Legislator Case Law & Legislation
e3873e2f-0789-4dcf-a8e8-291ccade5b1c AI generated

e3873e2f-0789-4dcf-a8e8-291ccade5b1c · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Case Number e3873e2f-0789-4dcf-a8e8-291ccade5b1c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. V. ir jo atstovei advokatei Jurgitai Å lapaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,

Legislator headnote

AI generated

e3873e2f-0789-4dcf-a8e8-291ccade5b1c · Å iaulių miesto apylinkės teismas: PareiÅ¡kėjas G. V. kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po sutuoktinio A. V. mirties palikimÄ priėmė jo sutuoktinė V. V., faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-8563-810/2010

Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 116.4; 128.2

 (S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 25 d.

Å iauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Editai Petrevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. V. ir jo atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė:

                    Â

PareiÅ¡kėjas G. V. kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po sutuoktinio A. V. mirties palikimÄ priėmė jo sutuoktinė V. V., faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti.

PareiÅ¡kėjas G. V. teismo posėdžio metu praÅ¡ymÄ palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiÅ¡kino, kad jo tėvai

A. V. ir V. V. susituokė 1987-04-10. Tėvai turėjo du vaikus: pareiÅ¡kėjÄ G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo brolis A. V. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini), motina V. V. mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo tėvai, gyvendami santuokoje, 1992-03-10 iÅ¡

bendrų lėšų įsigijo vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nors tai buvo bendroji jungtinė nuosavybė, butas nekilnojamojo turto registre buvo

įregistruotas V. V. vardu, nenurodant nuosavybės rūšies ir tėvo daiktinių teisių į šį butÄ . Kito nekilnojamojo turto tėvai neįgijo, daugiau vaikų neturėjo, po mirties testamento nepaliko. (duomenys neskelbtini) mirus pareiÅ¡kėjo tėvui A. V., jo palikimÄ

priėmė pareiškėjo  motina V. V., faktiškai pradėjusi jį valdyti. Motina mokėjo visus mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi butu. (duomenys

neskelbtini) mirė pareiškėjo motina V. V.. Po jos mirties pareiškėjas

kreipėsi į Å iaulių miesto 3-Ä jį notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo,

bet notaras atsisakė jį iÅ¡duoti ir pasakė, kad reikia susitvarkyti motinos paveldėjimÄ , ko ji nebuvo padariusi po pareiÅ¡kėjo tėvo mirties. Be to, motina nesusigaudė teisiniuose reikaluose, todėl laiku nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėjas mano, kad jo motina priėmė savo sutuoktinio A. V. palikimÄ ,

pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Juridinio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui

reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

PareiÅ¡kėjo atstovė advokatė Jurgita Å lapaitienė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ palaikė bei prašė jį tenkinti, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po pareiÅ¡kėjo tėvo mirties V. V. priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, tai yra,- vienu iÅ¡ įstatyme nustatytu bÅ«du.

Suinteresuoto asmens Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad, neprieÅ¡tarauja Å¡io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio santuokos liudijimo nuorašo (b.l. 7) matyti, kad A. V. ir V. V. susituokė 1987-04-10 Šiaulių miesto CMS (Įrašo Nr. 337). Iš gimimo liudijimo nuorašų (b.l. 8) matyti, kad pareiškėjo tėvai yra A. V. ir V. V.. Iš mirties liudijimų nuorašų (b.l. 4,5,6) matyti, kad V. V. mirė (duomenys neskelbtini), o A. V.- (duomenys neskelbtini), A. V.- (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai po mirties testamentų nepaliko, daugiau vaikų neturėjo, kitų įpėdinių nėra. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 9-10) matyti,

kad butÄ , esantį Tilžės g. 45-10, Å iauliai, A. V. ir V. V. įgijo gyvendami santuokoje 1992-03-10 ir užregistravo

nekilnojamojo turto registre V. V. vardu. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties motina liko gyventi minėtame bute, rūpinosi paliktu butu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina liudytojos

A. V. parodymai.

PareiÅ¡kėjo tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatÄ 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Paveldėjimastai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . PareiÅ¡kėjas G. V., kreipdamasis į teismÄ , nurodė, kad jo tėvas A. V. testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta, o pareiÅ¡kėjo motina V. V. palikimÄ priėmė, pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymÄ teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiÅ¡kėjo motina V. V. įgijo

teisę paveldėti po savo sutuoktinio A. V. mirties (LR CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra

tiesioginio, negrįžtamo ir besÄ lygiÅ¡ko pobÅ«džio (LR CK 587 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra

mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. Ä®pėdinis laikomas priėmusio palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti (LR CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimÄ ir prasideda termino priimti palikimÄ eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. A. V. testamento nepaliko, jo sutuoktinė V.

V. iÅ¡ karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimÄ , nes liko gyventi jų santuokoje įgytame bute, juo naudojosi,

t.y., palikimÄ priėmė pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti, ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per nustatytÄ terminÄ - 6 mėn. nuo palikėjo mirties,

tačiau laiku į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtÄ negavo. V.

V. turto priėmimas, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti ir juo rÅ«pinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (LR CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).  Â

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. BÅ«tent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiÅ¡kėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimÄ patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad V. V. mirusio sutuoktinio A. V. palikimÄ priėmė per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, pradėjusi faktiÅ¡kai jo turtÄ valdyti, todėl nustatytinas Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Å io fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti.

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

        Â

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kimÄ patenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti.Â

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ .

                                         Â

Teisėja                                                                                               Edita

Dambrauskienė