2017-04-26 Nr. AB-9042-3-61-3-00919-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-429-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00919-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. BR6-2072(1.14.) „Dėl atsakymo į skundą“, įpareigoti NMA patenkinti pareiškėjos 2017 m. sausio 17 d. skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2012 m. spalio 11 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (reg. Nr. 2GR-KA-12-2-012606-PR001), kurioje nurodė, jog sutvarkė 5,52 ha melioracijos griovių plotą. 2016 m. gegužės 10 d. pareiškėja pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. 16-1003162842-A1-1) (toliau – 2016 metų paraiška). Administruojant 2016 metų paraišką buvo atlikta patikra vietoje. Apie nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota NMA Kontrolės departamento Alytaus patikrų vietoje skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. pranešimu Nr. 34941/671. Pareiškėja dėl minėto pranešimo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, 216 punkto nustatyta tvarka pateikė skundą. Ginčijamu raštu buvo atsakyta į pareiškėjos 2017 m. sausio 17 d. skundą dėl nesutikimo su patikros vietoje metu nustatytais neatitikimais.

Įvertinęs prašomo panaikinti NMA 2017 m. vasario 21 d. rašto turinį, teismas sprendė, kad galutinis sprendimas dėl 2016 metų paraiškos dar nėra priimtas, šios paraiškos administravimas nėra baigtas, apie galutinę mokėtinos išmokos sumą ir taikomas sankcijas (jei jų bus) pareiškėja bus informuota atskiru NMA sprendimu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamas NMA 2017 m. vasario 21 d. raštas Nr. BR6-2072(1.14.) yra tarpinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1454-756/2015). Todėl teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėja R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad skundžiamas raštas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, o patenkinus pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis pasikeistų, nes už prisiimtų įsipareigojimų netinkamą įgyvendinimą (įskaitant ir deklaruotų melioracijos griovių netinkamą sutvarkymą) yra taikomos sankcijos, o nagrinėjamu atveju pareiškėjos deklaruotose melioracijos grioviuose atlikus patikrą buvo nustatyti neatitikimai. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ji NMA apskundė neatitikimų nustatymo aplinkybes ir dėl to buvo priimtas ginčijamas raštas, kuriuo skundas nebuvo patenkintas, todėl patikros metu nustatyti neatitikimai liko galioti ir pagal šiuos neatitikimus toliau bus vertinama pareiškėjos teisė gauti paramą už deklaruotus melioracijos griovius. Tai reiškia, kad skundžiamas raštas pareiškėjai sukuria tiesiogines teisines pasekmes, nes pagal ataskaitoje nurodytus neatitikimus, kuriuos buvo siekta paneigti teikiant skundą NMA, bus sprendžiama dėl paramos pareiškėjai skyrimo ir skirta sankcija.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą dėl ginčijamo rašto panaikinimo bei įpareigojus NMA patenkinti pareiškėjos 2017 m. sausio 17 d. skundą, NMA nustatyti neatitikimai netektų galios ir jais nebūtų galima vadovautis NMA sprendžiant dėl teisės pareiškėjai gauti paramą už deklaruotus melioracijos griovius. Net jeigu pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NMA patenkinti pareiškėjos 2017 m. sausio 17 d. skundą nebūtų patenkintas, tačiau būtų panaikintas skundžiamas raštas, NMA turėtų iš naujo svarstyti pareiškėjos pateiktą skundą ir negalėtų priimti analogiško sprendimo dėl skundo. Tai rodo, kad bylos nagrinėjimas dėl skundžiamo rašto teisėtumo nebūtų beprasmis.

Pareiškėja pažymi, kad NMA nurodė, jog ginčijamas raštas gali būti apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui, t. y. pati NMA pripažįsta, kad ginčijamas raštas daro tiesioginę įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos R. V. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Ginčijamame rašte nurodyta, kad: pareiškėja 2012 m. spalio 11 d. NMA pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (reg. Nr. 2GR-KA-12-2-012606-PR001), kurioje nurodė, jog sutvarkė 5,52 ha melioracijos griovių plotą; 2014 m. liepos 31 d., įvertinus 2014 m. gegužės 30 d. pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 2GR-KA-12-2-012606-MP001, pareiškėjai buvo išmokėta 10 422,56 Eur paramos suma; 2016 m. gegužės 10 d. NMA pareiškėja pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. 16-1003162842-A1-1), kurioje deklaravo 4,39 ha melioracijos griovių plotą; 2016 m. gruodžio 20 d. NMA Kontrolės departamento Alytaus patikrų vietoje skyriaus vyriausiasis specialistas atliko pareiškėjos 2016 metų paraiškos patikrą vietoje, kurios metu buvo nustatyta, kad grioviuose Nr. 1–12 nepašalintos krūmų atžalos, augmenija nenušienauta ir nesusmulkinta; apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota NMA 2016 m. gruodžio 21 d. pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 34941/671, prie kurio buvo pridėta Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 16-1003162842-D4-1 kopija.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia inicijuoti ginčą dėl NMA 2017 m. vasario 21 d. rašto Nr. BR6-2072(1.14.) „Dėl atsakymo į skundą“ teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad ginčijamą aktą atsakovas priėmė išnagrinėjęs pareiškėjos atstovo pateiktą skundą dėl NMA atlikto pareiškėjos deklaruotų laukų patikrinimo vietoje rezultatų (nustatytų neatitikimų), su kuriais pareiškėja nesutinka. NMA skundžiamame rašte nurodyta, kad patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai lieka galioti.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu aktu, padavė skundą pirmosios instancijos teismui, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti NMA patenkinti pareiškėjos 2017 m. sausio 17 d. skundą. Įvertinęs skundžiamo akto turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai yra tarpinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes galutinis sprendimas dėl 2016 metų paraiškos dar nėra priimtas, šios paraiškos administravimas nėra baigtas, apie galutinę mokėtinos išmokos sumą ir taikomas sankcijas (jei jų bus) pareiškėja bus informuota atskiru NMA sprendimu. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamas atsakovo aktas pareiškėjai sukelia tiesiogines teisines pasekmes, o patenkinus pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis pasikeistų, nes pagal ataskaitoje nurodytus neatitikimus, kuriuos buvo siekta paneigti teikiant skundą NMA, bus sprendžiama dėl paramos pareiškėjai skyrimo ir skirta sankcija.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jos skundą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos bei pagal Programą finansuojamų projektų bendrą administravimo tvarką nustato Administravimo taisyklės, kurių 3.18 punkte nustatyta, kad patikra vietoje – NMA darbuotojų atliekamas fizinis ir administracinis pareiškėjo ar paramos gavėjo paramos paraiškoje, mokėjimo prašyme ir kt. pateiktų duomenų ir dokumentų patikrinimas projekto įgyvendinimo vietoje. NMA, be kita ko, atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą, tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, atlieka paramos paraiškų pirmumo vertinimą, patikras vietoje, rengia projektų vertinimo ataskaitas (šioms funkcijoms atlikti NMA gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus) ir, atsižvelgdama į Programos priemonių įgyvendinimo taisykles, teikia jas valdymo institucijai, kai ji atlieka paramos paraiškų atranką arba pati atrenka paramos paraiškas, informaciją apie priimtą sprendimą dėl paramos paraiškų atrankos teikia valdymo institucijai (Administravimo taisyklių 5.7 p.).

Paramos paraiškos vertinimas yra reglamentuotas Administravimo taisyklių III skirsnyje. Paramos paraiškų vertinimą sudaro trys dalys: paramos paraiškų administracinės atitikties tikrinimas; pirmumo vertinimas; tinkamumo skirti paramą vertinimas (Administravimo taisyklių 34 p.). Administracinės atitikties reikalavimus atitinkančioms paramos paraiškoms gali būti atliekama patikra vietoje (Administravimo taisyklių 46 p.). Tinkamumo skirti paramą vertinimo metu gali būti atliekama patikra vietoje (Administravimo taisyklių 51 p.). Administravimo taisyklių 106 punkte nustatyta, kad NMA, gavusi paramos paraiškų duomenis ir dokumentus: informacinių sistemų pagalba darbo procedūrų aprašuose nustatyta tvarka atlieka pareiškėjo pateiktų duomenų patikrą bei patikras vietoje; darbo procedūrų aprašuose nustatyta tvarka inicijuoja nuotolinę patikrą; nustačiusi neatitikimų, raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas, jeigu asmuo sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja pareiškėją apie nustatytus neatitikimus ir (arba) perduoda minėtą informaciją savivaldybei, kuriai pareiškėjas yra pateikęs paramos paraišką; gavusi visus reikiamus duomenis, priima sprendimą dėl paramos skyrimo ir apskaičiuoja galutinę mokėtinos paramos sumą; paramos gavėjams išmoka paramos lėšas; baigusi administruoti paramos paraišką, raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas, jeigu asmuo sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja pareiškėją apie jam priskaičiuotas paramos lėšas bei pritaikytas sankcijas.

Už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą bei sankcijų taikymą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 53 p.).

Administravimo taisyklių 216 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutinkantys su NMA ir (arba) ministerijos priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškų, pateiktų pagal priemonę, administravimu, vertinimu, atranka ir mokėjimo prašymų administravimu, turi teisę juos apskųsti. NMA konkrečių valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas gali apskųsti NMA vadovui raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą). NMA sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti ministerijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, veiksmus (neveikimą). NMA sprendimus, veikimą ar neveikimą, kuriuos ministerija jau buvo nagrinėjusi ir priėmusi sprendimą, pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali apskųsti savo pasirinkimu Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su NMA ir (arba) ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka (Administravimo taisyklių 218 p.).

Įgyvendinimo taisyklių 48 punkte nurodyta, kad pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas, nesutinkantis su NMA priimtais spendimais ar veiksmais (neveikimu), turi teisę juos apskųsti. NMA konkrečių valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas gali apskųsti NMA direktoriui raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą) (Įgyvendinimo taisyklių 49 p.). NMA sprendimai arba veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Įgyvendinimo taisyklių 50 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos 2017 m. sausio 17 d. skundas NMA, kurį išnagrinėjęs atsakovas priėmė ginčijamą aktą, yra susijęs su NMA atliktos pareiškėjos 2016 metų paraiškos patikros vietoje metu nustatytų neatitikimų ginčijimu. Pareiškėja atskirajame skunde neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad galutinis sprendimas dėl 2016 metų paraiškos dar nėra priimtas, t. y. šios paraiškos administravimas nėra baigtas. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad patikra vietoje yra tik vienas iš paramos paraiškos vertinimo etapų. Po paramos paraiškos vertinimo NMA priima sprendimą dėl paramos skyrimo ir apskaičiuoja galutinę mokėtinos paramos sumą. Taigi nors patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai gali turėti įtakos NMA priimant galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo pagal pareiškėjos pateiktą 2016 metų paraišką, tačiau tai savaime nepaneigia, kad Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaita Nr. 16-1003162842-D4-1 yra tarpinis paramos paraiškos vertinimo dokumentas, kuriame yra nurodyti faktiniai duomenys apie deklaruotų griovių būklę, t. y. konstatuoti tam tikri neatitikimai. Pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėja buvo informuota apie nustatytus neatitikimus.

Jau minėta, kad pareiškėja, nesutikdama su nustatytais neatitikimais, juos apskundė NMA direktoriui ir NMA, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė skundžiamą aktą. Nors NMA ginčijamame akte nurodė, kad jis gali būti apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau apskundimo tvarkos nurodymas skundžiamame akte pats savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016).

Pažymėtina, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Jau minėta, kad Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 16-1003162842-D4-1 yra užfiksuota tam tikra faktinė pareiškėjos deklaruotų griovių padėtis (neatitikimai), o skundžiamame NMA rašte nurodyta, kad patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai lieka galioti, tačiau jokios pareiškėjos teisės ar pareigos nėra nustatytos. Pareiškėja taip pat nenurodo, kokios konkrečios jos teisės ar pareigos atsirado, pasikeitė ar išnyko (pasibaigė) dėl ginčijamo NMA akto priėmimo.

Įvertinusi ginčijamo NMA akto turinį, atsižvelgusi į ABTĮ, Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavusi pareiškėjos skundo ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti NMA 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. BR6-2072(1.14.) „Dėl atsakymo į skundą“, konstatavęs, kad skundžiamas aktas pareiškėjai nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjai apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes. Pažymėtina, kad pareiškėjos išdėstyti argumentai dėl patikros vietoje metu galbūt nepagrįstai nustatytų neatitikimų galės būti vertinami, jeigu kils ginčas dėl galutinio sprendimo dėl 2016 metų paraiškos teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-644/2013; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-595-261/2015).

Akcentuotina, kad skundo reikalavimas įpareigoti NMA patenkinti pareiškėjos 2017 m. sausio 17 d. skundą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti NMA 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. BR6-2072(1.14.) „Dėl atsakymo į skundą“, todėl atsisakius priimti reikalavimą panaikinti skundžiamą aktą, pagrįstai atsisakyta priimti ir iš jo išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė