2019-11-27 Nr. AB-22289-3-62-3-01889-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-700-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01889-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. B. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno skyrių panaikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 7SD-5496-(14.7.104) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT išnagrinėti 2019 m. liepos 24 d. R. B. prašymą atkurti nuosavybės teisę pagal M. B. B. 1991 m. gruodžio 1 d. prašymą R. B. perduodant lygiaverčius sklypą ar sklypus bet kurioje Kauno rajono savivaldybės kadastro vietoje. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. B. skundą.

Teismas nurodė, kad NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 7SD-5496-(14.7.104.) nepriskirtinas prie tiesiogiai teismui skundžiamų sprendimų, t. y. tai nėra sprendimas atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, todėl šiam sprendimui apskųsti yra nustatyta privaloma išankstino ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad jį galima apskųsti per 20 darbo dienų NŽT direktoriui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 7SD-5496-(14.7.104.) nebuvo apskųstas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas R. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti R. B. skundą.

Pareiškėjo skundo pagrindas ir dalykas yra susijęs su tokiais sprendimais, kuriems neprivaloma išankstinė ginčų sprendimo tvarka. Pareiškėjas skundžia Sprendimą atkurti nuosavybės teises ir nesuteikti žemės sklypų nuosavybėn neatlygintinai. Teikdamas prašymą NŽT, pareiškėjas prašė neatlygintinai suteikti žemės sklypus, o gautą sprendimą, kuriuo tokius veiksmus atlikti atsisakyta – apskundė teismui. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas skundžia NŽT sprendimą neatlygintinai nesuteikti žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Būtent šie pareiškėjo reikalavimai buvo pagrindiniai, o ne išvestiniai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog skundo palikimas nenagrinėtu lemtų, kad jis nebegalėtų kelti ginčo dėl NŽT priimto sprendimo neatkurti nuosavybės teisių atsisakant neatlygintinai suteikti žemės sklypus, nes pareiškėjas yra praleidęs terminą pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Be to, sprendžiamas klausimas yra susijęs su vykstančiu žemės reformos projektų rengimu, todėl užtęsus šio klausimo sprendimą – pareiškėjui galėtų nelikti laisvos žemės net nustačius, kad jo reikalavimas suteikti nuosavybės teise sklypus kitose kadastro vietovėse, buvo netenkintas nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad jam nereikėjo pasinaudoti išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos vadovą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis, o pareiškėjas prieš kreipdamasis į administracinį teismą tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).

Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka įtvirtinta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje, kuriame, be kita ko, numatyta, kad: sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui (1 d.); skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (2 d.); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 d.).

Iš skundžiamo NŽT Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 7SD-5496-(14.7.104) turinio matyti, kad pareiškėjui neatvykus į pretendentų susirinkimą, jis buvo informuotas apie pretendentų susirinkimo metu suprojektuotą perdavimui ar suteikimui nuosavybėn neatlygintinai 5,07 ha žemės plotą. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad likusi valstybinė žemė iš esmės yra tie patys laisvos valstybinės žemės ir miško sklypai, kurių R. B. nuosavybės teisių atkūrimui M. B. B. vardu nesirinko ankstesnių žemėtvarkos projektų rengimo metu. Sprendime nurodyta, kad R. B. neatvykimas į pretendentų susirinkimą negali būti suprantamas kaip Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 punkte nurodytas atvejus, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių ir piliečiui perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Taigi, ginčijamu Sprendimu nebuvo nuspręsta nesuteikti žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas dėl Sprendimo panaikinimo priskirtinas ginčams dėl administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl jam taikoma privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, kad jam nėra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, ignoruoja ir tą aplinkybę, kad skundžiamame Sprendime yra nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka – vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu skundas dėl Kauno skyriaus atsakymo per 20 darbo dienų gali būti paduodamas NŽT direktoriui. Kadangi pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, jog pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl NŽT Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašto Nr. 7SD-5496-(14.7.104) pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė