2019-02-14 Nr. AB-4359-3-61-3-02091-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-786-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02091-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, Profesinė sąjunga) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. gegužės 26 d. raštą Nr. 5-S-4883 (toliau – ir Raštas); įpareigoti atsakovą priimti Profesinės sąjungos 2017 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 01-01-84.

2. Pareiškėjas nurodė, kad su 2017 m. gegužės 4 d. lydraščiu Nr. 01-01-84 išsiuntė Departamentui Profesinės sąjungos narės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) pareigūnės E. S. prašymą, adresuotą Departamento Tarnybinių ginčų komisijai, dėl tarnybinio ginčo išnagrinėjimo tarnybinių ginčų komisijoje. Atsakovas 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 5-S-4883 informavo Profesinę sąjungą, kad individualūs tarnybiniai ginčai nagrinėjami įstaigose sudarytose individualių tarnybinių ginčų komisijose arba teisme, taip pat informavo, kad grąžina Profesinės sąjungos raštą Nr. 01-01-84. Pareiškėjas darė išvadą, kad Departamentas Raštu atsisakė priimti Profesinės sąjungos raštą Nr. 01-01-84, kuriuo Profesinė sąjunga persiuntė pareigūnės E. S. prašymą dėl tarnybinio ginčo išnagrinėjimo tarnybinių ginčų komisijoje. Rašte nekonkretizuojama, kokiose būtent įstaigose turi būti sprendžiami individualūs tarnybiniai ginčai. Faktinė aplinkybė, kad atsakovas atsisakė priimti Profesinės sąjungos raštą, atskleidžia, kad, atsakovo nuomone, Departamentas nėra kompetentinga institucija, nagrinėjanti individualius tarnybinius ginčus. Pareiškėjas vadovavosi Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas, 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 61, 4 straipsnių, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 224–225 punktais. Sistemiškai vertindamas šias nuostatas, taip pat atsižvelgęs į tarnybinių ginčų komisijai, kaip ginčą nagrinėjančiai ne teismo tvarka institucijai, keliamą objektyvumo kriterijų bei į tai, kad prašymą Departamento tarnybinių ginčų komisijai pateikusi pareigūnė, dirbanti Vilniaus AVPK, ginčija būtent Vilniaus AVPK viršininko sprendimą (ginčo šalys – Vilniaus AVPK viršininkas ir Vilniaus AVPK pareigūnai), pareiškėjas darė išvadą, kad Departamentas yra vidaus reikalų įstaiga, kompetentinga objektyviai nagrinėti individualius tarnybinius ginčus ne teismo tvarka. Pareiškėjo nuomone, Departamento sprendimas atsisakyti priimti Profesinės sąjungos raštą Nr. 01-01-84 su priedais yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti (b. l. 28–29).

4. Atsakovas nurodė, kad skundžiamas Raštas iš esmės yra informacinio pobūdžio dokumentas ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Manė, kad pareiškėjo skundo samprotavimai, kad policijos pareigūnas iš esmės gali kreiptis su prašymu išnagrinėti tarnybinį ginčą į bet kurioje policijos įstaigoje veikiančią tarnybinių ginčų komisiją (taip pat ir į Departamento tarnybinių ginčų komisiją), yra nepagrįsti. Statuto 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Nei Statutas, nei Taisyklės nenumato tarnybinių ginčų komisijų steigimo vidaus reikalų centrinėse įstaigose, kuriose būtų nagrinėjami kitų, joms pavaldžių, įstaigų pareigūnų prašymai nagrinėti tarnybinius ginčus. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos analogiškus kaip ir pareiškėjo keliamus klausimus dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo sprendžia Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate sudarytoje Tarnybinių ginčų komisijoje.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Departamento 2017 m. gegužės 26 d. raštą Nr. 5-S-4883 bei įpareigojo Departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymo priimtinumą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Kitą skundo dalį atmetė (b. l. 51–54).

6. Teismas nustatė, kad Profesinė sąjunga 2017 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 01-01-84 persiuntė Departamentui E. S. prašymą, kuriuo Departamento tarnybinių ginčų komisijos prašė išnagrinėti ginčą tarnybinių ginčų komisijoje. Departamentas 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 5-S-4883 nurodė, jog individualūs tarnybiniai ginčai nagrinėjami įstaigose sudarytose individualių ginčų komisijose arba teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti ginčą nagrinėjanti subjektą, grąžino nuspręsti dėl tolimesnio teisių gynimo būdo.

7. Teismas vadovavosi Statuto 61 straipsnio 1–3 dalimis. Pažymėjo, kad vidaus reikalų įstaigos skirstomos į vidaus reikalų centrines įstaigas (Departamentas) ir kitas vidaus reikalų įstaigas (Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) (Statuto 4 str.). Iš pareiškėjo skundo teismas sprendė, jog jis pageidauja, kad E. S. tarnybinį ginčą nagrinėtų ne įstaiga, kurioje ji tarnauja, o centrinė įstaiga (Departamentas). Teismas pažymėjo, jog nei Statute, nei Taisyklėse nėra įtvirtina teisė pareiškėjui pasirinkti, kurios vidaus reikalų įstaigos sudaryta tarnybinių ginčų komisija turi nagrinėti pareiškėjo atstovaujamos E. S. skundą. Taip pat šiuose teisės aktuose nėra įtvirtina, jog skundus nagrinėja vidaus reikalų centrinės įstaigos. Priešingai, numatyta, jog tarnybiniai ginčai gali būti nagrinėjami vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje (neskirstant įstaigų į centrines, kitas vidaus reikalų įstaigas ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas). Teismas iš Statuto 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų sprendė, kad ginčai nagrinėjami ne bet kokiose įstaigose, o tose, kuriose pareigūnai atlieka tarnybą (šiuo atveju – Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad Departamentas iš esmės pagrįstai konstatavo, jog Departamento tarnybinių ginčų komisija neturi teisės nagrinėti pareiškėjo pateikto skundo. Pareiškėjo atstovaujama E. S., grįsdama būtinybę ginčą nagrinėti Departamento tarnybinių ginčų komisijoje nurodė, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas yra priėmęs sprendimą, todėl siekiant objektyvaus ginčo aplinkybių vertinimo, tikslinga šį ginčą nagrinėti Departamento tarnybinių ginčų komisijoje.

8. Teismas pažymėjo, kad Statuto 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus vidaus reikalų įstaigos ir profesinės sąjungos atstovų. Departamentas skundžiamame rašte nurodė, jog pareiškėjas turi teisę pasirinkti ginčą nagrinėjantį subjektą. Iš Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. gegužės 4 d. rašto matyti, jog ji pasirinko, kad skundą turėtų nagrinėti tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisija, tačiau ji suklydo, kurios įstaigos komisija turėtų skundą nagrinėti. Departamentas iš Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. gegužės 4 d. rašto ir jo priedų niekaip negalėjo padaryti išvados, jog pareiškėjas prašo tarnybinį ginčą nagrinėti teisme.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Departamentas, vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, gero administravimo principu, privalėjo pareiškėjo prašymą persiųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ginčų komisijai, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas pats pasirinktų, kuris subjektas turėtų nagrinėti jo prašymą, tuo iš dalies apsunkindamas teisę pasinaudoti Statuto 61 straipsnyje įtvirtinta teise pateikti skundą tarnybinių ginčų komisijai. Atsižvelgiant į tai, teismas panaikino Departamento Raštą ir įpareigojo Departamentą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

III. 10. Pareiškėjas Profesinė sąjunga pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta įpareigoti atsakovą priimti Profesinės sąjungos 2017 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 01-01-84 (b. l. 59–61).

11. Pareiškėjo teigimu, priešingai, nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, iš Statuto 4 straipsnio matyti, jog vidaus reikalų įstaigos yra suskirstytos ir Departamentas, kaip centrinė vidaus reikalų įstaiga, patenka į vidaus reikalų įstaigų sąvokos apibrėžimą. Nei Statute, nei Taisyklėse nenumatyta, kad individualūs tarnybiniai ginčai sprendžiami tik toje vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigūnas tarnauja.

12. Pareiškėjas pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė skirtingus sprendimus. Administracinėje byloje Nr. I-3427-535/2017 teismas nusprendė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarnybinių ginčų komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir nėra pagrindo jį naikinti. Šioje byloje pareiškėja buvo pateikusi prašymą nagrinėti individualų tarnybinį ginčą Bendrojo pagalbos centro tarnybinių ginčų komisijai, t. y. įstaigai, kurioje ji tarnauja, o Bendrojo pagalbos centro viršininkas savo nuožiūra perdavė to ginčo nagrinėjimą centrinei vidaus reikalų įstaigai.

13. Pareiškėjas pažymi, jog Profesinė sąjunga aptariamu atveju nebuvo pareiškėjas, ji Departamentui neteikė jokio prašymo, tik parengė lydraštį ir jį su E. S. prašymu išsiuntė Departamentui. Pareiškėjas mano, kad Departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti priimti Profesinės sąjungos lydraštį. Jei Departamentas manė, kad E. S. prašymas nenagrinėtinas Departamento tarnybinių ginčų komisijoje, atsakovas apie tai turėjo tiesiogiai informuoti E. S. ir išsiųsti jos prašymą kompetentingai institucijai.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 63) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo teigimu, visus pareiškėjo argumentus pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė. Kadangi atsakovui nėra žinomos visos pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos bylos aplinkybės, pasisakyti dėl jos sąsajos su šia byla negali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 5-S-4883 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas įpareigojo Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo įvertinti Profesinės sąjungos prašymo priimtinumą, bei teigia, jog nei Vidaus tarnybos statute, nei Taisyklėse nėra numatyta, kad individualūs tarnybiniai ginčai sprendžiami tik toje vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigūnas tarnauja.

19. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 9 dalyje pateiktas sąvokos „vidaus reikalų statutinė įstaiga (toliau – vidaus reikalų įstaiga) apibrėžimas (valstybės politiką viešojo saugumo srityje įgyvendinantis vidaus reikalų ministro valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais. Prie vidaus reikalų statutinių įstaigų priskiriamos ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos). Tai vertintina kaip norma-apibrėžimas (definityvinė norma), kurios paskirtis – apibrėžti Statute vartojamas teisines sąvokas.

20. Be to, pagal Vidaus tarnybos statuto 4 straipsnį vidaus reikalų įstaigos yra: 1) vidaus reikalų centrinės įstaigos: Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas); Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba); Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba); Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas); Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba); 2) kitos vidaus reikalų įstaigos – vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžios teritorinės, specializuotos ir kitos įstaigos; 3) vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos.

21. Tai reiškia, kad šioje Vidaus tarnybos statuto nuostatoje iš esmės yra įtvirtinta vidaus reikalų įstaigų sistema, o vidaus reikalų centrinės įstaigos, kitos vidaus reikalų įstaigos ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos sudaro vieningą vidaus reikalų sistemą. Kitaip sakant, Vidaus tarnybos statute vartojama sąvoka „vidaus reikalų įstaiga“ yra apibendrinanti, apimanti visas anksčiau minėtas vidaus reikalų įstaigų grupes (rūšis).

22. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje, o 2 dalyje – individualiems tarnybiniams ginčams spręsti vidaus reikalų įstaigoje ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui sudaroma tarnybinių ginčų komisija. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus vidaus reikalų įstaigos ir profesinės sąjungos atstovų. Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

23. Anksčiau nurodytoje Vidaus tarnybos statuto nuostatoje aiškiai įtvirtinta, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Įvertinus Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 9 dalies, 4 straipsnio, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių normų prasmę, vadovaujantis sisteminiu, loginiu ir lingvistiniu teisės normų aiškinimo metodais, darytina išvada, jog kiekvienoje iš vidaus reikalų įstaigų statusą turinčių įstaigų sudaroma tarnybinių ginčų komisija, kuri ne teismo tvarka sprendžia tarp atitinkamos vidaus reikalų įstaigos ir tos įstaigos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kilusius individualaus pobūdžio tarnybinius ginčus. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jokių kitų individualaus tarnybinio ginčo nagrinėjimo alternatyvų Statuto 61 straipsnio normos nereglamentuoja, t. y. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarnybinių ginčų komisijos kompetencijai nepriskirtinas nagrinėti E. S. skundas/prašymas.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, padarė teisingą išvadą, jog iš Statuto 61 straipsnio 1 ir 2 dalių sektų, kad ginčai nagrinėjami ne bet kokiose įstaigose, o tose, kuriose pareigūnai atlieka tarnybą (šiuo atveju – Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate).

25. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat iš esmės pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams (dėl objektyvumo principo pažeidimo, dėl skundo persiuntimo nagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė