Legislator Case Law & Legislation
e38aa4b8-435a-4937-af4d-da7ec2c244aa AI generated

Court allows partial claim against director for damages due to failure to file bankruptcy proceedings.

Case Number e38aa4b8-435a-4937-af4d-da7ec2c244aa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court reversed the first-instance dismissal, ordering the plaintiff to receive partial damages from the defendant director. The court found that the director failed to file for bankruptcy despite clear signs of insolvency, creating a causal link to creditor losses. Consequently, the court awarded specific damages and interest while leaving other claims unaddressed.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas 2.179 straipsnis: A director's failure to initiate bankruptcy proceedings when insolvency is evident constitutes a breach of duty, creating liability for resulting damages to creditors.

Keywords

AI generated
director liability bankruptcy proceedings insolvency duty creditor damages causal link presumption of fault partial award

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas 2.179 straipsnis
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalis 4 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                    Civilinė byla Nr. 2A-587/2014                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 44.2. (S)                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės MilaÅ¡ienės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Interturas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1693-590/2013 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Interturas“  ieÅ¡kinį atsakovams G.

B. ir A. K. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Interturas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. K. ir G. B. 491 108 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2012-04-23 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3851-823/2012 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Interturas“. Bendrovės bankroto administratorius, patikrinęs UAB „Interturas“ sandorius bei finansinius dokumentus, nustatė, kad jau nuo 2009 m. pabaigos bendrovės skolos sistemingai augo, o bendrovės turimas ilgalaikis materialus turtas nuolat mažėjo, įmonė dirbo nuostolingai, nuostoliai nuolat didėjo. IÅ¡ esmės visÄ Ä¯monės turtÄ sudarė susijusių bendrovių, registruotų Rusijos Federacijoje, skolos.

Ilgalaikio turto įmonė 2010 m. teturėjo už 27 710 Lt, kurį UAB „Interturas“ 2011 m. spalio mėnesį pardavė. Viso įmonė 2010 m. turto turėjo už 254 667 Lt, o per vienerius metus mokėtinų skolų ir trumpalaikių įsipareigojimų už 141 899 Lt. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, jog jau 2010-12-31 įmonė buvo nemoki, kadangi per vienerius metus mokėtinos sumos, sudarė daugiau nei pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, jos nebuvo dengiamos ir nuolat augo, turtÄ sudarė susijusių įmonių skolos, įmonė dirbo nuostolingai, o mokumas nebuvo atstatytas.

Tačiau bendrovės valdymo organai į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei nei 2010 m., nei vėliau nesikreipė. VisÄ turėtÄ ilgalaikį materialųjį turtÄ prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ UAB „Interturas“ valdymo organai pardavė. Be to, turtÄ pardavė nepagrįstai maža kaina ir 2011-12-31 balanso duomenimis įmonė 2011-12-31 jokio ilgalaikio materialaus turto nebeturėjo, tačiau su kreditoriais nebuvo atsiskaitoma ir 2011 m. įmonės skolos iÅ¡augo iki 603 758 Lt, iÅ¡ jų per vienerius metus mokėtinos iÅ¡augo iki 483 758 Lt.

Tokiu bÅ«du per 2011 metus įmonės skolos iÅ¡augo daugiau nei 4 kartus, nuo 141 899 Lt iki 603 758 Lt, o per 2012 metus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo padidėjo papildomai iki 633 007 Lt. Tokiu bÅ«du nuo momento, kada įmonė tapo nemoki iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės skolos padidėjo 491 108,00 Lt (633 007 Lt – 141 899 Lt). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog dėl nesavalaikio bankroto bylos iÅ¡kėlimo dėl neteisėtų kaltų bendrovės valdymo organų veiksmų UAB „Interturas“ ir bedrovės kreditoriai patyrė 491 108,00 Lt dydžio žalÄ . 2012-05-10 VÄ® „Registrų centras“ duomenimis vienintelis įmonės akcininkas nuo 2002-10-03 buvo A.

K.. Ä®monės direktoriaus pareigas nuo 2010-01-11 iki 2011-12-09 ėjo, taip pat A. K., nuo 2011-12-09 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo – G. B.. Atsakovams kaip UAB „Interturas“ valdymo organams buvo nustatyta pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, o to laiku nepadarius – atlyginti žalÄ , kilusiÄ iÅ¡ to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 2012-01-05 antstolė N. Å ., vykdydama Palangos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. L2-1372-588/2011, sudarė UAB „Interturas“ turto apraÅ¡Ä vykdomojoje byloje Nr. 0033/11/00928, kuriuo buvo apraÅ¡yti UAB „Interturas“ nuosavybe priklausantys daiktai įvertinti 3 046,72 Lt suma.

UAB „Interturas“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , atsakovas G. B., nutarties įsiteisėjimo laikotarpiu bÅ«damas UAB „Interturas“ valdymo organu, 2012-01-05 antstolės N. Å . turto apraÅ¡e vykdomojoje byloje Nr. 0033/11/00928, nurodyto turto bankroto administratoriui neperdavė. Å ios aplinkybės papildomai patvirtina, jog atsakovų veiksmai buvo tęstiniai, sÄ moningi bei tyčiniai, orientuoti į tikslÄ iÅ¡vengti prievolių kreditoriams įvykdymo, kadangi vienas jų – A. K. prieÅ¡ pat bankrotÄ perleido visÄ ilgalaikį įmonės turtÄ , kitas – G.

B., antstolio apraÅ¡yto turto neiÅ¡saugojo ir neperdavė bankroto administratoriui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu paliko nenagrinėtÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dėl reikalavimo priteisti 3 046,72 Lt žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo G. B., kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog nuo 2011-01-01 iki 2012-04-23 įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonė buvo nemoki. Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustato, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Atsakovas A. K., kuris buvo vienintelis UAB „Interturas“ akcininkas ir direktorius nuo 2010-01-11 iki 2011-12-09 bei atsakovas G. B., kuris įmonės direktoriumi buvo 2011-12-09 iki 2012-04-23, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl teismas sprendė, kad jų veika, šiuo atveju neveikimas, laikytinas neteisėtu. Teismas taip pat nurodė, kad byloje taip pat nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-04-23 įmonė patyrė 491 108 Lt nuostolių, todėl žalos dydis šioje byloje taip pat yra įrodytas.

Tačiau teismas sprendė, kad Å¡i ieÅ¡kinio dalis negali bÅ«ti tenkinama, nes ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos, byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonės skolos iÅ¡augo dėl atsakovų neveikimo. Teismo teigimu, įmonės balanso duomenys, teismo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as patvirtina atsakovų paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovo nurodyti nuostoliai atsirado dėl 2011 metais įmonės vykdomos veiklos, teikiant turizmo paslaugas.

Kreditorių sÄ raÅ¡as patvirtina, kad įmonė neturi įsipareigojimų kredito institucijoms, įmonė yra skolinga darbuotojams, VSDFV, poilsio namams, sanatorijoms, vieÅ¡bučiams ir kitoms su turizmo veikla susijusioms įmonėms ir įstaigoms, su kuriomis neatsiskaitė UAB „Interturas“. Teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad didėjusius finansinius įsipareigojimus kreditoriams, kuriuos ieÅ¡kovas įvardija kaip 491 108 Lt nuostolius, sÄ lygojo nuostolinga UAB „Interturas“ veikla, o ne atsakovų delsimas kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo nurodyto neteisėto neveikimo, t. y. nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir ieÅ¡kinyje nurodytos žalos, todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.247 str.). Taip pat teismas nurodė, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-4095-631/2013 2013 m. kovo 28 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo atmetė ieÅ¡kovo BUAB „Interturas“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

B. dėl 3046,72 Lt žalos atlyginimo dėl neperduoto bankroto administratoriui įmonės turto. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio dalis dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 3 046,72 Lt žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo G. B. paliekama nenagrinėta (CPK 296 str. 1 d. 4 p.). III. Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Interturas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonės skolos iÅ¡augo dėl atsakovų neveikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ . Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali bÅ«ti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ iÅ¡lieka, o Å¡ios pareigos pažeidimas gali lemti jÄ pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v.

N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Pareiga inicijuoti bankroto bylÄ , esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, todėl situacija rinkoje ir negebėjimas parduoti produkcijos neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylÄ , nei civilinės atsakomybės už Å¡ios pareigos nevykdymÄ .

2. Nepagrįsti teismo motyvai, kad didėjusius įsipareigojimus kreditoriams, kuriuos ieÅ¡kovas įvardija kaip nuostolius, sÄ lygojo nuostolinga bendrovės veikla, o ne atsakovų delsimas kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovas A. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad skolos didėjo dėl to, kad įmonė buvo nemoki ir toliau vykdė veiklÄ , su UAB ,,Interturas“ neatsiskaitė Rusijos Federacijoje atsakovo A. K. įsteigtos įmonės Aurela Travel OOO Maskva ir Aurela Travel OOO filialas Sankt Peterburge, kurių akcininkas taip pat yra atsakovas A.

K.. Taigi atsakovas, bÅ«damas vienintelis UAB ,,Interturas“ valios reiÅ¡kėjas ir Rusijos Federacijoje veikiančių įmonių vienintelis akcininkas, turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡ių juridinių asmenų tarpusavio santykiams bei plačius įgaliojimus ir realias galimybes elgtis taip, kad nesukeltų papildomų nuostolių bendrovei bei jos kreditoriams. Å ios aplinkybės patvirtina ne tik tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo A. K. neteisėtų veiksmų ir žalos, bet ir tai, jog žala buvo daroma tyčia.

Atsakovas G. B. teismo posėdyje patvirtino, kad jam 2011-12-09 tapus įmonės vadovu bendrovė veiklos toliau nebevykdė, nepaisant to, bendrovės skola nuolat didėjo, įmonė buvo nemoki. Taigi atsakovo G. B. paaiÅ¡kinimai taip pat paneigia teismo motyvÄ , jog didėjusius finansinius įsipareigojimus kreditoriams sÄ lygojo nuostolinga UAB ,,Interturas“ veikla. Ä®monei esant nemokiai, atsakovams kreipusis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonės vardu nebÅ«tų prisiimta naujų prievolių.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4095-631/2013 BUAB ,,Intertutras“ ieÅ¡kinį atsakovui G. B. pareiÅ¡kė dėl 3 046,72 Lt žalos atlyginimo dėl neperduoto bankroto administratoriui turto, o ne dėl Ä®BÄ® 8 straipsnyje nurodytos pareigos, sukėlusios žalÄ nevykdymo. Todėl teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dėl reikalavimo priteisti 3 046,72 Lt žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo G. B. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje keliami įmonės administracijos vadovų civilinės atsakomybės klausimai, dėl to, kad jie laiku nesikreipė dėl bankroto bylos jų valdomai įmonei iÅ¡kėlimo.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybėsÄ®monės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektÄ , kuriam padaryta žala, Å¡i civilinė atsakomybė galima tiek prieÅ¡ pačiÄ Ä¯monę, tiek ir prieÅ¡ jos kreditorius. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu.

Tokia praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo rizikÄ siekiant pelno. Tačiau tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y.

įmonė vieÅ¡ai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AK baldai“ v.

E. G., A. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2013).Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. K. buvo vienintelis UAB „Interturas“ akcininkas, taip pat buvo Å¡ios įmonės direktoriumi nuo 2010-01-11 iki 2011-12-09, o atsakovas G. B. buvo įmonės direktoriumi nuo 2011-12-09 iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (2012-04-23) (b. l. 24-28). Siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2011-01-01 iki 2012-04-23 įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Interturas“ buvo nemoki. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad esant įmonei nemokiai, UAB „Interturas“ direktoriui atsirado pareiga vykdyti Ä®BÄ® 8 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯pareigojimÄ ir kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡ios pareigos nevykdymas, toks Å¡iuo atveju neveikimas, laikytinas neteisėtu. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas G.

B. įmonės direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2011-12-09, o bendrovės kreditoriaus UAB „Raminora“ pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Interturas“, kurio pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2012-04-23 nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB ,,Interturas“, teismui buvo pareikÅ¡tas 2012-02-09, t. y. po dviejų mėnesių nuo G. B. paskyrimo įmonės vadovu. Dėl to bylos duomenimis nepaneigti atsakovo G. B. nurodyti argumentai, kad jis neturėjo laiko visapusiÅ¡kai ir tinkamai susipažinti su bendrovės perimtais dokumentais, bei įvertinti bendrovės finansinės padėties bei kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės, jog atsakovas G. B. bÅ«damas bendrovės direktoriumi gana trumpÄ laikÄ nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, negalima laikyti neteisėtais veiksmais, lėmusiais žalos įmonei atsiradimÄ .Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu bÅ«du, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, tuo pačiu pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Jei dėl pareigos pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams.

Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Ieškovas padaryta žala įmonei laikė laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo 2012-04-23 patirtus įmonės 491 108 Lt dydžio nuostolius, kuriuos paskaičiavo įvertinęs bendrovės 2010 m. gruodžio 31 d. balanse ir 2012 m. balandžio 30 d. balanse įrašytų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydžius (633 007 Lt – 141 899 Lt) (b. l. 9, 12). Tačiau iš teismo informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi BUAB „Interturas“ bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimai 251 332,74 Lt sumai.

Todėl, nors, kaip minėta, žala dėl nevykdymo pareigos kreiptis su pareiÅ¡kimu į teismÄ iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ turėtų bÅ«ti laikoma padidėjusi kreditorių reikalavimų suma nuo įmonės nemokumo bÅ«senos konstatavimo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Å¡iuo atveju, teismo nustatyta - 491 108 Lt), tačiau BUAB ,,Interturas“ Å¡iuo metu patikslintų kreditorinių reikalavimų sumai esant 251 332,74 Lt, nėra pagrindo visÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ sumÄ laikyti kreditoriams padaryta žala, todėl ieÅ¡kinio reikalavimai tenkintini, apsiribojant kreditoriams padarytos žalos dydžiu.

IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos, nes teismo vertinimu, padidėjusius finansinius įsipareigojimus kreditoriams sÄ lygojo nuostolinga UAB „Interturas“ veikla, o ne atsakovų delsimas kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tačiau kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ .

Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali bÅ«ti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ iÅ¡lieka, o Å¡ios pareigos pažeidimas gali lemti jÄ pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Pareiga inicijuoti bankroto bylÄ , esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad finansinius įsipareigojimus kreditoriams sÄ lygojo nuostolinga bendrovės veikla, neeliminavo nei pareigos inicijuoti bankroto bylÄ , nei civilinės atsakomybės už Å¡ios pareigos nevykdymÄ .

Byloje nustatyta, kad 2009 m. pabaigoje bendrovės įsipareigojimai buvo 83 640 Lt (b. l. 14), o 2011 m. pabaigoje jie iÅ¡augo iki 603 758 Lt (b. l. 10), t. y. padidėjo daugiau kaip septynis kartus. Taigi atsakovas A. K. neveikė rÅ«pestingai, atidžiai, sÄ Å¾iningai, iÅ¡imtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus. Dėl to konstatuotina, kad tarp atsakovo A. K. veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje taip pat nepaneigta. Nustačius visas atsakovo A. K. atsakomybės sÄ lygas, yra pagrindas priteisti iÅ¡ jo žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui.Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, ieÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo A. K. 251 332,74 Lt dydžio žala.

Dėl procesinių palÅ«kanų CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, t. y. vadinamÄ sias procesines palÅ«kanas. IÅ¡ dalies tenkinus ieÅ¡kinį, tenkintinas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (251 332,74 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-12-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimųĮvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalis dėl reikalavimo priteisti                3 046,72 Lt žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo G. B. paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes kitoje byloje yra pareikÅ¡tas tapatus ieÅ¡kinys. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųRemiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Byloje yra pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovas turėjo 1 400 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (b. l. 109). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo A. K. ieÅ¡kovui priteistina 1 000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimÄ pakeisti. IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui BUAB ,,Interturas“ (j. a. k. 124260573) iÅ¡ atsakovo A.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 251 332,74 Lt (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt du litus, 74 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (251 332,74 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-12-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui BUAB ,,Interturas“ iÅ¡ atsakovo A. K. 1 000 Lt (tÅ«kstantį litų) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė Milašienė Konstantinas Gurinas