e3688d9d-09a5-4a6d-9fab-7bf82f8a5397 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-936-790/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00157-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18; 3.2.4.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

V. ir atsakovo Č. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pradinės ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjo M. V. ieÅ¡kinį atsakovams Č. D., O. A. D. ir Ž. O. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Pradinė ieÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Č.

D., O. A. D. ir Ž. O. 138 200 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. gegužės 28 d., jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovės nemokumo administratorius, patikrinęs buvusių valdymo organų perduotus dokumentus ir savo iniciatyva surinktus duomenis, nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. įvykusiame ieÅ¡kovės valdybos posėdyje valdybos nariai (atsakovai) priėmė sprendimÄ parduoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), už ne mažesnę nei 1 200 Eur kainÄ , ir administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – administracinės patalpos), už ne mažesnę nei 10 800 Eur kainÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovės balanso, sudaryto prieÅ¡ pat minėto valdybos sprendimo priėmimÄ , matyti, kad ieÅ¡kovės per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė daugiau nei pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, o didžiausiÄ Ä¯ balansÄ Ä¯traukto turto dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Taigi, priimant valdybos sprendimÄ , ieÅ¡kovės balanse įraÅ¡yto turto, kuriuo gali bÅ«ti realiai disponuojama, nepakako jos trumpalaikiams įsipareigojimams padengti; po aÅ¡tuonių mėnesių teismui buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo.

Tačiau atsakovai, nepaisydami to, kad ieÅ¡kovė negali atsiskaityti su kreditoriais, priėmė sprendimÄ parduoti jos turtÄ už bendrÄ ne mažesnę nei 12 000 Eur kainÄ ir turtas buvo parduotas už Å¡iÄ sumÄ , nors bendra jo vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, buvusius pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, sudarė 129 000 Eur, o eksperto pateiktoje konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodyta, kad vien buto vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 34 200 Eur. IÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Added Value“ ataskaitos matyti, kad ieÅ¡kovė tapo nemokia 2018 m. spalio mėn., praėjus mėnesiui po to, kai turtas buvo parduotas už neadekvačiai maÅ¾Ä kainÄ .

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad valdybos sprendimas dėl turto perleidimo pažeidė jos ir jos kreditorių interesus, nes pardavus butÄ ir administracines patalpas buvo žymiai sumažintas ieÅ¡kovės turto, iÅ¡ kurio buvo galima atsiskaityti su kreditoriais, kiekis. Priimdami šį sprendimÄ , atsakovai, kaip valdybos nariai, o atsakovė Ž. O. taip pat ir kaip direktorė, nerÅ«pestingai atliko savo pareigas. Savo veiksmais atsakovai ne tik pažeidė fiduciarines pareigas BUAB (duomenys neskelbtini) ir padarė jai žalos; jų sprendimo pagrindu sudarytas sandoris turėjo įtakos ir bendrovės nemokumo atsiradimui.

4. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo nutraukta bylos dalis dėl taikos sutartimi iÅ¡spręsto 114 800 Eur reikalavimo atsakovams (dėl perleistų administracinių patalpų). Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi pradinė ieÅ¡kovė BUAB (duomenys neskelbtini) pakeista jos teisių perėmėju ieÅ¡kovu M. V., 2021 m. lapkričio 4 d. varžytynių aktu Nr. 1 įgijusiu pradinės ieÅ¡kovės teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų 23 400 Eur žalai atlyginti (138 200 Eur – 114 800 Eur) ir palÅ«kanas, taip pat visas jos materialines ir procesines teises Å¡ioje byloje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų 14 400 Eur žalai atlyginti bei 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

6. Teismas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d., atsakovams priimant sprendimÄ perleisti turtÄ , ir 2018 m. rugsėjo 18 d., kai buvo sudarytas turto perleidimo sandoris, BUAB (duomenys neskelbtini) turėjo kreditorinių įsipareigojimų. BUAB (duomenys neskelbtini) iki Å¡iol nėra atsiskaičiusi su kreditoriais ir jos bankroto procese nebus galimybės su jais visiÅ¡kai atsiskaityti. IÅ¡ BUAB (duomenys neskelbtini) balanso, sudaryto 2019 m. balandžio 18 d., matyti, kad jos į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudaro 1 761 228 Eur, o jos mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 011 311 Eur.

Pagal BUAB (duomenys neskelbtini) vadovės pateiktÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams 2019 m. balandžio 1 d. sudarė 849 864,55 Eur ir virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, BUAB (duomenys neskelbtini) negalėjo įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Jos bankroto byloje patvirtinti beveik Å¡imto kreditorių reikalavimai, visų reikalavimų bendra suma virÅ¡ija atsakovų skolos BUAB (duomenys neskelbtini) sumÄ . UAB „Added Value“ ataskaita apie BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumÄ patvirtina, kad bendrovė buvo nemoki jau nuo 2018 m. spalio mėn. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad, atsakovams priėmus sprendimÄ perleisti BUAB (duomenys neskelbtini) turtÄ ir jį perleidus, bendrovė buvo faktiÅ¡kai nemoki ar bent turėjo finansinių sunkumų, dėl kurių negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.

7. Teismas nurodė, kad byloje buvo paskirta teismo ekspertizė buto rinkos vertei nustatyti, kuriÄ buvo pavesta atlikti ekspertei R. V.. Tačiau teismo posėdyje paaiÅ¡kėjo, kad, ekspertei atliekant turto vertinimÄ , jai nebuvo žinomos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, todėl ekspertė prašė nesivadovauti jos iÅ¡vada, kurioje nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 18 d. buto kaina sudarė 32 000 Eur. Byloje nekilo ginčo, kad Å¡ia ekspertizės iÅ¡vada negalima remtis, todėl teismas ja nesivadovavo. Teismas vertino kaip nepagrįstus ekspertės pateiktus paaiÅ¡kinimus, kad tuo atveju, jeigu jai bÅ«tų žinomos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, buto vertė siektų tik 33–40 proc. jos nustatytos kainos (apie 10 000–11 000 Eur), nes tai tik deklaratyvÅ«s teiginiai, kuriuos paneigia pakartotinai atliktos ekspertizės aktas ir ekspertės iÅ¡vada.

8. Teismas nurodė, kad ekspertė I. K., atlikusi byloje pakartotinę ekspertizę, padarė iÅ¡vadÄ , jog buto rinkos vertė 2018 m. rugsėjo 18 d. sudarė 25 200 Eur. Å iame ekspertizės akte nurodytos iÅ¡vados yra logiÅ¡kos, nuoseklios ir pagrįstos tyrimo duomenimis, o pasirinkti lyginamieji objektai yra tarpusavyje panaÅ¡Å«s, todėl teismas nustatė buto kainÄ remdamasis Å¡ia ekspertizės iÅ¡vada. Nustatyta kaina (25 000 Eur) yra daugiau nei du kartus didesnė nei kaina, už kuriÄ butas buvo parduotas (10 800 Eur).

9. Teismas nesutiko su atsakovų pozicija, kad buto bÅ«klė buvo blogesnė, nei nurodyta atlikus pakartotinę ekspertizę, todėl ekspertizės iÅ¡vada negalima vadovautis. Aplinkybę, kad vertės nustatymo dienÄ butas nebuvo vidutinės bÅ«klės, atsakovai įrodinėjo remdamiesi liudytojo L. K. (buto pirkėjo) parodymais ir tuo, kad 2018 m. birželio 28 d. BUAB (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimas buvo pagrįstas prieÅ¡ tai atliktu buto rekonstrukcijos kainos apskaičiavimu, pagal kurį buto rekonstrukcijos kaina siekė 38 085,44 Eur.

Tačiau minėtas liudytojas negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti aplinkybių apie buvusiÄ buto bÅ«klę, jo įrengimÄ , taip pat jis nenurodė, kad buto nebuvo galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį ir sutiko, jog butas prieÅ¡ jį įgyjant buvo gyvenamas. Tai, kad, liudytojo vertinimu, butas buvo blogos bÅ«klės ir jis jame negyventų, nereiÅ¡kia, jog jo bÅ«klė buvo daug blogesnė, nei vidutinė, juo labiau kad pirkėjas Å¡iame bute niekada ir neketino gyventi, o butÄ Ä¯gijo verslo tikslais ir netrukus pardavė, todėl neprisiminė konkrečių aplinkybių apie jo bÅ«klę.

Buto ir patalpų rekonstrukcijos kainos apskaičiavimas, kuriame abstrakčiai nurodyta buto rekonstrukcijos kaina, tačiau neužfiksuota tuo metu buvusi bÅ«klė, nenurodyti turimi atlikti statybos darbai ir nedetalizuoti projektiniai sprendiniai, taip pat pakankamai nepatvirtina, kad jo vertė buvo daug mažesnė, nei nustatė ekspertė. Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro duomenys apie buto vertę nustatyti masinio vertinimo bÅ«du, todėl jų reikÅ¡mė kelia abejonių. Ekspertė, atlikdama buto vertinimÄ , atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nuotraukų, atspindinčių jo bÅ«klę, buvusiÄ 2018 m. rugsėjo 18 d. ar panaÅ¡iu laiku ir kad vertinimo metu Å¡i bÅ«klė pasikeitusi, nes 2020 metais buvo atlikta jo rekonstrukcija, todėl ji pagrįstai laikė buvus labiau tikėtina, jog butas vertės nustatymo dienÄ buvo vidutinės bÅ«klės.

10. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad, nustatant buto rinkos vertę, turi bÅ«ti remiamasi BUAB (duomenys neskelbtini) pateikta konsultacine iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog buto rinkos vertė sudaro 34 200 Eur. Å i iÅ¡vada – tai tik paprastas raÅ¡ytinis įrodymas, nes ji į bylÄ pateikta pradinės ieÅ¡kovės iniciatyva. Konsultacinė iÅ¡vada savo įrodomÄ ja reikÅ¡me neprilygsta kitiems turto vertę pagrindžiantiems įrodymams, ji nelaikytina nei teismo eksperto iÅ¡vada, nei turto vertinimo ataskaita. Be to, konsultacinę iÅ¡vadÄ paneigia teismo paskirtos pakartotinės ekspertizės iÅ¡vada, kuri buvo parengta įvertinus, kad butas yra gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) name ir kad vertės nustatymo dienÄ butas buvo vidutinės bÅ«klės. Konsultacinė iÅ¡vada nelaikytina patikimu įrodymu.

11. Teismas nurodė, kad buto rinkos kainos ir jo pardavimo kainos skirtumas sudarė net 14 400 Eur. BUAB (duomenys neskelbtini) valdyba ir direktorė Ž. O., įmonei faktiÅ¡kai esant nemokiai, nusprendė ne tik perleisti ginčo butÄ , bet, kaip nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, sudarė su UAB „Metkonas“ sandorius dėl kito turto, kurie neatitiko realios tuo metu buvusios turto rinkos kainos. Tai papildomai patvirtina, kad bendrovės valdymo organai elgėsi nerÅ«pestingai ir nesÄ Å¾iningai. Byloje nėra duomenų, kad BUAB (duomenys neskelbtini) turėjo pareigÄ sudaryti buto perleidimo sutartį. Nors atsakovai nurodė, kad butÄ iÅ¡laikyti buvo labai brangu ir jis buvo blogos bÅ«klės, jie nepateikė objektyvių tai patvirtinančių įrodymų ir nepagrindė, kodėl bÅ«tent tuo metu, kai bendrovė turėjo akivaizdžių mokumo problemų, jie priėmė tokį verslo sprendimÄ .

12. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovų neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindÄ atsakovams (valdybai ir direktorei), taikyti civilinės atsakomybės institutÄ . Atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi, neveikė bendrovės ir jos kreditorių interesais ir savo bendrais neteisėtais veiksmais padarė jiems 14 400 Eur žalÄ (25 200 Eur – 10 800 Eur). Atsakovų kaltė yra preziumuojama. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai 13. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Teismas netinkamai vertino konsultacinės iÅ¡vados įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Vien formalus įrodymo pavadinimas neturėtų lemti teismo iÅ¡ankstinio įsitikinimo dėl jo įrodomosios vertės. Konsultacinę iÅ¡vadÄ parengė teismo eksperto ir atestuoto nekilnojamojo turto vertintojo statusÄ ir didelę profesinę patirtį turintis asmuo, Å¡i iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta atlikus buto vertės ekspertinį tyrimÄ . Todėl teismo teiginiai, kad konsultacinė iÅ¡vada yra menkos įrodomosios vertės ir nėra priskirtina prie patikimų įrodinėjimo priemonių, kelia abejonių, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismas tokių teiginių nepagrindė. 13.2.

Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymÄ , sutartiniais pagrindais pasitelkto teismo eksperto atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti raÅ¡ytiniame dokumente – konsultacinėje iÅ¡vadoje, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Tačiau tiek minėtame įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme visiems atestuotiems turto vertintojams ir (ar) teismo ekspertams yra keliami vienodi veiklos ir profesinės etikos reikalavimai, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (pagal teismo nutartį ar sutartiniais pagrindais) nustatoma nekilnojamojo turto vertė.

Teismas nepagrįstai sumenkino konsultacinės iÅ¡vados reikÅ¡mę, nes pagal minėtų įstatymų nuostatas turto vertinimo rezultatas turėtų bÅ«ti tas pats nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu jis atliktas, nes turto vertinimo reikalavimai ir metodika dėl to nepakistų. 13.3. Tiek rengiant konsultacinę iÅ¡vadÄ , tiek vykdant teismo paskirtÄ ekspertizę, butas buvo vertinamas naudojant lyginamÄ jį metodÄ , o nustatytų verčių skirtumai atsirado dėl to, kad buvo pasirinkti skirtingi lyginamieji objektai ir pritaikytos paklaidos.

Tyrimo objektu esantis butas yra keturių aukÅ¡tų gyvenamojo namo antrame aukÅ¡te. Visuotinai žinoma, kad pirkėjai paprastai vengia pirkti patalpas, esančias pirmame ir paskutiniame pastato aukÅ¡te. Pirmame aukÅ¡te esančiose patalpose, ypač tose, kurių statybos metai yra kaip ginčo buto, paprastai Å¡Ä la grindys, todėl tokių butų paklausa ir jų kaina yra mažesnė. Konsultacinę iÅ¡vadÄ parengęs asmuo parinko lyginamuosius objektus, esančius toje pačioje gatvėje kaip ir butas, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad butas yra antrame pastato aukÅ¡te ir siekdamas atlikti objektyvų tyrimÄ , jis paÅ¡alino iÅ¡ lyginamųjų objektų pirmame ir paskutiniame pastato aukÅ¡te esančius butus.

Teismo paskirta ekspertė lyginamaisiais objektais pasirinko tris butus, iÅ¡ kurių vienas, parduotas už itin maÅ¾Ä 12 000 Eur kainÄ , buvo pirmame aukÅ¡te. Tai lėmė, kad nustatyta kaina buvo mažesnė, nei reali buto vertė.

14. Apeliaciniame skunde atsakovas Č. D. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Nustatydamas buto vertę jo perleidimo dienÄ teismas nepagrįstai vadovavosi tik ekspertizės akte nustatyta verte ir neatsižvelgė į tai, kad ekspertizė buvo atlikta remiantis klaidinga prielaida, kad butas jo vertės nustatymo dienÄ buvo vidutinės bÅ«klės, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, jog buto bÅ«klė buvo labai bloga Teismas tokiÄ ekspertės prielaidÄ sprendime įvertino kaip jos padarytÄ iÅ¡vadÄ , todėl netinkamai vertino kitus ekspertizės akte pateiktus duomenis. 14.2.

Buto būklė buvo užfiksuota BUAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 28 d. valdybos posėdžio protokole, kuriame nurodyta, kad jis yra itin blogos būklės ir jį reikia rekonstruoti, taip pat kad ankstesnis nuomininkas nutraukė nuomos sutartį būtent dėl to, jog dėl blogos būklės butas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Protokole taip pat užfiksuota, kad pagal valdybai pateiktus skaičiavimus, buto ir administracinių patalpų rekonstrukcija kainuotų 287 914 Eur. Todėl buvo nuspręsta nerekonstruoti šio turto, bet parduoti.

Teismas nepagrįstai atsisakė remtis Å¡iuo įrodymu. Teismo teiginiai, kad nurodyta rekonstrukcijos kaina yra nepagrįsta, yra paremti tik jo subjektyviu vertinimu. Net jei galima rekonstrukcijos kaina buvo kiek didesnė ar mažesnė, tai nepaneigia aplinkybės, kad reikėjo atlikti buto kapitalinį remontÄ ar rekonstrukcijÄ . 14.3. Teismas netinkamai interpretavo liudytojo L. K., patvirtinusio, kad buto bÅ«klė buvo bloga, paaiÅ¡kinimus. Nors teismas nurodė, kad, liudytojo teigimu, butas, prieÅ¡ jį įsigyjant, buvo gyvenamas, iÅ¡ tikrųjų liudytojas teigė, jog bute kažkada buvo gyventa, o tokio teiginio reikÅ¡mė yra kitokia, nei nurodė teismas.

IÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, kodėl, jo vertinimu, liudytojo nurodytos aplinkybės, kad buto bÅ«klė buvo prasta, nereiÅ¡kia, jog ji buvo blogesnė, nei vidutinė. Teismas sÄ moningai klaidingai vertino ir interpretavo įrodymus tam, kad jie pagrįstų jo subjektyvų ir akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kÄ Ä¯sitikinimÄ . Liudytojo parodymai patvirtina, kad buto bÅ«klė buvo blogesnė, nei vidutinė, jame reikėjo atlikti remontÄ , butas nebuvo tinkamas gyventi, buvo apleistas. 14.4. Teismas nepagrįstai nesivadovavo VÄ® Registrų centro masinio vertinimo bÅ«du nustatyta vidutine buto verte 2018 m. sausio 1 d., kuri sudarė 13 900 Eur.

Teismas nurodė, kad Å¡i kaina yra nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, neatsižvelgiant į realiÄ buto bÅ«klę, todėl ji kelia abejonių. Taigi, teismas, viena vertus, nurodė, kad butas nebuvo blogesnės bÅ«klės, nei vidutinė (aplinkybė, kad jis nebuvo geresnės bÅ«klės, byloje neneigiama), tačiau tuo pat metu atmetė masinio vertinimo bÅ«du nustatytÄ vertę, kadangi ji pateikiama neatsižvelgus į individualiÄ buto bÅ«klę ir pateikta orientuojantis į vidutinę bÅ«klę. VÄ® Registrų centro pateikiama masinio vertinimo bÅ«du nustatyta nekilnojamojo turto objekto vertė, nors ir nėra tiksli konkrečiam objektui, tačiau atspindi panaÅ¡ių objektų vidutinę vertę, todėl yra patikimas vidutinės galimos objekto vertės orientyras. 14.5.

Atmesdamas atsakovų argumentus dėl didelių buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai turėjo pateikti tokias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Tiek dokumentai, pagrindžiantys buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, tiek ir įrodymai apie kitas su buto naudojimu susijusias aplinkybes yra BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriaus dispozicijoje, todėl atsakovai objektyviai neturėjo galimybės jų pateikti. Aplinkybė, jog pradinę ieÅ¡kovę atstovavęs nemokumo administratorius nepateikė minėtų dokumentų į bylÄ , rodo, jog Å¡ie įrodymai nebuvo jai palankÅ«s. Teismų praktikoje įrodymų nepateikimas yra vertintinas jų nepateikusios Å¡alies nenaudai. 14.6.

Buto rekonstrukcija pagal 2018 m. kovo mėn. galiojusias kainas galėjo kainuoti apie 38 085,44 Eur, todėl tam, kad butÄ rekonstruoti bÅ«tų finansiÅ¡kai naudinga, rekonstruoto buto pardavimo kaina turėtų bÅ«ti ne mažesnė nei 48 885 Eur (10 800 Eur + 38 085 Eur). Pagal ekspertės I. K. vertinimÄ , rekonstruoto vidutinės bÅ«klės buto rinkos vertė galėtų sudaryti 25 200 Eur, o pagal ekspertės R. V. vertinimÄ , tuo atveju, jeigu butas rekonstrukcijos metu bÅ«tų padidintas ir pertvarkytas į dviejų kambarių butÄ , jo rinkos vertė bÅ«tų 32 000 Eur.

Taigi, BUAB (duomenys neskelbtini) nebuvo naudinga atlikti buto rekonstrukcijÄ , o nerekonstruoto buto pardavimo kaina, atsižvelgiant į darbų vertę ir realiÄ rinkos vertę po rekonstrukcijos, yra protinga. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad buto pirkėjas L. K., kurio verslas yra susijęs su nekilnojamuoju turtu, atlikęs detalius skaičiavimus, nusprendė buto nerekonstruoti, o parduoti esamos bÅ«klės už tÄ pačiÄ kainÄ . 14.7. Atsakovams priimant sprendimÄ parduoti butÄ , BUAB (duomenys neskelbtini) nebuvo tapusi nemokia ir net nebuvo pagrindo manyti, jog bendrovė Å¡iÄ bÅ«senÄ neiÅ¡vengiamai pasieks, todėl valdymo organų sprendimai privalėjo bÅ«ti orientuoti į bendrovės veiklos iÅ¡saugojimÄ .

Teismas neįvardijo jokios konkrečios pareigos ar imperatyvios teisės normos, kuriÄ atsakovai pažeidė, bet rėmėsi deklaratyviais teiginiais, kad jie neveikė bendrovės interesais ir buvo nesÄ Å¾iningi. Konstatuodamas atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , teismas rėmėsi vien tik Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-581-924/2021, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl kito sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjo vidinis įsitikinimas dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo nebuvo pagrįstas visapusiÅ¡ku ir objektyviu byloje įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jį suformavo kitoje byloje, kurioje tas pats teisėjas priėmė klaidingÄ sprendimÄ , susidaręs įsitikinimas.

Dėl Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-581-924/2021, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo pakeistas iÅ¡ esmės, yra priimtas nagrinėti kasacinis skundas. 14.8. Teismas vertino BUAB (duomenys neskelbtini) valdymo organų priimtÄ verslo sprendimÄ , tačiau jis nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje aptartais tokiu atveju taikytinais standartais. Atsakovai svarstė įvairias turto panaudojimo galimybes, įskaitant ir galimybę jį rekonstruoti, o sprendimÄ dėl jo pardavimo priėmė remdamiesi atliktais skaičiavimais.

Ginčo sandoris sudarytas bendrovei prisiimant įprastÄ Å«kinę komercinę rizikÄ , todėl jos valdymo organams negali kilti atsakomybė už žalÄ . 14.9. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nepagrįstai nesivadovavo patikimais įrodymas, itin Å¡aliÅ¡kai iÅ¡kraipė įrodymų reikÅ¡mę ir neteisingai juos interpretavo, nesivadovavo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais. Bylos nagrinėjimo metu demonstratyviai rodydamas tendencingumÄ , kuris atsispindi ir skundžiamame sprendime, teismas pažeidė atsakovų teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

15. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas Č. D. praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 15.1. Teismas teisingai nurodė, kad konsultacinės iÅ¡vados reikÅ¡mė neprilygsta kitiems turto vertės įrodymams. Konsultacinė iÅ¡vada buvo užsakyta pradinės ieÅ¡kovės, o ekspertizės aktas buvo parengtas atlikus teismo paskirtÄ ekspertizę, kuri yra atliekama taikant civiliniame procese nustatytus reikalavimus, užtikrinančius didesnį pateikiamų duomenų patikimumÄ .

Konsultacinė iÅ¡vada yra laisvos formos dokumentas, jÄ teikiantis vertintojas nėra saistomas griežtų reikalavimų dėl jos turinio ir tyrimo atlikimo metodikos, jos teisingumas nėra preziumuojamas, todėl savo įrodomÄ ja galia ji negali bÅ«ti prilyginta turto vertinimo ataskaitai. Konsultacinę iÅ¡vadÄ parengusiam asmeniui nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė už klaidingos iÅ¡vados parengimÄ . 15.2. Pradinė ieÅ¡kovė turėjo suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl ji galėjo pateikti savo pasitelktam vertintojui neiÅ¡samius duomenis apie vertinamÄ butÄ .

Byloje buvo atliekamas retrospektyvinis turto vertinimas, todėl vertintojas objektyviai negalėjo apžiÅ«rėti objekto jo vertės nustatymo dienÄ , o rėmėsi turimais duomenimis apie esamÄ jo bÅ«klę ir pateiktais dokumentais. Pradinė ieÅ¡kovė nuslėpė, kad vertinimas buvo atliktas po to, kai bute buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio metu jis buvo pertvarkytas iÅ¡ vieno kambario į dviejų kambarių ir buvo padidintas gyvenamasis plotas. PaaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms, byloje buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, kurios metu buvo atsižvelgta į ankstesnius buto parametrus.

IeÅ¡kovės pasitelktas vertintojas, neturėdamas iÅ¡samių duomenų apie buvusiÄ vertinamo objekto bÅ«klę, neturėjo objektyvios galimybės pateikti teisingÄ konsultacinę iÅ¡vadÄ apie ginčo sandorio metu buvusiÄ buto vertę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie yra sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organÄ ir dalyvių susirinkimÄ , jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktÅ«ra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos nustatomos atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ir juridinio asmens steigimo dokumentuose (CK 2.82 straipsnio 1 dalis).

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 33 straipsnio 1 dalimi, vienu iÅ¡ kolegialių bendrovės valdymo organų yra valdyba. Å io kolegialaus juridinio asmens valdymo organo kompetencija ir jai suteikti įgalinimai yra apibrėžti Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnyje. Pagal aptariamÄ nuostatÄ , bendrovės valdyba, be kita ko, renka ir atÅ¡aukia bendrovės vadovÄ , nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sÄ lygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).

Valdyba taip pat priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo (jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė), investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos ar dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo (jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė), įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainÄ , didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina, kitus Å¡iame įstatyme, bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus (Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3–6, 8 punktai).

19. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įmonės valdyba, kaip kolegialus vykdomasis įmonės valdymo organas, atsako už įmonės valdymÄ , jos tikslų įgyvendinimÄ , tinkamÄ komercinę Å«kinę veiklÄ , taip pat už įmonės valdymo praktikÄ ir įmonės kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad valdybos kompetencijai priskiriami didelę reikÅ¡mę bendrovės veiklai turintys sprendimai.

Tam tikrų sprendimų priskyrimas valdybos kompetencijai turi užtikrinti didesnę kontrolę, gilesnę jų turinio analizę. Valdyba, priimdama jos kompetencijai priskirtus sprendimus, veikia savarankiškai, ji nėra saistoma jai pateiktų bendrovės vadovo pasiūlymų, o neturėdama pakankamos informacijos sprendimui priimti gali pareikalauti, kad būtų atlikta išsamesnė analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

20. Be pirmiau nurodytų specialių Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų pareigų, priskirtų juridinio asmens valdybos kompetencijai, valdybos nariai, kaip ir kitų juridinio asmens valdymo organų nariai, taip pat turi vykdyti CK 2.87 straipsnyje iÅ¡dėstytas fiduciarines pareigas – jie turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, bÅ«ti lojaliais juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konfliktų ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡iuo aspektu yra nurodęs, kad juridinio asmens vadovas (taip pat kolegialaus įmonės valdymo organo nariai) privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų.

Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, bÅ«dami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ , turi elgtis protingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieÅ¡ priimdami konkretų sprendimÄ dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikÅ¡mingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudÄ bendrovei, bet ir Å¡io sprendimo teisėtumÄ , rizikÄ , galimus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-219/2019).

21. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nėra nustatyta kitaip. Taigi, tuo atveju, jeigu juridinio asmens valdymo organas, priimdamas sprendimus dėl jo veiklos, pažeidžia Å¡io juridinio asmens atžvilgiu turimas pareigas, nesielgia rÅ«pestingai ir protingai, jam gali kilti pareiga atlyginti juridiniam asmeniui dėl to kilusiÄ Å¾alÄ .

Sprendžiant ginÄÄ dėl juridinio asmens civilinės atsakomybės yra taikomos CK 6.246–6.249 ir kituose CK XXII skyriaus straipsniuose nustatytos nuostolių (žalos) atlyginimo taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad juridinio asmens valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalÄ , atsiranda tik nustačius visas bÅ«tinas Å¡iai atsakomybei kilti sÄ lygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalÄ , jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai) (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis).

22. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje dėl juridinio asmens valdymo organų atsakomybės taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien aplinkybė, jog įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams, dar savaime nesuteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės komercinės rizikos. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieÅ¡kinių, yra taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kuriÄ preziumuojamas Å¡ių asmenų veikimas geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais.

Å i prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktÄ , tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ .

Tam, kad vadovÄ nuo civilinės atsakomybės saugotų verslo sprendimo priėmimo taisyklė, teismas turi nustatyti, kad vadovas sÄ Å¾iningai veikė bendrovės interesais – nepažeidė rÅ«pestingumo pareigos (tinkamai iÅ¡tyrė informacijÄ prieÅ¡ sudarydamas sandorius, neveikė ultra vires (virÅ¡ijant įgaliojimus) ir pan.) ir (ar) lojalumo pareigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl juridinio asmens valdybos narių sprendimo perleisti juridiniam asmeniui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ pagrįstumo ir tokiu sprendimu juridiniam asmeniui sukeltos žalos atlyginimo. Byloje pateikti duomenys iÅ¡ Juridinių asmenų registro patvirtina, kad atsakovai ėjo BUAB (duomenys neskelbtini) valdybos narių pareigas, o duomenys iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad minėta bendrovė nuosavybės teise valdė administracines patalpas ir butÄ , esančius (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ BUAB (duomenys neskelbtini) valdybos narių 2018 m. birželio 28 d. susirinkimo protokole nurodytų aplinkybių matyti, kad valdyba Å¡iame susirinkime svarstė klausimÄ dėl pirmiau minėto BUAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto tolesnio naudojimo ir, atsižvelgdama į jo bÅ«klę, nutarė, jog turtÄ rekonstruoti yra netikslinga bei priėmė sprendimÄ jį parduoti. 2018 m. rugsėjo 11 d. vykusio susirinkimo metu valdyba priėmė sprendimÄ perleisti BUAB (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ už ne mažesnę nei 12 000 Eur kainÄ , t. y. butas turėjo bÅ«ti perleistas už ne mažesnę nei 1 200 Eur kainÄ , o administracinės patalpos – už ne mažesnę nei 10 800 Eur kainÄ .

Byloje pateikta 2018 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad minėtas BUAB (duomenys neskelbtini) priklausantis nekilnojamasis turtas buvo perleistas L. K. už bendrÄ 12 000 Eur kainÄ (butas parduotas už 10 800 Eur, o administracinės patalpos – už 1 200 Eur). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

24. IeÅ¡kovas, 2021 m. lapkričio 4 d. varžytynių akto pagrindu perėmęs BUAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę atsakovams ir jų materialines bei procesines teises Å¡ioje byloje, įrodinėja, kad atsakovai pažeidė savo fiduciarines pareigas BUAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu – atsakovai priėmė sprendimÄ perleisti BUAB (duomenys neskelbtini) priklausiusį butÄ už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , tokiu bÅ«du sukeldami BUAB (duomenys neskelbtini), turėjusiai finansinių sunkumų ir negalėjusiai atsiskaityti su kreditoriais, 23 400 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro skirtumas tarp pradinės ieÅ¡kovės BUAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodytos buto kainos ir jo faktinės pardavimo kainos.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies sutiko su tokiais ieÅ¡kovo reikalavimais ir priteisė jam iÅ¡ atsakovų solidariai 14 400 Eur. Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad: 1) atsakovams priimant sprendimÄ perleisti butÄ už jų nustatytÄ kainÄ ir perleidžiant butÄ , BUAB (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai buvo nemoki ar turėjo finansinių sunkumų, dėl kurių negalėjo atsiskaityti su kreditoriais; 2) buto rinkos vertė 2018 m. rugsėjo 18 d., kai atsakovai priėmė sprendimÄ jį parduoti už jų nustatytÄ kainÄ , atitiko teismo ekspertės I.

K. nustatytÄ 25 200 Eur kainÄ ir buvo net 14 400 Eur didesnė, nei 10 800 Eur kaina, už kuriÄ butas buvo parduotas; 3) atsakovai neįrodė, kad sprendimÄ parduoti butÄ buvo bÅ«tina priimti ir kad jis atitiko finansinių sunkumų patiriančios BUAB (duomenys neskelbtini) interesus; 4) BUAB (duomenys neskelbtini) valdyba, bendrovei esant faktiÅ¡kai nemokiai, priėmė sprendimÄ perleisti ne tik butÄ , bet ir sudaryti rinkos kainos neatitinkančius sandorius dėl kito turto, kurių teisėtumas vertinamas kitoje byloje.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

25. Atsakovas Č. D., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde įrodinėja, kad butas nebuvo perleistas BUAB (duomenys neskelbtini) nepalankiomis sÄ lygomis ir už mažesnę nei rinkos kainÄ . Atsakovas nurodo, kad buto bÅ«klė jo perleidimo metu buvo ne vidutinė, kaip nurodė teismo ekspertė, kurios iÅ¡vadomis vadovavosi teismas, bet itin bloga, todėl valdybos sprendimas jį perleisti buvo racionalus, juo labiau kad buto perleidimo metu BUAB (duomenys neskelbtini) dar nebuvo nemoki ir atsakovai neturėjo pagrindo manyti, jog bendrovė neiÅ¡vengiamai pasieks Å¡iÄ bÅ«senÄ .

Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius buto bÅ«klę ginčui aktualiu laikotarpiu ir nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais vertindamas bendrovės valdybos priimtÄ verslo sprendimÄ . IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad buto rinkos kaina valdybos sprendimo jį perleisti priėmimo metu atitiko teismo ekspertės I. K. nustatytÄ vertę, kadangi, jo manymu, turto vertė buvo didesnė. IeÅ¡kovo vertinimu, tiksliau perleisto buto rinkos kainÄ atspindi pradinės ieÅ¡kovės BUAB (duomenys neskelbtini) byloje pateikta konsultacinė iÅ¡vada.

Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus apie buto bÅ«klę ir jo vertę sprendimo jį perleisti priėmimo metu, taip pat ar teismas tinkamai įvertino atsakovų sprendimo perleisti šį turtÄ už jų nurodytÄ kainÄ racionalumÄ ir pagrįstumÄ .

26. Å iame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti. Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

27. Kasacinis teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Tačiau, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, įrodinėjimo standartas neturi bÅ«ti suabsoliutintas ir iÅ¡keltas pernelyg aukÅ¡tai.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vadinasi, bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykÄ , egzistavimo ar neegzistavimo neturi bÅ«ti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

Å alis, įgyvendindama įrodinėjimo pareigÄ , turi pagrįsti buvus labiau tikėtina, kad konkrečios jos nurodytos aplinkybės egzistavo, nei kad jų nebuvo.

28. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju Å¡alys nepateikė įrodymų (nuotraukų, faktinių aplinkybių konstravimo protokolų ir pan.), konkrečiai ir neginčijamai apibÅ«dinančių ginčo buto bÅ«klę laikotarpiu, kai atsakovai priėmė sprendimÄ jį perleisti ir nustatė jo pardavimo kainÄ . Å alys taip pat nepateikė ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ginčui aktualiu laikotarpiu buvusiÄ buto rinkos vertę, pavyzdžiui, jie nepateikė buvo perleidimo kainos nustatymo dienÄ atlikto buto vertinimo ir pan.

Byloje pateikti aktualÅ«s ir istoriniai Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai, skirtingais laikotarpiai fiksuoti buto kadastro duomenys ir jo vidaus plotų eksplikacijos patvirtina, kad ginčo butas buvo pastatytas 1990 metais, o 2020 metais buvo atliktas jo kapitalinis remontas, kurio metu buvo padidintas buto plotas ir kambarių skaičius, butas buvo suremontuotas ir pertvarkytas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atlikus buto kapitalinį remontÄ , jo bÅ«klė buvo pagerinta. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjant bylÄ teisme objektyviai nustatyti buto bÅ«klę ir vertę jo perleidimo metu nėra įmanoma.

Todėl vertinant, ar ieÅ¡kovo reikalavimai atlyginti dėl buto perleidimo BUAB (duomenys neskelbtini) sukeltÄ Å¾alÄ yra pagrįsti, nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis byloje pateiktų įrodymų visuma, turi bÅ«ti nustatyta, kokia buvo labiausiai tikėtina buto vertė ir bÅ«klė laikotarpiu, kai jis buvo perleista.

29. Siekiant nustatyti, kokia buvo buto vertė 2018 m. rugsėjo 18 d., kai atsakovai, kaip valdybos nariai, priėmė sprendimÄ parduoti butÄ ir nustatė jo kainÄ , byloje buvo atliktas retrospektyvinis buto vertinimas. VertinimÄ atlikusi teismo ekspertė R. V. nustatė, kad ginčo buto, esančio gyvenamosios (gyvenamųjų patalpų) paskirties name rinkos vertė 2018 m. rugsėjo 18 d. sudarė 32 000 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad, atlikdama vertinimÄ , ekspertė apžiÅ«rėjo butÄ tik iÅ¡ iÅ¡orės, nes esami turto savininkai neleido ekspertei užeiti į patalpas.

Akte taip pat nurodyta, kad ekspertė vadovavosi buto nuotraukomis, kurias jai pateikė buto savininkas ar jo paskirtas asmuo ir turto vertinimÄ atliko vadovaudamasi prielaida, jog buto bÅ«klė jo vertės nustatymo dienÄ buvo tokia, kokia užfiksuota nuotraukose. Vis dėlto vėliau, apklausiama teismo posėdyje (2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 06 min. 30 sek.–51 min. 30 sek.) ekspertė nurodė nepalaikanti savo atlikto vertinimo iÅ¡vados. Ekspertės teigimu, atlikdama vertinimÄ ji padarė klaidingÄ prielaidÄ , kad butas vertės nustatymo dienÄ buvo tokios bÅ«klės, kokia atsispindi jai pateiktose nuotraukose, kadangi jai nebuvo žinoma, kad buto remontas buvo atliktas vėliau.

Suklydusi dėl buto būklės, ekspertė nurodė taip pat nepagrįstai vertinusi, kad butas yra gyvenamosios (gyvenamųjų patalpų) paskirties, o ne gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties name ir netinkamai parinkusi lyginamuosius objektus. Dėl nurodytos priežasties teismas, nustatydamas ginčo turto būklę, pagrįstai nesivadovavo šios ekspertės atliktu vertinimu.

30. Ekspertei R. V. pripažinus, kad jos atliktas buto vertinimas nėra teisingas, byloje buvo paskirta dar viena ekspertizė, kuriÄ buvo pavesta atlikti ekspertei I. K.. Pastaroji ekspertė, atlikusi buto vertinimÄ lyginamuoju metodu, nustatė, kad buto, esančio gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) name, vertė 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo 25 200 Eur. Ekspertizės akte ekspertė pažymėjo, kad atlikdama vertinimÄ ji apžiÅ«rėjo butÄ tik iÅ¡ iÅ¡orės, kadangi butas priklauso Å¡ioje byloje nedalyvaujantiems asmenims.

Ekspertė taip pat nurodė, kad buto bÅ«klė apžiÅ«ros dienÄ neatspindi jo bÅ«klės, buvusios vertės nustatymo dienÄ , nes 2020 metais buvo atliktas jo remontas. Atsižvelgdama į tai, kad turto vertinimas yra retrospektyvinis (turto vertė nustatoma atgalinei datai) ir byloje nėra nuotraukų ar kitų duomenų apie buto bÅ«klę, buvusiÄ 2018 m. rugsėjo 18 d., ekspertė atliko vertinimÄ remdamasi prielaida, kad tiriamas objektas jo vertės nustatymo dienÄ buvo vidutinės bÅ«klės. Ekspertizės akte detalizuota, kad butas, patenkantis į vidutinės bÅ«klės kategorijÄ , tai butas, kurį galima eksploatuoti, tačiau kuriam yra reikalingas einamasis remontas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šios ekspertizės išvados turinį ir joje išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ekspertės padarytos išvados yra logiškos, nuoseklios ir pagrįstos tyrimo duomenimis.

31. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieÅ¡kovas, pirmiau minėtame teismo ekspertizės akte nustatytos buto kainos ir ekspertės padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo nepaneigia pradinės ieÅ¡kovės BUAB (duomenys neskelbtini) byloje pateiktoje konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, kad ginčo buto vertė 2018 m. rugsėjo 18 d. sudarė 34 200 Eur. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad teismas turėjo vadovautis Å¡ia konsultacine iÅ¡vada, nes jÄ parengęs nekilnojamojo turto vertintojas V.

S., atlikdamas vertinimÄ , parinko tinkamesnius, nei ekspertė I. K., lyginamuosius objektus (jis nevertino pirkėjams mažiau patrauklių butų, esančių pirmame pastato aukÅ¡te), todėl jo nustatyta vertė geriau atspinti ginčo buto rinkos kainÄ ir teismas negalėjo atmesti konsultacinės iÅ¡vados kaip nepatikimos įrodinėjimo priemonės formaliai atsižvelgdamas vien tik į jos pavadinimÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Å¡ios konsultacinės iÅ¡vados įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir pagrįstai ja nesivadovavo nustatydamas ginčo buto vertę.

32. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad konsultacinė iÅ¡vada, kuria remiasi ieÅ¡kovas, turi mažesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei teismo eksperto, atlikusio turto vertinimÄ teismo pavedimu, parengtas ekspertizės aktas, atitinka teisės aktuose iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ ir kasacinio teismo praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konsultacijos pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti raÅ¡ytiniame dokumente ? konsultacinėje iÅ¡vadoje, neturi teismo ekspertizės akto statuso.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra pripažįstami patikimesniais už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teisminio nagrinėjimo metu gali bÅ«ti naudojami kaip įrodymai raÅ¡ytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobÅ«džio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias suraÅ¡omi atitinkamÄ kvalifikacijÄ turinčių asmenų. Tačiau tuo atveju, jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobÅ«džio, gauta iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma įrodymu – eksperto iÅ¡vada CPK 216 straipsnio prasme.

Toks dokumentas atitinka kitÄ Ä¯rodinėjimo priemonės rūšį, nurodytÄ procesiniame įstatyme – raÅ¡ytinį įrodymÄ , nes jame gali bÅ«ti žinių apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kad konsultacinę iÅ¡vadÄ parengęs specialistas turi tokiam tyrimui atlikti reikalingÄ kvalifikacijÄ ir jam yra keliami tokie patys profesinės etikos ir veiklos reikalavimai kaip turto vertinimÄ atliekantiems teismo ekspertams ar turto vertintojams, nepaneigia pirmiau nurodytų iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl konsultacinės iÅ¡vados įrodomosios galios.

33. Tinkamai įvertinęs konsultacinės iÅ¡vados įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino, kad, atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus, Å¡ioje konsultacinėje iÅ¡vadoje nustatyta turto kaina negali bÅ«ti laikoma tikrÄ ja buto rinkos kaina jo perleidimo metu. Ä®vertinus konsultacinėje iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytas aplinkybes, matyti, kad vertinimÄ atlikęs specialistas, nustatydamas turto rinkos kainÄ jo perleidimo momentu, rėmėsi prielaida, jog butas buvo geros bÅ«klės, t. y. jis buvo įrengtas ir tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties butas.

Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad buto bÅ«klė jo perleidimo dienÄ buvo gera ir jis nereikalavo jokio remonto. IeÅ¡kovas (taip pat ir pradinė ieÅ¡kovė BUAB (duomenys neskelbtini)) nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde tokių aplinkybių neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo remtis Å¡ioje konsultacinėje iÅ¡vadoje nustatytomis aplinkybėmis.

34. Su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad buto rinkos kaina jo perleidimo dienÄ atitiko teismo ekspertės I. K. perengtame ekspertizės akte nustatytÄ kainÄ , apeliaciniame skunde nesutinka ir atsakovas Č. D.. Tačiau, kitaip nei ieÅ¡kovas, atsakovas iÅ¡ esmės neginčija teismo ekspertės I. K. atlikto tyrimo turinio, nekvestionuoja jos pasirinktų lyginamųjų objektų tinkamumo ir pan. Atsakovas vertina, kad ekspertė atliko vertinimÄ remdamasi klaidinga prielaida, jog ginčo butas jo vertės nustatymo dienÄ buvo vidutinės bÅ«klės. Grįsdamas tokiÄ pozicijÄ , atsakovas remiasi valdybos susirinkimo protokoluose užfiksuotomis aplinkybėmis, buto rekonstrukcijos kainos apskaičiavimu, VÄ® Registrų centro duomenimis apie buto vertę, nustatytÄ masinio vertinimo bÅ«du ir liudytojo L. K., įgijusio ginčo butÄ , parodymais. Vis dėlto atsakovo nurodyti įrodymai taip pat nėra pakankami siekiant padaryti labiausiai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad buto bÅ«klė jo perleidimo metu buvo itin bloga.

35. Kaip minėta anksčiau, atsakovų byloje pateiktame BUAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 28 d. valdybos posėdžio protokole yra užfiksuota, kad valdyba, spręsdama klausimÄ dėl tolesnio buto naudojimo, vertino jo bÅ«klę. Valdybos susirinkimo protokole nurodyta, kad Å¡is nekilnojamasis turtas yra blogos bÅ«klės ir kad ankstesnis turto nuomininkas dėl Å¡ios priežasties nutraukė Å¡io turto nuomos sutartį. Protokole taip pat nurodyta, kad, norint patalpas nuomoti, jas bÅ«tina rekonstruoti, o rekonstrukcijos kaina, vadovaujantis Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamaisiais ekonominiais rodikliais XXIX (pagal 2018 m. kovo mėn. statinių statybos skaičiuojamÄ sias kainas), yra labai didelė.

Atsakovai pateikė byloje ir buto rekonstrukcijos kainos skaičiavimÄ , kuriame nurodyta, kad buto rekonstrukcijos kaina sudaro 38 085,44 Eur. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovų pateikti skaičiavimai apie buto remontui reikalingas investicijas yra itin abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s – iÅ¡ nurodytų duomenų nėra aiÅ¡ku nei kokia buvo buto bÅ«klė, nei kokius konkrečius defektus jis turėjo atliekant Å¡iuos skaičiavimus, nei kokie darbai turėjo bÅ«ti atlikti už nurodytÄ kainÄ tam, kad buto bÅ«klė bÅ«tų pagerinta ir jis galėtų bÅ«ti toliau naudojamas.

Atsakovas, kvestionuodamas tokias pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ir subjektyviai vertino, jog apskaičiuota buto rekonstrukcijos kaina yra nepagrįsta, taip pat kad buto rekonstrukcijos kaina net nebuvo įrodinėjimo dalykas byloje, o aptariami duomenys buvo pateikti siekiant įrodyti aplinkybę, jog buto būklė ginčui aktualiu laikotarpiu buvo daug blogesnė nei vidutinė, tačiau iš teismo sprendime turinio matyti, kad atsakovas netinkamai interpretuoja teismo nurodytus argumentus.

Priešingai nei teigia atsakovas, teismas nevertino turo rekonstrukcijos kainos pagrįstumo, bet pripažino, kad aptariamuose įrodymuose nurodyti deklaratyvūs teiginiai, jog buto remontui yra reikalingos 38 085,44 Eur, patys savaime, nesant konkretesnių duomenų apie turimus pašalinti buto trūkumus ir atlikti darbus, nepatvirtina, jog jo vertė iš esmės skyrėsi nuo vertės, nustatytos ekspertizės akte, kuriuos rėmėsi teismas.

36. Atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, kad buto bÅ«klė jo perleidimo dienÄ buvo itin bloga, patikimai nepatvirtina ir liudytojo L. K. parodymai (2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 36 min. 10 sek.–51 min. 06 sek.). Ä®vertinus liudytojo teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, matyti, kad, viena vertus, Å¡is liudytojas nurodė, jog, jo manymu, buto bÅ«klė nebuvo gera – pavyzdžiui, liudytojas nurodė, kad butas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pakankamai apleistas, jo vertinimu, į buto remontÄ reikėtų investuoti daug pinigų ir pats liudytojas nebÅ«tų gyvenęs tokiame bute.

Tačiau kita vertus, iÅ¡ jo pateiktų paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad liudytojas negalėjo iÅ¡samiau detalizuoti, kokie konkretÅ«s buto trÅ«kumai sudarė jam pagrindÄ butÄ vertinti kaip blogos bÅ«klės. Be to, liudytojas iÅ¡ esmės net negalėjo įvardyti, kokios patalpos buvo ginčo bute, nežinojo, ar butas turėjo terasÄ ir virtuvę, pripažino, kad jis iÅ¡samiai neapžiÅ«rėjo buto, o pirko jį dėl to, kad buto kaina buvo maža. Esant tokioms aplinkybėms, kai liudytojas negalėjo iÅ¡samiau detalizuoti konkrečių buto trÅ«kumų ir neprisiminė net jame esančių patalpų, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad Å¡io liudytojo parodymai objektyviai patvirtina, jog butas buvo prastos, blogesnės nei vidutinė, bÅ«klės ir nebuvo tinkamas gyventi.

37. Atsakovo pozicijos, kad buto kaina ginčui aktualiu laikotarpiu buvo mažesnė, nei nustatyta teismo ekspertės iÅ¡vadoje, nepatvirtina ir jo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas Å¡iuo atveju turėjo remtis VÄ® Registrų centro masinio vertinimo bÅ«du nustatytais duomenimis, kad buto kaina 2018 m. sausio 1 d. sudarė 13 900 Eur. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžtas kaip nekilnojamojo turto vertinimo bÅ«das, kai per nustatytÄ laikÄ , taikant bendrÄ metodologijÄ ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panaÅ¡ių nekilnojamojo turto objektų grupė.

Å ioje nuostatoje nurodyta, kad, atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimÄ , parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Taigi, atliekant turto masinį vertinimÄ , atskiras nekilnojamojo turto objektas nėra identifikuojamas, bet panaÅ¡Å«s objektai yra vertinami bendrai. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas apeliaciniame skunde, teismo ekspertė I. K., kurios nustatyta turto verte rėmėsi teismas, dėl Å¡ioje byloje susiklosčiusių objektyvių aplinkybių taip pat negalėjo nustatyti konkrečių buto charakteristikų ginčui aktuliu laikotarpiu ir rėmėsi prielaida, kad jo bÅ«klė atitiko vidutinę.

Vis dėlto, įvertinus aplinkybes, kad ekspertė, nustatydama buto rinkos kainÄ , kaip lyginamuosius objektus atrinko itin panaÅ¡ius objektus (butai buto tame pačiame, kaip ir ginčo butas, ar greta esančiame name, pastatytame pagal tokį patį tipinį projektÄ ) ir juos lygino taikydama atitinkamus pataisos koeficientus, o nustatant buto kainÄ masinio vertinimo bÅ«du buvo vertinamas konkrečiai neapibrėžtas nekilnojamojo turto objektų ratas, ekspertizės akte esantys duomenys vertintini kaip patikimesni ir tiksliau atspindintys labiausiai tikėtinÄ buto vertę jo perleidimo metu.

Atsakovo argumentai, kad teismo išvados prieštarauja tarpusavyje ar kad teismas turėjo suteikti pirmenybę VĮ Registrų centro masinio būdu nustatytai turto vertei, nes ji yra vidutinės galimos buto vertės orientyras, nepaneigia pirmiau minėtos išvados.

38. IÅ¡dėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas savo apeliaciniuose skunduose neįrodė, jog buto bÅ«klė jo perleidimo momentu buvo geresnė ar blogesnė nei vidutinė. Todėl byloje nesant kitų patikimų duomenų apie buto bÅ«klę, buvusiÄ jo perleidimo metu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas buto rinkos kainÄ jo perleidimo dienÄ , pagrįstai priėmė ekspertizės akte padarytÄ prielaidÄ , kad butas jo perleidimo metu buvo vidutinės bÅ«klės ir vadovavosi Å¡iame ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada dėl tokio turto vertės. Nustatęs, kad buto rinkos vertė jo perleidimo dienÄ sudarė teismo ekspertizės akte nurodytÄ 25 200 Eur sumÄ , pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad 10 800 Eur kaina, už kuriÄ Å¡is turtas buvo perleistas, akivaizdžiai neatitiko jo rinkos kainos, todėl buto perleidimo sandoris buvo finansiÅ¡kai nenaudingas BUAB (duomenys neskelbtini).

Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovai, kaip BUAB (duomenys neskelbtini) valdybos nariai, priimdami sprendimÄ perleisti Å¡ios bendrovės turtÄ už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , pažeidė savo fiduciarines pareigas Å¡ios bendrovės atžvilgiu.

39. Pirmiau nurodytos iÅ¡vados nepaneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais atsakovas grindžia, kad Å¡iuo atveju egzistavo objektyvus poreikis perleisti ginčo butÄ ir kad tokį valdybos sprendimÄ nulėmė verslo logika. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad, valdybos nariams priėmus sprendimÄ perleisti butÄ , buvo sutaupytos BUAB (duomenys neskelbtini) lėšos, skirtos butui iÅ¡laikyti ir kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , nurodęs, jog atsakovai turėjo pateikti duomenis apie butui iÅ¡laikyti reikalingas sumas, kai tokiais duomenimis disponavo pradinės ieÅ¡kovės BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorius, tokie atsakovo argumentai, įvertinus itin reikÅ¡mingÄ nustatytos buto rinkos kainos ir jo perleidimo kainos skirtumÄ , nelaikytini pakankamais siekiant pagrįsti bÅ«tinybę sudaryti tokį bendrovei nenaudingÄ sandorį.

Atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti samprotavimai, kad rekonstruoti turtÄ Å¡iuo atveju nebuvo ekonomiÅ¡kai racionalu, nes jo rekonstrukcijos kaina bÅ«tų didesnė už rekonstruoto buto kainÄ , yra paremti Å¡ios nutarties 35 punkte nurodytais deklaratyviais skaičiavimais, iÅ¡ kurių turinio nėra aiÅ¡ku, kokio pobÅ«džio remonto darbus buvo ketinama atlikti. Be to, tokie atsakovo teiginiai yra paremti prielaida, kad buto bÅ«klė jo perleidimo metu buvo bloga, tačiau tokios aplinkybės Å¡ioje byloje nebuvo įrodytos.

Todėl Å¡ie atsakovo argumentai taip pat nepagrindžia sprendimo perleisti turtÄ už itin maÅ¾Ä kainÄ racionalumo.

40. Aplinkybės, kad, priimdami sprendimÄ perleisti turtÄ , valdybos nariai nepažeidė BUAB (duomenys neskelbtini) interesų, nepatvirtina ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad Å¡io sprendimo priėmimo metu bendrovė nebuvo nemoki ir net nebuvo pagrindo manyti, kad ji neiÅ¡vengiamai tokia taps. Atsakovas, nurodydamas šį teiginį, nepateikia jokių konkrečių duomenų ir argumentų, pagrindžiančių, kad sandorio sudarymo metu BUAB (duomenys neskelbtini) finansinė bÅ«klė buvo gera, kad bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir pan.

Atsakovo deklaratyvÅ«s teiginiai nėra pakankami siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo motyvuotas, įvertinus byloje pateiktus įrodymus (pvz., bendrovės balansÄ , UAB „Added Value“ ataskaitÄ ) padarytas iÅ¡vadas, kad atsakovams priimant sprendimÄ perleisti turtÄ BUAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki ar bent turėjo finansinių sunkumų, dėl kurių nebuvo pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino BUAB (duomenys neskelbtini) finansinę bÅ«klę ginčo buto perleidimo metu.

41. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų priimto sprendimo perleisti butÄ už jų nustatytÄ kainÄ pagrįstumÄ ir Å¡io sprendimo sukeltÄ Å¾alÄ BUAB (duomenys neskelbtini) interesams, nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kad kitoje atsakovų atžvilgiu iÅ¡keltoje byloje, kurioje buvo keliamas ginčas dėl kitų jų sudarytų sandorių, teismas buvo nustatęs atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ . IÅ¡ byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad minėtoje kitoje teismo nurodytoje byloje ginčas kilęs ne dėl Å¡ios bylos objektu esančio buto perleidimo, bet dėl kito turto, todėl minėtoje byloje vertinamos aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ .

Aplinkybė, kad teismo sprendime nurodytoje kitoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kitų sandorių ir kito turto perleidimo teisėtumo, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju taip pat sudaro pagrindÄ nesutikti ir su atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytu argumentu, kad teismas, remdamasis kitoje byloje priimtame procesiniame sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, buvo Å¡aliÅ¡kas ir turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ dėl Å¡io ginčo baigties.

42. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai patenkino iš dalies ieškovo pareikštus reikalavimus. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. Todėl ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. CPK nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus Å¡alių apeliacinius skundus, joms nepriteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Laima Ribokaitė Alma Urbanavičienė