2025-12-17 Nr. AB-22938-3-62-3-02102-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-285-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02102-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2023 m. gruodžio 22 d. buvo laikomas Tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir kalėjimas), 8 būrio 2 brigadoje. Gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, patalpoje gyvendavo nuo 20 iki 25 asmenų. Pareiškėjui trūko erdvės, buvo ribotos galimybės judėti, dėl ko kildavo konfliktai su kitais nuteistaisiais, buvo juntamas diskomfortas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje būdavo parazitų (blakių ir tarakonų). Tai žemino pareiškėjo orumą, kadangi parazitai lįsdavo į spintelę, kurioje pareiškėjas laikydavo maistą, blakės kandžiojo pareiškėją, dėl to jis kreipėsi į medikus, tačiau jie atsisakydavo registruoti duomenis asmens sveikatos istorijoje (skirdavo tepalus).

4. Pareiškėjas skundėsi, kad jam teko naudotis techniškai netvarkinga 8-ojo būrio dušo kabina. Dušo patalpų niekas nevalė, veisdavosi pelėsis, grybelis, matėsi kiti nešvarumai. Kai pareiškėjas maudydavosi, dušo patalpa (kabina) nebuvo atitverta nuo likusios prausyklos dalies ir pareiškėją nuogą matydavo kiti nuteistieji. Tai pažeisdavo pareiškėjo privatumą, be to, pareiškėjas sulaukdavo žeminančių replikų, užgauliojimų iš kitų nuteistųjų.

5. Pareiškėjas dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių, nepriimtinų, asmens orumą žeminančių sąlygų, privatumo pažeidimų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus, asmeniui turintis tekti plotas, kadangi patalpoje, kurioje gyveno pareiškėjas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas visada siekė bent 3,1 kv. m.

8. Tarnyba paaiškino, kad kalėjimas 2020 m. kovo 9 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“ sudarė kenkėjų monitoringo ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ST-217, o Tarnyba 2023 m. balandžio 21 d. pasirašė sutartį Nr. ST-217 su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, pagal kurias kalėjimo objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Pastebėjus kenkėjus apie tai nedelsiant yra informuojama įmonė, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją, o informacija apie suteiktą paslaugą registruojama ataskaitoje.

9. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad ne visi nuteistieji palieka asmeninius daiktus patalpose, kur atliekami kenkėjų naikinimo darbai, todėl parnešus į patalpą naikinimo priemonėmis neapdorotus daiktus, kartu su jais parnešami daiktuose esantys kenkėjai, kurie toliau veisiasi. Pareiškėjo skunde minimi kenkėjai gyvenamosiose patalpose apsigyvena, kai tam yra palankios sąlygos, todėl tik patalpose palaikoma nuolatinė švara gali padėti išvengti kenkėjų plitimo gyvenamosiose patalpose. Švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose rūpinasi patys jose laikomi asmenys, o kalėjimo administracija tam suteikia reikalingas valymo priemones.

10. Tarnyba pabrėžė, jog kalėjime esančios dušų patalpos yra techniškai tvarkingos, įrengtos ir prižiūrimos taip, kad jomis naudojantis būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog dušuose bent iš šonų įrengtomis pertvaromis, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Dušų įrengimas su pertvaromis iš šonų, bet be užuolaidų ar durų iš priekio, t. y. uždarų dušo kabinų nebuvimas tos pačios lyties asmenims, atitinka bendras visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Taip pat nuteistieji, norėdami išvengti kontakto su kitais asmenimis naudojantis dušu, nėra įstaigos griežtai kontroliuojami, tad gali dušu naudotis, kai juo naudojasi mažesnis srautas asmenų.

11. Tarnybos nuomone, minėtos aplinkybės įrodo, jog pareiškėjas skunde apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp kalėjimo veiksmų ir galbūt atsiradusių neigiamų pasekmių, kurių pagrindu pareiškėjas grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

II. 12. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.1 papunkčiu, nurodė, kad vienam asmeniui, atliekančiam bausmę pusiau atviro ar atviro tipo sąlygomis, tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ame kalėjime buvo kalinamas nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d., visą minėtą laikotarpį pareiškėjas buvo apgyvendintas 8 būrio 2 brigadoje. Įvertinęs byloje esančius duomenis, kad gyvenamosios patalpos plotas buvo 66,31 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, teismas apskaičiavo, jog esant maksimaliam minėtos gyvenamosios patalpos užpildymui, vienam nuteistajam tekdavo 3,16 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas nenustatė pagrindo sutikti su pareiškėjo nusiskundimais dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo ir šiuos argumentus atmetė.

14. Vertindamas pareiškėjo pretenzijas, kad patalpose buvo kenkėjų (blakių ir tarakonų), parazitai patekdavo į pareiškėjo asmeninius daiktus, spintelę, kur laikomas maistas, sukandžiodavo pareiškėją, teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbu, ar laisvės atėmimo įstaiga sutarties dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sąlygų laikėsi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas, ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 20 punktu ir nustatė, kad kalėjimas 2020 m. kovo 9 d. su UAB „Utenos deratizacija“ sudarė kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 76-41. Taip pat Tarnyba 2023 m. balandžio 21 d. su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ sudarė naują kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-217. Teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu kalėjimas buvo sudaręs sutartis su įmonėmis, teikiančiomis kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas. Teismo vertinimu, į bylą pateikti 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. liepos 4 d., 2023 m. liepos 12 d., 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo aktai patvirtino, kad ginčo laikotarpiu kalėjimo patalpose buvo atliekami kenkėjų, be kita ko, ir tarakonų bei blakių naikinimo darbai.

16. Konstatavęs, kad kalėjimas dėjo aktyvias pastangas, jog gyvenamosiose patalpose įsiveisę buitiniai parazitai būtų išnaikinti, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl kenkėjų buvimo.

17. Pasisakydamas dėl dušų įrengimo, teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktoje pažymoje nurodyta, jog visą ginčo laikotarpį kalėjimo bendro naudojimo dušų patalpose buvo įrengtos šoninės pertvaros. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad nėra teisinio ar faktinio pagrindo teigti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu.

18. Buvo kaip nepagrįsti atmesti pareiškėjo nusiskundimai dėl nešvaros ir nepakankamos higienos dušuose. Teismas pažymėjo, kad atsakovas paaiškino, jog dušo patalpas kiekvieną dieną valo, tvarko ir vėdina kalėjimo Turto valdymo skyriuje dirbantis nuteistasis, taip pat dušo patalpos dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas su skundu nesikreipė į laisvės atėmimo vietos administraciją ar pareigūnus dėl nevalomų dušo patalpų ar jose įsiveisusio pelėsio, teismas pripažino, kad kalėjime dušo patalpos yra reguliariai valomos bei dezinfekuojamos.

19. Įvertinęs teisinį reguliavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygų visumą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ame kalėjime buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. Nenustatęs valstybės institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, teismas nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Atsakovas su atsiliepimu nepateikė teismui kitų dokumentų, kuriuos pareiškėjas prašė išreikalauti dėl parazitų naikinimo.

22. Pareiškėjas teikė skundą dėl žalos atlyginimo ir jame nurodė neišgalvotas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas sprendime palaikė atsakovo poziciją, kad parazitų (tarakonų ir blakių) naikinimo darbai buvo atliekami. Tačiau kenkėjai vėl atsirasdavo. Teismas savo sprendime nurodė, kad UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ atlikdavo kenkėjų naikinimo darbus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, pvz., po 2023 m. birželio 6 d. atliktos dezinfekcijos po mėnesio 2023 m. liepos 4 d. 8 būrio patalpose vėl pastebėti kenkėjai (blakės, tarakonai). Toks darbų atlikimas reiškia, kad atsakovo atstovas nesilaikė HN 134:2015 reikalavimų, kad laisvės atėmimo vietose negali būti kenkėjų, ir nesiėmė papildomų veiksmų, kad kenkėjai būtų išnaikinti. Pareiškėjas pastebi, kad atsakovo atstovas teismui pateikė atliktų dezinfekcijos darbų aktus ne už visus 2023 metų mėnesius, teismas pagal pateiktus duomenis nesigilino į atliktų dezinfekcijos darbų esmę, toleravo atsakovo atstovo daromą pažeidimą. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, juo labiau, kad dėl esamų parazitų Pravieniškių 2-ame kalėjime teismai konstatuoja pažeidimą.

23. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo skundo dalį dėl neužtikrinto privatumo duše. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad dušo patalpa nėra pilnai atitverta, o Tarnybos teismui pateiktoje 2024 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. LV-62740 nurodyta, kad Turto valdymo skyrius 2024 m. rugsėjo 5 d. žodiniu sprendimu papildomai įrengė užuolaidas dušuose. Taigi, jeigu atsakovo atstovas nusprendė įrengti dušo užuolaidas 8 būrio 2 brigadoje dušo kabinoje, kad būtų užtikrintas privatumas, tai reiškia, kad atsakovas, neįrengęs dušo kabinoje užuolaidų pažeidė pareiškėjo privatumą, kadangi pareiškėjas buvo priverstas maudytis matant kitiems nuteistiesiems. Pareiškėjui būnant Pravieniškių 2-ame kalėjime 8 būrio 2 brigadoje ir naudojantis duše jo pilnai neatitvėrus, buvo pažeidinėjamas privatumas ir žeminamas pareiškėjo orumas.

24. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, kadangi atsakovo atstovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis, asmens orumą žeminančiomis sąlygomis.

25. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, motyvų, savo reikalavimų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde dėsto tik savo subjektyvią nuomonę. Tarnyba tvirtina, kad teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir apgrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjui atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ame kalėjime nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – Tarnybos neteisėtų veiksmų.

29. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad teismas neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, neišreikalavo papildomų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad dėl higienos reikalavimų pažeidimų nenaikinant parazitų kalėjimo gyvenamosiose patalpose ir dušo kabinų nepakankamo atitvėrimo (durimis ar užuolaidomis) ginčo laikotarpiu atsakovo atstovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjos buvo laikomas nežmoniškomis, asmens orumą žeminančiomis sąlygomis, dėl ko jam turėjo būti priteista piniginė kompensacija.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodymų vertinimo aspektu, pažymėtina, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą gali būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai. Teismo sprendimas neturi būti formalus, juo turi būti siekiama, kad ginčas būtų išspręstas teisingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-60-968/2022).

32. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

33. Nagrinėdamas bylas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime 8 būryje, 2 brigadoje. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildino iš Tarnybos veiksmų (neveikimo), be kita ko, privatumo duše ir nenaikinant parazitų (tarakonų ir blakių), kurie veisėsi pareiškėjo gyvenamosiose patalpose.

35. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis naudojosi dušo kabina, kuri nebuvo atitverta nuo likusios prausyklos dalies ir jį besimaudantį matydavo kiti nuteistieji. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, be kita ko, nurodė, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo bendro naudojimosi dušinės yra atskirtos pertvaromis iš šonų, tačiau Pravieniškių 2-ojo kalėjimo bendro naudojimo dušinėje nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. papildomai įrengtos užuolaidos asmens privatumui užtikrinti. Pastebėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į atsakovo pateiktus duomenis dėl užuolaidų dušinėse įrengimo nuo 2024 m. rugsėjo 5 d., kas reiškia, apelianto vertinimu, atsakovas byloje pripažino, kad iki užuolaidų įrengimo privatumo užtikrinimas buvo nepakankamas.

36. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl privatumo duše neužtikrinimo, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.).

37. Tačiau naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-218-821/2025; 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-272-492/2025; kt.).

38. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl privatumo pažeidimo, nesurinko ir netyrė duomenų, kaip buvo įrengti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušai (ar dušai įrengti vieni prieš kitus ir tik iš šonų atitverti dalinėmis pertvaromis) skundžiamu laikotarpiu, nesiaiškino, ar pareiškėjas naudojosi bendromis Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušo patalpomis, ar turėjo galimybę naudotis tik jo būriui skirtomis dušo patalpomis (jeigu tokios buvo įrengtos).

39. Bylos duomenimis, pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundo dalį dėl parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose. Skunde pareiškėjas buvo nurodęs, kad patalpose buvo blakių ir tarakonų, pareiškėjas buvo kreipęsis į asmens sveikatos priežiūros specialistus dėl įkandimų, tačiau šie kreipimaisi nebuvo registruojami. Teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus atmetė, konstatavęs, kad pasirašyti sandoriai ir į bylą pateikti graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo aktai patvirtina, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo patalpose buvo atliekami kenkėjų (t. y. tarakonų bei blakių) naikinimo darbai.

40. Pažymėtina, kad vertinant higienos sąlygas įkalinimo įstaigose, analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; kt.). Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje buvimo metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017; kt.). Šiems duomenims nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; kt.). Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; kt.).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys pagrindžia, kad parazitai Pravieniškių 2-ojo kalėjimo patalpose buvo naikinami, tačiau pateikti darbų atlikimo aktai nepatvirtina, kad kenkėjų naikinimo paslaugos buvo teikiamos Tarnybos su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ 2023 m. balandžio 21 d. sudarytos sutarties Nr. ST-217 1 priede (Techninėje specifikacijoje) numatytu dažnumu (t. y. 1 kartą per mėnesį). Taip pat byloje nėra duomenų apie kompetentingos institucijos atliktus patikrinimus aptariamu aspektu, kaip ir apie tai, ar pareiškėjas dėl higienos reikalavimų neatitikimo (kenkėjų buvimo) kreipėsi į laisvės atėmimo vietos administraciją, sveikatos priežiūros specialistus ir pan. Taigi, byloje esančių duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo kenkėjų ir kad pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos aptariamu aspektu.

42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

44. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys