2022-02-09 Nr. AB-3459-3-61-3-03401-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-48-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03401-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 510 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo paskirtos dvi nuobaudos, kurios buvo panaikintos, kadangi buvo paskirtos nepagrįstai. Nuo nuobaudų paskyrimo iki jų pripažinimo nepagrįstomis praėjo daugiau nei vieneri metai. Šį laikotarpį dėl nuobaudų paskyrimo jautė atsiradusias pasekmes. Pareiškėjas nebuvo skatintas už profesinės mokyklos baigimą bei už gerą elgesį, dėl to nebuvo išleistas trumpalaikių atostogų ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygoms. Kilo tiesioginiai finansiniai nuostoliai: turėjo sumokėti tris žyminius mokesčius po 30 Eur ir vieną mokestį 15 Eur, už trijų skundų ir ieškinio pareiškimo surašymą 400 Eur, pašto išlaidos apie 5 Eur. Pareiškėjas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą dėl nepagrįstai paskirtų nuobaudų.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus nutarimais buvo paskirtos nuobaudos, t. y. Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 28-336 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – papeikimas, bei Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 28-106 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pareiškėjui nuobaudos buvo paskirtos įgalioto asmens – pataisos įstaigos direktoriaus, ir ne per griežtos. Po teismo sprendimų panaikinti abi pareiškėjui skirtas nuobaudas, jos iš karto buvo panaikintos ir nebegaliojo, todėl jokios įtakos pareiškėjo padėčiai ar jo charakteristikai įstaigoje neturėjo. Pareiškėjas turi nurodyti visas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė turtinės ir neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi argumentai grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir bendro pobūdžio nusiskundimais, kurių pareiškėjas nedetalizavo. Neturtinės žalos kilimą pareiškėjas iš esmės sieja vien su teorine galimybe, kad nuobaudų atlikimo laikotarpiu jo teisės buvo suvaržytos ir tai galėjo jam sukelti kokias nors neigiamas pasekmes. Žala grindžiama pareiškėjo samprotavimais. Nėra objektyvių duomenų, kad būtent dėl pareiškėjui skirtų nuobaudų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala. Pareiškėjo reikalavimas grindžiamas tik samprotavimais ir prielaidomis.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, jog byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, padarytos dėl neteisėtų ir nepagrįstų Vilniaus PN direktoriaus nutarimais paskirtų dviejų drausminių nuobaudų ir jų įgyvendinimo.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3407-816/2019 patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. balandžio mėnesio sprendimą ir Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 28-106, kuriais buvo nuspręsta pareiškėjui skirti nuobaudą – draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3407-816/2020 įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 1 d. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1681-624/2020 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino bei panaikino Vilniaus PN 2018 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 28-336 ir Kalėjimų departamento 2018 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 2S-2150, kuriais pareiškėjui buvo skirta nuobauda – papeikimas.

8. Teismas nurodė, kad neteisėti atsakovo atstovo veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie turi prejudicinę galią šioje administracinėje byloje. Įvertinęs tai, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo konstatuotas pareiškėjui paskirtų nuobaudų neteisėtumas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme yra įrodyta pirmoji viešosios atsakomybės sąlyga – valdžios institucijos (Vilniaus PN) neteisėti veiksmai.

9. Teismas pabrėžė, kad aptariamų nuobaudų vykdymas nebuvo sustabdytas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 143 str. 7 d.)). Jeigu nuteistasis per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos negauna kitų nuobaudų, jis laikomas neturinčiu nuobaudų (BVK 143 str. 8 d.). Pareiškėjas buvo laikomas baustu drausmine tvarka šešis mėnesius nuo paskutinės nuobaudos jam paskyrimo dienos.

10. Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų skatinimo priemonės ir jų skyrimo pagrindai nustatyti BVK 140 straipsnyje. BVK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti paskatinimo priemones laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus skiriant paskatinimo priemones nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXIII skyriaus „Pareigūnai, turintys įgaliojimus skirti nuteistiesiems paskatinimo priemones ir nuobaudas“ 199 punkte nustatyta, kad teisę nuteistiesiems skirti visas paskatinimo priemones, nustatytas BVK, turi pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Teismas taip pat vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-286 patvirtintų Paskatinimo priemonių Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo metodinių rekomendacijų 4.1, 4.4, 6, 9 punktais.

Teismas akcentavo, kad galiojanti nuobauda nuteistajam pagal BVK 140–141 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą formaliai nepaneigia galimybės būti paskatintam. BVK 104–105 straipsniuose, numatančiuose nuteistųjų teisių į trumpalaikes išvykas realizavimo sąlygas ir pagrindus, nenumatyta, kad paskirta drausminė nuobauda savaime būtų kliūtis pasinaudoti šiomis teisėmis. Teismas iš pareiškėjo asmens bylos nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kelis kartus buvo skatintas: Marijampolės pataisos namų direktorius 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 83104K-144 „Dėl nuteistojo skatinimo“ už gerą elgesį būryje, gerai atliekamus pavestus darbus, nuolatinius darbus būryje: bendro naudojimo virtuvės, poilsio kambario, rūkomojo patalpų tvarkymą, nutarė pareiškėjui skirti – padėką;

Marijampolės pataisos namų direktorius 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 83104K-257 „Dėl nuteistojo skatinimo“ už gerą elgesį būryje, gerai atliekamus pavestus darbus: bendro naudojimo patalpų (virtuvės, poilsio kambario, rūkomojo) nuolatinį tvarkymą, pasivaikščiojimo kiemelio tvarkymą, nutarė pareiškėjui skirti didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, padidinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma.

11. Teismas pažymėjo, kad asmens byloje pateikti duomenys, jog pareiškėjas 2018 m. birželio 25 d. įgijo profesinio mokymo diplomą K Nr. 102076, avalynės gamintojo kvalifikaciją. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų profesinio mokymo įstaigos įvertintas kaip stropus mokinys ir teiktas (siūlytas) skatinimui, o šis skatinimas Vilniaus PN administracijos atmestas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų vėliau mokęsis pagal profesinio mokymo programą, nepateikta ir iš asmens bylos nenustatyta, todėl dėl stropaus mokymosi pareiškėjas ir negalėjo būti paskatintas.

Automatinio nuteistojo skatinimo baigus profesinio mokymo programą teisės aktuose nenumatyta. Kita vertus, pareiškėjas buvo skatintas dėl gero elgesio būryje nuobaudų galiojimo metu. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė Marijampolės pataisos namų direktoriui prašymą suteikti jam trumpalaikę išvyką trims paroms į namus. Šis pareiškėjo prašymas nevertintas jo paties prašymu prašymo nenagrinėti, raštiško atsakymo neteikti. Pareiškėjas 2020 m. sausio 3 d. pateikė Marijampolės pataisos namų direktoriui prašymą suteikti jam trumpalaikę išvyką trims paroms į namus.

Marijampolės pataisos namų 2020 m. sausio 17 d. išvadoje Nr. 14/07K-103 „Dėl trumpalaikės išvykos trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų nesuteikimo nuteistajam“ nurodyta, kad pareiškėjas teistas 11 kartų, šiuo metu atlieka bausmę pagal 2016 m. liepos 19 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2016 m. liepos 19 d. teismų apkaltinamuosius nuosprendžius, per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas 1 (vieną) kartą (nuobauda negalioja), neskatintas, bausmę atlieka paprastojoje grupėje, 2020 m. sausio 3 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (95 balai), nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu išskirti kriminogeniniai veiksniai – vertybinių nuostatų problemos, manipuliacinis bei kontroliuojantis elgesys atlikus pakartotinio seksualinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio seksualinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis nedirba, nesimoko.

Atsižvelgiant į tai, siūlė nuteistajam pareiškėjui nesuteikti trumpalaikės išvykos. Marijampolės pataisos namų direktorius 2020 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 20/07-83 pranešė pareiškėjui, kad vadovaujantis BVK 104 straipsnio 1 dalimi trumpalaikė išvyka į namus jam suteikta nebus, nes jis neatitinka BVK 104 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. Taip pat dėl jo išleidimo į trumpalaikę išvyką prieštaravo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus drausmės komisija, atsižvelgdama į jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu išskirtus kriminogeninius veiksnius – vertybinių nuostatų problemos, manipuliacinį bei kontroliuojamą elgesį.

Tad nepasitvirtino pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad jis nebuvo išleistas trims dienoms už pataisos įstaigos teritorijos ribų dėl jam paskirtų nuobaudų, kurios įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo panaikintos. Iš pareiškėjo asmens bylos matyti, kad nėra priimtų pataisos namų administracijos sprendimų pareiškėją neskatinti dėl jam paskirtų nepagrįstų nuobaudų ar neišleisti būtent dėl to, kad buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teismas konstatavo, kad neįrodytas skunde nurodyto pobūdžio neturtinės žalos padarymo faktas bei priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos.

Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad neteisėtai paskirtos nuobaudos sąlygojo tai, jog jis nebuvo skatintas už gerą elgesį bei profesinės mokyklos baigimą, nebuvo išleistas trumpalaikių atostogų ar kitaip turėjo įtakos jo bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygoms. Kitokio neturtinės žalos pobūdžio pareiškėjas nenurodė ir neįrodinėjo.

12. Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, kai pareiškėjui yra neteisėtai paskiriama nuobauda ir jis prašo atlyginti neturtiną žalą, teismai konstatuoja, jog pakankama satisfakcija patirtai pareiškėjo neturtinei žalai kompensuoti yra nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirtas papeikimas, pripažinimas neteisėtu ir nepagrįstu bei jo panaikinimas. Teismas nenustatė teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą pažeistų teisių gynimo būdą (neturtinės žalos atlyginimą).

13. Teismas, pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad pareiškėjas turtinę žalą kildina iš, jo teigimu, kilusių tiesioginių finansinių nuostolių, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis šiame sprendime ne kartą nurodytose administracinėse bylose. Teismas pažymėjo, kad turtinė žala turi būti pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti kitose administracinėse bylose patirtas bylinėjimosi išlaidas, nenurodant, kas sutrukdė pareiškėjui suformuluoti procesinio pobūdžio prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamose administracinėse bylose, kuriose šios patirtos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, priėjo prie išvados, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikia teismui, kuris nagrinėjo ginčą, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pareiškėjas prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas turėjo pateikti administracinėse bylose Nr. I-3407-816/2019 ir Nr. I-417-1063/2019, o ne formuluoti kaip savarankišką materialinį teisinį skundo reikalavimą užvedant savarankišką administracinę bylą. Teismas akcentavo, kad šioje byloje teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi gražino pareiškėjui 30 Eur žyminį mokestį, dėl to nėra teisinio pagrindo tos sumos laikyti pareiškėjo nuostoliais.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog nuobaudų paskyrimo tikslas sukelti neigiamas pasekmes jas gavusiems asmeniui, taigi nuobaudos jam automatiškai sukėlė tiek psichologinį, tiek materialinio apribojimo diskomfortą. Teismas nevertino nuobaudų nepagrįsto paskyrimo, kad Vilniaus PN nekvalifikuotai vertino jo veiksmus ir nenagrinėjo visų aplinkybių, savo neveikimu padarė pareiškėjui žalą – atėmė teisę apsipirkti, sukėlė nepagrįstus nemalonius išgyvenimus bei kitas pasekmes. Žala susidaro kiekvienoje byloje dėl žyminio mokesčio ir juridinių paslaugų. Teismas neužtikrino, kad pareiškėjui būtų atlyginta tiek neturtinė, tiek turtinė žala.

16. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Apeliantas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės ir turtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš pataisos įstaigos nutarimais neteisėtai paskirtų nuobaudų, atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažinęs, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo konstatuotas pareiškėjui paskirtų nuobaudų neteisėtumas, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju CK 6.271 straipsnio prasme yra įrodyta viešosios atsakomybės sąlyga – valdžios institucijos (Vilniaus PN) neteisėti veiksmai. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad neteisėtai paskirtos nuobaudos sąlygojo tai, jog jis nebuvo skatintas už gerą elgesį bei profesinės mokyklos baigimą, nebuvo išleistas trumpalaikių atostogų ar kitaip turėjo įtakos jo bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygoms, o kitokio neturtinės žalos pobūdžio pareiškėjas nenurodė ir neįrodinėjo, todėl teismas konstatavo, jog pakankama satisfakcija patirtai pareiškėjo neturtinei žalai kompensuoti yra nutarimų skirti nuobaudas pripažinimas neteisėtais ir nepagrįstais bei jų panaikinimas. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad pareiškėjas prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas turėjo pateikti administracinėse bylose Nr. I-3407-816/2019 ir Nr. I-417-1063/2019, o ne formuluoti kaip savarankišką materialinį teisinį skundo reikalavimą užvedant savarankišką administracinę bylą. Teismas akcentavo, kad šioje byloje teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi gražino pareiškėjui 30 Eur žyminį mokestį, dėl to nėra teisinio pagrindo šios sumos laikyti pareiškėjo nuostoliais.

20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo spendimu, nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė, jog nuobaudų paskyrimo tikslas sukelti neigiamas pasekmes jas gavusiems asmeniui, taigi nuobaudos jam automatiškai sukėlė tiek psichologinį, tiek materialinio apribojimo diskomfortą.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, į pareiškėjui skirtų nuobaudų rūšį (draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) ir papeikimas)) bei aplinkybę, kad drausminės nuobaudos buvo panaikintos, tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nepagrįstai paskirtų nuobaudų būtų kilusios pareiškėjo skunde nurodytos pasekmės (kad nebuvo skatintas už gerą elgesį bei profesinės mokyklos baigimą, nebuvo išleistas trumpalaikių atostogų), ar kitos ilgalaikės neigiamos pasekmės, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams šiuo aspektu ir jų nekartodama, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nepagrįstai paskirtų nuobaudų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

23. Kiek tai susiję su pareiškėjo reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjas prašo priteisti kitose administracinėse bylose patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjas prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas turėjo pateikti teismui, kuris nagrinėjo ginčą, o ne formuluoti kaip savarankišką materialinį teisinį skundo reikalavimą iškeliant savarankišką administracinę bylą, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi gražino pareiškėjui 30 Eur žyminį mokestį, dėl to nėra teisinio pagrindo tos sumos laikyti pareiškėjo nuostoliais.

24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė