2026-02-02 Nr. BB-687-1-01-1-01515-2024-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-248/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01515-2024-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. M. (A. M.) gynėjo advokato Konstantino Mironovo kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 16 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. M. gynėjas advokatas K. Mironovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą A. M. nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka neginčijamai įrodyti, taip pat nesant byloje pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo sprendimas turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltę bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo, kasatorius nesutinka su A. M. atžvilgiu priimtais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais ir reiškia jiems bendrus prieštaravimus, tačiau jame nenurodo konkrečių apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų ir juos pagrindžiančių konkrečių teisinių argumentų. Tokio turinio kasacinis skundas negali būti priimamas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. M. gynėjo advokato Konstantino Mironovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas