e38f2754-12b5-4f9b-a22d-eec4a88ae5b8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr.1A-78/2012Proceso Nr.Procesinio sprendimo kategorija:1-91-1-00328-2010-81.2.3.1; 2.4.6.4.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,teisėjų: Kęstučio Jucio, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,išteisintajam N. I. ,išteisintojo gynėjui Evaldui Liutkevičiui,nukentėjusiajam A.

S. ,nukentėjusiojo atstovui Linui Belevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro Tomo Stelionio ir nukentėjusiojo A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo N. I. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: N. I. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. birželio 13 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Å akių rajone, LukÅ¡ių seniÅ«nijoje, Germuolių kaime, deÅ¡inėje miÅ¡ko keliuko, vedančio iÅ¡ Germuolių kaimo į Paluobių kaimÄ , pusėje, 300 m. atstumu nuo miÅ¡ko pradžios, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su Zenonu J. S. metu tyčia smogė rankomis ir spyrė ne mažiau kaip vienuolika kartų nukentėjusiajam Z.

J. S. į įvairias kÅ«no vietas ir padarė odos nubrozdinimus deÅ¡iniame momenyje, kaktoje, deÅ¡iniame skruoste ir abiejose blauzdose, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡iniame smilkininiame raumenyje, krÅ«tinė kairės pusės VI Å¡onkaulio lūžimÄ , poodinę kraujosruvÄ smakro kairėje pusėje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumuÅ¡imÄ . 2010 m. birželio 15 d. 19 val. 50 min. nukentėjusysis Z. J.

S. dėl galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodine kraujosruva smakre, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu, galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu ir antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene, mirė. Å iais veiksmais N. I. buvo kaltinamas tyčia nužudęs nukentėjusįjį Z. J. S. ir padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad, vertindamas kiekvienÄ Ä¯rodymÄ , o taip pat Å¡ių įrodymų visetÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta, jog N. I. nužudė Z.

J. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK)303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). PrieÅ¡ingos iÅ¡vados nepatvirtina nei tiesioginiai, nei netiesioginiai įrodymai. Byloje nėra paneigta N. I. versija apie jo marÅ¡rutÄ 2010 m. birželio 13 d. vakare važinėjant su Z. J. S. ir jo atliktus veiksmus. Ä®rodinėjant kaltinamojo kaltę nužudžius Z. J. S. , nepakanka įrodyti ar paneigti tikimybę, kad kaltinamasis inkriminuojamu laiku turėjo galimybę nužudyti Z.

J. S. , kaltinamojo kaltei pagrįsti turi būti surinkti neabejotini įrodymai, tačiau tokių duomenų bylos medžiagoje nėra, šios aplinkybės nepatvirtina ir byloje esantys liudytojų parodymai. Be to, kaltinamajame akte nurodyta, kad N. I. kaltė grindžiama liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1, parodymais. Tačiau teismas šiais parodymais nesivadovavo, motyvuodamas tuo, kad šio liudytojo parodymų, kurie būtų vieninteliai N. I. kaltės įrodymai, nepatvirtina kiti bylos įrodymai, be to, šio liudytojo parodymų turinys rodo, kad jam buvo žinoma bylos medžiaga.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras Tomas Stelionis apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: pripažinti N. I. kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir paskirti jam už šį nusikaltimÄ 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2008 m. spalio 13 d.

Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 520 litų dydžio bauda, ir nustatyti galutinę subendrintÄ 13 metų laisvės atėmimo bausmę ir 520 litų dydžio baudÄ . Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Patenkinti Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ N. I. 7296 Lt ir 40 centų nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.Prokuroras nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta, N. I. veiksmų seka ir pobÅ«dis (smurto panaudojimas, sužalotojo pervežimas) nebuvo nustatyti.

Skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis, kad smurto panaudojimo atveju ant nukentėjusiojo asmens drabužių bei transporto priemonėje turėjo likti kraujo sutepimų, o Z. J. S. panagėse – N. I. biologinių pėdsakų. Apelianto nuomone, bylos duomenys buvo aptarti paviršutiniškai, nebuvo atliktas išsamus šių duomenų vertinimas (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis). Be to, prokuroro teigimu, teismas padarė nepagrįstas išvadas, kuriomis remdamasis atmetė liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 ir liudytojų R.

S. , N. N. , S. G. , G. A. parodymus apie N. I. jiems nurodytas Z. J. S. sužalojimo ir radimo 2010 m. birželio 14 d. ryte aplinkybes bei liudytojo B. D. parodymus apie N. I. apsilankymÄ jo sodyboje 2010 m. birželio 14 naktį. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas kaip N. I. kaltės įrodymu nepagrįstai nelaikė ir įvykio vietoje objektyviai nustatytų aplinkybių.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų K. J. , R. V. , S. G. , A. A. , D. G. , Å .

G. ir V. M. parodymais nustatė, kad 2010 m. birželio 13 d. vakare N. I. ir Z. J. S. susitiko Liepalotų kaime, prie parduotuvės, po to jie N. I. automobiliu „Mercedez Benz“ nuvyko į V. M. sodybÄ pirkti alkoholio, tuo pačiu automobiliu grįžo į Liepalotų kaimÄ , vėliau abu iÅ¡važiavo iÅ¡ Liepalotų kaimo Germuolių kaimo kryptimi. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad, remiantis minėtų liudytojų parodymais, N. I. kartu su Z. J. S. Liepalotų kaime buvo matomas 2010 m. birželio 13 d., 20 val.

– 21 val. laikotarpiu. IÅ¡ liudytojo G. G. parodymų matyti, kad 2010 m. birželio 13 d. apie 22 val. jis Sabinės kaime matė N. I. , kuris pravažiavo automobiliu vienas. Liudytojas V. G. parodė, kad į jo sodybÄ , esančiÄ Germuolių kaime, N. I. atvyko vienas 2010 m. birželio 13 d. apie 22 val. Esant Å¡iems duomenimis, prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad 2010 m. birželio 13 d. vakare Z. J. S. ir N. I. kartu buvo maždaug 20 val. – 22 val. Liudytojas V. G. taip pat parodė, kad jie su iÅ¡teisintuoju apie pusantros valandos girtavo, po to (apie 23 val. 30 min.) pastarasis iÅ¡vyko.

IÅ¡ liudytojo K. C. parodymų matyti, kad į jo sodybÄ , esančiÄ Å½vikinių kaime, N. I. atvyko 2010 m. birželio 14 d. 0 val. 5 min. ir iki ryto jis iÅ¡vykęs nebuvo. Remdamasis Å¡iais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė patikimais, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ N. I. turėjo galimybę padaryti 2010 m. birželio 13 d. maždaug 20 val. – 22 val. laikotarpiu. Å is laikotarpis nuosprendyje nėra apibrėžtas, tačiau, prokuroro nuomone, neprieÅ¡tarauja jame nurodytiems duomenims.Apeliaciniame skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kad aptartu laikotarpiu su N. I. ir Z.

J. S. buvo ir kitų asmenų. Apie Å¡io laikotarpio ir vėlesnius įvykius parodymus davė ir iÅ¡teisintasis, tačiau nuosprendyje jo parodymai iÅ¡ esmės nėra analizuojami. Nuosprendyje nurodyta, kad pastarojo versija apie jo važinėjimo marÅ¡rutÄ su Z. J. S. ir jo veiksmus bylos duomenimis nebuvo paneigti. Prokuroro teigimu, nuosprendyje nėra nurodyta, apie kokį vykimo marÅ¡rutÄ ir kokius N. I. veiksmus kalbama, nes su tuo susiję iÅ¡teisintojo parodymai, taip pat ir teismo posėdžio metu perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra nuoseklÅ«s. Apelianto nuomone, prieÅ¡ingai nei teigiama nuosprendyje, iÅ¡teisintojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų negalima laikyti analogiÅ¡kais teisme duotiems parodymams. 2010 m. birželio 15 d.

N. I. parodė, kad, iÅ¡vykęs iÅ¡ Liepalotų kaimo, jis kurį laikÄ automobiliu važinėjo su Z. J. S. , pastarÄ jį besiÅ¡lapinantį paliko prie lentpjÅ«vės, netoli V. M. sodybos, o pats vyko pas V. G. , vėliau – pas K. C. . 2010 m. birželio 22 d. apklausos metu N. I. prisiminė ir tai, kad su Z. J. S. dar važiavo ir miÅ¡ko keliu, vedančiu nuo Germuolių kaimo link Paluobių kaimo, ieÅ¡kodamas M. L. . IÅ¡teisintasis parodė, kad Å¡iame kelyje su Z. J. S. buvo sustoję ir pastarasis miÅ¡ke Å¡lapinosi. 2010 m. birželio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje metu N. I. parodė miÅ¡o kelyje vietÄ , kur buvo iÅ¡lipęs Z.

J. S. . Apeliantas teigia, kad nurodyta vieta iÅ¡ esmės atitinka byloje nustatytÄ Z. J. S. priklausančių daiktų radimo vietÄ . 2010 m. rugpjūčio 23 d. ir 2010 m. spalio 5 d. apklausų metu bei pirmosios instancijos teisme iÅ¡teisintasis pripažino, kad miÅ¡ko kelyje iÅ¡ automobilio buvo iÅ¡lipęs ne tik Z. J. S. , bet ir jis pats. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad N. I. parodymai apie Z. J. S. iÅ¡laipinimo vietÄ 2010 m. birželio 13 d. vakare prie lentpjÅ«vės, netoli V. M. sodybos ir Å¡io radimo vietÄ taip pat nėra nuoseklÅ«s. Apeliantas teigia, kad parodymų patikrinimo vietoje metu N. I. dėl nežinomų priežasčių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams sÄ moningai nurodė neteisingÄ nukentėjusiojo iÅ¡lipimo iÅ¡ automobilio vietÄ .

Prokuroro nuomone, skiriasi ir N. I. parodymai apie Z. J. S. radimo vietÄ 2010 m. birželio 14 d. ryte bei atstumÄ nuo Å¡ios vietos iki ten, kur Z. J. S. iÅ¡laipintas iÅ¡ automobilio 2010 m. birželio 13 d. vakare. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2010 m. birželio 22 d. vykusios apklausos metu iÅ¡teisintasis parodė, kad atstumas nuo Z. J. S. iÅ¡laipinimo iki jo radimo vietos buvo apie 40-50 metrų, o teisme jis parodė, kad Å¡is atstumas buvo 300-400 metrų. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nepaisant N. I. parodymuose esančių prieÅ¡taravimų, pastarasis parodė esmines įvykio aplinkybes, t. y. parodė buvęs su Z.

J. S. miÅ¡ko kelyje, po to pastarÄ jį nuvežęs ir palikęs netoli V. M. sodybos, tačiau pirmosios instancijos teismas tokiais jo parodymais nepagrįstai suabejojo.   Apeliantas nurodo, kad nors N. I. neigia smurtavęs prieÅ¡ Z. J. S. , tačiau jo kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojo B. D. parodymus apie iÅ¡teisintojo apsilankymÄ jo sodyboje, esančioje Staliorių kaime, 2010 m. birželio 14 d. apie 3-4 val. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad liudytojas galėjo supainioti apsilankymo datÄ , nes tuo laiku N. I. nebÅ«tų galėjęs atvykti, nes jo automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas.

Teismas taip pat rėmėsi liudytojo K. C. parodymais, kad 2010 m. birželio 13 d. vakare N. I. iÅ¡ jo sodybos iÅ¡vykęs nebuvo. Pirmosios instancijos teisme Å¡is liudytojas parodė, kad 2010 m. birželio 13 d. vakare jis kurį laikÄ girtavo su N. I. , po to abu iÅ¡siskyrė – jis nuėjo miegoti į gyvenamÄ sias patalpas, o N. I. liko automobilyje. Prokuroras mano, kad iÅ¡teisintasis galėjo nakties metu iÅ¡vykti ir sugrįžti nepastebėtas, juolab, kad pirmosios instancijos teisme pripažino, jog naktį automobiliu buvo iÅ¡vykęs pas B.

D. . Esant tokiems parodymams, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad N. I. turėjo realias galimybes iÅ¡vykti automobiliu iÅ¡ K. C. sodybos, apsilankyti B. D. sodyboje, o taip pat atlikti liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, Nr. 1 nurodytus veiksmus – automobiliu pervežti sužalotÄ Z. J. S. į kitÄ vietÄ . Be to, prokuroro teigimu, iÅ¡ byloje esančios įvykio vietos apylinkių schemos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra visiÅ¡kai netoli N. I. gyvenamosios vietos, esančios Germuolių kaime (b. l. 86, t. 1).

Todėl sužaloto Z. J. S. ir jo dviračio iÅ¡vežimas iÅ¡ įvykio vietos pagrįstai gali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip siekis paslėpti dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybę, jog nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinime nurodytoje vietoje – miÅ¡ko kelyje - patvirtina ne tik jo daiktų radimas toje pačioje vietoje (įvykio vietos apžiÅ«ros duomenys, liudytojų R. J. , V. Z. parodymai), kuriÄ parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė N. I. , bet ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuoti pėdsakai (iÅ¡trypta vieta Å¡alikelėje, nulaužti pakelės medeliai), rastų Z.

J. S. daiktų bÅ«klė (sagos su iÅ¡plėštais siÅ«lais), liudytojo R. J. nurodytos Z. J. S. daiktų radimo aplinkybės (daiktai rasti vienoje vietoje, netvarkingai iÅ¡mėtyti), teismo kriminalistikos specialisto iÅ¡vados duomenys (apžiÅ«ros metu paimtos sagos tikėtina sudarė vienÄ visumÄ su Z. J. S. marÅ¡kiniais ir buvo atidalintos vienodu bÅ«du – plėšiant). Prokuroro teigimu sužalojimų smurtinį pobÅ«dį patvirtina byloje esantys teismo medicinos duomenys (sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui ar savęs žalojimui).

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybę, jog sužalojimus minėtoje vietoje Z. J. S. padarė ir vėliau jį į kitÄ vietÄ pervežė N. I. patvirtina liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, Nr. 1 parodymai, liudytojų S. G. , G. A. , R. S. , N. N. parodymai dėl N. I. pasisakymų 2010 m. birželio 14 d. ryte apie nukentėjusiojo sužalojimÄ , bÅ«klę, liudytojų S. G. , R. V. , R. S. , G. G. , V. M. , V. Z. , S. G. , D. G. , K. C. parodymai apie neblaivaus N. I. elgesį, agresijÄ , polinkį smurtauti.

Tačiau prokuroro teigimu, šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas vertino paviršutiniškai ir nepagrįstai suabejojo jų patikimumu.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos prielaidos, kad nukentėjusysis turėjo kraujuoti, o kraujo sutepimai smurto panaudojimo metu ir jį (Z. J. S. ) pervežant turėjo likti įvykio vietoje, ant N. I. drabužių, automobilyje, o nukentėjusiojo panagėse turėjo likti N. I. biologinių pėdsakų. Prokuroro teigimu, šie teiginiai nėra pagrįsti ir neatitinka bylos duomenų.

Prokuroras nurodo, kad bylos baigtimi nesuinteresuoti liudytojai M. S. , J. V. , 2010 m. birželio 14 d. ryte radę sužalotÄ Z. J. S. Liepalotų kaimo pakraÅ¡tyje, teisme parodė, kad jokių kraujo sutepimų ant pastarojo kÅ«no, drabužių nebuvo. Tokie sutepimai nebuvo nustatyti ir Z. J. S. drabužių apžiÅ«ros metu. Tai, kad pastarojo panagėse nebuvo rasta iÅ¡teisintojo biologinių pėdsakų, taip pat nepatvirtina, kad N. I. nesmurtavo prieÅ¡ Z. J. S. .Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesiremti liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais.

Teismo nurodyti argumentai nepaneigia, kad minėtam liudytojui veikos padarymo aplinkybės žinomos iš N. I. pasakojimo, o ne iš kitų šaltinių. Be to, prokuroro teigimu, šio liudytojo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, nėra esminių skirtumų ir prieštaravimų, todėl jie turėjo būti pripažinti įrodymais ir vertinami kartu su kitais bylos duomenimis.Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ir atmetė liudytojų N. N. , R.

S. , S. G. parodymus dėl N. I. pasisakymų 2010 m. birželio 14 d. ryte apie atliktus veiksmus prieÅ¡ Z. J. S. bei pastarojo bÅ«klę. Tačiau teismas visiÅ¡kai neaptarė su tomis pačiomis aplinkybėmis susijusių liudytojo G. A. parodymų. Skundžiame nuosprendyje padaryta prielaida, kad N. I. tokių aplinkybių, kad „prie M. guli senis“, „prie M. namų lavonas“, „pakelėje guli senis, kurį vakar vežiojo“, „papurtė tÄ senį kuris ten guli“, „nutrenkė ar užmušė žmogų“ minėtiems asmenims pasakyti negalėjo, nes nepalaikė su jais artimų ryÅ¡ių, jų santykiai nebuvo draugiÅ¡ki.

Be to, skundžiamame nuosprendyje keliamos abejonės ir dėl liudytojų nurodytų N. I. frazių, kuriose Z. J. S. įvardijamas kaip miręs, nors pokalbių metu (2010 m. birželio 14 d. ryte) pastarasis dar buvo gyvas. Prokuroras nurodo, kad aplinkybė, jog N. I. gyrėsi „papurtęs“, „nutrenkęs“ ar „užmušęs“ „senį“ yra nustatyta kelių nesusijusių liudytojų parodymais, kuriais nesiremti nėra pagrindo. Apeliantas taip pat teigia, kad liudytojas S. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su N. I. jis palaikė gana artimus santykius, pastarojo papraÅ¡ytas už atlygį gÄ sdindavo aplinkinių kaimų gyventojus.

Todėl, prokuroro nuomone, iÅ¡teisintasis apie savo atliktus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį bei apie jo bÅ«klę minėtam liudytojui galėjo papasakoti net ir detaliau nei Å¡is parodė ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Šį manymÄ patvirtina ir liudytojos I. V. parodymai, kad 2010 m. birželio 14 d. ryte S. G. jai sakė, jog N. I. „giriasi, kad vienÄ pakratė, kad Å¡iandien dar guli“. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojų S. G. , R. V. , R. S. , G. G. , V. M. , V. Z. , D.

G. , K. C. parodymai ir byloje esantys dokumentai patvirtina, kad N. I. yra konfliktiÅ¡kas, linkęs smurtauti. Tokia iÅ¡teisintojo charakteristika neprieÅ¡tarauja liudytojų N. N. , R. S. , S. G. , G. A. parodymams dėl iÅ¡teisintojo demonstratyvių pasisakymų apie jo atliktus veiksmus prieÅ¡ Z. J. S. ir jo bÅ«klę 2010 m. birželio 14 d. ryte. Apelianto nuomone, tai, kad N. I. kai kuriuose savo pasisakymuose įvardijo nukentėjusįjį kaip „lavonÄ â€œ, prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo abejoti jo pasisakymų autentiÅ¡kumu, kuriuose jis pripažino savo kaltę dėl smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį.Prokuroras pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nėra aptarti iÅ¡teisintojo parodymai, susiję su Z.

J. S. radimu 2010 m. birželio 14 d. ryte. Apelianto nuomone, kitų bylos duomenų neatitinka N. I. aiÅ¡kinimai, dėl kokių priežasčių 2010 m. birželio 14 d. ryte, vykdamas į Liepalotų kaimo parduotuvę, jis pasirinko tolimesnį marÅ¡rutÄ bei kodėl, pravažiuodamas pro vieÅ¡oje vietoje gulintį Z. J. S. , juo nepasirÅ«pino. Liudytojai K. C. ir G. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kategoriÅ¡kai paneigė N. I. versijÄ , kad aplinkiniu keliu, pro V. M. sodybÄ , Å¡is vyko jų praÅ¡ymu.

Apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, kad Å¡ios aplinkybės bei iÅ¡teisintojo abejingumas netiesiogiai patvirtina, jog vykimo marÅ¡rutas buvo pasirinktas ne atsitiktinai, o siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumÄ . Tai patvirtina ir tolesni N. I. veiksmai – pagyros apie atliktus veiksmus prieÅ¡ Z. J. S. bei jo bÅ«klę.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybės, prokuroras teigia, kad N. I. nužudė Z. J. S. , todėl jis turi bÅ«ti pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Apeliantas nurodo, kad skiriant bausmę, turėtų bÅ«ti atsižvelgta, jog N. I. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį nepataisomas pasekmes, veikė spontaniÅ¡kai, buitinio konflikto metu, netiesiogine tyčia. Be to, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistas. Prokuroras pažymi, kad taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad N. I. charakterizuojamas neigiamai, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Apelianto nuomone, N. I. turėtų bÅ«ti paskirta už sankcijos vidurkį didesnė laisvės atėmimo bausmė.Nukentėjusysis A. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: pripažinti N. I. kaltu dėl Z. J. S. nužudymo ir paskirti jam už šį nusikaltimÄ laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijÄ . Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 2K-32/2010, 2K-411/2004, 2K-43/2006, 2K-P-221/2008, 2K-493/2009, 2K-37/2009 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Lietuvos Respublikos BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikos apžvalga“ nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, ir tai sukliudė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡naudotos visos galimybės, siekiant nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus tyrė ir vertino nesilaikydamas minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų nuostatų, netyrė dalies įrodymų, apie kitus įrodymus nuosprendyje nepasisakė ir jų nevertino, kai kuriuos N. I. kaltinančius parodymus nemotyvuotai atmetė, prioritetÄ suteikė pastarÄ jį teisinantiems įrodymams, įrodymus vertino atkirai, o ne jų visumÄ .

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 parodymais, konstatuodamas, jog jo parodymai būtų vienintelis N. I. kaltės įrodymas, kurio nepatvirtina kiti bylos įrodymai, o tokiu įrodymu apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima. Apelianto nuomone, minėto liudytojo parodymai yra labai reikšmingi, nes jam N. I. papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios sutampa su kitais bylos duomenimis. Nukentėjusysis teigia, kad liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra vienintelis N. I. kaltės įrodymas.

Liudytojas G. A. parodė, kad 2010 m. birželio 14 d. ryte, kai jis su N. I. važiavo link K. C. sodybos, N. I. pasakė, kad partrenkė ar nutrenkė žmogų (b. l. 69-73, t. 1, b. l. 165-166, t. 3). Apeliantas teigia, kad šio liudytojo parodymai pirmosios instancijos teisme buvo ištirti, tačiau nuosprendyje jie neaptarti ir nevertinti.Liudytojas R. S. parodė, kad 2010 m. birželio 14 d. ryte N. I. jam pasakė, kad prie V. M. namų yra lavonas ar „kažkaip panašiai“ (b. l. 76-77, t. 1, b. l. 150, t. 3).

Å ie liudytojo parodymai buvo iÅ¡tirti, tačiau pirmosios instancijos teismas be įtikinamų motyvų juos vertino kritiÅ¡kai.Liudytojas N. N. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme parodė, kad N. I. kalbėjo, jog prie V. M. namų yra senio, kurį „papurtė“, lavonas, ir V. M. ras „dovanėlę“ (b. l. 78-81, t. 1, b. l. 150, t. 3). Å iuos parodymus pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vertino kritiÅ¡kai.Liudytojas K. C. parodė, kad 2010 m. birželio 14 d. naktį pas jį įsiveržęs N. I. buvo piktas, kaip nesavas, labai agresyvus, pasimetęs, „apsiputojęs“, keistos bÅ«senos, jis vidury nakties be jokios priežasties kalbėjo apie Å¡ieno vežimÄ (b. l. 59-64, t. 1, b. l. 17-18, t. 4).

Šių parodymų pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino.Liudytoja D. G. parodė, kad N. I. 2010 m. birželio 14 d. ryte atvažiavęs į parduotuvę atrodė keistai, lyg dairėsi į šonus (b. l. 166, t. 3). Apeliantas nurodo, kad šiai liudytojai išteisintasis nepasakojo apie įvykį, tačiau jos pastebėjimai apie pakitusį N. I. elgesį yra reikšmingi, tuo tarpu teismas šios liudytojos parodymų nevertino ir apie juo nepasisakė.Liudytoja J. A. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad naktį, kai buvo nužudytas Z.

J. S. , N. I. įsiveržė į jos namus, buvo labai piktas, reikalavo „užstumti“ jo automobilį, nes negalėjo jo užvesti. Nepavykus to padaryti, gėrė alkoholį. Å i liudytoja taip pat parodė, kad 2010 m. birželio 14 d. ji kieme rado Z. J. S. dviratį (b. l. 65-68, t. 1). Apelianto nuomone, minėta liudytoja matė N. I. nusikaltimo padarymo naktį, matė jo bÅ«senÄ , tačiau pirmosios instancijos teisme ji nebuvo apklausta.Nukentėjusiojo nuomone, aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad N. I. iÅ¡ karto po Z.

J. S. sumuÅ¡imo, bÅ«damas neblaivus, todėl negalėdamas kontroliuoti savo elgesio, daugeliui asmenų prasitarė apie tai, kad sumušė žmogų, o jo pasakytos užuominos apie lavonÄ rodo, kad jis suvokė, jog nukentėjusįjį sužalojo sunkiai. Be to, apeliantas pažymi, kad 2010 m. birželio 14 d. ryte N. I. buvo specialiai nuvažiavęs pažiÅ«rėti jo palikto asmens bÅ«klės. Nukentėjusiojo teigimu, minėti liudytojai patvirtino ir tai, kad N. I. elgesys buvo pasikeitęs, jis buvo nervingas, keistas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymus apie tai, kad N. I. 2010 m. birželio 14 d. ryte buvo specialiai nuvykęs į tÄ vietÄ , kur naktį nuvežė sužalotÄ Z.

J. S. , patvirtina liudytojų K. C. ir G. A. parodymai. Liudytojas K. C. parodė, kad 2010 m. birželio 14 d. ryte N. I. į parduotuvę jį ir G. A. iÅ¡ pievų vežė aplinkiniu keliu, t. y. pro V. M. sodybÄ . Apelianto nuomone, iÅ¡ schemos matyti, kad toks vykimo marÅ¡rutas yra nelogiÅ¡kas. Be to, minėtas liudytojas patvirtino, kad iÅ¡ V. M. jam nieko nereikėjo, pas jį užėjęs nebuvo (b. l. 63, t. 1, b. l. 71, t. 3). Liudytojas G. A. taip pat parodė, kad jį ir K. C. N. I. iÅ¡ pievų į parduotuvę vežė pro V.

M. sodybÄ . Å is liudytojas patvirtino, kad Å¡iuo keliu jis vežti neprašė ir nežino, kodėl N. I. pasirinko tokį marÅ¡rutÄ . Vėliau, pamatęs Å¡alia kelio gulintį Z. J. S. kÅ«nÄ , N. I. prasitarė, kad „partrenkė ar nutrenkė žmogų“ (b. l. 165, t. 3). Nukentėjusiojo teigimu, aptarti liudytojų parodymai paneigia N. I. versijÄ , kad aplinkiniu keliu jo prašė važiuoti K. C. , bei tuo pačiu patvirtina, kad N. I. norėjo pažiÅ«rėti, kokios bÅ«senos yra paliktas Z.

J. S. . Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra neteisingi liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymai apie tai, kad po asmens sumuÅ¡imo, N. I. grįžo į sumuÅ¡imo vietÄ ir pervežė kÅ«nÄ Ä¯ kitÄ vietÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad N. I. visÄ naktį, t. y. nuo 24 val. iki ryto buvo K. C. namuose. Tačiau nukentėjusiojo teigimu, minėtÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia liudytojų R. L. ir B. D. parodymai. Liudytoja R. L. matė N. I. nusikaltimo padarymo naktį Å¡alia nusikaltimo vietos, kai jis galimai pervežė nukentėjusiojo kÅ«nÄ (b. l. 114-116, t. 1).

Apeliantas pažymi, kad Å¡i liudytoja pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta, tačiau jos parodymai yra reikÅ¡mingi. Liudytojas B. D. parodė, kad 2010 m. birželio 14 d. naktį į jo namus buvo atvažiavęs N. I. (b. l. 84-85, t. 1, b. l. 150-151, t. 3). Pirmosios instancijos teismas Å¡io liudytojo parodymus vertino kaip „sÄ Å¾iningÄ klydimÄ â€œ dėl laiko, tačiau apelianto nuomone, Å¡iuos parodymus patvirtina minėti liudytojos R. L. ir pirmosios instancijos teisme N. I. duoti parodymai, kad jis buvo pas B.

D. (b. l. 144, t. 3). Esant iÅ¡vardintoms aplinkybėms, nukentėjusysis daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡tyręs liudytojos R. L. parodymų, jų nesusiejo su liudytojo B. D. parodymais, be to, visiÅ¡kai nevertino minėtų N. I. parodymų, todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad N. I. visÄ naktį praleido K. C. namuose.Apeliantas nurodo, kad teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymus apie tai, kad N. I. pats galėjo pervežti Z.

J. S. kÅ«nÄ , paneigia kiti byloje esantys duomenys. Skundžiamame nuosprendyje Å¡i teismo iÅ¡vada grindžiama tuo, kad N. I. automobilis be papildomos pagalbos neužsivesdavo, o nepadedant kitiems asmenims, juo važiuoti buvo neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad N. I. apie 24 val. atvyko pas K. C. , kur sugedo jo automobilis, ir jis daugiau iÅ¡ Å¡ios vietos iÅ¡važiavęs nebuvo. Tačiau nukentėjusiojo nuomone, Å¡ias aplinkybes paneigia liudytojų parodymai. Liudytojas V. G. parodė, kad N. I. , supyko, kad Å¡is nenorėjo su juo gerti, iÅ¡važiavo, jo „net ratai parÅ«ko“ (b. l. 50-51, t. 1, b. l. 166, t. 3).

Liudytojas B. D. parodė, kad iÅ¡girdęs į kiemÄ atvažiuojantį automobilį, jis išėjo į laukÄ ir pamatė N. I. , kuris kvietė važiuoti gerti alkoholinių gėrimų. Jam (B. D. ) nesutikus, N. I. iÅ¡važiavo (b. l. 84-85, t. 1, b. l. 150-151, t. 3). Liudytoja R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nakties metu ji matė automobiliu važinėjantį N. I. (b. l. 114-116, t. 1). Apeliantas nurodo, kad kaip jau buvo minėta, Å¡i liudytoja pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta, jos parodymai – netirti.

Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad minėtos liudytojos parodymus patvirtina ir liudytojo B. D. parodymai, kad N. I. į jo namus buvo atvažiavęs apie 3 val. nakties. Esant tokiems liudytojų parodymams, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad N. I. automobilis neužsivesdavo tik kartais, o nakties metu jis vienas važinėjo, todėl galėjo pergabenti sumuÅ¡tÄ Z. J. S. į kitÄ vietÄ .Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, ikiteisminio tyrimo metu, bendraudamas su tyrėju, nurodė mažiau aplinkybių nei teismo posėdyje.

Nukentėjusiojo nuomone, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti motyvas vertinti liudytojo parodymus kaip nepatikimus. Jis teigia, kad minėto liudytojo parodymai teisminio nagrinėjimo metu buvo iÅ¡samesni todėl, kad Å¡ios apklausos metu buvo užduoti detalesni klausimai apie nusikalstamos veikos aplinkybes. Liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymai yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, juos patvirtina ir papildo kitų liudytojų parodymai. Nukentėjusysis taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad liudytojui, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, buvo žinomos bylos aplinkybės, t. y. ne tik vietovių pavadinimai, bet ir asmenų pavardės, nukentėjusiojo pavardė, inicialai, nors N. I. pastarÄ jį žinojęs tik iÅ¡ matymo.

Apeliantas nurodo, kad apklausiamas pirmÄ kartÄ 2010 m. birželio 15 d., iÅ¡teisintasis neįvardijo nukentėjusiojo vardo ir pavardės. Tačiau 2010 m. birželio 22 d. vykusios apklausos metu jis parodė, kad jam jau žinoma, kad asmuo, kurio nužudymu jis yra įtariamas, yra J. Z. S.. Byloje nustatyta, kad N. I. sulaikyme kartu su liudytoju, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, iÅ¡buvo 2 savaites nuo 2010 m. liepos 1 d., todėl, apelianto nuomone, minėtam liudytojui pats galėjo įvardinti nukentėjusiojo asmens duomenis.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi.Nukentėjusiojo A. S. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė ir liudytojų N. N. bei R. S. parodymais. Apeliantas teigia, kad teisėjos subjektyvus įsivaizdavimas kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi nepažįstamas žmogus, negali bÅ«ti pagrindas netikėti liudytojo parodymais. Nukentėjusiojo nuomone, kiekvienas asmuo į stresinę situacijÄ gali reaguoti skirtingai.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas minėtų liudytojų parodymus, nenurodė tokį sprendimÄ pagrindžiančių aplinkybių. Skundžiame nuosprendyje, atmetant liudytojo R. S. parodymus, teigiama, kad tuo metu, kai N. I. pasakojo Å¡iam liudytojui apie tai, kad Å¡alia V. M. namų guli lavonas, Z. J. S. dar nebuvo miręs. Tačiau apeliantas teigia, kad N. I. naktį palikęs stipriai sumuÅ¡tÄ Z. J. S. , o ryte jį pamatęs gulintį toje pačioje vietoje, galėjo suprasti, kad Å¡is yra miręs. Be to, byloje nėra duomenų, kad liudytojai N. N. ir R.

S. yra Å¡aliÅ¡ki ar nepatikimi. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad iÅ¡vadÄ , jog Z. J. S. nužudė bÅ«tent N. I. padarė neblaivÅ«s kaimo gyventojai. Nukentėjusysis teigia, kad iÅ¡ aptartų liudytojų parodymų matyti, kad pats iÅ¡teisintasis daugeliui asmenų pats papasakojo, kad jis sužalojo Z. J. S. . Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, Å¡aliÅ¡kai vertindamas surinktus įrodymus, patikimais pripažino tik N. I. palankius parodymus, o jį kaltinančius parodymus nepagrįstai atmetė.

Å is apeliacinio skundo teiginys grindžiamas tuo, kad iÅ¡teisinamajame nuosprendyje remiamasi liudytojo S. G. parodymais, kuriam iÅ¡teisintasis nepasakojo apie panaudotÄ smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, ir Å¡io liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia jokių reikÅ¡mingų aplinkybių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡teisintojo parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, o juose iÅ¡dėstyta įvykio seka – nelogiÅ¡ka. Pirmosios apklausos metu N. I. parodė, jog Z. J. S. jis paliko prie lentpjÅ«vės. Apie važiavimÄ link Germuolių kaimo, kur miÅ¡ko kelyje buvo sužalotas nukentėjusysis, Å¡ios apklausos metu jis nieko nepasakojo.

Kitoje apklausoje N. I. prisiminė, kad su Z. J. S. buvo nuvykęs link Germuolių, kur buvo sustoję miÅ¡ke, nes pastarasis panoro nusiÅ¡lapinti. Tačiau iÅ¡teisintasis atsisakė paaiÅ¡kinti, kaip Å¡ioje vietoje buvo iÅ¡plėštos Z. J. S. marÅ¡kinių sagos, pamesti jo dantų protezai bei kepurė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu N. I. neigė buvęs pas B. D. , Å¡iÄ aplinkybę prisiminė tik bylÄ nagrinėjant teisme, kai susipažino su visa bylos medžiaga. IÅ¡teisintasis taip pat parodė, kad po apsilankymo pas V.

G. , jis važiavo ne namo, o pas K. C. . Tačiau apeliantas dar kartÄ nurodo, kad šį iÅ¡teisintojo teiginį paneigia liudytojų R. L. ir B. D. parodymai. N. I. , duodamas parodymus, negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl 2010 m. birželio 14 d. ryte į parduotuvę važiavo ne artimiausiu, o aplinkiniu keliu. Vėliau jis parodė, kad to jo prašė liudytojai K. C. ar G. A. . Apelianto teigimu, tokius iÅ¡teisintojo parodymus Å¡ie liudytojai paneigė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad N. I. nužudė Z.

J. S. . Tačiau nukentėjusiojo teigimu, apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino ne įrodymų visumÄ , o juos atribojo, nenustatė iÅ¡ atskirų Å¡altinių gautos informacijos tarpusavio ryÅ¡io. Å ie pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai, apelianto nuomone, turėtų bÅ«ti vertinami kaip esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nes tai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), o teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinius skundus patenkinti,  o iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas.Pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad N. I. turėjo galimybę padaryti Z.

J. S. mirtį sukėlusius sužalojimus. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis liudytojų K. J. , R. V. , S. G. , A. A. , D. G. , Å . G. ir V. M. parodymais iÅ¡ kurių nustatė, kad 2010 m. birželio 13 d. vakare N. I. ir Z. J. S. susitiko Liepalotų kaime, prie parduotuvės, po to jie N. I. automobiliu „Mercedez Benz“ nuvyko į V. M. sodybÄ pirkti alkoholio, tuo pačiu automobiliu grįžo į Liepalotų kaimÄ , vėliau abu iÅ¡važiavo iÅ¡ Liepalotų kaimo Germuolių kaimo kryptimi.

Remiantis minėtų liudytojų parodymais, konstatuota, kad N. I. kartu su Z. J. S. Liepalotų kaime buvo matomas 2010 m. birželio 13 d. 20 val. - 21 val. laikotarpiu.  IÅ¡ liudytojo G. G. parodymų, kad jis 2010 m. birželio 13 d. apie 22 val. Sabinės kaime matė N. I. , kuris pravažiavo automobiliu vienas, bei iÅ¡ liudytojo V. G. parodymų, kad į jo sodybÄ , esančiÄ Germuolių kaime, N. I. atvyko vienas 2010 m. birželio 13 d. apie 22 val. darytina iÅ¡vada, kad 2010 m. birželio 13 d. vakare Z.

J. S. ir N. I. kartu buvo maždaug 20 val. - 22 val. laikotarpiu. BÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu N. I. ir turėjo galimybę padaryti nusikalstamÄ veikÄ dėl kurios jis buvo kaltintas ir iÅ¡teisintas.Pats N. I. savo kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad 2010-06-13 vakare Z. J. S. savo automobiliu nuvežė pas V. M. , kur Z. J. S. įgijo butelį degtinės. Po to su Z. J. S. nuvažiavo prie daugiabučio, kad Z.

J. S. ten susirastų su kuo išgerti. Niekas su Z. J. S. negėrė, Z. J. S. iš automobilio nelipo. Tada jie nuo parduotuvės paėmė Z. J. S. dviratį, užvažiavo pas kelis žmones, ieškodami, kas su Z. J. S. išgertų, bet tokių nerado. Tada prie lentpjūvės, esančios netoli V. M. namų, jis pasiūlė Z. J. S. išlipti nusišlapinti, o šiam išlipus - nuvažiavo jį palikęs. Prieš tai nusišlapinti jie buvo sustoję ir miške, bet vieno miške Z. J. S. palikti jis nenorėjo.

NusiÅ¡lapinęs Z. J. S. grįžo į automobilį greitai, kad jis bÅ«tų sumuÅ¡tas ar suplėšyti jo rÅ«bai, nepastebėjo. Kai vežiojo Z. J. S. , Å¡is buvo su kepure, ar buvo su dantų protezais - neatkreipė dėmesio. Palikęs Z. J. S. netoli lentpjÅ«vės, jis nuvažiavo iki V. G. , su juo dviese iÅ¡gėrė butelį brendžio, kurį parsivežė iÅ¡ Kauno. Paskui jis nuvažiavo pas K. C. , ten dar gėrė ir užmigęs liko nakvoti. TÄ aplinkybę, kad naktį iÅ¡ 2010-06-13 į 2010-06-14 miegojo pas C., N. I. nurodė ir apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme N. I. taip pat neigė vartojęs smurtÄ prieÅ¡ Z. J. S. , teigė, kad miÅ¡ke, kai buvo iÅ¡lipęs nusiÅ¡lapinti, Z. J. S. kritinėjo, todėl ten galėjo likti jo sagos, dantų protezai ir kepurė (b. l. 116-118, t. 4).IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2010-06-16 apžiÅ«rint miÅ¡ko keliukÄ Å akių r. Germuolių kaime, ant kelio 7,5 m. atstumu viena nuo kitos rastos dvi identiÅ¡kos sagos, trečioji identiÅ¡ka saga rasta 1,5 m. atstumu. Pakelėje rasti nulaužyti medeliai ir iÅ¡mindytas kelio pakraÅ¡tys, kitų daiktų ir pėdsakų nerasta ( b. l. 65-73, t. 1).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2065 (10), 11-2106 (10) užfiksuota, kad tirti pateiktos trys sagos, rastos įvykio vietoje, anksčiau sudarė vienÄ visumÄ su Z.

J. S. marÅ¡kiniais. Jos atidalintos vienodu bÅ«du - iÅ¡plėšiant su prisiuvimo siÅ«lais be audinio likučių (b. l. 118-123, t. 1).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad 2010-06-22 Germuolių kaimo miÅ¡ke rasta mėlynos spalvos kepurė, o jos viduje - dantų protezai. ApžiÅ«rÄ atliko vyr. tyrėjas Ž. Å imaitis, joje dalyvavo specialistas A. Levickis ir liudytoja V. Z. (b. l. 75-80, t. 1).IÅ¡ pastarosios parodymų pirmosios instancijos teisme ir iÅ¡ įvykio vietų plano matyti, kad sagos, kepurė, dantų protezai rasti beveik toje pačioje vietoje (b. l. 152-153, t. 3, 86, t. 1).Å ie duomenys leidžia teigti, kad nurodytoje vietoje ir buvo iÅ¡plėštos Z.

J. S. marÅ¡kinių sagos, pamesti dantų protezai ir kepurė. Duomenys apie tai, kad sagos iÅ¡plėštos, nulaužyti medeliai ir iÅ¡trypta pakelė įrodo, kad ten vyko konfliktas, susijęs su smurtu. Å ie duomenys paneigia ir N. I. teiginius, kad Z. J. S. toje vietoje kritinėjo, todėl tie jo daiktai galėjo ten likti.Pažymėtina ir tai, kad N. I. pirmojoje apklausoje iÅ¡vis neparodė apie tai, kad su Z. J. S. butų važiavę miÅ¡ku, sustoję nurodytoje vietoje, kur vyko minėtas konfliktas (b. l. 126-127, t. 2). Vėliau tokiÄ aplinkybę jis jau nurodė, tačiau neaiÅ¡kino, kad Z.

J. S. kritinėjo. Tai patvirtina nukentėjusiojo apeliacinio skundo teiginį, kad N. I. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Tai, kad N. I. iÅ¡ tikro padarė tÄ veikÄ , dėl kurios buvo iÅ¡teisintas, patvirtina tiek dalis įrodymų, kuriuos iÅ¡tyrė bei įvertino pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teisme papildomai iÅ¡tirti įrodymai. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis iÅ¡vadomis.Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas R.

S. parodė, kad 2010-06-14 apie 8 val. ryto jį automobiliu pavežė N. I. . Bevažiuojant N. I. pasakė maždaug tai, kad prie V. M. namų guli lavonas (b. l. 150, t. 3). Pirmosios instancijos teisme liudytojas N. N. taip pat parodė, kad N. I. kalbėjo, jog prie V. M. namų yra lavonas. N. I. sakė, kad „papurtė tÄ senį, kuris ten guli“ (b. l. 150, t. 3). Liudytojas N. N. pirmosios instancijos teisme patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ . Juose taip pat nurodyta, kad N. I. 2010-06-14 ryte prie parduotuvės Liepalotų kaime sakė, kad netoli V.

M. namų, esančių Liepalotų kaime, ant kelio yra „senio lavonas, kurį kaip pats N. I. pasakė, kad papurtė tÄ senį“. Apie pietus sužinojo, kad rastas stipriai sumuÅ¡tas Z. J. S. (b. l. 78-79, t. 2). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ Å¡is liudytojas taip pat parodė iÅ¡ paties N. I. girdėjęs, kad jis „senelį pakratė, nežino gyvas ar ne“, sakė, kad V. M. ras kaip dovanėlę (b. l. 81-82, t. 2).Pirmosios instancijos teismas nelaikė įrodymais N. N. bei R. S. parodymų, nurodęs nuosprendyje, kad tuo laikotarpiu, apie kurį pasakojo liudytojai, Z.

J. S. nebuvo miręs, be to, nei N. N. , nei R. S. nėra artimi kaltinamojo draugai ar geri bičiuliai, kuriems kaltinamasis bÅ«tų pasakojęs savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jei bÅ«tų jÄ padaręs.Tokie argumentai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas atmetė Å¡ių liudytojų parodymus, nėra įtikinami. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M 577/10 (02) matyti, kad Z. J. S. mirė 2010-06-15 19 val. 50 min. nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodine kraujosruva smakre, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu ir antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene.

Z. J. S. lavone konstatuoti Å¡ie sužalojimai: poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumuÅ¡imas; odos nubrozdinimai deÅ¡iniame momenyje, kaktoje, deÅ¡iniame skruoste ir abiejose blauzdose, senos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste ir krÅ«tinėje, kraujosruva deÅ¡iniame smilkininiame raumenyje, krÅ«tinės kairės pusės VI Å¡onkaulio lūžimas. Sužalojimai, iÅ¡skyrus senus, padaryti dviejų parų laikotarpiu prieÅ¡ mirtį kietais bukais daiktais, turinčiais ribotÄ pavirÅ¡ių, ne mažiau kaip vienuolikos trauminių poveikių (b. l. 17-22, t. 1)..

Apklausiamas teismo posėdyje, specialistas L. Gogelis parodė, kad galvos smegenų sumuÅ¡imÄ sukėlė vienas trauminis poveikis į smakro kairę pusę, kiti deÅ¡imt trauminių poveikių įtakos Z. J. S. mirčiai neturėjo. Specialistas taip pat parodė, kad po tokio sužalojimo Z. J. S. negalėjo nueiti daugiau kaip 200 metrų (b. l. 142, t. 2).Kauno medicinos universiteto Klinikų raÅ¡te nurodyta, kad Z. J. S. iÅ¡ Å akių ligoninės į Å¡ios klinikos Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyrių pristatytas 2010-06-14 labai sunkios bÅ«klės. (b. l. 11, t. 1).

IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų nurodyta, kad 2010-06-14 8 val. 15 min. apžiÅ«rėjus Z. J. S. , jam konstatuota smegenų koma (b. l. 8, t. 1).Å ie duomenys patvirtina, kad sumuÅ¡to nukentėjusiojo bÅ«klė buvo labai sunki, todėl N. I. pasakymas prie parduotuvės apie tai, kad V. M. ras lavonÄ , nedaug skyrėsi nuo tikrovės. Paminėtina ir tai, kad N. N. apklausimas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , dalyvaujant ir N. I. parodė iÅ¡ N. I. girdėjęs, kad jis „senelį pakratė, nežino gyvas ar ne“, taigi, tai visiÅ¡kai atitinka rastojo Z.

J. S. būklę. Taigi, dėl nukentėjusiojo būklės, kaip tai N. I. apibūdino N. N. bei R. S. , nebuvo jokio pagrindo atmesti šių liudytojų parodymų.Nėra pagrindo jų parodymus atmesti ir dėl to, kad jie nėra artimi kaltinamojo draugai ar geri bičiuliai. Tai visiškai nepaneigia, kad N. I. jiems galėjo papasakoti apie savo veiksmus prieš nukentėjusįjį. Priešingu atveju reikėtų teigti, kad abu liudytojai, skirtingu laiku apklausiami išsigalvojo tokias pat aplinkybes, o tai nerealu, juo labiau, kad tam liudytojai neturėjo jokių priežasčių.Todėl teisėjų kolegijos nuomone, liudytojų N. N. bei R.

S. parodymai yra laikytini N. I. kaltės įrodymu.Prie tokių priskirtini ir liudytojo G. A. parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas tik paminėjo, tačiau nevertino. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme šis liudytojas parodė, kad 2010 m. birželio 14 d. ryte, kai jis su N. I. važiavo link K. C. sodybos, N. I. pasakė, kad partrenkė ar nutrenkė žmogų (b. l. b. l. 165-166, t. 3). Pirmosios instancijos teisme perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius b. l. 69-70, t. 2, liudytojas G.

A. patvirtino jų teisingumÄ . Ir Å¡iuose parodymuose jis parodė, kad iÅ¡ N. I. girdėjo pasakymÄ , kad „partrenkė ar nutrenkė žmogų“, taigi, apie tokiÄ aplinkybę Å¡is liudytojas patvirtino nuosekli. Pagrindų, kodėl jis galėtų apkalbėti N. I. , nenustatyta, todėl Å¡iais jo parodymais teisėjų kolegija taip pat remiasi kaip N. I. kaltės įrodymu.IÅ¡ aptartų liudytojų parodymų matyti, kad N. I. bent keliems asmenims papasakojo, kad jis sužalojo Z. J. S. . IÅ¡ liudytojų parodymų nustatyta, kad kalbėdamas apie 2010-06-13 įvykius N. I. pavartotojo iÅ¡sireiÅ¡kimus, kad V.

M. „ras lavonÄ â€œ, „senelį pakračiau, nežinau gyvas ar ne“, „nutrenkiau“ ar „partrenkiau“ . Tokie iÅ¡sireiÅ¡kimai duoda pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad N. I. prieÅ¡ nukentėjusįjį pavartojo gana stiprų smurtÄ , kuris gresia gyvybei, jo apibÅ«dinimas, kurį pavartojo pats N. I. , pagal pobÅ«dį ir sunkumÄ atitinka tuos sužalojimus, kurie nustatyti Z. J. S. ir nuo kurių pastarasis mirė. Kaip argumentÄ , kad N. I. nėra kaltas dėl Z. J. S. mirties pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad 2010-06-14 rytÄ kartu su N. I. prie parduotuvės buvęs ir kartu važiavęs liudytojas S. G. parodė, kad N. I. sakė, jog prie V.

M. guli tas žmogus, kurį jis vakar vežiojo, S. G. nekalbėjo apie tai, kad N. I. bÅ«tų sakęs, kad Å¡io žmogaus atžvilgiu jis bÅ«tų naudojęs smurtÄ , ar kad gulintis žmogus bÅ«tų negyvas. IÅ¡ Å¡io liudytojų parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad tai, jog prie V. M. matė gulintį žmogų, turbÅ«t tÄ patį, kurį vakar vežiojo, N. I. jam pasakė važiuojant automobiliu (164-165, t. 3). Pirmosios instancijos teisme perskaityti ir ikiteisminio tyrimo metu duoti Å¡io liudytojo parodymai.

Juose nurodyta, kad tas pokalbis buvo 2010-06-14 ryte apie 7 valandÄ , kai jis atvyko iki N. D. , nes pastaroji paskambino ir paprašė atvykti padėti užvesti N. I. automobilį (b. l. 55-56, t. 2). Tai nepaneigia liudytojų N. N. , R. S. bei G. A. parodymų apie N. I. pasakojimÄ Å¡iems asmenims, nes N. N. parodė tai iÅ¡girdęs prie parduotuvės, R. S. ir G. A. , kad tai N. I. pasakė, kai važiavo N. I. vairuojamu automobiliu. Nei vienas iÅ¡ Å¡ių trijų liudytojų neparodė, kad girdint N. I. pasakojimÄ apie tai, kad jis sužalojo Z.

J. S. , šalia būtų buvęs ir S. G. . Todėl tai, kad N. I. pastarajam liudytojui papasakojo tik dalį informacijos bei neminėjo, kad pats prisidėjo prie tokios Z. J. S. būklės, nereiškia, kad N. I. N. N. bei R. S. , bei G. A. nepasakojo, kad būtent jis sužalojo Z. J. S. . Iš liudytojos D. G. parodymų matyti, kad 2010-06-14 ryte atėjęs į parduotuvę N. I. buvo kaip nesavas, dairėsi į šalis. Iš liudytojų C. parodymų matyti, kad N. I. 2010-06-14 po vidurnakčio pas juos įsibrovė būdamas neblaivus ir agresyvus.

Tiek pats N. I. , tiek didžioji dauguma liudytojų patvirtino, kad 2010-06-13 ir sekančiÄ dienÄ N. I. nuolat girtavo, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nelogiÅ¡ka bÅ«tų iÅ¡ jo tikėtis, kad skirtingiems asmenims jis vienoda apimtimi papasakotų apie tai, kÄ yra padaręs.Jau aptartus įrodymus patvirtina ir liudytojo kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas Nr. 1 parodymai. Pirmosios instancijos teismas Å¡io liudytojo parodymais nesivadovavo dėl kelių priežasčių. Viena jų nurodyta ta, kad „šio liudytojo parodymų turinys rodo, kad jam buvo žinoma bylos medžiaga, kadangi, teigdamas jog susipažino su kaltinamuoju areÅ¡tinės kameroje, liudytojas nurodė ne tik vietovių pavadinimus, bet ir asmenų pavardes, tame tarpe, ikiteisminio tyrimo metu nurodė S. pavardę ir abiejų jo vardų inicialus, nors kaltinamasis viso tyrimo metu teigė, jog S. pažinojo tik iÅ¡ matymo.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu, turėdamas galimybę tiesiogiai bendrauti su tyrėju, Å¡is liudytojas nurodė žymiai mažiau aplinkybių negu teismo posėdyje, esant akustiniams ir vizualiniams apribojimams“.Å ie pirmosios instancijos teismo argumentai nėra teisingi. Liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas Nr. 1 pirmasis apklausos protokolas suraÅ¡ytas 2010-10-06. Jame nurodyta, kad areÅ¡tinėje N. I. jam 2010 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje pasakojo, kad 2010-06-13 grįžęs iÅ¡ Kauno m. prie parduotuvės Liepalotuose, Å akių r. susitiko pažįstamÄ ZenonÄ , su juo iÅ¡gėrė, pritrÅ«kus gėrimų važiavo pas M.

Liepalotuose, vėliau nuvažiavo į miÅ¡kÄ , kur su Zenonu susiginčijo ir susimušė. Palikęs sumuÅ¡tÄ iÅ¡važiavo, o atvažiavęs naktį pažiÅ«rėti, senukÄ rado begulintį ant žemės. N. I. Z. J. S. įsikėlęs į automobilį nuvežė ir paliko prie kelio netoli M., siekdamas, kad radusieji pamanytų, kad S. sumušė kažkas kitas. N. I. pasakojo ir tai, kad ryte specialiai pravažiavo pro tÄ vietÄ ir rado gulintį ant kelio ZenonÄ . Apie dviratį N. I. nieko nepasakojo (b. l. 102, t. 2).

Šiame apklausos protokole kitos vietovės, be pacituotų neminimos. Paminėtosios - Kaunas, kaip didžiausias regiono miestas, Šakiai – kaip rajono centras, N. I. , kuris yra šio rajono gyventojas, be abejo buvo žinomos. Iš įvykio vietų plano matyti, kad N. I. sodyba nuo Z. J. S. radimo vietos, esančios prie V. M. sodybos, nutolusi mažiau kaip 5 km (b. l. 86, t. 1), taigi, N. I. kaip vietinis gyventojas žinojo ir kur, kokiame kaime gyvena V. M. . V. M. pavardė N. I. taip pat buvo žinoma. Tai duodamas parodymus pripažino ir pats N. I. , teigdamas, kad Z.

J. S. pastarojo praÅ¡ymu pavežė iki V. M. (b. l. 142-143, t. 3).Taigi, liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas Nr. 1 parodymuose nenurodyta jokia vietovė, kuri galėjo bÅ«ti nežinoma N. I. . Pats N. I. jau 2010-06-15 buvo supažindintas su praneÅ¡imu apie įtarimÄ , kuriame be kita ko nurodyta, kad N. I. įtariamas, jog sunkiai sužalojo ZenonÄ J. S. (b. l. 125, t. 2). Naujas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , jau dėl nužudymo, N. I. pateiktas 2010-06-22 (b. l. 129, t. 2). Ir Å¡iame įtarime nurodyta, kad nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo yra Z.

J. S. . 2010-06-22 apklausos protokole jau ir pats N. I. , be kita ko nurodė, kad „kaip man dabar jau žinoma“ jo sutiktas asmuo buvo J. Z. S. (b. l. 130-131, t. 2). Taigi, S. pavardę ir abiejų jo vardų inicialus, N. I. žinojo ne vėliau kaip 2010-06-15 ir areštinėje 2010 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje turėjo galimybę šiuos duomenis nurodyti liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1.Kaip priežastį nesivadovauti liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1 parodymais pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad „ikiteisminio tyrimo metu, turėdamas galimybę tiesiogiai bendrauti su tyrėju, šis liudytojas nurodė žymiai mažiau aplinkybių negu teismo posėdyje, esant akustiniams ir vizualiniams apribojimams“.

Ir su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo. Palyginus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus šio liudytojo parodymus matyti, kad jie panašūs, tik teisme liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1 parodė ir apie tai, kad to žmogaus (kalbama apie J. Z. S. ) dviratį įsidėjo į automobilio bagažinę, o vėliau paliko kieme ten, kur ir buvo sulaikytas (b. l. 145-146, t. 3). Toks parodymų skirtumas yra neesminis ir jis niekaip neduoda pagrindo teigti, kad tas liudytojas bendraudavo su tyrėjais ir bylos aplinkybes sužinojo iš tyrėjo, o ne iš N. I. .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pasakojimo apimtis priklauso ir nuo to, kiek smulkiai parodymus duodantis asmuo yra klausinėjamas. Å iuo atveju matyti, kad pirmosios instancijos teisme jau minėtus parodymus apie nukentėjusiojo dviračio patekimÄ Ä¯ automobilį bei į sodybÄ kur N. I. buvo sulaikytas, liudytojas davė atsakinėdamas į prokuroro bei į gynėjo klausimus.Kaip priežastį nesiremti liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas Nr. 1 parodymais pirmosios instancijos teismas nurodė dar ir tai, kad N. I. negalėjo atlikti Å¡io liudytojo nurodytų veiksmų – pervežti jau sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį iÅ¡ sumuÅ¡imo iki radimo vietos, kadangi, kaip nurodyta nuosprendyje, N. I. dėl techninių problemų negalėjo užvesti automobilio variklio, be to, jis tÄ naktį miegojo J.

A. ir K. C. sodyboje.Apeliacinės instancijos teisme apklausta kaip liudytoja Janina A. C. parodė, kad pamena kaip vienÄ naktį apie 24 valandÄ pas juos atėjo N. I. ir prašė padėti užstumti automobilį, kuris neužsivedė. Ji su vyru bandė užstumti N. I. automobilį, tačiau automobilis neužsivedė. Ji nuėjo miegoti, o jos vyras su N. I. pasiliko virtuvėlėje ir miegoti atėjo po 15-20 minučių. Ryte ji su vyru atsikėlė apie 7 valandÄ ir N. I. automobilio jau nebebuvo. Tos pačios dienos vakare N. I. vėl buvo atvažiavęs ir pasakė, kad ryte jo automobilį užvedė kažkoks žmogus, patraukdamas su raudonos spalvos automobiliu (b. l. 108-109, t. 4).Liudytiojas K.

C. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad po to, kai jis su žmona naktį N. I. reikalavimu stumdė pastarojo automobilį, bet užvesti nepavyko, automobilis liko prie kelio. N. I. liko automobilyje. Apie 5 valandÄ vėl atėjo N. I. , prašė užstumti automobilį. Tuo metu pro Å¡alį važiavo raudonas „VW Polo“ ir laidų pagalba N. I. automobilis buvo užvestas. Tada N. I. iÅ¡važiavo ieÅ¡koti Å¡ieno rulonų, kuriuos ketino vežti. Jis pats važiavo kartu. Rado tik 2 rulonus, tai nebuvo kÄ vežti ir jį N. I. nuvežė iki Gudaičių, o G. jį parvežė namo.

Liudytojas patvirtino, kad tÄ naktį nemiegojo, todėl girdėjo, kad N. I. automobilis nebuvo užvestas ir ryte tas automobilis tebebuvo toje pačioje vietoje, kur ir buvo paliktas po to, kai liudytojas su žmona nesėkmingai bandė tÄ automobilį užvesti stumdami (b. l. 111-112, t. 4).Kaip matyti, liudytojų C. parodymai ar galėjo naktį N. I. savo automobiliu iÅ¡važiuoti iÅ¡ jų sodybos, o tuo pačiu ir pervežti nukentėjusįjį iÅ¡ jo sumuÅ¡imo vietos į radimo vietÄ , esmingai skiriasi.

IÅ¡ liudytojos Janinos A. C. parodymų seka, kad tokia galimybė buvo, o jos vyras tokiÄ galimybę neigia.Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2010-06-16 liudytoja Janina A. C. parodė, kad N. I. automobilį užstumti prašė 2010-06-13 vakare apie 22 val. Nepavykus užstumti, ji su vyru N. I. paliko jo paties automobilyje. N. I. matyt kažkam paskambino, nes buvo atvykęs raudonas automobilis ir jį iÅ¡vilko (b. l. 65-66, t. 2). Komentuodama Å¡iuos parodymus apeliacinės instancijos teisme liudytoja paaiÅ¡kino, kad ji ir vyras to raudono automobilio nematė, apie tai jai papasakojo pats N. I. , kai kitÄ vakarÄ vėl buvo atvažiavęs. Apklausta 2010-09-13 Å¡i liudytoja parodė, kad N. I. pas jÄ ir vyrÄ su reikalavimu užstumti automobilį atvyko 2010-06-13 apie vidurnaktį.

Nepavykus užvesti automobilio, N. I. su jos vyru liko lauke. Po pusvalandžio jos vyras atėjo miegoti, sakė, kad N. I. nuėjo miegoti į automobilį. Naktį N. I. atėjo ir sakė, kad jam reikia važiuoti į namus. Anksti ryte jis prikėlė jos vyrÄ , sakydamas, kad važiuoja vežti rulonų (b. l. 67-68, t. 2). Komentuodama Å¡iuos parodymus apeliacinės instancijos teisme liudytoja paaiÅ¡kino, kad ryte atsikėlus N. I. automobilio nebuvo, N. I. buvo iÅ¡važiavęs, o vėliau atvažiavo ir kvietė jos vyrÄ važiuoti vežti Å¡ieno.Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2010-06-16 liudytojas K.

C. parodė, kad 2010-06-13 apie 24 val. pas jį ir žmonÄ Ä¯siveržė N. I. , kuris buvo kažkoks nesavas ir piktas. Jis sakė, kad ryte reikės padėti vežti rulonus, atsinešė nepilnÄ butelį degtinės. Begeriant N. I. užmigo prie stalo, tik ryte prabudo ir tik tada liudytojas pamatė, kad N. I. atvažiavęs su automobiliu. Automobilis nesivedė, todėl jie su žmona stumdė. Automobilį padėjo užvesti kažkoks žmogus, kas - negali pasakyti, nes dažnai vartoja alkoholį.

Dienos ir įvykiai jam maiÅ¡osi, todėl nelabai kÄ gali nurodyti (b. l. 59-60, t. 2). Komentuodamas Å¡iuos parodymus apeliacinės instancijos teisme liudytojas paaiÅ¡kino, kad N. I. automobilį stumdė ne ryte, bet naktį, kodėl taip sakė ikiteisminio tyrimo metu, nežino. Dar jis teigė, kad N. I. prie stalo nemiegojo.Apklausiamas 2010-09-13 liudytojas K. C. parodė, kad N. I. į jo namus įsiveržė 2010-06-14 tuoj po vidurnakčio, reikalavo važiuoti vežti rulonus. Jam ir žmonai išėjus į laukÄ , N. I. liepė stumti jo automobilį, bet automobilis neužsivedė.

N. I. paliko automobilio viduje. Jis netrukus atėjo į patalpÄ , kur liudytojas buvo su žmona, atsinešė degtinės, siÅ«lė iÅ¡gerti. IÅ¡gėrus degtinę, jis nuėjo į automobilį, kur tikriausiai miegojo. Ryte apie 5 val. 30 min. jis atėjo, kvietė važiuoti vežti Å¡ieno rulonus. Kai liudytojas išėjo į laukÄ , N. I. automobilis buvo užvestas. N. I. sakė, kad kažkas užtraukė ar laidų pagalba padėjo užvesti (b. l. 61-62, t. 2). Komentuodamas Å¡iuos parodymus apeliacinės instancijos teisme liudytojas paaiÅ¡kino, kad skirtumų parodymuose paaiÅ¡kinti negali, tvirtino, kad pats matė, kaip N. I. automobilis buvo užvestas laidų pagalba.Apklausiamas 2010-09-28 liudytojas K.

C. parodė, kad 2010-06-14 ryte skambino G. A. , kvietė ateiti į talkÄ padėti užstumti N. I. automobilį. Užstumti automobilio net su G. A. pagalba nepavyko. Tada jis (K. C. ) pats sustabdė pro Å¡alį važiuojantį raudonÄ automobilį ir laidų pagalba N. I. automobilis buvo užvestas. Po to važiavo į pievas, girtavo. Å ioje apklausoje liudytojas parodė ir tai, kad prieÅ¡ savaitę ar dvi miÅ¡ke rado automobilio kilimėlius, Å¡alia buvo nuorÅ«kų, ratų prasikasimo žymės. Kilimėlius nuvežė iki R.

L. . Å i skundėsi, kad kažkas visÄ naktį pro jÄ važinėjo, kas nesakė, bet liudytojas įtarė, kad N. I. (b. l. 63-64, t. 2).Komentuodamas Å¡iuos parodymus apeliacinės instancijos teisme liudytojas paaiÅ¡kino, kad gal A. M. padėjo užvesti N. I. automobilį. Liudytojas dar kartÄ patvirtino, kad tÄ naktį N. I. niekur nevažiavo. Teigė, kad N. I. automobilio markė yra BMW (b. l. 113, t. 4).TokiÄ N. I. automobilio markę jis nurodė ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 17, t. 4).

Kaip matosi, tarpusavyje liudytojo K. C. parodymai gana stipriai skiriasi, jis įvairiai aiÅ¡kino, kada bandė užvesti N. I. automobilį, kur N. I. praleido naktį nuo 2010-06-14 vidurnakčio iki ryto. Pats liudytojas pripažino, kad tuo laikotarpiu stipriai girtavo, todėl ne viskÄ , o ypač datas ir įvykius painioja.Todėl teisėjų kolegija nesivadovauja Å¡io liudytojo parodymais, kuriuose teigiama, kad tÄ naktį N. I. nebuvo iÅ¡vykęs iÅ¡ jo sodybos. Pažymėtina, kad tokiÄ aplinkybę liudytojas nurodė tik apeliacinės instancijos teisme, o iki tol buvo parodęs, kad N. I. naktį buvo nuėjęs į savo automobilį miegoti, o tai reiÅ¡kia, kad užvedus automobilio variklį, jis turėjo galimybę važinėti.

Tai seka ir iÅ¡ liudytojos J. A. C. parodymų, kuriuose ji patvirtino, kad tÄ naktį jos vyras irgi miegojo, taigi, jis negalėjo nuolat klausytis ir girdėti, kas vyko lauke ir garantuoti, kad N. I. automobilis nebuvo iÅ¡važiavęs. Liudytoja J. A. C. nei vienuose parodymuose netvirtino, kad N. I. tÄ naktį neturėjo galimybės iÅ¡važiuoti iÅ¡ jų sodybos, nesakė, kad jis miegojo pastate, kur miegojo ir ji pati su vyru. Å ie parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad automobiliui užsivedus, N. I. turėjo galimybę iÅ¡važiuoti iÅ¡ C. sodybos, pervežti sužalotÄ Z.

J. S. iki jo radimo vietos ir vėl grįžti iki C. sodybos. Iš bylos duomenų matyti, kad tas jo automobilis neužsivesdavo ne visada. Iš paties N. I. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad automobilį kartais jis užsivesdavo ir be pašalinių žmonių pagalbos. Pasakodamas apie įvykio aplinkybes, jis parodė: „kažkas pasidarė automobiliui, užvedžiau, pavažiavau kiek, ir vėl užgeso. “ (b. l. 143, t. 3).Tai, kad N. I. naktį iš 2010-06-13 į 2010-06-14 važinėjo savo automobiliu, patvirtina ir liudytojo B.

D. parodymai. Å is liudytojas kategoriÅ¡kai patvirtino, kad N. I. pas jį buvo atvažiavęs tÄ naktį apie 3 valandÄ savo automobiliu „Mercedes Benz“, siÅ«lė su juo iÅ¡gerti degtinės, tačiau jis nesutiko ir N. I. iÅ¡važiavo (b. l. 85-86, t. 4). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje atmetė liudytojo B. D. parodymus, kad kaltinamasis atvažiavo pas jį naktį apie 3- 4 val., nurodęs, kad liudytojas gali sÄ Å¾iningai klysti dėl N. I. apsilankymo. Nuosprendyje nenurodytas galimo klydimo pobÅ«dis - ar abejojama N. I. apsilankymo pas minėtÄ liudytojÄ faktu iÅ¡vis, ar manoma, kad pats apsilankymas gal ir buvo, tačiau kitu laiku.

Iš paties išteisintojo parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis neneigia kažkada buvęs pas B. D. , tik neigia siūlęs jam išgerti (b. l. 144, t. 3). B. D. duodant parodymus apie tai, kad N. I. pas jį lankėsi, N. I. neginčijo tokio fakto buvimo. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo B. D. parodymus atmetė dėl galimo antrojo klydimo pobūdžio, t. y. dėl N. I. apsilankymo pas B. D. datos. Tačiau ir su tokiu vertinimu sutikti nėra galima, atsižvelgiant į B.

D. parodymų turinį. Jis N. I. apsilankymo laikÄ nurodė ne vien kaip datÄ , tačiau tai susiejo su aiÅ¡kiais faktais, kurių įvykimo laikas nekelia abejonių. B. D. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad po to, kai N. I. pas jį buvo atvažiavęs apie 3 valandÄ nakties, „tos pačios nakties rytÄ sužinojau, kad Z. J. S. yra sumuÅ¡tas. Naktį Z. J. S. buvo sumuÅ¡tas, o ryte apie tai jau sužinojau“ (b. l. 86, t. 4). AnalogiÅ¡kai apie tų dviejų įvykių sekÄ , t. y. apie tai, kad apie Z.

J. S. sumuÅ¡imÄ sužinojo ryte tos pačios paros, kurios bėgyje prieÅ¡ kelias valandas pas jį automobiliu buvo atvykęs N. I. , B. D. parodė ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 150-151, t.

3) ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 85-86, t. 2). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas B. D. patvirtino ir Å¡ių parodymų teisingumÄ . Å ie duomenys duoda pagrindÄ B. D. parodymus vertinti kaip nuoseklius. IÅ¡ paminėtų parodymuose faktų darytina iÅ¡vada ir apie tai, kad pirmosios instancijos teismo argumentai apie Å¡io liudytojo klydimÄ yra klaidingi. Todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad liudytojo B. D. parodymai patvirtina tÄ faktÄ , kad N. I. naktį iÅ¡ 2010-06-13 į 2010-06-14 važinėjo savo automobiliu, o ne nuolat buvo C. sodybos ribose.TokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojos R.

L. parodymai. Apeliacinės instancijos teisme ji parodė, kad jos namas yra netoli kelio prie kelio, vedančio iÅ¡ Liepalotų į Paluobius. N. I. nuo jos gyvena apie 1-1,5 km atstumu. VienÄ naktį maždaug laikotarpiu tarp 1 val. ir 2 val. 30 min. į jos namo langus kelis kartus Å¡vietė automobilio Å¡viesos, nes kelias toje vietoje daro vingį ir pravažiuojančių automobilių žibintai paÅ¡viečia ir į jos namo langus. Ji tÄ naktį atsikėlė ir ėjo pažiÅ«rėti. Matė, kad važinėjo N. I. .

Jį atpažino, nes Å¡is buvo sustojęs netoli jos namų ir buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, lenkėsi paimti cigaretę. N. I. buvo apÅ¡viestas, liudytoja jį matė iÅ¡ nedidelio atstumo, todėl atpažino. TÄ naktį N. I. pro jos namus pravažiavo 2-3 kartus. Paklausta apie Å¡io įvykio datÄ , liudytoja parodė prieÅ¡taringai. Ji minėjo, kad tai buvo gerokai, gal net mėnuo iki to, kai buvo rastas nužudytas Z. J. S. . Tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji apie to įvykio datÄ parodė kitaip.

Apklausiama 2010-09-22 ji parodė, kad tas naktinis N. I. pasivažinėjimas ir sustojimas netoli jos namų, kurio metu ji ir atpažino N. I. , vyko naktį iÅ¡ 2010-06-13 į 2010-06-14. TÄ datÄ , kaip nurodyta parodymuose, liudytoja atsekė sugretinusi tai su data, kai ant kelio rastas žmogus, kuris vėliau mirė (b. l. 114-115, t. 2). Šiuose parodymuose nurodyta ir tai, kad kitÄ dienÄ ar dar kitÄ dienÄ po to naktinio važinėjimo K. C. jai atnešė kilimėlį, kokie bÅ«na automobiliuose po kojomis, paaiÅ¡kinęs, kad rado netoli jos namų.

Komentuodama Å¡iuos parodymus apeliacinės instancijos teisme liudytoja teigė, kad taip nesakė, parodymus pasirašė neskaičiusi, N. I. važinėjosi pro jos namus gerokai anksčiau prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį (b. l. 82-84, t. 4). Apklausima ikiteisminio tyrimo metu 2010-10-12 R. L. patikslino, kad K. C. automobilio kilimėlį galėjo atneÅ¡ti ir iki 2010-06-13 (b. l. 116, t. 2). Tačiau ir Å¡iuose parodymuose N. I. naktinis važinėjamas nurodytas kaip vykęs 2010-06-13. Apeliacinės instancijos teisme komentuodama Å¡iuos parodymus, liudytoja parodė, kad jai sunku atkurti datÄ , kada N. I. važinėjo pro jos namus, tačiau mano, kad tai vyko anksčiau kaip 2010-06-13.

Tikslinantis jos parodymų davimo aplinkybes ir datų nustatymÄ , liudytoja parodė, kad kai jÄ apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu gal ji su tyrėju kartu nusprendė, kad „užraÅ¡ome 13-14 dienas“ arba, kad „gal aÅ¡ pasakiau tikrÄ datÄ kokia ji buvo, bet dabar aÅ¡ tos datos nepamenu“ (b. l. 84, t. 4). Siekiant paÅ¡alinti šį liudytojos R. L. parodymų neapibrėžtumÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti nurodytos N. I. naktinio važinėjimo pro liudytojos namus datos atsiradimÄ parodymuose, kaip liudytojas buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu R.

L. kaip tyrėjas apklausęs Vytautas Bacevičius. Jis parodė, kad beveik visi N. I. pažinoję žmonės labai jo bijojo ir vengė duoti parodymus prieÅ¡ jį, bijodami kerÅ¡to. Tai pat N. I. bijojo ir R. L. . Liudytojas patvirtino, kad tai, jog naktinis N. I. pasivažinėjimas netoli R. L. namų vyko naktį iÅ¡ 2010-06-13 į 2010-06-14 nustatė pati liudytoja R. L. , o jis jokių datų liudytojai „neįpirÅ¡o“, data nustatyta pagal visas įvykio aplinkybe (kepurės, protezų sagų radimÄ netoli liudytojos namų), kurias jis su liudytoja aptarė (b. l. 114-116, t. 4).

Ä®vertinus Å¡iuos liudytojo V. Bacevičiaus parodymus, kuriais nėra pagrindo netikėti, darytina iÅ¡vada, kad liudytojos R. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie naktinio N. I. važinėjimo automobiliu datÄ bei Å¡ios liudytojos apklausos apeliacinės instancijos teisme pabaigoje padarytas apibendrinimas, kad datų ji tiksliai dabar nepamena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu galimai ji pasakė tikrÄ datÄ leidžia teigti, kad N. I. naktį iÅ¡ 2010-06-13 į 2010-06-14 važinėjo savo automobiliu ir keliu pro R.

L. sodybÄ . Kaip N. I. kaltę paneigiančiÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad Z. J. S. priklausantys daiktai (marÅ¡kinių sagos, dantų protezai, kepurė) rasti 4,45 km. atstumu nuo Z. J. S. radimo vietos, keliaujant vienu marÅ¡rutu, arba - 3,9 km atstumu, keliaujant kitu marÅ¡rutu. Nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad tokių atstumų sužalotas Z. J. S. savarankiÅ¡kai nueiti negalėjo. Tai nustatyta jau minėta specialisto iÅ¡vada Nr. M 577/10 (02) ir jÄ suraÅ¡iusio specialisto L.Gogelio paaiÅ¡kinimais.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors Z. J. S. buvo sužalotas ir sukruvintas, ant kaltinamojo drabužių, vilkėtų įvykio dienÄ , o taip pat kaltinamojo automobilyje nerasta Z. J. S. biologinių pėdsakų, Z. J. S. panagių turinyje nerasta kaltinamojo biologinių pėdsakų, Z. J. S. radimo vietoje kaltinamojo biologinių pėdsakų taip pat nerasta, kaltinamojo panagių turinyje nerasta Z. J. S. biologinių pėdsakų.Skundžiamame nuosprendyje teisingai pasakyta apie patį minėtų pėdsakų neradimÄ , tačiau negalima sutikti, kad tokie pėdsakai turėjo likti.

Tokį teiginį pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad Z. J. S. buvo sužalotas ir sukruvintas. Negalima nesutikti, kad Z. J. S. tikrai buvo sužalotas. Tačiau teiginys apie jo sukruvinimÄ nėra pagrįstas. IÅ¡ jau minėtos specialisto iÅ¡vados Nr. M 577/10 (02) matyti, kad praktiÅ¡kai visi Z. J. S. padaryti sužalojimai yra vidiniai. Kaip iÅ¡oriniai sužalojimai nurodyti tik odos nubrozdinimai deÅ¡iniame momenyje, kaktoje, deÅ¡iniame skruoste ir abiejose blauzdose (b. l. 17-22, t. 1). SužalotÄ Z. J.

S. radęs liudytojas M. S. parodė, kad ant rasto Z. J. S. kraujo nesimatė, veidas buvo patinęs (b. l. 146, t. 3). Taigi, Z. J. S. nebuvo sukruvintas, ir jo kraujo pėdsakų neradimas ant N. I. drabužių ir automobilyje N. I. kaltumo nepaneigia. Atsižvelgiant į amžiaus ir fizinių jėgų tarp Z. J. S. ir N. I. skirtumÄ , nėra N. I. kaltumo paneigimu ir tai, kad Z. J. S. sužalojimo metu jo panagėse neliko N. I. biologinių pėdsakų. Tai, kad N. I. automobilyje nerasta Z. J. S. biologinių pėdsakų taip pat N. I. kaltumo nei patvirtina, nei paneigia, nes nėra ginčo, kad Z.

J. S. buvo vežamas Å¡iuo automobiliu bent jau 2010-06-13 vakare, tačiau nepaisant to, jo pėdsakų vis tiek nerasta.N. I. kaltės nepaneigia ir skundžiamame nuosprendyje nurodyti liudytojų G. G. ir V. T. parodymai. G. G. teigė, kad tos dienos vakare matė pravažiuojantį vienÄ N. I. , o po 2-3 minučių, pravažiuodamas pro V. M. sodybÄ , matė kelkraÅ¡tyje stovintį ant dviračio pasirėmusį žmogų, kuris nugriuvo su visu dviračiu. Liudytojas G. G. nenurodė laiko, kada matė nurodytus asmenis, tačiau nurodė, kad buvo tamsu, žmogų prie kelio apÅ¡vietė automobilio Å¡viesos.

Liudytojas V. T. teigė, kad vakare matė link Liepalotų kaimo einantį, jo manymu, girtÄ , kruvinu veidu pagyvenusį žmogų. Pažymėtina, kad nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų neparodė, kad ant dviračio pasirėmęs žmogus, ar girtas, kruvinu veidu pagyvenęs žmogus buvo bÅ«tent Z. J. S. . Be to, aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad po pavartoto smurto nukentėjusiojo veidas nebuvo kruvinas. Kokie nors kiti bylos duomenys taip pat nepaneigia anksčiau paminėtų įrodymų. Remiantis jais bei tais įrodymais, dėl kurių nesuabejojo ir pirmosios instancijos teismas (įvykio vietų apžiÅ«ros, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialistų iÅ¡vados apie Z.

J. S. padarytus sužalojimus, mirties priežastį, sagų, dantų protezų radimo vietÄ ir greta esančiÄ iÅ¡tryptÄ vietÄ Å¡alikelėje, nulaužtus pakelės medelius), darytina iÅ¡vada, kad N. I. yra kaltas padaręs nusikaltimÄ , kuriuo buvo kaltintas. Jis Å¡iuo nuosprendžiu nuteisiamas už tai, kad 2010 m. birželio 13 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, Å akių rajone, LukÅ¡ių seniÅ«nijoje, Germuolių kaime, deÅ¡inėje miÅ¡ko keliuko, vedančio iÅ¡ Germuolių kaimo į Paluobių kaimÄ , pusėje, 300 m. atstumu nuo miÅ¡ko pradžios, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su Zenonu J.

S. metu tyčia smogė rankomis ir spyrė ne mažiau kaip vienuolika kartų nukentėjusiajam Z. J. S. į įvairias kÅ«no vietas ir padarė odos nubrozdinimus deÅ¡iniame momenyje, kaktoje, deÅ¡iniame skruoste ir abiejose blauzdose, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡iniame smilkininiame raumenyje, krÅ«tinė kairės pusės VI Å¡onkaulio lūžimÄ , poodinę kraujosruvÄ smakro kairėje pusėje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumuÅ¡imÄ . 2010 m. birželio 15 d. 19 val. 50 min. nukentėjusysis Z.

J. S. dėl galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodine kraujosruva smakre, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu, galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu ir antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene, mirė.Suduodamas rankomis bei spirdamas ne mažiau kaip 11 kartų į įvairias Z. J. S. kÅ«no vietas, tarp jų ir į galvÄ , N. I. negalėjo nesuprasti, kad tokiais veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo mirtį ir nors tokių pasekmių nesiekė, savo tyčiniais veiksmais leido tokioms pasekmėms kilti, t. y.

Z. J. S. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Tokia veika kvalifikuojama kaip Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl to kaltinimo N. I. nepagrįstai iÅ¡teisino, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).N. I. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ . Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Tiek iÅ¡ paties nuteistojo, tiek iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad įvykio metu N. I. buvo neblaivus. Jam neigiant kaltę dėl nužudymo, negalima sužinoti, kaip pats N. I. vertina apsvaigimo nuo alkoholio poveikio įtakÄ nusikaltimo padarymui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Z. J. S. apibÅ«dinamas kaip ramus ir nekonfliktiÅ¡kas žmogus, į jo amžių (72 metai), dėl kurio jis negalėjo kelti grėsmės N. I. ir iÅ¡Å¡aukti tokius veiksmus, kokie prieÅ¡ jį buvo padaryti, laikytina, kad N. I. apsvaigimas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui.

Tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad N. I. iÅ¡ gyvenamosios vietos seniÅ«nijos charakterizuojamas neigiamai kaip apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų garsėjantis agresyvumu (b. l. 76, t. 3), jis, kaip matyti iÅ¡ pažymos, 2006-2010 m. ne kartÄ baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius teisės pažeidimus:   nevienkartinį vairavimÄ automobilio neblaivaus, neturint teisės vairuoti, leistino greičio virÅ¡ijimÄ , namų gamybos alkoholinių gėrimų gabenimÄ , autoįvykį.

Pažymoje matyti ir tai, kad paskirtų baudų N. I. nesumoka (b. l. 11-15, t. 4; 73-75, t. 3). N. I. 2008. 10. 13 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nubaustas už tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje, t. y. už asmens terorizavimÄ (b. l. 67, t. 3). Atsižvelgiant į visumÄ Å¡ių bausmės dydžiui reikÅ¡mingų aplinkybių, N. I. baustinas griežtesne kaip sankcijos vidurkis numatyta laisvės atėmimo bausme.IÅ¡ įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį matyti, kad N. I. 2008 m. spalio 13 d.

Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį nubaustas 520 litų dydžio bauda, kurios nėra sumokėjęs (b. l. 3, t. 4). Å i bausmė, remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 65 straipsnio 2 dalimi, subendrintina su Å¡iuo nuosprendžiu už nužudymÄ paskiriama bausme, jas visiÅ¡kai sudedant.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad N. I. Å¡ioje byloje suimtas iÅ¡buvo nuo 2010-06-14 iki 2010-11-16 (b. l. 122, t. 2, 3-4, t. 4). Å is laikotarpis, remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, įskaitomas į paskirtÄ bausmę.

Tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys dėl 7296 Lt ir 40 centų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. IÅ¡ pažymos matyti, kad Z. J. S. gydymas kainavo 7296,4 Lt (b. l. 16, t. 2). Kadangi N. I. pripažįstamas kaltu dėl Z. J. S. padryto kÅ«no sužalojimo, kuris buvo gydomas, N. I. privalo Valstybinei ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , todėl iÅ¡ jo priteistina visa praÅ¡oma suma (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendį, kuriuo N. I. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:N. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį dvylikai metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtÄ bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2008 m. spalio 13 d.

Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 520 litų dydžio bauda, ir nustatyti galutinę subendrintÄ dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę ir 520 litų dydžio baudÄ . Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės laikÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 2010-06-14 iki 2010-11-16.Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡Â N. I. priteisti 7296 Lt ir 40 centų nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

             Kolegijos pirmininkas TeisėjaiAloyzas Kruopys Kęstutis Jucys Rūta Mickevičienė