e367cbcd-bb09-4a94-8132-b7aee6df33ff · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2101-189/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00730-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka, dalyvaujant A. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti atlyginti 300 Eur neturtinės žalos už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 1–3). PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kina, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d.

Nurodo, kad buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas pagal teisės aktų reikalavimus vienam asmeniui tenkantis plotas, todėl taip buvo pažeistos jo, kaip kalinčio asmens, teisės. PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose buvo Å¡alta, drėgna, buvo netinkamas apÅ¡vietimas ir tai kenkia regėjimui, rÅ«kantieji kalinamieji buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais. Be to, atvykstant ar iÅ¡vykstant iÅ¡ įkalinimo įstaigos asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra buvo atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Dėl Å¡ių LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl Å¡ių pažeidimų jis jautė pažeminimÄ , nepatogumÄ , kankinimÄ (b. l. 1–3). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti (2018 m. spalio 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as). Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas remdamasis atsiliepimo argumentais su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 8–14).

LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kina, kad kartais kameros bÅ«na perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ , todėl esant tokiai situacijai tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Tačiau pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybę naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad kamerų įrengimas (apÅ¡vietimas, ventiliacija, vėdinimas) atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Asmens apžiÅ«ros ir kratos įstaigoje atliekamos vadovaujantis teisės aktų reikalavimų.

Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , tai pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos, privalomai atliekama visuminė krata atskirojo tam skirtoje patalpoje. Atsakovės atstovo teigimu, suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras vadovaujantis įstaigos tvarkos apraÅ¡o nuostatomis, taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų asmenų. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, todėl pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ Å¾alos dydį nėra.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo, žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, todėl reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ laiko nepagrįstu. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra registruota pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ar skundų dėl kalinimo sÄ lygų. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 57), neatvykimo priežastys nežinomos. Teismas k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K. PareiÅ¡kėjas skunde teismui teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. (b. l. 1–3). Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. imtinai ir nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. imtinai (b. l. 8–9, 15–16).

Pažymėtina, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , padarytÄ fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, peržengia vieÅ¡osios teisės ribas, todėl, sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®), bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr., pvz., LVAT sprendimus administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

Dėl kamerose vienam asmeniui tenkančio ploto užtikrinimo Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatytų vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimų. Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015). Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kada erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ T. prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ L. ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ). Taip pat EŽTT nustatė, kad teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualiÄ miego vietÄ ; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimÄ O. prieÅ¡ LenkijÄ ).

EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ ) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Byloje nėra ginčo dėl atsiliepime teismui pateiktų duomenų apie ginčo laikotarpiu kartu su pareiÅ¡kėju kalinčių asmenų skaičių bei kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas (b. l. 8–14). Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. imtinai ir nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. imtinai pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas nepažeidžiant teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ (3,6 kv.

m) vienam asmeniui, t. y. pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus (b. l. 37–38). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. imtinai ir nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. imtinai kalint Lukiškių TI-K nebuvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, todėl šiuo atveju viešojo administravimo institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi šiuo aspektu pareiškėjo išdėstyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl temperatūros, ventiliacijos ir apšvietos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, kamerų vėdinimas per langus atitinka HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. kovo 14 d. praneÅ¡imÄ â€žDėl A. G. skundo“, kuriame nurodė, kad visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m (0,8 m x 1,03 m).

Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema ir šildymo sezono metu visose gyvenamosiose patalpose palaikoma optimali temperatūra. Kameros vėdinamos natūraliu būdu, langų rėmai lengvai atidaromi ir pritaikyti vėdinimui (b. l. 37–38). Be to, iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų nustatyta, kad Higienos normų reikalavimų dėl temperatūros, drėgmės ir dirbtinės apšvietos kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nenustatyta (b. l. 18–33).

Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K administracija laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. imtinai ir nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. imtinai nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai dėl temperatūros, drėgmės, ventiliacijos ir apšvietos atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl asmens apžiÅ«ros HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vadovo nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodo, kad asmens apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir kt.), asmenys daiktus turi susidėti į purvinas dėžes, tačiau nekonkretizavo aplinkybių, kuriose kamerose nebuvo laikomasi Å¡varos reikalavimų, kokiÄ konkrečia dienÄ tai buvo, ar dėl Å¡ių nusiskundimų kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir kt., todėl abstraktaus pobÅ«džio nusiskundimai nepatvirtina LukiÅ¡kių TI-K nustatytos pareigos nevykdymo.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių nusiskundimų į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais nesikreipė (b. l. 17). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. imtinai ir nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. imtinai nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl rūkančių asmenų kalinimo kartu su nerūkančiais Neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus pareiškėjas sieja ir su tuo, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 7 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, t. y. nerÅ«kantieji kartu su rÅ«kančiais yra apgyvendinami tik esant nerÅ«kančiojo asmens pageidavimui (b. l. 37–38). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodo bendro pobÅ«džio nusiskundimÄ , jo nekonkretizavo, nenurodo su Å¡iuo nusiskundimu susijusių faktinių aplinkybių, be to, dėl Å¡io nusiskundimo į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais nesikreipė (b. l. 17), darytina iÅ¡vada, kad nusiskundimai dėl rÅ«kančių asmenų kalinimo kartu su nerÅ«kančiais nepagrįsti nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, todėl atmesti kaip nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti atlyginti 300 Eur neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. dėl kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. VieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant 3 sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, tiek pareiÅ¡kėjui padaryta žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų 3 vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovas veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius LukiÅ¡kių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - bÅ«tina, privaloma sÄ lyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Bronius Januška