2021-10-27 Nr. AB-22618-3-61-3-01390-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3759-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01390-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2021 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 10-TE-296 „Dėl E. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į tarnybą; 3) priteisti jam iš Vilniaus AVPK vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. kovo 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-29 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniųjų patrulių E. B., M. E., J. A. ir T. V. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) sunku nustatyti konkrečius inkriminuotus tarnybinius pažeidimus, jų kiekį ir turinį, jie surašyti juos kartojant ir painiojant. Tarnybinio patikrinimo išvadoje sunku išskirti pareigūno kaltę dėl kiekvieno iš nurodytų pažeidimų. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) pažeidimai surašyti kartu su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo reikalavimų pažeidimais. Administracinis pažeidimas, kuriuo kaltinamas pareiškėjas, dar neištirtas ir sprendimas dėl jo nepriimtas, bet įvardijamas kaip nustatytas faktas, o šio pažeidimo turinys ir esmė išplečiami tyrėjos nuožiūra. Išvadoje gausu prieštaravimų (dėl visuomeninio atgarsio, pareigūnų žinojimo apie neteisėtą medžioklę ir kt.). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi pareigūnė nesurinko pakankamų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę, nebuvo tiriami jo paaiškinimai, nepilnai išanalizuota vaizdinė medžiaga. Pareiškėjo įsitikinimu, nustatyti pažeidimai negali būti vertinami kaip pareigūno vardo pažeminimas.

3. Pareiškėjas teigė, kad išvados dėl pareiškėjo dalyvavimo medžioklėje nepatvirtina jokie duomenys. Pareiškėjui inkriminuotas administracinis nusižengimas – medžioklės taisyklių pažeidimas, o konkrečiai – neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas – nereiškia dalyvavimo medžioklėje. Objektyvūs duomenys (vaizdo įrašai) nerodo pareiškėjo dalyvavus medžioklėje, jis neturėjo nei ginklo, nei reikalingų medžioklei įnagių, medžioklės lapas buvo pas medžioklės vadovą, kuris 2021 m. sausio 11 d. jame darė įrašus. Jokiame įstatyme nėra nustatyta pareigų ar teisių asmeniui, kuris nedalyvauja medžioklėje, atlikti kokius nors veiksmus dėl medžioklės lape padarytų įrašų tikrinimo. Tokie asmenys neturi teisės reikalauti medžioklės vadovo tikrinti duomenis apie medžiojamųjų gyvūnų limitus ir datas, iki kada tie limitai išnaudoti. Pareiškėjas manė, kad medžioklė buvo teisėta, o gyvūnas sumedžiotas teisėtai, todėl nėra nieko neteisėto padėti gabenti gyvūną. Administracinio pažeidimo byloje medžiotojai A. G. ir G. A. parodė, kad jie pareiškėjui nepasakė apie medžiotojų klube išnaudotus limitus tauriojo elnio patinams medžioti.

4. Pareiškėjas nurodė, kad vaizdo įrašuose nematyti jokio įžūlumo, piktybiškumo, savanaudiškumo, spaudimo, galios demonstravimo ar kitų neigimai vertintinų veiksmų, kurie atitiktų pareigūno vardo pažeminimo veiką. Įrašai nerodo jokio noro nuslėpti padarytą administracinį pažeidimą ar siekio, kad toks pažeidimas nebūtų tiriamas. Pareiškėjo pasakytas teiginys, kad „juoda dėmė“ turės įtakos pareigūno asmens bylai, turi būti vertinamas pokalbio kontekste. Nei pagal išsakytus žodžius, jų sakymo būdą, nei pagal kontekstą toks pasakymas nerodo noro piktnaudžiauti, daryti įtaką gamtos apsaugos pareigūnams. Taip pat ir prašymas išjungti vaizdo kameras nėra tiek pavojingas, įžūlus, primygtinis, kaip jį bandoma parodyti. Išvada apie tai, kad pareiškėjas minėjo turintis daug pažinčių, yra prielaida, nes įraše toks faktas nefiksuotas. Tokios pažintys nenustatytos, gamtos apsaugos pareigūnai, kurie dviese surašė vieną tarnybinį pranešimą ir nurodė apie pažintis, neapklausti. Šie pareigūnai apklausiami teisme minėjo apie tai, kad pareiškėjas sakė turintis pažinčių, tačiau kad jų būtų daug ir kad jomis iš tikrųjų būtų bandoma ar norima naudotis, nenustatyta. Pats pažinčių minėjimo faktas nėra tiek pavojingas, kad juo būtų galima motyvuoti pareigūno vardo pažeminimą ir atleidimą iš tarnybos.

5. Pareiškėjo teigimu, išskyrus aplinkybę, kad vienas iš pareigūnų kažkam skambino, vaizdo įrašai nepatvirtina kitų detalių, kad pareigūnai pareiškėją perspėjo apie netoliese esantį aplinkos apsaugos ekipažą, konkrečią jo buvimo vietą. Pokalbio turinys, forma neduoda pagrindo spręsti apie piktnaudžiavimą. Nusižengimo nagrinėjimo metu nustatytos kitos aplinkybės, negu nurodytos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų tarnybiniame pranešime – pareigūnas neišlipo, neprisistatė ir primygtinai neprašė susitarti, o prie automobilio priėjo aplinkos apsaugos pareigūnas, parašė išlipti ir paaiškinti aplinkybes. Tokie neatitikimai ir kylančios abejonės turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai.

6. Pareiškėjas nurodė, kad jo ir kolegos pokalbis neparodo, kad pareiškėjas žinojo apie veiksmų neteisėtumą. Teiginys „keletas žmonių ant operacijos“ gali reikšti, kad šis keletas žmonių medžioja turėdami medžioklės lapą, medžioklės vadovą ir savo medžioklės ploto vienete. Įrašas patvirtina, kad pareiškėjas aiškina M. E., kad jis gaudys brakonierius.

7. Pareiškėjo teigimu, jo kaltės nustatymas paremtas išankstine vertintojo subjektyvia nuostata, kuri pateikiama kaip kaltė. Paskirta nuobauda yra neadekvati. Nebuvo nustatyta neteisėta veika, kaltė, be to nebuvo pasekmių. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Nebuvo atsižvelgta į pareigūno nepriekaištingą tarnybą. Atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes: pareiškėjas atostogų metu tik padėjo gabenti kažkieno sumedžiotą gyvūną, kai medžioklės terminai tą leido, ir prašė aplinkos pasaugos pareigūnų išjungti kamerą, kad ant jo nekristų juoda dėmė.

8. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, jog užfiksuotų duomenų visuma pakankama konstatuoti, kad pareiškėjas sąmoningai veikė priešingai jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei nesilaikė tarnybinės etikos normų. Pareiškėjas kelia abejones dėl įrodymų vertinimo teisingumo bei subjektyvumo, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje remiamasi vaizdo įrašais bei kitais surinktais duomenimis, kurie pagrindžia padarytas išvadas.

10. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardytą frazę „dalyvavo medžioklėje“. Pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnį. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. vasario 4 d.) (toliau – ir Medžioklės taisyklės), 58.1 papunktis nustato, kad asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, draudžiama doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Be to, sistemiškai aiškinant nurodytą teisės aktą, medžioklės proceso dalimi laikomas ir gyvūno dorojimas bei gabenimas. Sąvoka „dalyvavo sumedžiojant gyvūną“ ir sąvoka „dalyvavo medžioklėje“ nėra tapačios, todėl argumentai, jog pareiškėjas neturėjo ginklo ir įrankių medžioklei, atmestini.

11. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas skunde pripažino, kad matė pildomą medžioklės lapą, tačiau medžioklės lape buvo įrašyta, jog sumedžiota elnio patelė. Tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas suprato ir/ar privalėjo suprasti, jog sumedžiojus patiną, o įrašius patelę ir nepažymėjus ragų, daromas pažeidimas, tačiau turėdamas Policijos įstatymo nustatytą pareigą užkirsti kelią tokiems veiksmams, juos toleravo bei vėliau bandė daryti įtaką aplinkos apsaugos pareigūnams, siekdamas pažeidimą nuslėpti.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, neturėdamas teisėto pagrindo, kaip paieškos pagrindą duomenų peržiūrai įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. „Duomenų patikslinimas, sutikrinimas, tarnyba“ bei „Duomenų patikslinimas, sutikrinimas, dėl nuobaudos“, Administracinių nusižengimų registre (ANR) prisijungė prie savo administracinio nusižengimo bylos (ROIK 21127546246) ir ją tris kartus peržiūrėjo, siekdamas pateikti sau palankiausią gynybinę poziciją.

13. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, neigiant, kad jis įtraukė kolegas į savo veiką, laikytini gynybine pozicija, kadangi faktų visuma liudija apie tai, kad kolegoms buvo pranešta apie sumedžiotą elnią (ne elnio patelę), be to kolegos pareiškėją informavo apie aplinkos apsaugos pareigūnų ekipažą ir dėl šio ekipažo atvykimo buvo išskirtinai susinervinę. Taip pat įtraukimo faktą patvirtina ir tarpusavio komunikavimo duomenys bei tai, kad ir kolegos paskui tikrino administracinio nusižengimo bylą ROIK 21127546246.

14. Atsakovas nurodė, jog vaizdo įrašuose užfiksuoto ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertinto pareiškėjo pokalbio su aplinkos apsaugos darbuotoju (pokalbis vyko aplinkos apsaugos tarnybiniame automobilyje atliekant apklausą) metu pareiškėjas, apeliuodamas į tai, kad jis yra pareigūnas, kad ši „juoda dėmė“ turės įtakos jo asmens bylai, prašė išjungti kamerą ar bent jau „pasišnekėti“ be jos, aplinkos apsaugos pareigūnų primygtinai prašė susitarti, išjungti automobilyje įrengtas vaizdo ir garso stebėjimo kameras, minėjo turintis daug pažinčių. Tokie pareiškėjo veiksmai nedera su tarnyba vidaus reikalų sistemoje bei pažeidžia pareigūnams keliamus reikalavimus ir visuomenės lūkesčius. Taigi paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.

15. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo baustas per tarnybos policijoje laikotarpį, todėl pareiškėjo motyvai dėl jam kilusių neadekvačių pasekmių atmestini kaip nepagrįsti.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas nurodė, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjas atleistas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjo veiksmai, kuriuos atsakovas vertino kaip pareigūno vardo pažeminimą, aprašyti Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjas esant jo kaltei padarė teisės pažeidimus ir ši veika sukėlė pasekmes – pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja.

19. Pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktus, Policijos įstatymo 2 straipsnio 4, 6 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Etikos kodekso 6.8, 7.1 ir 7.2 punktus savo veiksmais, kurie atlikti pavieniui gali reikšti ir kitokį vertinimą, tačiau atlikti drauge, visi kartu vienareikšmiškai patvirtina, kad pažeisti minėti teisės aktai: pareiškėjas kartu su kitais asmenimis dalyvavo medžioklėje (nenušovė, netykojo ir pan., bet važiavo tame pačiame automobilyje, kuris atvežė medžiotojus, atėjo prie sumedžioto gyvūno, matė, kaip vadovas pildė medžioklės lapą, padėjo sumedžiotą gyvūną įkelti į automobilį, važiavo automobiliu, kuriame buvo gabenamas neteisėtai sumedžiotas taurusis elnias), sustabdytas aplinkosaugos pareigūnų elgėsi nederamai pareigūnui (aplinkos apsaugos pareigūnams pristatė esantis policijos pareigūnas, teigė, jog ši „juoda dėmė“ turės įtakos jo asmens bylai, primygtinai prašė susitarti, išjungti aplinkos apsaugos tarnybiniame automobilyje esančias vaizdo ir garso stebėjimo kameras, minėjo turintis daug pažinčių bei kad buvo savo kolegų informuotas apie esantį netoliese aplinkosaugos pareigūnų ekipažą), nesilaikė karantino reikalavimų (vykdamas automobiliu su asmenimis iš skirtingų namų ūkių nedėvėjo veido / burnos apsauginių kaukių), žinojo, kad taurusis elnias buvo sumedžiotas neteisėtai bei buvo susitaręs su kolega M. E. dėl informacijos apie aplinkosaugininkų ekipažą teikimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nežinojimo (kad išnaudotas tauriųjų elnių medžioklės limitas), dėl motyvų teisėtumo prašant išjungti kameras (kad pasimetė, išsigando), dėl kelionės tikslo (kad važiavo susitikti su advokatu, atvežti pašaro, susitikti su kolega, paimti medžiotojų), susitikimo ir pokalbio su M. E. apie būsimą brakonierių gaudymą, laikytini pareiškėjo gynybine versija, kuri nėra tikėtina susiklosčiusioje situacijoje, atsižvelgiant į pareiškėjo veiksmus ir jų gausą.

20. Teismo vertinimu, atsakovas pakankamai išsamiai atskleidė pareiškėjo atliktus neteisėtus veiksmus, jų gausą, nuoseklumą ir tai parodo pareiškėjo kaltės formą esant tyčią. Pareiškėjo elgesys rodo, kad jis suvokė, suprato ir siekė tokio savo elgesio ir jo rezultatų.

21. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad tyrimas grįstas prielaidomis ir spėlionėmis, nes pareiškėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai. Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistų 2021 m. sausio 13 d. surašytame tarnybiniame pranešime (I t., b. l. 105–106) dėstomas aplinkybes patvirtina vaizdo įrašai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo vertinimu, nedaro Tarnybinio patikrinimo išvados ir Įsakymo neteisėtais ar nepagrįstais. Teismas nustatė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje klaidingai nurodyta, jog E. B. siuntė žinutę M. E. („Ateini rytoj anksčiau ir paaiškini visą situaciją, nes tu mus pakišai“), nes pareiškėjas įrodė, kad ją pareiškėjui rašė M. E. Tačiau teismas sprendė, kad šie netikslumai nėra esminiai, jie nepaneigia pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos, todėl šiuos Tarnybinio patikrinimo išvados trūkumus teismas vertino kaip nesudarančius pagrindo panaikinti Įsakymą.

22. Teismas nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad dėl pareiškėjo neteisėtų ir kaltų veiksmų buvo pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga arba ji kompromituojama. Pareiškėjo elgesys, nors ir ne atliekant pareigas, nėra suderinamas su pareigūno vardu, kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

23. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad nėra priimtas sprendimas jo administracinio nusižengimo byloje, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skiriasi administracinio nusižengimo bylos ir nagrinėjamos bylos dalykas, aplinkybės. Įsakyme administracinio nusižengimo byla net neminima, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomi savarankiški pagrindai atleisti pareiškėją iš tarnybos. Teismui pakako duomenų apie pareiškėjo elgesį. Pareiškėjo atsakomybės klausimas administracine tvarka nevertinamas šioje byloje.

24. Teismo vertinimu, atleidimas iš tarnybos yra proporcinga poveikio priemonė pareiškėjo padarytiems teisės aktų pažeidimams. Pareiškėjo neteisėtų veiksmų gausa, seka ir pobūdis yra proporcingas poveikio priemonės griežtumui. Kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skunde išdėstytus reikalavimus, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas cituoja įstatymų, teismų praktikos nuostatas, susijusias su pareigūno atleidimu iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą, jų nesusiedamas su konkrečiu ginču, nekomentuodamas ginčijamų veiksmų, nenagrinėdamas skunde nurodytų aplinkybių, o tik pacituodamas Tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašytas aplinkybes.

25.2. Įsakymas priimtas neteisėtos Tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu. Be to, nors teismas pritarė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra netikslumų, nepagrįstai sprendė, kad šie netikslumai yra neesminiai. Žinutėmis, kuriomis atsakovas įrodinėjo pareiškėjo ir M. E. susitarimą, santykius, buvo parašytos kitame kontekste, nei nustatyta tarnybinio patikrinimo metu, jos iš esmės įrodo, kad tarp pareiškėjo ir M. E. nebuvo jokio susitarimo.

25.3. Teismas rėmėsi prielaidomis, klaidingai interpretavo esmines aplinkybes dėl pareiškėjo dalyvavimo medžioklėje, nederamo policijos pareigūno elgesio, žinojimo apie sumedžiojimą, kaltės, remdamasis deklaratyviais argumentais. Dalis pareiškėjo veiksmų, apie kuriuos sprendžiama ir kategoriškai teigiama, neužfiksuoti vaizdo kameromis, nors jos buvo ir veikė (neišreikalauti visi vaizdo įrašai, neapklausti pareigūnai, nurodant, kad liudytojai neparodys nieko reikšmingo), tad kategoriškos išvados daromos tik iš selektyviai parinktų ir tarnybiniais pranešimais „pagražintų“ aplinkybių ir prielaidų.

25.4. Pareiškėjas medžioklėje nedalyvavo, be to, medžioklė savaime nebuvo neteisėta, ji vyko dalyvaujant jos vadovui ir medžiotojui. Pareiškėjas neturėjo nei teisės nei pagrindo reikalauti medžioklės vadovo perduoti medžioklės lapą arba tikrinti duomenis apie medžiojamųjų gyvūnų limitus. Pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti medžioklės teisėtumu, kadangi matė A. G. pildant medžioklės lapą. Limitai pareiškėjui nebuvo žinomi, kadangi jie viešai neskelbiami. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad medžioklė vyko teisėtai. Teismas visas abejones vertino pareiškėjo nenaudai.

25.5. Klaidingai įvertintos pasinaudojimo tarnybine padėtimi, siekio išvengti atsakomybės aplinkybės. Iš įrašų Nr. 3 ir 4 matyti, jog aplinkos apsaugos pareigūnas pareiškėjo nekaltino, jam nebuvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas, tad pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo bandyti tartis nežinia dėl ko. Negana to, įrašuose Nr. 3 ir 4 nėra girdimi primygtiniai, piktybiški, savanaudiški reikalavimai, spaudimas, galios demonstravimas, grasinimas ar kiti veiksmai, kurie atitiktų pareigūno vardo pažeminimą. Be to, minėti įrašai nerodo jokio noro nuslėpti padarytą administracinį nusižengimą. Teismas nepagrįstai pareiškėjo paaiškinimus vertino kaip jo gynybinę poziciją. Pareiškėjo paaiškinimai viso tyrimo metu buvo nuoseklūs.

25.6. Teismas pareiškėjo pozicijos patikrinimui neskyrė jokio dėmesio ir svarbos, deklaratyviai atmetė pareiškėjo prašymus apklausti liudytojus, išreikalauti duomenis, nes subjektyviai ir a priori (iš anksto) laikė pareiškėją neteisiu.

25.7. Neįvertinta tai, kad apie atgarsį visuomenėje Tarnybinio patikrinimo išvadoje daromos prieštaringos išvados.

25.8. Pareiškėjo kaltė konstatuota remiantis vien deklaratyviomis frazėmis, nepaisant to, kad nustatant sąmoningumą (tyčią pažeidimo atveju) turi būti remiamasi faktais, turi būti nustatytas tyčios turinys. Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjo atleidimas yra teisėtas ir pagrįstas.

25.9. Nebuvo vertinta tai, kad pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje dirbo nuo 1996 m., per visą tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiką buvo skatintas 12 kartų, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo, darbe buvo charakterizuojamas teigiamai, yra profesinės sąjungos narys.

26. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, be jo atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, nurodo, kad apeliantas cituoja iš konteksto išimtus atskirus teismo teiginius, iškreipdamas jų esmę. Apeliantas skunde akcentuoja techninį neatitikimą Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kai yra suklysta nurodant, koks asmuo siuntė žinutę. Teismas teisingai konstatavo, kad šis neatitikimas nėra esminis. Teismas tinkamai įvertino įrodymus tam skirdamas pakankamą sprendimo dalį. Pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus AVPK viršininko 2021 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 10-TE-296, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas, priimtas vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (dėl pareigūno vardo pažeminimo), yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pagrindo nenustatyta.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu ginčo santykiams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašydamas priimti naują sprendimą, prašo tenkinti jo skunde išdėstytus reikalavimus, be kita ko, reikalavimą panaikinti Tarnybinio patikrinimo išvadą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi šį skundo reikalavimą buvo atsisakyta priimti.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šio ginčo atveju nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinių skundų ribų, bei ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas nagrinėjamas neperžengiat jo ribų.

32. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu, t. y., nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016 ir kt.).

34. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką atlikęs šiuos veiksmus (vertinant šių veiksmų visumą): pareiškėjas ne tarnybos metu ir neatlikdamas jokių pareiginių funkcijų kartu su kitais asmenimis dalyvavo medžioklėje, kurioje neteisėtai buvo sumedžiotas tauriojo elnio patinas, šį gyvūną kartu su kitais asmenimis gabeno automobilyje, sustabdytas aplinkosaugos pareigūnų bandė pasinaudoti tarnybine padėtimi (siekdamas išvengti atsakomybės, aplinkos apsaugos pareigūnams pristatė esantis policijos pareigūnas, teigė, jog ši „juoda dėmė“ turės įtakos jo asmens bylai, prašė susitarti, išjungti aplinkos apsaugos tarnybiniame automobilyje esančias vaizdo ir garso stebėjimo kameras, minėjo turintis daug pažinčių bei kad buvo savo kolegų informuotas apie esantį netoliese aplinkosaugos pareigūnų ekipažą), nesilaikė karantino reikalavimų (vykdamas automobiliu su asmenimis iš skirtingų namų ūkių nedėvėjo veido / burnos apsauginių kaukių), žinojo, kad taurusis elnias buvo sumedžiotas neteisėtai bei buvo susitaręs su kolega M. E. dėl informacijos apie aplinkosaugininkų ekipažą teikimo.

35. Pareiškėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę patvirtina 2021 m. sausio 13 d. Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistų surašytas tarnybinis pranešimas, taip pat vaizdo įrašai (tarp jų pareiškėjo ir aplinkos apsaugos pareigūnų pokalbio automobilyje įrašas), kuriuose užfiksuotas aplinkybes patvirtina aplinkosaugos pareigūnų tarnybinis pranešimas. Įrodymų vertinimo prasme šios aplinkybės reiškia, kad atsakovo surinkti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus pareiškėjo veiksmus, yra nuoseklūs, todėl vertintini kaip patikimi. Byloje kitų įrodymų, kurie paneigtų minėtuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, nėra, tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėjas. Šiuo atveju pareiškėjas tik pateikia kitokią jo elgesio interpretavimo versiją.

36. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.) (atitinkanti ginčui aktualią 56 straipsnio 7 dalies redakciją ). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų vertinimo interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiomis nuostatomis, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių apimtimi bei jų vertinimu. Teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotas veikas bei pagrįstai atmetė pareiškėjo kaltės neigimą.

38. Dėl šių priežasčių atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas apie pareiškėjo atliktų veiksmų pobūdį, pateikiant tik kitokią pareiškėjo pokalbių ir elgesio interpretaciją, tačiau neteikiant jokių naujų objektyvių įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų vaizdo įrašuose ir Departamento pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių tikrumą. Pažymėtina, kad subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas savaime nepagrindžia to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

39. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde teigia, kad jis nedalyvavo medžioklėje, nes laukė automobilyje. Tačiau šią jo poziciją paneigia byloje esantys vaizdo įrašai, pareiškėjo paaiškinimai, patvirtinantys, kad pareiškėjas medžioklės metu buvo medžioklės ploto vienete, buvo įrašytas į medžioklės lapą, padėjo krauti sumedžiotą gyvūną ir katu su kitais asmenimis jį gabeno. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 171 dalyje medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas apibrėžtas kaip medžiotojas, įrašytas į aplinkos ministro nustatytos formos medžioklės lapą medžioti ir esantis šiame dokumente nurodytu laiku nurodytame medžioklės plotų vienete. Taigi, aptarti pareiškėjo veiksmai pagrįstai vertintini kaip dalyvavimas medžioklėje.

40. Pirmosios instancijos teismo nustatytas Tarnybinio išvados turinio trūkumas, klaidingai nurodant, kad E. B. siuntė SMS žinutę M. E., („Ateini rytoj anksčiau ir paaiškini visą situaciją, nes tu mus pakišai“), o ne atvirkščiai, nepaneigia pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos, kuri pagrįsta kitais nuosekliais įrodymais, todėl šiuos Tarnybinio patikrinimo išvados trūkumus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nesudarančius pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą. Priešingi šiai išvadai apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

41. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjo kaltė konstatuota remiantis vien deklaratyviomis frazėmis – šį teiginį paneigia Tarnybinio patikrinimo išvados turinys. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas pakankamai išsamiai atskleidė pareiškėjo atliktus neteisėtus veiksmus, jų gausą ir nuoseklumą. Pareiškėjo elgsena, veiksmų visuma parodo pareiškėjo kaltės formą esant tyčia: pareiškėjas galėjo ir turėjo suvokti, kas įvyko 2021 m. sausio 11 d. (tiek savo dalyvavimą medžioklėje, kaukių nedėvėjimą, tiek kalbėdamasis su M. E., tiek teikdamas paaiškinimus ir pasiūlymus išjungti kameras aplinkosaugos pareigūnams). Pareiškėjo elgesys rodo, kad jis suvokė, suprato ir siekė tokio savo elgesio ir jo rezultatų.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti pareiškėjo veiksmai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir griauną pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. Pareiškėjo elgesys, nors ir ne atliekant pareigas, akivaizdžiai nėra suderinamas su pareigūno vardu ir su standartais, kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos. Visuomenė turi teisėtą lūkestį, kad pareigūnai elgsis skaidriai, aiškiai ir nedviprasmiškai, laikysis teisės aktų reikalavimų, padarę klaidą, nebandys jos slėpti, išsisukinėti. Pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

43. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra prieštaringų teiginių dėl pareiškėjo elgesio atgarsio visuomenėje, pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018). Dėl to minėti apelianto argumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą,

44. Šios nutarties 25.9 punkte nurodyti apelianto argumentai nėra teisiškai reikšmingi, kadangi kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi asmens atleidimas iš tarnybos remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011).

45. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas deklaratyviai atmetė pareiškėjo prašymus apklausti liudytojus, išreikalauti duomenis, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas posėdyje aiškiai įvardijo priežastis, dėl ko netenkina pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus. Taip pat apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečias ginčui reikšmingas aplinkybes, kurios nėra pagrįstos kitais byloje esančiais įrodymais, liudytojai galėtų patvirtinti. 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi teismas įpareigojo atsakovą pateikti visą turimą su ginču susijusią medžiagą. Atsakovas su atsiliepimu į skundą pateikė tarnybinio patikrinimo medžiagą, taip pat 2021 m. gegužės 18 d. pateikė vaizdo įrašus. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui neteikė jokių prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, taip pat ir apeliaciniame skunde konkrečiai neįvardijo, kokie konkretūs įrodymai buvo neišreikalauti pagal pareiškėjo prašymą ir kokias konkrečias aplinkybes jie patvirtintų. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, aptariami apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

46. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius