e3735bd2-e2e4-4326-bedc-3f31e989cffe · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Nuorašas Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-119-1133/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03456-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.3.3; 21.9.9; 21.9.10; 1.4.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Boženai Voišvilienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M. N., nukentėjusiajam ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S“ vadovui M.

D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje R. M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė :

1. R. M. N. 2020 m. rugsėjo 24 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 110, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir dėl neatidumo įvažiavęs į gretimÄ eismo juostÄ , nedavė kelio automobiliui „Subaru Tribeca“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, susidÅ«rė ir apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais R. M. N. pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

2. R. M. N. taip pat buvo pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdamas KET 220 punkto nuostatas ir padarydamas administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

3. Teismo posėdžio metu R. M. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, važiavo Liepkalnio gatve. Jį pradėjo lenkti „Subaru“. Jo langas buvo atidarytas ir jis suÅ¡uko „Kur tave velnias neÅ¡a“. Jis („Subaru“ vairuotojas) jam įspaudė į priekinį kairįjį sparnÄ . Jis net nepajuto smÅ«gio. Automobilis „Subaru“ atÅ¡oko ir pasiliko. Jis (R. M. N.), kaip važiavo, taip ir nuvažiavo. Negalvojo, kad taip stipriai bus. Ten yra įlenkimas, bet nesmarkus. Pavažiavo 20-30 m ir jam subyrėjo sankaba.

Be bėgių automobilis pariedėjo. Tada sustojo ir iÅ¡sikvietė tralÄ . Jis jį nuvežė į namus. IÅ¡ ryto jis jį nutempė į servisÄ BukiÅ¡kių g. Po to sužinojo, kad buvo iÅ¡kviesta policija. Net nežinojo, kad yra įdaužimas. Jis (nukentėjusysis) jam (R. M. N.) įlenkė be jokio smÅ«gio. Tik automobilių servise jam pasakė, kad yra įlenkimas. Nepasakytų, kad jo automobilyje daug įbrėžimų – priekinis sparnas įlenktas ir bamperis, bet dabar nieko nėra. Jis pasakė „Kur tave velnias neÅ¡a“ ir jis nuvažiavo, o jis (R.

M. N.) riedėjo, nes spūstis buvo. Nieko nepajuto. Jo greitis buvo gal kokie 40-50 km/val. Jam atrodo, kad nebuvo jokių eismo juostų, kad nukentėjusysis važiavo pirma eismo juosta ir jį tiesiog lenkė. Vėliau parodė, kad nukentėjusysis važiavo gretima eismo juosta, važiavo greičiau už jį. Smūgio nebuvo, o tik prispaudimas ir įlenkimas. Jis nepajuto jokio smūgio. Jo manymu, jos sustojo apie 20-30 m nuo autoįvykio vietos, buvo ta pati gatvė, žiedas buvo toliau, gal 50 m iki žiedo. Patikslino, kad tik autoservise suprato, kad smūgis buvo.

Sutiko, kad visoje gatvėje buvo spÅ«stis. Nurodė, kad nukentėjusysis važiavo 10 km greičiau nei jis, o jis važiavo 40-50 km/val. Kai nukentėjusysis susilygino su juo (R. M. N.), jis pasakė „Kur tave velnias neÅ¡a“. Mano, kad nukentėjusysis sustojo, nes atsitrenkė į jo automobilį, „Nei man galvoje ko jis sustojo“. Jis (R. M. N.) sustojo, nes jam sankaba subiro. Tralas atvažiavo po 15 minučių. Negalėjo apibÅ«dinti kur jis sustojo. Mano, kad iki žiedo nenuvažiavo. Prie sankryžos važiavo pirma eismo juosta ir ja važiavo visÄ laikÄ .

Jam nebuvo galvoje ar žiedas ar Gedimino bokÅ¡tas. Negali pasakyti ar ten žiedas. Jam neaiÅ¡ku, kodėl tose nuotraukose viskas murzina ir neaiÅ¡ku, kad visas Å¡onas apibraižytas. Buvo tik vienas susidÅ«rimas, kurio nejauto. Net nežino, koks pas nukentėjusįjį automobilis, jam tik dukra pasakė. Reikia žiÅ«rėti kontaktas ar buvo ir kas kaltas. KÄ ten matuoti iki žiedo metrus. Negavo atsakymo, kas jam tÄ Ä¯spaudimÄ padarė. Gal jam kitas automobilis tai padarė. Kaip galėjo visas Å¡onas nukentėjusiojo bÅ«ti apibraižytas.

4. Nukentėjusysis ir UAB „S“ atstovas M. D. teisme parodė, kad 2020 m. rugsėjo 24 d., 19.30 val. buvo „kamÅ¡tis“ (toliau – spÅ«stis) važiuojant link Liepkalnio g. žiedo. Ten vyksta remonto darbai. Jis (nukentėjusysis) važiavau iÅ¡ centro link Minsko plento. Artėjant prie žiedo, spÅ«styje pajuto tokį kaip metalo garsÄ , kaip metalas į metalÄ trintųsi. Buvo keista, nes greitis buvo minimalus, pėsčiasis judėjo greičiau, nei automobiliai spÅ«styje. IÅ¡ pradžių net nesuprato kas įvyko, o praėjus kelioms sekundėms, suprato, kad reikia iÅ¡lipti ir pasižiÅ«rėti kas įvyko, nes važiavo centrine juosta.

Ä®jungus avarinį, iÅ¡lipus ir apėjus automobilį pamatė, kad yra apibrozdinimai, kad Å¡alia, gretimoje juostoje stovintis automobilis, ne tai, kad sustojo, o judėjo toliau spÅ«styje. BÅ«damas Å¡iek tiek Å¡oko bÅ«senoje, net nežiÅ«rėjo į automobilio modelį, o pažiÅ«rėjo į valstybinius numerius, kad nepamirÅ¡tų. Numerį iÅ¡siuntė sutuoktinei, o automobilis, toks įspÅ«dis, net nesuprato, kad jį užkabino. Pagalvojo, kad reikia kviesti policijÄ . Draugas sakė, kad reikėjo vytis, bet nepagalvojau apie tai.

Buvo apgadinimai. IÅ¡kvietė policijÄ ir vyko įforminimas. Kelias buvo dviejų eismo juostų. Jis buvo centrinėje juostoje – antroje žiÅ«rint nuo kelkraščio, o R. M. N. važiavo pirma eismo juosta. Važiuojant toje vietoje yra toks niuansas, nes vyksta remonto darbai, tai ta linija, link žiedo, kaip užlenkta. Jis daro prielaidÄ , kad žmogus žiÅ«rėjo tiesiai ir važiavo tiesiai, nes jis (R. M. N.) kabino, bet kodėl jis nepastebėjo, jog užkabino, tai nežino. Daro prielaidÄ , kad R. M.

N. žiÅ«rėjo į priekį ir nematė, kad kelias pasisuka link žiedo. Anksčiau, kai buvo normalus kelias, prieÅ¡ remontÄ , galbÅ«t tos linijos ir buvo tiesios. Nespėjo atkreipti to vairuotojo dėmesio, kai išėjo, tas automobilis visÄ laikÄ kamÅ¡tyje važiavo link žiedo. Kai grįžo į savo automobilį, tai R. M. N. automobilis jau įvažinėjo į žiedÄ . Keista buvo tai, kad, jei žmogus kabina galu, tai gali nepastebėti, bet, kai tu kabini priekiu, nes kabinta nuo keleivio galinių durelių ir baigiant priekiniu bamperiu, tai labai keista, kad žmogus nepastebėjo, gal iÅ¡sigando.

Jo vairuotam automobiliui buvo apgadinta visa deÅ¡inė pusė. Užkabintas galinis sparnas, tada galinės durelės keleivio pusės, tada priekinės keleivio durelės, bamperis ir priekinis sparnas ir bamperis. Jam keista, kad žmogus nepastebėjo, nes žmogus turėjo suprasti, kad kabina. Nes žmogus, kai važiavo, tai savo važiavimo laikÄ turėjo suprasti, kad kabina kitÄ automobilį. Jis iÅ¡ pradžių nesuprato, kad jo automobilis kabintas, nes žiÅ«rėjo į priekį ir tik iÅ¡girdo garsÄ .

Negali pasakyti už kitÄ asmenį, kodėl jis nepastebėjo. Kai jis (nukentėjusysis) iÅ¡lipo, tai automobilis pakankamai netoli buvo ir pagalvojo, kad sustos, bet automobilis judėjo toliau ir, kai iÅ¡siuntė SMS su valstybiniais numeriais sutuoktinei, pamatė, kad R. M. N. automobilis jau prie žiedo stovi.

5. IÅ¡klausius R. M. N. atsiųstÄ garso įraÅ¡Ä su paaiÅ¡kinimais, nurodė, kad tuo metu buvo spÅ«stis, tai koks lenkimas galėjo bÅ«ti? Jei daryti prielaidÄ , kad R. M. N. važiavo 50 km/h greičiu, tai kokiu greičiu turėjo lėkti jis (nukentėjusysis)? Jei jis (nukentėjusysis) į jį atsitrenkė, tai kodėl jis (R. M. N.) nesustojo? Jei sako, kad sankaba subyrėjo, tai tuo labiau turėjo sustoti ir pažiÅ«rėti, policijÄ iÅ¡sikviesti. Matydamas, kad jis (nukentėjusysis) sustojo, tai jis (R. M. N.) galėjo sustoti. Mano, kad nuotraukose matomas R. M. N. automobilio įlenkimas neįmanomas, jei jis (nukentėjusysis į jį įvažiuotų).

6. Liudytoja E. Č. teisme parodė, kad ji patruliavo su kolega, nepamena kuri valanda buvo. Buvo tamsus paros metas, gavo iÅ¡kvietimÄ Liepkalnio gatvėje dėl eismo įvykio, kad kaltinamasis pasiÅ¡alino, o nukentėjusysis laukė įvykio vietoje. Atvykus pamatė, kad stovėjo automobilis „Subaru“. Vairuotojas paaiÅ¡kino, kad važiavo Liepkalnio gatve link Minsko plento ir ties nauju žiedu, yra susiaurėjimas link įvažiavimo, tai kitas automobilis apvažiuodamas kliudė ir nesustojo. Jai atrodo, kad vairuotojas sakė, kad signalizavo. Ä®vykio vietoje vyksta statybos, tai sunku pasakyti kurioje vietoje susiaurėjimas. (liudytoja rodo schemoje b. l.

6) kažkaip ten prie to žiedo buvo susiaurėjimas, bet kažkaip dabar nelabai prisimena. PrieÅ¡ remontÄ buvo normali sankryža, o dabar ten žiedas ir ten vyksta remonto darbai. Automobilio apgadinimų nepamena, gal Å¡oniniai. Tuo metu eismas vyko, buvo automobilių. Ten jokio greičio negalėjo bÅ«ti. Mano, kad negalėjo lėkti virÅ¡ 60km/h, nes eismas judėjo po truputėlį.

7. Liudytoja R. G. teisme paaiškino, kad ji yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyresnioji specialistė. Ji automobilių negretino ir jai atrodo, kad automobiliai nebuvo gretinami. Buvo apžiūrėtas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šviesios spalvos automobilis. Nukentėjusiojo automobilį apžiūrėjo policijos patruliai. Buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilio dešinys šonas, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens — kairės pusės priekis.

Parodžius nuotraukÄ 105041, parodė, kad tai R. M. N. automobilis. Čia priekinis bamperis ir sparnas. Byloje nurodyta, kur padaryti nauji pažeidimai bÅ«tent dėl sparno ir priekinio bamperio apgadinimų. Buvo ir senų apgadinimų. Tarp senų apgadinimų atsiradę yra ir naujų apgadinimų. Ä®lenkimÄ nurodė kaip naujÄ . Savininkė nurodė. Dėl įlenkimo, tai buvo kontaktas ir atÅ¡oko, kaip supratau, tuo labiau, kad sparnas toje pusėje buvo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usi vieta. Savininkė atsiuntė nuotraukas.

Savininkė, nurodė, kad tas įlenkimas naujas apgadinimas, o pažeidėjas važinėja kasdien. (4962 nuotrauka) tik valstybinis numeris užfiksuotas. (4966 nuotrauka, kur galinės durelės) pabraukimas apačioje, prie apatinės apdailos juostos. (pažeidimas 4967) galinės durelės. (4968 nuotrauka) apgadinimas yra 61 cm. keleivio priekinės durelės. (6969 nuotrauka) užpakalinės keleivio durelės – 90 cm. Rmg9680jpg – nuo žemės plokštumos buvo matuojama. Apgadinimai fiksuoti esantys ant priekinio kairio šono.

Sugretinimas nebuvo darytas dėl karantino. Sugretinimas (rmg9682) ant prekinio bamperių esančius šonus. (Rmg9863jpg) ta pati liniuotė, 49 buferio išsikišimas. Čia sparnas priekinis. Pažeidimas nebus nuo šio įvykio. Tas automobilis visas yra apibraižytas. (Rmg9686jpg). Veidrodėlis ir būna apie 90 cm. Galinės durelės yra 90 cm ir tame aukštyje yra veidrodėliai. Ten ne braukimas, o atsimušimas. Visos nuotraukos prie bylos. R. M. N. dukra nenorėjo, kad jie pas jį vyktų ir pati atsisakė važiuoti, o be jo dalyvavimo jie negali gretinti.

Jis neneigė, kad buvo kontaktas.

8. Ekspertė L. L. teisme paaiÅ¡kino, kad gali pakomentuoti kÄ galima nustatyti jei bÅ«tų nutarta atlikti ekspertizę. Ekspertizė dėl eismo įvykio mechanizmo galėtų bÅ«ti atliekama tik iÅ¡ dalies, kalbant apie transporto priemonių padėtis susidÅ«rimo metu ir sugadinimo padarymo mechanizmÄ , o bÅ«tent kuris automobilis greičiau, kuris lėčiau judėjo. Å iuo atveju negalės pasakyti kas keitė kryptį, kad sudarytų vienas kitam kliÅ«tį, nes įvykio vietoje iÅ¡liko tik vienas automobilis, antras pasitraukė, tai kur jie susidÅ«rė pasakyti iÅ¡ objektyvių duomenų negalima, nes vienas automobilis stovintis be jokių pėdsakų, nes Å¡iuo atveju nesudužo jokie stikliukai.

Galima pasakyti tik koks kontaktas buvo. Vien tik iÅ¡ tų sugadinimų galėtų pasakyti, kad dalis kontakto „Subaru“ automobiliui buvo padaryti, kai jis važiavo didesniu greičiu nei automobilis „Toyota“. Nežino, kaip suprasti tokius paaiÅ¡kinimus, kad „pravažiavo pro Å¡onÄ ir užkabino, nes Subaru važiavo greitesniu greičiau“. Nukentėjusiojo automobilio apgadinimas ant priekinio rato arkos, tai jos pėdsakai prasideda nuo priekinės briaunos ir tai pirmas požymis, kad automobilis važiuoja didesniu greičiu.

Nori atkreipti dėmesį, kad tai, jog vienas automobilis važiuoja didesniu greičiu nei kitas automobilis, nereiÅ¡kia, kad to, kuris važiuoja greičiau, veiksmai yra pagrindinė sÄ lyga. Sugadinimai yra priekinėje briaunoje. Jei kontaktas priekinių durelių priekinėje briaunoje padarytas Å¡io įvykio metu, tai reiÅ¡kia, kad „Subaru“ važiavo greičiau, nes kontakto pėdsakai yra priekinėse briaunose – priekinės arkos, taip pat priekinio sparno apatinė dalis ir priekinių durelių priekinė briauna yra atsilupę dažai, kas irgi byloja apie tai, kad Å¡i vieta yra užkabinta ir tam automobiliui judant kliÅ«ties atžvilgiu.

SmÅ«gio pėdsakai yra ant priekinių briaunų. Automobilio „Subaru“ rato arkos, apie kuriÄ kalba nukentėjusysis, matosi arkos užpakalinės dalies priekinė briauna ir ant tos briaunos yra kontakto pėdsakai. Ant durelių matosi nusilupę dažai, matosi baltos spalvos dėmė ant priekinių durelių, tai yra priekinė briauna. Atsakydama į R. M. N. klausimÄ , apie „Toyota“ automobilio kairio sparno įlenkimÄ , nurodė, kad pirmas dalykas iÅ¡ nuotraukų, negretinant jos konkrečiai su automobiliu „Subaru“, kalbant apie tokį sugadinimÄ â€žduobutę“, tai tiesiog įspaustas sparnas.

Automobilio priekis yra Å¡iek tiek siauresnis. Jei R. M. N. važiuos pro sienÄ , tai priekiu privažiuos ir toliau įvyks kontaktas, nes ta dalis yra platėjanti. Å iuo atveju įvyko kontaktas su kitu objektu ir tas sparnas gavo įlenkimÄ dėl kontakto su kitu objektu. Nieko ypatingo nėra. Tiesiog čia toks kontaktas, nes yra tiesiog kontaktas su kitu objektu. Pagal aukščius įtaria, kad Å¡i dalis paliko įbrėžimÄ ant priekinių durelių ant „Subaru“. Objektyvių požymių, kad „Subaru“ keitė važiavimo krypti, nėra.

R. M. N. automobilis nuvažiavo ir nėra kontakto vietos. Apie jų judėjimo trajektorijas prieÅ¡ kontaktÄ nėra žinoma.

9. IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės E. Č. 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 24 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. L., apie 19.35 val., iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Liepkalnio g. 61 , automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį „Subaru Tribeca“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Atvykus minėtu adresu kreipėsi „Subaru Tribeca“ automobilio vairuotojas M. D., kuris paaiÅ¡kino, kad važiavo Liepkalnio gatve link Žirnių gatvės antra eismo juosta, neprivažiavus žiedo jo vairuojamÄ automobilį kliudė pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavęs automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nesustojęs nuvažiavo toliau (b. l. 3).

10. IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 24 d. eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog kelyje yra dvi eismo juostos viena kryptimi, automobilis „Subaru Tribeca“ yra sustojęs antroje eismo juostoje, prieÅ¡ įvažiavimÄ Ä¯ žiedÄ , link Žirnių gatvės. Ä®vykio metu apgadintas automobilis „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), apgadinimai nežinomi. Automobiliui „Subaru Tribeca“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) apgadintos priekinės deÅ¡inės pusės durys, užpakalinės deÅ¡inės pusės durys, priekinis deÅ¡inės pusės sparnas (b. l. 4-5). IÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti automobilių „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir „Subaru Tribeca“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai, „Toyota Corola“ įlenktas kairys sparnas (kompaktinis diskas b. l. 35; 57-62, 64-76; 2 kompaktiniai diskai, prisegti prie bylos virÅ¡elio).

11. IÅ¡ M. D. 2020 m. rugsėjo 24 d. paaiÅ¡kinimo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 24 d., apie 19.30 val., jis vairavo automobilį „Subaru Tribeca“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), priklausantį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „S“. Važiavo Liepkalnio gatve link žiedo. Buvo giedra, važiuojamoji dalis sausa, gatvė apÅ¡viesta, važiuojamosios dalies danga – asfaltas, buvo dvi eismo juostos, kelio ženklas „eismas ratu“, važiavimo greitis apie 10-15 km/h, buvo su įjungtais artimųjų Å¡viesų žibintais. Važiavo antra (centrine) eismo juosta, kai staiga pajuto (iÅ¡girdo), kad pirma eismo juosta važiuojantis automobilis užkabino deÅ¡inę jo automobilio pusę. Jis sustojo, o automobilis iÅ¡ kairės kiek pavažiavo į priekį. Jis kelis kartus paspaudė garsinį signalÄ , kad atkreiptų vairuotojo dėmesį, bet automobilis nuvažiavo. Automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

12. IÅ¡ UAB „S“ 2020 m. lapkričio 6 d. remonto sÄ matos matyti, jog automobilio „Subaru Tribeca“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) remonto darbai vertinami 982,99 Eur suma (b. l. 7-8).

13. Iš VRIS ir gyventojų registro išrašų bei 2020 m. lapkričio 20 d. elektroninio laiško matyti, jog automobilio „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas yra Ž. K.. Šį automobilį vairuoja jos tėvas R. M. N. (b. l. 9, 11).

14. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021-04-14 raÅ¡te Nr. 10-S-12149(10.18E-10) nurodyta, kad Kelių policijos valdyba neturi duomenų, kad 2020-09-24 Liepkalnio g., prieÅ¡ įvažiavimÄ Ä¯ žiedinę sankryÅ¾Ä su Žirnių gatve buvo vienos eismo juostos susiaurėjimas. Vykdant eismo įvykio vietos papildomÄ apžiÅ«rÄ nustatyta, kad byloje Nr. A15.-119-1131/2021 esanti eismo įvykio vietos schema atitinka dabar esančiÄ situacijÄ . Prie raÅ¡to pridėtos raÅ¡te nurodytus duomenis pagrindžiančios fotonuotraukos. R. M. N. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados 15. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius.

16. KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

17. KET 104 punkte nustatyta, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti keliÄ deÅ¡inėje esančiai transporto priemonei.

18. Teismas, iÅ¡tyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. M. N. sukėlė administracinio nusižengimo protokole nurodytÄ eismo įvykį, apgadino nukentėjusiojo automobilio priekinės deÅ¡inės pusės duris, užpakalinės deÅ¡inės pusės duris ir priekinį deÅ¡inės pusės sparnÄ . Å i iÅ¡vada darytina įvertinus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus: nukentėjusiojo ir UAB „S“ atstovo M. D. parodymus, pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti jo vairuoto automobilio apgadinimai, ekspertės L. L. paaiÅ¡kinimus teisme dėl kontakto pobÅ«džio ir apgadinimų mechanizmo, paties R. M. N. paaiÅ¡kinimus teisme, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ , fotonuotraukas.

19. Visų pirma pastebėtina, kad R. M. N. parodymai, dėl automobilių susidÅ«rimo mechanizmo mažai informatyvÅ«s, nes jis negalėjo tiksliai nurodyti nei kur įvyko eismo įvykis, nei, pasak jo paties, suprato, kad jis įvyko, nei galėjo apibÅ«dinti įvykio vietÄ , kurioje įvyko eismo įvykis, jo nuomone, eismo įvykio vietoje buvo tik viena eismo juosta, todėl teismas R. M. N. parodymais vadovaujasi tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams.

20. R. M. N. teigimu jo vairuojamÄ automobilį lenkė M. D. vairuojamas automobilis, tačiau iÅ¡ M. D. parodymų ir eismo įvykio schemos, eismo įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad M. D. važiavo gretima eismo juosta Å¡iek tiek didesniu nei R. M. N. greičiu. Ekspertė L. L. taip pat nurodė, kad iÅ¡ automobilių apgadinimų matyti, jog dalis kontakto „Subaru“ automobiliui buvo padaryti, kai jis važiavo didesniu greičiu nei automobilis „Toyota“, nes jei kontaktas priekinių durelių priekinėje briaunoje padarytas Å¡io įvykio metu, tai reiÅ¡kia, kad „Subaru“ važiavo greičiau, nes kontakto pėdsakai yra priekinėse briaunose: ant priekinės arkos, priekinio sparno apatinės dalies ir priekinių durelių priekinės briaunos yra atsilupę dažai, kas irgi byloja apie tai, kad Å¡i vieta yra užkabinta tam automobiliui judant kliÅ«ties atžvilgiu.

Nors, pasak ekspertės, techniniu požiÅ«riu nėra galimybės nustatyti, kuris iÅ¡ automobilių keitė judėjimo kryptį, nes automobilis „Toyota“ pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos ir nėra jokių susidÅ«rimo pėdsakų, tačiau, teismo nuomone, nukentėjusiojo parodymai, eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukos, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent R.  M. N. važiuodamas link žiedo, esant tamsiam paros metui, dėl nepakankamo atidumo įvažiavo į gretimÄ eismo juostÄ , kurioje važiavo M.

D. vairuojamas automobilis ir su nukentėjusiojo automobiliu susidÅ«rė. Å i iÅ¡vada daroma atsižvelgus į tai, kad M. D. jokio lenkimo manevro neatliko (kaip tai bÅ«tų iÅ¡važiuojant iÅ¡ R. M. N. eismo juostos ir vėl į jÄ grįžtant aplenkus R. M. N. automobilį), o važiavo gretima eismo juosta, Å¡iek tiek didesniu nei R. M. N. vairuojamas automobilis greičiu; įvykio vietoje vyksta remonto darbai, įrenginėjamas eismo žiedas, vietoj paprastos sankryžos; ties įrenginėjamu eismo žiedu kelias sukasi gana stipriai į deÅ¡inę, nei viena eismo juosta nesusiaurėja; buvo tamsus paros metas; nukentėjusiojo automobilis stovi savo važiavimo eismo juostos viduryje, kur, pasak nukentėjusiojo, jis sustojo po eismo įvykio.

Å ios faktinės aplinkybės atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad R. M. N., dėl atliekamų eismo žiedo įrengimo darbų galėjo nepastebėti, kad kelias sukasi deÅ¡iniau, įvažiavo į jo eismo juostÄ ir taip sukėlė eismo įvykį, o jis (nukentėjusysis) liko stovėti ir laukti pareigÅ«nų eismo juostoje, kurioje ir važiavo iki įvykio.

21. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog R. M. N. dėl neatidumo pažeidė KET 9 punkte įtvirtintus reikalavimus, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, nes bÅ«damas nepakankamai atidus, esant tamsiam paros metui, nepastebėjo, kad ties sankryža, kurioje vietoj paprastos sankryžos, įrenginėjamas eismo žiedas, eismo juostos sukasi gana staigiai į deÅ¡inę, iÅ¡ pirmos eismo juostos įvažiavo į antrÄ eismo juostÄ , kurioje važiavo M. D. vairuojamas automobilis ir į pastarÄ jį atsitrenkė. Teismo vidiniu įsitikinimu bÅ«tent R. M. N. veiksmai buvo tiesioginė priežastis eismo įvykiui kilti. Tokiu bÅ«du R. M. N. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

22. Byloje nėra duomenų, kad R. M. N. ketino persirikiuoti, todėl KET 104 punkto pažeidimas Å¡alinamas iÅ¡ kaltinimo, kartu Å¡alinant administracinio nusižengimo aplinkybę, kad R. M. N. persirikiuodamas nedavė kelio nukentėjusiojo vairuojamam automobiliui, nurodant, kad R. M. N. į gretimÄ eismo juostÄ Ä¯važiavo dėl neatidumo. Nors apie Å¡ios administracinio nusižengimo aplinkybės patikslinimÄ nebuvo iÅ¡ anksto praneÅ¡ta, tačiau, teismo nuomone, R. M. N. gynyba Å¡iuo atveju nebÅ«tų kitokia, nes jis negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip įvyko eismo įvykis, jis nepajuto automobilių kontakto ir, R. M. N. nuomone, įvykio vietoje iÅ¡ vis buvo tik viena eismo juosta, o nukentėjusysis jį lenkė. Be to Å¡ios aplinkybės patikslinimas neužkerta kelio jÄ ginčyti apeliacine tvarka.

23. Kita vertus, teismo nuomone, iÅ¡tirtų įrodymų visuma nepagrindžia kaltinimo aplinkybės, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos R. M. N. pasitraukė tyčia ir taip padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

24. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

25. KET 220 punkte, be kita ko, nustatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .

26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).

Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

27. Nagrinėjamu atveju negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, dėl pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos tyčia. IÅ¡ R. M. N. parodymų matyti, kad jis paties susidÅ«rimo fakto nepajuto, nors ir matė, kaip nukentėjusiojo automobilis sustojo ir įjungė avarinį signalÄ ; apie jo (R. M. N.) vairuoto automobilio apgadinimÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, sužinojo tik iÅ¡ automobilio sankabÄ remontavusių asmenų. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų taip pat matyti, kad jis taip pat iÅ¡ pradžių nesuprato kas įvyko, artėjant prie žiedo, spÅ«styje pajuto tokį kaip metalo garsÄ , kaip metalas į metalÄ trintųsi; tik praėjus kelioms sekundėms suprato, kad reikia iÅ¡lipti ir pasižiÅ«rėti kas įvyko, nes važiavo centrine juosta.

Kontakto pobūdis yra braukiamojo pobūdžio, apgadinimai nėra ženklūs. Šios išdėstytos aplinkybės (aiškaus kontakto garso nebuvimas; neženklūs apgadinimai (nubrozdinimas); eismo įvykio vietoje buvęs intensyvus eismas - automobilių spūstis) rodo, jog R. M. N. galėjo nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį, todėl negalima ir teigti, jog jis iš eismo įvykio pasitraukė tyčia. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, visas kilusias abejones, kurių nėra galimybės pašalinti, teismas vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo R.

M. N. naudai ir sprendžia, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teisena Å¡ioje dalyje nutrauktina. Dėl nuobaudos 28. Teismas, skirdamas nuobaudÄ , vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į R. M. N. padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

29. Vairuotojai, padarę ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , baudžiami bauda nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų.

30. R. M. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis administracinį nusižengimÄ padarė bÅ«damas virÅ¡ 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. R. M. N. pensininkas, per paskutinius 5 metus (2020-11-23 duomenimis) nėra baustas administracine tvarka, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. Ä®vertinus asmenį charakterizuojančias ir administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R.

M. N. paskyrus už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ vidutinio dydžio baudÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu, nutaria: R. M. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 11 (vienuolikos) Eur baudÄ . Administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes R.

M. N. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke (banko kodas 72900).

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ ROIK: 20123333765. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė NuoraÅ¡as tikras: Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė