2020-06-10 Nr. DBT-131-3-62-3-01096-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-49/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01096-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš laikinai einančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MBS BALTIC“ skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl įpareigojimo sudaryti sutartį rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „MBS BALTIC“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją ir UAB „Kauno vandenys“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su Bendrove trišalę sutartį dėl infrastruktūros objektų, patenkančių į projekto „Kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų iki sklypo Kauno r. sav., Domeikavos sen., Žemaitkiemio k., (duomenys neskelbtini). Nauja statyba.“ apimtį, statybos, panaikinant sutarties 8.1 punkte numatytą sąlygą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Žemaitkiemio k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., (toliau – Žemės sklypas) yra jo lėšomis įrengti vandentiekio, ūkio-buities ir lietaus nuotekų tinklai. Pareiškėjas ketina plėsti kvartalą ir tam, kad galėtų suderinti planuojamų statyti objektų projektus bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, jis turi gauti leidimą prijungti vandentiekio ir nuotekų komunikacijas prie inžinerinės infrastruktūros objektų, esančių Žemės sklype. Pareiškėjui buvo išduotos techninės sąlygos, kuriose nustatytas reikalavimas sudaryti trišalę sutartį su Kauno rajono savivaldybe ir UAB „Kauno vandenys“ dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos. Pareiškėjui buvo pateikta sutarties pavyzdinė forma, kurios 8.1 punkte numatyta, kad „statytojas ir bendrovė susitaria, kad ateityje pasirašys notaro tvirtinamą sandorį, kuriuo statytojas neatlygintinai perduos Infrastruktūrą bendrovei nuosavybės teisėmis“. Pareiškėjas tvirtino, kad infrastruktūros nuosavybės teisių perleidimas neatlygintinai ar už simbolinę kainą pažeidžia jo interesus, tačiau atsakovai atsisako sudaryti sutartį panaikinant 8.1 punkte numatytą pareiškėjo pareigą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nustatė, kad nors vienu iš atsakovų pareiškėjas nurodo Kauno rajono savivaldybės administraciją, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia sudaryti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos trišalę sutartį su Kauno rajono savivaldybės administracija bei UAB „Kauno vandenys“ bei kelia ginčą dėl sutarties sąlygos, įpareigojančios pareiškėją inžinerinės infrastruktūros objektus perleisti UAB „Kauno vandenys“ neatlygintinai (ar parduoti už 1 Eur sumą). Teismas vertino, jog ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Byloje spręstinas klausimas dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno vandenys“ įpareigojimo sudaryti trišalę sutartį dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos pareiškėjo pageidaujamomis sąlygomis.

Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas).

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

Nors pripažįstamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių viešasis pobūdis, dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų susiklostę infrastruktūros naudojimo santykiai laikytini civiliniais ir ginčai dėl trišalės sutarties nuostatų, įvertinus reguliavimo ypatumus, kuriais nors ir nukrypstama nuo civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, priskirtini bendrosios kompetencijos teismams. Pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija taip pat yra sprendusi, kad reikalavimas įpareigoti savivaldybę pirkti privačiam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančius nuotekų šalinimo tinklus yra susijęs su civiliniais pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais, todėl ginčas dėl atsakovo įpareigojimo pirkti nuotekų šalinimo tinklus kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams (2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. T-84/2017). Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad šis ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MBS BALTIC“ skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl įpareigojimo sudaryti sutartį perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Laikinai einančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janina Januškienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas