini);

V. L. laikinoji gyvenamoji vieta deklaruota, remiantis Lenkijos Respublikos gyventojų registravimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi. Subjekto, vykdančio laikinojo įdarbinimo agentÅ«ros veiklÄ , pareiÅ¡kimo dėl laikino darbo patikėjimo užsieniečiui ir ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini), kurios buveinė - (duomenys neskelbtini), direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymo duomenimis, pareiÅ¡kėja 2021 m. kovo 1 d. – 2021 m. gegužės 25 d. laikotarpiui buvo komandiruota į Lietuvos Respublikoje, Panevėžyje įsikÅ«rusiÄ (duomenys neskelbtini).

V. L. skunde, o teismo posėdyje ir jos atstovas tvirtino, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama Ukrainos pilietė, priimta dirbti Lenkijos Respublikoje veikiančioje laikinojo įdarbinimo agentÅ«ros veiklÄ vykdančioje bendrovėje (duomenys neskelbtini), turinti Lenkijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka PESEL registre suteiktÄ asmens kodÄ ir Lenkijos Respublikoje nustatyta tvarka deklaravusi laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , 2021 m. kovo 1 d. – 2021 m. gegužės 25 d. laikotarpiui komandiruota dirbti į Panevėžyje įsikÅ«rusiÄ bendrovę, į Lietuvos RespublikÄ atvyko teisėtai, kaip Lenkijos Respublikos gyventoja.

Pagėgių pasienio rinktinė atsiliepime teigė, kad V. L. pateikta Laikinosios gyvenamosios vietos registracijos patvirtinimo pažyma (Powierdzenie o zameldowaniu na pobyt czasowy) patvirtina tik laikino buvimo Lenkijos Respublikoje registracijÄ 2021 m. balandžio 13 d. – 2021 m. birželio 3 d. laikotarpiu, o Subjekto, vykdančio laikinojo įdarbinimo agentÅ«ros veiklÄ , pareiÅ¡kimas dėl laikino darbo patikėjimo užsieniečiui (Oświadczenie podmiotu działajÄ cego jako agencja pracy tymczasowej o powierzeniu wykonywania pracy cudzoziemcowi w charakterze pracownika tymczasowego) yra deklaracija apie darbo patikėjimÄ užsieniečiui, kaip laikinajam darbuotojui, 2021 m. kovo 6 d.

– 2021 m. birželio 3 d. laikotarpiu. Atsakovė vertino, kad nurodyti dokumentai yra susiję su pareiÅ¡kėjos darbo santykiais, o ne su gyvenimu Lenkijos Respublikoje. Byloje nėra ginčo, kad V. L., turėdama Ukrainos iÅ¡duotÄ pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojusi nustatytu Ukrainai beviziu režimu, 2021 m. vasario 24 d. iÅ¡vyko iÅ¡ Ukrainos į Lenkijos RespublikÄ , 2021 m. vasario 25 d. per Lenkijos RespublikÄ vyko tranzitu ir 2021 m. vasario 26 d. atvyko į Lietuvos RespublikÄ . Sprendžiant byloje nagrinėjamÄ ginÄÄ dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. priimto Nutarimo 2.1.2 punkto taikymo V.

L., kirtusiai Lietuvos Respublikos sienÄ paskelbto karantino metu, atžvilgiu, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3643-261/2021. Teismas vertina, kad pagal V. L. skundÄ nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eA-3643-261/2021 faktinės aplinkybės, susijusios su Ukrainos piliečio atvykimu į Lenkijos RespublikÄ , laikinosios gyvenamosios vietos registracija Lenkijos Respublikoje, atvykimu į Lietuvos RespublikÄ ir darbu Lietuvos Respublikoje sutampa.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3643-261/2021 iÅ¡aiÅ¡kino, kad bevizis režimas užsieniečiams, atvykusiems į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijÄ , pagal minėtÄ NutarimÄ , nesuteikė draudimo iÅ¡imties atvykti į Lietuvos RespublikÄ karantino metu (nutarties 27-31 punktai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas užsieniečio teisėto gyvenimo valstybėje sÄ vokÄ , nurodytÄ Nutarimo 2.1.2.1 punkte, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2913-438/2021, kurioje buvo konstatuota, kad, pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas, buvimas ir gyvenimas Lietuvoje yra skirtingos teisinės sÄ vokos: teisę asmeniui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , bÅ«ti joje ar vykti tranzitu, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 33 dalimi, 17 straipsnio 1 dalimi, suteikia nustatyta tvarka iÅ¡duota viza, o teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 14 ir 15 dalimis, 24 straipsnio 1 dalimi, suteikia nustatyta tvarka iÅ¡duoti atitinkamai laikinas arba ilgalaikis leidimas gyventi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2913-438/2021 padarė iÅ¡vadÄ , kad, vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtintomis „buvimo“ ir „gyvenimo“ sÄ vokomis, aiÅ¡kintina ir Nutarimo 3.3.1 punkte nustatyta taisyklė, pagal kuriÄ , į LietuvÄ ekstremalios situacijos metu buvo leista atvykti asmenims, kurie Europos ekonominės erdvės valstybėse gyveno, turėdami tose valstybėse iÅ¡duotus laikinus arba ilgalaikius leidimus, o asmenims, turintiems Europos ekonominės erdvės valstybėse iÅ¡duotas vizas, kurios suteikė teisę Å¡iose valstybėse bÅ«ti, o ne gyventi, į LietuvÄ ekstremalios situacijos metu buvo uždrausta atvykti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3643-261/2021 iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡io teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2913-438/2021 taikytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.3.1. punktas iÅ¡ esmės savo turiniu atitinka Nutarimo 2.1.2.1 punkte naudojamÄ â€žÅ¡iose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims“ sÄ vokÄ ir jos aiÅ¡kinimui neturi įtakos aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas atvyko pasinaudojęs beviziu režimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad, pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 14, 15 punktuose pateiktas sÄ vokas, užsieniečio teisėtÄ gyvenimÄ Europos SÄ jungoje patvirtina tik leidimas laikinai ar nuolat gyventi, o kiti dokumentai negali patvirtinti Nutarimo 2.1.2.1punkte įtvirtintos sÄ lygos dėl užsieniečio teisėto gyvenimo valstybėje, ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad Ukrainos pilietis, atvykęs LietuvÄ ir nepateikęs kompetentingos valstybės institucijos iÅ¡duoto laikino arba ilgalaikio leidimo gyventi valstybėje, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, laikomas neteisėtai atvykusiu į Lietuvos RespublikÄ ir pažeidusiu Nutarimo 2.1.2. punkte įtvirtintÄ draudimÄ atvykti užsieniečiams į Lietuvos RespublikÄ karantino metu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad toks asmuo, nesant aplinkybių, ribojančių grÄ Å¾inimÄ , toks asmuo, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 7 punktu, grÄ Å¾inamas į Ukrainos RespublikÄ . Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika ir remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 14 ir 15 punktais, daroma iÅ¡vada, kad dokumentu, patvirtinančiu užsieniečio teisėtÄ gyvenimÄ Europos SÄ jungoje, pripažįstamas tik leidimas laikinai ar nuolat gyventi, o kiti dokumentai Nutarimo 2.1.2.1 punkte įtvirtintos sÄ lygos dėl užsieniečio teisėto gyvenimo valstybėje negali patvirtinti.

Teismas sprendžia, kad, nagrinėjant bylÄ , pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Lenkijos Respublikoje jai buvo iÅ¡duotas leidimas gyventi Å¡ioje valstybėje. Dėl Å¡ios priežasties V. L. atžvilgiu pagrįstai nebuvo taikoma Nutarimo 2.1.2.1 punkte numatyta iÅ¡imtis. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog užsienietis yra įpareigojamas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, jeigu jis neteisėtai atvyko į Lietuvos RespublikÄ ar neteisėtai joje yra, yra pažeidžiamas asmuo arba prieglobsčio praÅ¡ytojas ir sutinka savanoriÅ¡kai grįžti į užsienio valstybę padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai.

Priimant įpareigojimÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, sprendimÄ grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę arba iÅ¡siųsti užsienietį iÅ¡ Lietuvos Respublikos, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 128 straipsnio 1 dalis kompetentingÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ Ä¯pareigoja atsižvelgti į užsienieneio buvimo Lietuvos Respublikoje laikÄ ; Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, įskaitant ir tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo Å¡vietimo programÄ (programas); padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobÅ«dį ir mastÄ .

Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtintas draudimas iÅ¡siųsti arba grÄ Å¾inti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali bÅ«ti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iÅ¡ kurios jis gali bÅ«ti vėliau nusiųstas į tokiÄ valstybę (130 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 130 straipsnio 2 dalį, užsienietis neiÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba negrÄ Å¾inamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 130 straipsnio 3 dalis nustato, kad Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad Pagėgių pasienio rinktinė, priimdama SprendimÄ , bÅ«tų pažeidusi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 128 bei 130 straipsnių reikalavimus.

Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdyje argumentų, jog Pagėgių pasienio rinktinė būtų pažeidusi aukščiau nurodytus reikalabimus, neteikė. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1)  administracinį sprendimÄ priėmusio vieÅ¡ojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5)  administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečiÄ skundÄ nagrinėjančiÄ institucijÄ ar įstaigÄ , skundo padavimo terminÄ ir teisės aktÄ , reglamentuojantį apskundimo tvarkÄ ;

8) administracinį sprendimÄ priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Ä®vertinus Sprendimo turinį, daroma iÅ¡vada, kad jame yra visi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai, Sprendime faktiniai duomenys apie pareiÅ¡kėjos atvykimÄ iÅ¡ Lenkijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ aplinkybės (faktinis pagrindas) iÅ¡dėstyti aiÅ¡kiai, taikomos teisės normos (teisinis pagrindas) nurodytos konkrečiai.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, kaip nepagrįstas atmetamas V. L. skundo argumentas, kad Sprendimas yra formalus, nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl neatitinkantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, atsižvelgus į taikomÄ teisinį reguliavimÄ ir vadovaujantis suformuotu jo taikymo aiÅ¡kinimu, sprendžiama, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. 128-88 „Dėl Ukrainos pilietės V.

L. grÄ Å¾inimo į UkrainÄ â€œ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos V. L. (V. L.) skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėjos Nijolė Čekanauskienė Irena Varžinskienė Dalytė Zlatkuvienė