e38f32d1-48d2-437e-b1cf-4aec1f12aa2f · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėja Sigita Vainauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-851/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38099-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės K.

A., gynėjui advokatui Jonui Vilgelmui Pliugžmai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės K. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 40 straipsniu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , ir byla jos atžvilgiu nutraukta, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato, laiduotoja paskiriant K.

A. motinÄ S. S.. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, K. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas K. A. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

K. A. 2018 m. rugpjūčio 8 d. apie 21.30 val. Vilniuje, J. T. g., ties pastatu Nr. 5, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,35 promilės etilo alkoholio). Å iais veiksmais K. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-02 nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, K. A. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bylÄ jos atžvilgiu nutraukė, laiduotoja paskyrė K. A. motinÄ S. S. ir nustatė vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu K. A. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendį – sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminÄ iki vienerių metų; nekonfiskuoti jos vardu registruoto automobilio Peugeot 208, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirti jai įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų asmenų fondÄ , arba konfiskuoti automobilio vertę atitinkančiÄ 3500 Eur sumÄ pagal pateiktÄ nepriklausomo vertintojo E. L. vertinimo ataskaitÄ , iÅ¡dėstant mokėjimus bent 12 mėn. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams, neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus bei aplinkybes, visiÅ¡kai nepagrindė, kodėl baudžiamojo poveikio priemonė nustatyta bÅ«tent Å¡iam terminui Teigia, jog sutinka, kad vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi.

Supranta, kad jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus, tačiau apylinkės teismas nevertino, kad ji nėra piktybinė Kelių eismo taisyklių pažeidėja, kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi, praeityje nebuvo teista, bausta administracine tvarka už analogiÅ¡kus teisės pažeidimus, todėl, apeliantės manymu, teismas galėtų sumažinti atimtos teisės vairuoti TP laikotarpį, nes 2 metų teisės vairuoti TP atėmimo laikotarpis, kad ir įskaičius laikÄ nuo kada ji negalėjau vairuoti, (anot apeliantės) yra akivaizdžiai per ilgas, todėl, apeliantės manymu, egzistuoja visos sÄ lygos sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ iki minimalaus – 1 metų termino. 3.2.

Apeliantė taip pat nurodo, kad nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai konfiskavo jai priklausantį automobilį „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi Å¡io automobilio konfiskavimas neatitinka teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžo jos teises labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. 3.3. Teigia, kad nors automobilis registruotas jos vardu, tačiau yra bendras Å¡eimos turtas, pirktas už jos ir jos vyro pinigus, todėl konfiskavus transporto priemonę, nukentėtų ne tik ji, bet ir jos vyras, kuris buvo investavęs pinigus į Å¡eimos turtÄ .

Apeliantės manymu, teisingiausia bÅ«tų paskirti jai dvi baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti TP atėmimÄ ir įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų asmenų fondÄ , leidžiant sumokėti bent per 12 mėnesių. Tokiu bÅ«du bus geriau įgyvendinti prevenciniai tikslai, auklėjamasis poveikis, tuo pačiu ir bausmės tikslai. Teismo posėdyje atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė praÅ¡o skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės K.

A. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. Apeliaciniu skundu K. A. neginčija kaltės, juridinio veiksmų kvalifikavimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, dėl to Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti – trukmės, praÅ¡o sumažinti terminÄ iki vienerių metų; nekonfiskuoti jos vardu registruoto automobilio Peugeot 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirti jai įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų asmenų fondÄ arba konfiskuoti automobilio Peugeot 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ 3500 Eur sumÄ pagal pateiktÄ nepriklausomo vertintojo E. L. KTP vertinimo ataskaitÄ , iÅ¡dėstant mokėjimus bent 12 mėn.

6. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Å¡eimai priklausančio automobilio „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas neatitinka teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžo jos teises labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti priemonė, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės (tokia teismų praktika dažna, pavyzdžiui, kontrabandos nusikaltimų bylose). Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas.

Nagrinėjamu atveju yra situacija, kuomet nenaudojant transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas, todėl teismas, konfiskuodamas K. A. vardu registruotÄ automobilį „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. 6.1. Byloje neabejotinai nustatyta, kad K. A. vairavo jai priklausantį automobilį „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,35 promilės etilo alkoholio, tad minėta transporto priemonė pagrįstai pripažinta Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo priemone. 6.2.

Pagal teismų praktikÄ turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėjÄ , kad svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, todėl turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panaÅ¡ių aplinkybių – jis privalomai skiriamas, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sÄ lygos (kasacinė nutartis Nr. 2K-243-942/2016).

Taigi atsižvelgiant į tai, kad K. A. jai inkriminuotÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodama automobilį, siekiant užkirsti keliÄ analogiÅ¡kų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, bei valstybės ir visuomenės interesus iÅ¡keliant aukščiau už kaltininko interesus, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiÅ¡kiai neprieÅ¡tarauja proporcingumo, teisingumo principams. K. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nors automobilis registruotas jos vardu, tačiau yra bendras Å¡eimos turtas, pirktas už jos ir jos vyro pinigus, todėl, konfiskavus transporto priemonę, nukentėtų ne tik ji, bet ir jos vyras, kuris buvo investavęs pinigus į Å¡eimos turtÄ , K.

A. buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti tyčinę nusikalstamÄ veikÄ .

7. Dėl atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės praÅ¡ymo sumažinti atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminÄ , teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 2 metų laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. 7.1. Skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, atitinkantis BK 68 straipsnio 2 dalyje apibrėžtÄ vidurkį, vertinamas kaip proporcingas ir adekvatus.

Naudodamasi minėta teise K. A. padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Teismas vertino tiek Å¡iÄ aplinkybę, tiek ir kitas jau minėtas bausmės individualizavimÄ Ä¯takojančias aplinkybes, kurios vertintinos parenkant baudžiamojo poveikio priemonę. Å iuo atveju lyginamuoju aspektu atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinę atsakomybę tam, kas vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai yra nustatytas neblaivumas iki 1,5 promilės. Tokiu atveju, vadovaujantis minėto straipsnio 9 dalimi, asmenims privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalus terminas yra vieneri metai.

Nagrinėjamu atveju K. A. yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymÄ . Jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis ja bÅ«tų galima skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , savo griežtumu daugiau atitinkantį administracinę atsakomybę, nenustatyta.

8. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, tinkamai paskyrė baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: K. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai : Virginija Pakalnytė- TamoÅ¡iÅ«naitė Aiva Survilienė ArtÅ«ras Å umskas