e3765238-45db-4875-bbb0-841f1adc8de5 · Kauno miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                               Civilinė byla Nr. 2-5949-894/2012     Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02938-2012-7                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:                                                         50.11.2, 50.11.4., 99.5; 116.1. (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 7 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Živilei Skarelienei ir Vaivai Milkeraitienei, dalyvaujant ieškovui S. B., ieškovo atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei J.

R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. B. ieÅ¡kinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko Å¡eimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, ir n u s t a t ė :IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (b.l. 3-4) praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovÄ Stasį B. D. P. ir A. B. Å¡eimos nariu; įpareigoti atsakovÄ Kauno miesto savivaldybę sudaryti nuomos sutartį su ieÅ¡kovu S. B. savivaldybei nuosavybės teisė priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje (b.l. 3-4) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 1994-10-20 gyveno su sugyventine D.

P. ir jos sÅ«numi A. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini). D. P. buvo Å¡io buto pagrindinė nuomininkė. 2006-11-07 D. P. mirė. VisÄ laikÄ nuo 1994 m. iki jos mirties su D. P. ir jos sÅ«numi A. B. gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, rÅ«pinosi vaiku ir vienas kitu. Po D. P. mirties su jos sÅ«numi liko toliau gyventi Å¡iame bute. Ä®kalbėjo A. B., kad jis su Kauno miesto savivaldybe, kaip buvusios nuomininkės sÅ«nus, sudarytų naujÄ nuomos sutartį. VisÄ laikotarpį nuo 2006-11- 07 iki 2011-09-11, t.y. iki A.

B. mirties toliau gyveno kaip tėvas su sÅ«numi, vienas kitu rÅ«pinosi ir vedė bendrÄ Å«kį. Mirus A. B., jį palaidojo ir toliau liko gyventi Å¡iame bute. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 47-51) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. 1964 m. CK 336 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių Å¡eimos narių ir nuomotojo sutikimÄ , turi teisę subnuomoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Gyvenamosios patalpos subnuomos sutartis gali bÅ«ti sudaroma tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu, tiek terminuotam, tiek neterminuotam laikui. 1964 m. CK 338 straipsnyje buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai pasibaigus, kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis. CK 6.595 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių Å¡eimos narių ir nuomotojo raÅ¡ytinį sutikimÄ , turi teisę gyvenamÄ jÄ patalpÄ subnuomoti. Gyvenamosios patalpos subnuomos sutartis gali bÅ«ti sudaroma ir žodžiu, ir raÅ¡tu, ir terminuotam, ir neterminuotam laikui, tačiau subnuomos sutarties terminas negali bÅ«ti ilgesnis už nuomos sutarties terminÄ .

CK 6.597 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis. Nesutinka su ieÅ¡kovo motyvu, kad yra įrodyta aplinkybė, jog jis buvo D. P. sugyventinis, nes paties ieÅ¡kovo pateiktoje ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kortelėje esantys duomenys patvirtina kitokias aplinkybes. Aukščiau nurodytos buto kortelės grafoje „santykis su nuomininku“ nurodoma, jog S. B. yra subnuomininkas, todėl mano, kad mirus visiems nuomininkams ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pasibaigė, o ieÅ¡kovas, kaip ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), subnuomininkas, nors ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina tik buto kortelė, turėtų atlaisvinti aukščiau nurodytas gyvenamÄ sias patalpas.

Taip pat mano, kad toks įraÅ¡as buto kortelėje tik patvirtina aplinkybę, jog ginčo buto gyventojai nelaikė ieÅ¡kovo savo Å¡eimos nariu. IeÅ¡kovas nurodo, kad ginčo gyvenamosiose patalpose, gyvena nuo 1994-10-20 ir kartu su D. P. ir A. B. vedė bendrÄ Å«kį, rÅ«pinosi vienas kitu, tačiau ieÅ¡kovo pateiktos mokesčių už elektros energijÄ , vandenį, telefono paslaugas, gyvenamųjų patalpų nuomÄ sÄ skaitos už tam tikrus mėnesius nuo 2011 m. liepos mėnesio bei nereguliariais periodais atlikti mokėjimai (2011 m. 07, 08, 09, 10, 11, 12 mėn., 2012 m. 01, 02 mėn.) neįrodo nenutrÅ«kstamo ieÅ¡kovo gyvenimo ginčo gyvenamosiose patalpose, taip pat nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas tas sÄ skaitas apmokėjo iÅ¡ savo lėšų, o didžioji dalis į bylÄ pateiktų sÄ skaitų yra iÅ¡raÅ¡ytos jau po pagrindinio nuomininko mirties, todėl taip pat nepatvirtina aplinkybių, kad ieÅ¡kovas kartu su buvusiu pagrindiniu nuomininku iÅ¡ bendrų lėšų mokėjo mokesčius už ginčo gyvenamÄ sias patalpas.

Taip pat Savivaldybės administracijos turimais duomenimis 2012-03-01 skolÄ už ginčo gyvenamųjų patalpų nuomÄ Savivaldybei sudaro 628,39 Lt, nors ieÅ¡kovas teigia, kad gyvena ir po nuomininkų mirties ginčo gyvenamosiose patalpose ir jomis rÅ«pinasi. Be to, pagal Lietuvos Respublikos teismų suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio civilinėse bylose, vien mokesčių mokėjimas negali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti Å¡eimos nariu LR CK 6.588 straipsnio prasme. Visi nuomininkai yra mirę, pasibaigus nuomos santykiams, pasibaigia ir nuoma.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis atitinka įstatymines sÄ lygas ir jam priklauso teisė į savivaldybės socialinį bÅ«stÄ .Liudytojas H. N., teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad S. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ilgiau nei 20 metų. Gyveno kartu su D. P. ir jos sÅ«numi A. B. kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį. Butu rÅ«pinosi visi bendrai (84-85 b.l.).Liudytoja I. Å ., teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas gyveno kartu su D.

P. ir jos sÅ«numi. Jis dirbo ir savo atlyginimÄ skirdavo bendro Å«kio reikmėms, pirko malkas. D. P. tapus neįgalia, ja rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo tiek jÄ , tiek kartu gyvenusiÄ D. P. motinÄ A. B.. Mirus D. P. savo lėšomis prisidėjo prie jos laidotuvių, prižiÅ«ri jos kapÄ (85-86 b.l.).Liudytoja D. Ž., teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nuo 1979 m. su D. P. vedė bendrÄ Å«kį, jai tapus neįgalia, ja rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo jÄ . Mirus D. P., liko gyventi su jos sÅ«numi A.

B. ir kartu su juo vedė bendrÄ Å«kį. S. B. ir A. B. kartu bute, adresu (duomenys neskelbtini), keitė vamzdynÄ , remontavo kambarį (86-87 b.l.).L. R. BelekevičiÅ«tė, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas su D. P. apsigyveno nuo 1979 m., vedė su ja bendrÄ Å«kį. Po D. P. mirties, liko gyventi su jos sÅ«numi A. B. ir vedė bendrÄ Å«kį, vienas kitu rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo. (87 b.l.).IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (55-56 b.l.).

Šių patalpų pagrindinė nuomininkė nuo 1968-12-19 buvo D. P. (8 b.l.). 2006-11-07 D. P. mirė (7 b.l.). Po jos mirties 2007-02-19 pagrindiniu nuomininku buvo įrašytas jos sūnus A. B. (8, 12, 52, 58-59 b.l.). A. B. 2011-09-11 mirė (6 b.l.). Ieškovas S. B. buto, adresu (duomenys neskelbtini), kortelėje įrašytas nuo 1994-10-20. Jo santykis su nuomininku nurodytas – „subnuominkas“ (8 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2012-01-11 rašte Nr. 53-5-120 S. B. nurodyta, jog jam nepateikus dokumentų, patvirtinančių, kad jis buvo pagrindinio nuomininko A.

B. motinos sugyventinis bei su ja ir A. B. bendrai tvarkė namų Å«kį, nėra teisinio pagrindo pakeisti buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį S. B. vardu (11 b.l.). IeÅ¡kovas jo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi ir neturėjo (68 b.l.). Jam nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis (64 b.l.). S. B. pajamas sudaro 626,01 Lt jam mokama netekto darbingumo pensija (39-40, 69-70 b.l.). 2012-06-21 ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas sudaryti taikos sutartį byloje. Kauno miesto savivaldybės meras 2012-07-11 raÅ¡tu Nr. R15-595-1A271225 ieÅ¡kovui nurodė, jog atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės tarybos Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijos rekomendacijÄ , nusprendė taikos sutarties nesudaryti (71-72 b.l.).Nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ (CK 6.602 str. 2 d.).

Nuomininko Å¡eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (CK 6.588 str. 1 d.). Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas S. B. nuo 1994-10-20 savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs bute, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina buto kortelė (8 b.l.) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos PetraÅ¡iÅ«nų seniÅ«nijos iÅ¡duotos 2005-01-07 pažyma Apie gyvenamÄ jÄ vietÄ Nr. 13-7-43 (10 b.l.) ir 2011-10-24 pažyma Apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Nr. 934 (9 b.l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus pažyma (54 b.l.).Atsakovo atstovė sutiko, kad 1994 m.

į Kauno komunalinio butų Å«kio iÅ¡duotÄ Â registracijos kortelę ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti įraÅ¡ytas kaip pagrindinės nuomininkės sugyventinis, kadangi tam nebuvo teisinio pagrindo, t.y. nebuvo teisinio reguliavimo partnerystės įregistravimui. Sutiko, jog galimai dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas buvo įraÅ¡ytas kaip pagrindinės nuomininkės subnuomininkas, o ne kaip sugyventinis ( 83 b.l.).Å iame kontekste paminėtina, kad tiek 1964 m. Civilinio kodekso 336 straipsnio 1 dalyje, tiek Civilinio kodekso 6.595 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas, turi teisę subnuomoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ tik gavęs kartu su juo gyvenančių Å¡eimos narių ir nuomotojo sutikimÄ .

Pagal galiojančio Civilinio kodekso 6.595 straipsnio 1 dalį nuomotojo sutikimas turi bÅ«ti raÅ¡ytinis. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ (CPK 12 straipsnis) ir Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl, atsakovas, teigdamas, kad tarp pagrindinės nuomininkės D.

P. ir S. B. buvo susiklostę gyvenamųjų patalpų subnuomos santykiai, privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius buvus Kauno miesto savivaldybės, kaip nuomotojo, sutikimÄ , kad D. P. sunuomotų butÄ S. B.. Tokie įrodymai į bylÄ nebuvo pateikti.Tiek ieÅ¡kovas duodamas teisme paaiÅ¡kinimus, tiek ir keturi teismo posėdyje apklausti liudytojai, kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtino, jog ieÅ¡kovas ir buvusi gyvenamųjų patalpų pagrindinė nuomininkė D. P. daugiau kaip 20 metų gyveno kaip sugyventiniai ir tvarkė bendrÄ Å«kį.

Nors ieÅ¡kovas nebuvo įsivaikinęs D. P. sÅ«naus A. B., tačiau juo rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo kaip sÅ«nų, o suaugęs A. B. rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo S. B. kaip tėvÄ . Mirus D. P., S. B. liko gyventi nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir kartu su A. B., tapusiu pagrindiniu nuomininku, iki jo mirties tvarkė bendrÄ Å«kį (80-82, 84-87 b.l.).Kasacinis teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kad kartu gyvenantis sugyventinis turi Å¡eimos nario statusÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2006, 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2012).

IeÅ¡kovo apsigyvenimo ginčo patalpose D. P. sugyventinio statusu metu galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso redakcijos 329 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, jog sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismine tvarka gali bÅ«ti pripažinti nuomininko Å¡eimos nariais. AiÅ¡kinant šį reguliavimÄ , spręstina, kad įstatymų leidėjas nuomininko sugyventiniui, iÅ¡gyvenusiam su nuomininko Å¡eimos nariu ne mažiau kaip vienerius metus ir su juo tvarkiusiam bendrÄ Å«kį, numatė galimybę bÅ«ti pripažintu nuomininko Å¡eimos nariu.

Dėl to, kad A. B. buvo D. P. Å¡eimos nariu ginčo nėra. Nustatyta, jog ieÅ¡kovas nenutrÅ«kstamai gyvena ginčo patalpose nuo 1994-10-20, tvarkė bendrÄ Å«kį su D. P., o A. B. tapus pilnamečiu, visi trys tvarkė bendrÄ Å«kį. Po D. P. mirties, S. B. Å¡eÅ¡erius metus gyveno su D. P. Å¡eimos nariu A. B., tapusiu pagrindiniu nuomininku, ir tvarkė su juo bendrÄ Å«kį. Vien ta aplinkybė, kad A. B. neprieÅ¡taravo, jog po D. P. mirties ieÅ¡kovas toliau liktų gyventi ginčo bute, reiÅ¡kia artimus ir geranoriÅ¡kus A.

B. ir S. B. santykius. Spręstina, kad ieÅ¡kovas, kaip D. P. Å¡eimos narys, po jos mirties likęs gyventi ir tvarkyti bendrÄ Å«kį su nuomininku tapusiu A. B., Civilinio kodekso 6.588 straipsnio prasme tapo pagrindinio nuomininko A. B. Å¡eimos nariu, turinčiu tokias pat teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1099-436/2011). IeÅ¡kovui įgijus teisę bÅ«ti pripažintam nuomininko Å¡eimos nariu pagal 1964 m.

Civilinio kodekso 329 straipsnį, Å¡i teisė iÅ¡liko ir įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui (1964 m. CK 329 str., 2000 m. CK 6.588 str.1 d.). Kaip Å¡eimos narys, ieÅ¡kovas, nuomininkui mirus, įgijo teisę bÅ«ti pripažintu nuomininku (CK 6.602 straipsnis). Pažymėtina, kad net laikantis pozicijos, jog ieÅ¡kovas buvo tik D. P. Å¡eimos nariu, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog fiziniai asmenys, nustoję bÅ«ti nuomininko Å¡eimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai, jam pripažintina teisė į nuomos sutarties pakeitimÄ jo vardu.Ä® bylÄ pateikta VÄ® „Registrų centras“ Kauno filialo pažyma, kurioje nurodyta, jog ieÅ¡kovas neturėjo ir neturi nekilnojamojo turto (68 b.l.).

IÅ¡ darbingumo lygio pažymos matyti, kad ieÅ¡kovui S. B. yra nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis (64 b.l.). IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas matyti, kad S. B. yra mokama 626,01 Lt netekto darbingumo pensija (69-70 b.l.). IÅ¡ Å¡ių dokumentų darytina iÅ¡vada, jog vadovaujantis Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ieÅ¡kovas turi teisę į savivaldybės socialinį bÅ«stÄ .

Aplinkybę, jog ieÅ¡kovas patenka į asmenų, turinčių teisę į savivaldybės socialinį bÅ«stÄ , sÄ raÅ¡Ä , teismo posėdyje patvirtino ir atsakovo atstovė (83 b.l.).Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2012 m. birželį už ginčo buto nuomÄ Ä¯mokėta 150 Lt. Ä®siskolinimas už buto nuomÄ yra 598,98 Lt (83 b.l.). IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2011 m. sausio nemokėjo nuomotojui už nuomÄ , kadangi nebuvo paskirta butÄ administruojanti bendrovė (82 b.l.). Teismo vertinimu, esamas įsiskolinimas už buto nuomÄ pats savaime negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kinio, dėl pripažinimo nuomininko Å¡eimos nariu ir atsakovo įpareigojimo sudaryti su ieÅ¡kovu buto nuomos sutartį, netenkinimui.

Be to, pateikti bankinio mokėjimo patvirtinimai įrodo, jog S. B. už buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomÄ 2012-01-17 sumokėjo 150,00 Lt, o 2012-02-20 sumokėjo 100,00 Lt (20 b.l.). IÅ¡ pateiktų sÄ skaitų matyti, kad po A. B. mirties, už ginčo butÄ buvo mokami nuomininkui priklausantys mokėti komunaliniai mokesčiai (19-26, 28-33 b.l.). Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, nors ir nepilnai, bet nuomininko pareigas vykdo. Kartu pažymėtina, jog Kauno miesto savivaldybė prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl S. B. iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), byloje nereiÅ¡kė.Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009).

Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu reikÅ¡mingų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.), bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 str. 1 d.), teismas sprendžia, kad nuo 1994-10-20 ieÅ¡kovas S. B. ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė nuomininkė D. P. Å¡iame bute gyveno kaip sugyventiniai ir iki D. P. mirties (2006-11-07) jie bei su jais gyvenęs D. P. sÅ«nus A.

B. kartu tvarkė bendrÄ Å«kį. Mirus ieÅ¡kovo sugyventinei, S. B. toliau liko gyventi nuomojamoje patalpoje. Nuomos sutartį perraÅ¡ius mirusiosios sÅ«naus A. B. vardu, ieÅ¡kovas liko gyventi kartu su juo, tvarkė bendrÄ Å«kį, tame tarpe, įgyvendino visas nuomininko teises ir pareigas. IeÅ¡kinyje reiÅ¡kiamas reikalavimas įpareigoti atsakovÄ sudaryti ginčo buto nuomos sutartį su ieÅ¡kovu. Kadangi buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis yra sudaryta (58-59 b.l.), Å¡is reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, įpareigojant atsakovÄ pakeisti buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nuomininku įraÅ¡ant S. B..

Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas.Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.Ieškovas yra sumokėjęs 75,00 Lt žyminį mokestį (38 b.l.). Iš esmės patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovui priteistinos šios jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 93 str. 1 d.). 2012-03-19 teismo nutartimi ieškovas buvo atleistas nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (42 b.l.).

Už pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ mokėtinas 143 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Už antrÄ jį reikalavimÄ â€“ 200 Lt (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). IÅ¡ esmės patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis, nuo kurios sumokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, t.y. 268,00 Lt (143+200)–75)).IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, valstybės patirtos 5,64 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos, kadangi jų suma nevirÅ¡ija Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti ieÅ¡kovÄ S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkės D.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2006-11-07, ir to paties buto nuomininko A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011-09-11, Å¡eimos nariu.Ä®pareigoti atsakovÄ Kauno miesto savivaldybę, į.k.111106319, pakeisti buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nuomininku įraÅ¡ant S. B., a.k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės, į.k.111106319, S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 75,00 Lt (septyniasdeÅ¡imt penki litai) žyminio mokesčio.Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k.111106319, 268,00 Lt (du Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai) žyminio mokesčio valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                     Rasa UrbanavičiÅ«tė