e369aa1e-bcda-4e82-9ede-768ed16e8cdb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-49-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01150-2016-1                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                    3.1.4.1.; 3.1.4.3.; 3.1.11.1.; 3.1.14.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 12 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J.

B., Žemaitijos visuomenės parlamento ir Lietuvos Respublikos Antikorupcinės Konstitucinės Partijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties (nutartyje klaidingai įraÅ¡yta 2016 m. birželio 20 d.), kuria pareiÅ¡kėjų skundas civilinėje byloje Nr. 2-5012-653/2016 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nuomos mokesčio priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pripažintas nepaduotu ir pareiÅ¡kėjams grÄ Å¾intas, n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai J.

B., Žemaitijos visuomenės parlamentas ir LR Antikorupcinė Konstitucinė Partija 2016-06-13 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu (skundu), kuriame prašė:

1) įpareigoti atsakovÄ , Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorÄ , perimti iÅ¡ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Plungės Policijos Komisariato 2016-04-08 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ bylÄ ;

2) iÅ¡kelti baudžiamÄ bylÄ pagal Generalinės prokuratÅ«ros 2016-03-14 nurodymÄ Nr. 17.2-3285 Klaipėdos apygardos vyr. prokurorui pagal BK 110 straipsnį, areÅ¡tuojant skunde minimÄ visÄ turtÄ , pinigines lėšas, atliekant kratas, naikinant neįgalaus asmens pasiraÅ¡ytÄ testamentÄ , kuriam iki testamento buvo suvaržyta laisvė;

3) panaikinti 2016 m. birželio mėn. pradžioje nusikalstamai perparduotos J. B. K. rajone Sudmantų kaime esančios 0,53 ha žemės su arkiniais sandėliais nuosavybės notarinę sutartį;

4) priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės J. B. ir Žemaitijos Visuomenės Parlamentui 1 000 000 Eur moralinę žalÄ , 429 000 Eur nuostolius, atsiradusius dėl užvaldyto ir perparduoto arkinio sandėlio, 200 000 Eur nuomos mokesčio;

5) IÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės antikorupcinės konstitucinės partijos pirmininkui J. B. priteisti 2 100 000 Eur žalos atlyginimÄ , atsiradusį dėl Vyriausiojo administracinio teismo nutarties nevykdymo, bei 2 400 000 Eur žalos atlyginimÄ , atsiradusį dėl pramoninių požeminių inžinerinių komunikacijų užvaldymo.Vilniaus apygardos teismo 2016-06-17 nutartimi pareiÅ¡kėjams buvo nustatytas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, paÅ¡alinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus pareiÅ¡kimo (skundo) trÅ«kumus, t. y. patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , įvardinti, kokius tiesioginius ar netiesioginius pareiÅ¡kėjų jau patirtus realius turtinius padarinius (nuostolius) pareiÅ¡kėjai reikalauja kompensuoti, nurodyti, kuo grindžiamos praÅ¡omos priteisti sumos, kaip jos apskaičiuojamos, pateikti teismui tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas, pateikti įrodymus, kurie patvirtintų J.

B. (prezidento) įgalinimus atstovauti Žemaitijos Visuomenės ParlamentÄ ir LR Antikorupcinės Konstitucinės PartijÄ (CPK 111 str. 5 d.), iÅ¡sakyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ (skundÄ ) arba paruoÅ¡iamasis procesinis dokumentas, sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį arba pateikti motyvuotÄ ir įrodymais pagrįstÄ praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016-07-20 nutartimi (nutartyje klaidingai įraÅ¡yta jos priėmimo data 2016-06-20) pareiÅ¡kėjų J.

B., Žemaitijos visuomenės parlamento ir LR Antikorupcinės Konstitucijos Partijos pareiÅ¡kimÄ (skundÄ ), nepaÅ¡alinus Vilniaus apygardos teismo 2016-06-17 nutartyje nurodytų pareiÅ¡kimo (skundo) trÅ«kumų, laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį pareiÅ¡kėjams. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiÅ¡kėjai procesiniame dokumente, kuriuo siekiama paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo (skundo) trÅ«kumus, iÅ¡ esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir pradiniame pareiÅ¡kime (skunde), ir kurios jau buvo nurodytos neaiÅ¡kiai.

IÅ¡ pareiÅ¡kime (skunde) nurodytų aplinkybių nesuprantama, kokie konkretÅ«s valstybės institucijų sprendimai buvo neteisėti, kuo konkrečiai grindžiamas veiksmų neteisėtumas ir kaip dėl to buvo pažeistos pareiÅ¡kėjų teisės. Nenurodyti ir nepridėti įrodymai, kuriais pareiÅ¡kėjai grindžia skunde nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai tinkamai taip ir nesuformulavo savo pareiÅ¡kimo (skundo) pagrindo bei dalyko. Nors pareiÅ¡kėjai prie kolektyvinio pareiÅ¡kimo (skundo) pridėjo keletÄ dokumentų, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjo J.

B. skundai buvo persiųsti kitoms institucijoms pagal kompetencijÄ , jie nenurodė, kokias konkrečiai bylai svarbias aplinkybes pagrindžia Å¡ie dokumentai. Teismui pateiktas Juridinių asmenų registro pažymėjimas, iÅ¡ kurio matyti, jog asociacija Žemaitijos visuomenės parlamentas yra įregistruota 2001-02-20, tačiau nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų prezidento J. B. įgaliojimus atstovauti Žemaitijos Visuomenės ParlamentÄ ir pirmininko J. B. įgaliojimus atstovauti LR Antikorupcinės Konstitucinės PartijÄ .

Ä® bylÄ nepateikta įrodymų, jog LR Antikorupcinė Konstitucinė Partija yra įregistruota Juridinių asmenų registre. PareiÅ¡kėjai taip pat neiÅ¡sakė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, nesumokėjo žyminio mokesčio. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėjai J. B., Žemaitijos visuomenės parlamentas ir LR Antikorupcinė Konstitucinė Partija atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016-06-16 nutartį pakeisti arba panaikinti, o klausimÄ dėl pareiÅ¡kimo (skundo) priėmimo pirmosios instancijos teismui grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas priėmė klaidingÄ ir Å¡aliÅ¡kÄ nutartį, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ (skundÄ ) vien dėl to, kad dėl pačių pareigÅ«nų korupcijos pasekmių Å¡alys nesumokėjo žyminio mokesčio. Teismas privalėjo pareiÅ¡kėjus visiÅ¡kai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi pareiÅ¡kėjas J. B. yra 4 kartus prokuratÅ«ros ir policijos pripažintas nukentėjusiuoju dėl pareigÅ«nų sukčiavimo ir savavaldžiavimo.

Teismas klaidingai nurodo, kad LR Antikorupcinė Konstitucinė Partija nėra įregistruota Juridinių asmenų registre. PareiÅ¡kėjų 16 lapų pareiÅ¡kime (skunde), patikslintame pareiÅ¡kime (skunde) bei jų prieduose matyti, kad J. B. yra LR Antikorupcinės Konstitucinės Partijos steigėjas, kuris deleguotas įkuri LR Antikorupcinę Konstitucinę PartijÄ . Å ie dokumentai buvo patikrinti Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme. PareiÅ¡kėjai Vilniaus apygardos teismo 2016-06-20 nutartį gavo ne birželio mėnesį, o bÅ«tent 2016-09-05 pačiame Vilniaus apygardos teisme.

Kadangi pareiÅ¡kėjai Vilniaus apygardos teismo 2016-06-20 nutartį gavo tik 2016-09-05, todėl atskirasis skundas iÅ¡ Klaipėdos centrinio paÅ¡to Vilniaus apygardos teismui buvo iÅ¡siųstas tik 2016-09-10, t. y. praėjus tik 4 darbo dienoms, kai nutartyje yra nurodyta galimybė apskųsti nutartį per 7 dienas. Teisėja k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu iÅ¡taisyti sprendime raÅ¡ymo apsirikimus ar aiÅ¡kias aritmetines klaidas, kurių iÅ¡taisymas nekeičia sprendimo esmės. IÅ¡taisymų klausimas iÅ¡sprendžiamas raÅ¡ytinio proceso tvarka.                   IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2016-06-17 nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė pareiÅ¡kėjams 10 dienų terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, nutartyje nurodydamas, kad nepaÅ¡alinus nutartyje nurodytų trÅ«kumų, pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjams.

Priimant 2016-07-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5012-653/2016, kuria buvo sprendžiamas klausimas, ar trÅ«kumai yra reikiamai iÅ¡taisyti, buvo padarytas akivaizdus raÅ¡ymo apsirikimas, t. y. klaidingai nurodyta nutarties priėmimo data, nurodant 2016-06-20 datÄ . IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 str. 3 d.), kad Å¡is procesinis veiksmas – atsisakymas priimti pareiÅ¡kimÄ (skundÄ ) buvo atliktas 2016-07-20, todėl raÅ¡ymo apsirikimas iÅ¡taisytinas, teisingai nurodant skundžiamos nutarties priėmimo datÄ â€“Â 2016-07-20 (CPK 276 str. 2 d., 302 str.).Dėl atskirojo skundo argumentų Vienas iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

Tačiau Å¡i konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du ir / ar bet kokia forma.Teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ , kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-42-178/2017).Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiÅ¡kėjus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už atskirÄ jį skundÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas J.

B. yra 4 kartus prokuratÅ«ros ir policijos pripažintas nukentėjusiuoju dėl pareigÅ«nų sukčiavimo ir savavaldžiavimo, nepagrįsti. Apeliantai pareiÅ¡kime (skunde) reiÅ¡kia turtinius ir neturtinius reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-17 nutartimi, be kitų pareiÅ¡kimo (skundo) trÅ«kumų, įvardijo ir apeliantų pareigÄ sumokėti žyminį mokestį, taip pat jiems iÅ¡aiÅ¡kino, kad, esant CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams, teismui gali bÅ«ti teikiamas praÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareiÅ¡kimÄ (skundÄ ), tačiau toks praÅ¡ymas turi bÅ«ti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Apeliantai, siekdami įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-17 nutarties reikalavimus, patikslintame pareiÅ¡kime (skunde) nurodo, kad jie jau yra pateikę visus, jų įsitikinimu, faktus bei įrodymus (t. y. duomenis, kad pareiÅ¡kėjas J. B. yra 4 kartus pripažintas nukentėjusiuoju nuo sukčiavimo ir savavaldžiavimo), kurie ir sudaro pagrindÄ atleisti apeliantus nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareiÅ¡kimÄ . Apeliantai 2016-06-13 pareiÅ¡kime (skunde) ir patikslintuose 2016-07-11, 2016-07-13 pareiÅ¡kimuose (skunduose) pareiÅ¡kimo faktinį pagrindÄ , su kuriuo sieja pareiÅ¡kimo reikalavimus, abstrakčiai nurodo neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, dėl kurių, jų teigimu, padaryta žala apeliantams.

Todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad patikslintame pareiÅ¡kime (skunde) pareiÅ¡kėjai tik pakartojo tas pačias aplinkybes, kaip ir pradiniame pareiÅ¡kime (skunde), tačiau iÅ¡ jų nėra aiÅ¡ku, nei kokie konkretÅ«s valstybės institucijų sprendimai buvo neteisėti, nei kuo konkrečiai grindžiamas veiksmų neteisėtumas, kaltė, žalos dydis ir priežastinis ryÅ¡ys, kaip pareigÅ«nų civilinės atsakomybės sÄ lygos, nei kaip dėl to buvo pažeistos apeliantų teisės. Nesant net galimybės identifikuoti kokias teises siekia ginti apeliantai, nėra galimybės įvertinti ir to, ar jie yra įstatymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1-2 dalys), juolab kad skundas teikiamas ne tik fizinio asmens, bet ir juridinių asmenų vardu.

Vadinasi, apeliantai nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų yra pagrindas juos atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatyminiu pagrindu. Taip pat apeliantai nepateikė duomenų, kad visų trijų apeliantų turtinė padėtis yra tiek sunki, kad leistų spręsti atleidimo nuo jos dalies klausimÄ pagal CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles. Konstatuotina, kad Å¡is pareiÅ¡kimo (skundo ) trÅ«kumas nebuvo iÅ¡taisytas.  Nesutiktina su apeliantų nurodytais atskirojo skundo argumentais, kad vienintelė priežastis nepriimti apeliantų pareiÅ¡kimo (skundo) buvo už pareiÅ¡kimÄ (skundÄ ) nesumokėtas žyminis mokestis.

Nors pareiÅ¡kimo (skundo) priėmimo stadijoje teismas nesprendžia ginčo iÅ¡ esmės, taigi ir nenagrinėja (neturi nagrinėti) visų pareiÅ¡kime (skunde) iÅ¡dėstytų teiginių teisingumo ar įrodymų pakankamumo, tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos preliminariai įvertinti ginčo pobÅ«dį, reikalavimų teisinį turinį ir jais siekiamus padarinius, nuo kurių priklauso ir ginčo sumos identifikavimas, ir civilinės bylos teritorinio ar rÅ«Å¡inio teismingumo klausimo iÅ¡sprendimas, taip pat teismui privalu patikrinti, ar neegzistuoja kiti CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti pareiÅ¡kimÄ (skundÄ ) pagrindai.

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai atskirajame skunde, teismas kaip pareiÅ¡kimo (skundo) trÅ«kumus buvo nurodęs ne tik žyminio mokesčio nesumokėjimÄ , bet ir aiÅ¡kiai bei suprantamai tiek teismui, tiek ir kitiems į bylÄ Ä¯traukiamiems dalyvauti asmenims suformuluotus pareiÅ¡kimo (skundo) dalykÄ (t. y. apeliantų reikalavimus, nukreiptus kitiems asmenims per teismÄ ) bei pagrindÄ (faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiami Å¡ie reikalavimai). Procesine kliÅ«timi priimti pareiÅ¡kimÄ teismas nurodė dokumentų, patvirtinančių apelianto (pareiÅ¡kėjo) J.

B. tiesę atstovauti kitiems pareiÅ¡kėjams, juridiniams asmenims, nebuvimÄ (CPK 111 str. 5 d.), taip pat vieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų teisinio subjektiÅ¡kumo turėjimÄ (galimybę bÅ«ti savarankiÅ¡ka Å¡alimi bylos procese). Apeliantų nesutikimas su tokiais teismo identifikuotais trÅ«kumais nepagrįstas. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, jų vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iÅ¡ jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sÄ skaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi).

Å ių duomenų apeliantai savo procesiniuose dokumentuose nenurodo.Juridiniai asmenys gali bÅ«ti ieÅ¡kovu ir atsakovu teisme bei įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.33 str. 1 d., 2.74 str. 1 d., 2.81 str. 1 d.). Juridinių asmenų atstovavimo teisme tvarkÄ nustato CPK nuostatos. Remiantis CPK 55 straipsniu, bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas.

Å iais atvejais laikoma, kad bylÄ veda pats juridinis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad apeliantai nei su pradiniu, nei su patikslintu pareiÅ¡kimu (skundu) nepateikė duomenų, kurie patvirtintų vieno iÅ¡ apeliantų (J. B.) teisę atstovauti kirtikes pareiÅ¡kėjais nurodytais asmenims – Žemaitijos Visuomenės Parlamentui ir LR Antikorupcinei Konstitucinei Partijai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad pareiÅ¡kime (skunde) nurodyta pareiÅ¡kėja LR Antikorupcinė Konstitucinė Partija nėra įregistruota juridinių asmenų registre (CPK 179 str. 3 d., CK 2.71 str.), nors tokia registracija juridiniams asmenims yra privaloma, o juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis, susijusiais su vieÅ¡ojo juridinio asmens įsteigimo momento nustatymu (CK 2.62 str. 1 d., 2.63 str. 1 d., 2.64 str.).

Tik įregistruotam Å¡iame registre asmeniui yra suteikiamas juridinio asmens kodas ir iÅ¡duodamas juridinių asmenų registro pažymėjimas (iÅ¡raÅ¡as) (CK 2.65 str.). Nesantis juridinis asmuo neturi ir procesinio subjektiÅ¡kumo, taigi negali bÅ«ti Å¡alimi teisme nei pats, nei per savo atstovus. Apeliantai nurodo, kad skundžiamÄ nutartį gavo tik 2016-09-05 atvykę į Vilniaus apygardos teismÄ . Dėl Å¡ių apeliantų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas detaliai nepasisako, kadangi 2016-07-20 nutarties kopija ir 2016-07-07 pareiÅ¡kimo kopija su priedais apeliantui J.

B. buvo iÅ¡siųsta du kartus adresu Laukininkų g. 41-68, Klaipėda, tačiau procesiniai dokumentai grÄ Å¾inti teismui neįteikti su paÅ¡to atžymomis, kad apeliantas jam siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė. Atsižvelgiant į tai, kad 2016-07-20 nutartis apeliantui buvo siųsta net du kartus, tačiau apeliantas dėl tam tikrų priežasčių (atskirajame skunde nurodo, kad nuo 2016-07-22 buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos) neatsiėmė jam siųstų procesinių dokumentų, Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo vertinimui, kad apelianto procesinės teisės buvo pažeistos, juolab kad apelianto atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-07-20 nutarties 2016-09-14 teisėjos rezoliucija buvo priimtas ir apeliantas savo procesines teises įgyvendino.

Apibendrinant konstatuotina, kad apeliantai pateikė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ savo turiniu bei forma pareiÅ¡kimÄ (skundÄ ), o iÅ¡ jų pateiktų procesinių dokumentų turinio objektyviai nėra galimybės identifikuoti net teisinius santykius, iÅ¡ kurių kildinami reikalavimai, t. y. minėtuose dokumentuose iÅ¡dėstyto teksto, jį sudarančių sakinių konstrukcija neleidžia aiÅ¡kiai suprasti, kokius materialinius reikalavimus apeliantai reiÅ¡kia Å¡ioje byloje. VisiÅ¡kai neaiÅ¡kÅ«s, padriki sakiniai bei tinkamai nesuformuluoti reikalavimai, net jeigu juos teismas priimtų ir civilinę bylÄ iÅ¡keltų, neabejotinai apribotų kitų asmenų (atsakovų) procesines teises pareikÅ¡ti atsikirtimus bei iÅ¡dėstyti savo argumentus dėl apeliantų siekiamo inicijuoti teisminio ginčo.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantai pareiÅ¡kimo (skundo) trÅ«kumų neiÅ¡taisė, todėl teismas pagrįstai taikė padarinius, nurodytus CPK 115 straipsnio 3 dalyje, ir pripažino pareiÅ¡kimÄ nepaduotu.  Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai kitokios iÅ¡vados nesuponuoja.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a :

             IÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimÄ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-5012-653/2016, vietoje nutarties priėmimo datos „2016 m. birželio 20 d.“ nurodant nutarties priėmimo datÄ â€ž2016 m. liepos 20 d.“.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                         Dalia Kačinskienė