e3613e09-68b7-4e90-82f6-ee82fac80628 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1243-244/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02335-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5, 9.2.1.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovams E. Ž., P. J., J. L. ir I. M., atsakovės atstovei RÅ«tai Kazlauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Kuusakoski“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė:Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) 2011-05-06 sprendimu Nr. (6.5)-35 dėl 2010 m. kovo 9 d. patikrinimo akto Nr. A18-10 tvirtinimo patvirtino patikrinimo aktÄ ir jame pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo 76 106 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 926 Lt PVM delspinigių, 7 611 Lt PVM baudÄ , 63 422 Lt pelno mokesčio, 12 833 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 6 342 Lt pelno mokesčio baudÄ , iÅ¡ viso – 167 240 Lt (b. l. 16–31).Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2011-07-07 sprendimu Nr. 69-165 patvirtino Inspekcijos 2011-05-06 sprendimÄ Nr. (6.5)-35 (b. l. 47–56).Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2011-10-10 sprendimu Nr. S-225 (7-180/2011) patvirtino VMI prie FM sprendimÄ (b. l. 77–93).

PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 1–14) praÅ¡o panaikinti Komisijos 2011 m. spalio 10 d. sprendimÄ Nr. S-225 (7-180/2011) „Dėl UAB „Kuusakoski“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. skundo, VMI prie FM 2011 m. liepos 7 d. sprendimÄ Nr. 69-165 ir Inspekcijos 2011 m. gegužės 6 d. sprendimÄ Nr. (6.5)-35 „Dėl patikrinimo akto Nr. A18-10 tvirtinimo“. PaaiÅ¡kino, kad nesutinka su Inspekcijos iÅ¡vada, kad Å«kinės operacijos tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB „Sonateksas“ bei UAB „Ermanta“ realiai neįvyko, t. y. prekės nebuvo įsigytos iÅ¡ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų subjektų.

Inspekcijos pavedimas tikrinti bendrovę Nr. A1-24 ir praneÅ¡imas apie mokestinį patikrinimÄ Nr. A11-23 buvo suraÅ¡yti ne 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio mėnesį, todėl Inspekcija galėjo tikrinti tik 2006-2010 m., o ne 2005 m. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 68 str. 1 d. nuostatos dėl mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) senaties. Inspekcija pažeidė MAÄ® 118 str. dėl pakartotinio patikrinimo ir tikrinamojo laikotarpio.

Komisija neatsižvelgė ir nevertino pateiktų įrodymų dėl pakartotinai atliekamo mokestinio patikrinimo tikrinamojo laikotarpio, nors Å¡i aplinkybė yra ypač svarbi vertinant tiek Inspekcijos veiksmų teisėtumÄ , tiek ir mokesčių administratoriaus sÄ Å¾iningumÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu. Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nenustatė, kad pareiÅ¡kėja pati atliko mokesčių teisės aktų pažeidimus ar kad ji piktnaudžiavo teise, taip pat nenustatė, kad pareiÅ¡kėja tarėsi su UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ ar su bet kuriais kitais asmenimis dėl teisės aktų pažeidimų ar kitų nesÄ Å¾iningų veiksmų.

Tiek mokesčių administratorius, tiek ir Komisija plečiamai aiÅ¡kina teismų suformuotÄ praktikÄ ir nepagrįstai siekia apriboti pareiÅ¡kėjos teisę į PVM atskaitÄ Ä¯traukti pirkimo PVM sumas pagal UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras vien dėl tos priežasties, kad pareiÅ¡kėja buvo „nepakankamai apdairi ir sÄ Å¾ininga“. Tiek Inspekcija, tiek VMI prie FM, tiek ir Komisija nepagrįstai konstatavo bendrovės nesÄ Å¾iningumÄ , nenustačiusi ir neįrodžiusi, kad bendrovė veikė neteisingai ir piktnaudžiavo teise.

Inspekcija nenustatė jokių aplinkybių, kad bendrovė nesÄ Å¾iningumo ir apgaulės bÅ«du siekė įgyti teisę į PVM atskaitÄ . Tai, kad ant svėrimo ataskaitų nebuvo kontrahentų atstovų pavardžių ir parašų, galėtų bÅ«ti suprantamas kaip pareiÅ¡kėjos atstovų nerÅ«pestingumas vykdant darbo funkcijas, bet neįrodo, kad pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai. Komisija nevertino aplinkybės, kad bendrovė po sandorių sudarymo pati kreipėsi į InspekcijÄ , su kuria buvo sudariusi sutartį dėl informacijos gavimo apie naujus kontrahentus.

Bendrovės sÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo ir tai, kad UAB „Ermanta“ pirktos prekės buvo nedelsiant grÄ Å¾intos ir įsigijimai iÅ¡ Å¡ios įmonės buvo nutraukti iÅ¡kart po to, kai buvo nustatyta, kad Å¡i įmonė buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro. Komisija neteisingai taiko iÅ¡vadas bei teismų praktikos suformuotÄ pozicijÄ dėl mokesčių mokėtojo teisės skaičiuojant pelno mokestį iÅ¡ bendrųjų pajamų atimti tam tikras sÄ naudas. IÅ¡ Komisijos sprendimo akivaizdu, kad ginčo dėl to, kad sandoriai faktiÅ¡kai įvyko ir kad bendrovė prekes įsigijo, nėra, todėl negali bÅ«ti paneigta teisė į apmokestinamųjų iÅ¡laidų sumažinimÄ .

Bendrovės įsigytos prekės buvo panaudotos uždirbant pajamas, todėl Komisija turi teisę pripažinti iÅ¡laidomis, mažinančiomis apmokestinamÄ jį pelnÄ , bendrovės patirtas faktines iÅ¡laidas, susijusias su prekių įsigijimu ir iÅ¡ UAB „Sonateksas“, ir iÅ¡ UAB „Ermanta“.Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 127–132) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Skunde paaiÅ¡kino, kad jei mokesčių mokėtojas, dalyvaudamas Å«kinėje operacijoje, elgiasi nesÄ Å¾iningai, t. y.

žino ar turi galimybę žinoti, kad pardavimo PVM nėra sumokėtas ar nebus sumokėtas, jis teisę į PVM atskaitÄ praranda. Pagal pareiÅ¡kėjos ir UAB „Sonateksas“ 2005-07-01 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Sonateksas“ įsipareigojo parduoti pareiÅ¡kėjai spalvotojo metalo lauÅ¾Ä . PareiÅ¡kėja pateikė 5 krovinio važtaraščius, iÅ¡raÅ¡ytus UAB „Sonateksas“ vardu, kurių pagrindu UAB „Kuusakoski“ įformino metalo laužo svėrimo ataskaitas.

Važtaraščiuose nurodytos dvi įmonės: A. K. firma „Aktras“ ir T. P. įmonė. Atlikus A. K. firmos „Aktras“ prieÅ¡prieÅ¡inį patikrinimÄ , nustatyta, kad įmonė vertėsi krovinių pervežimo veikla, tačiau sandorių su UAB „Sonateksas“ neturėjo ir į buhalterinę apskaitÄ jų neįtraukė, važtaraščiuose nurodyti automobiliai tuo metu buvo naudojami kitų klientų kroviniams pervežti, kai kurie kaip vairuotojai važtaraščiuose nurodyti asmenys A.

K. firmoje „Aktras“ niekada nedirbo, nesutampa vairuotojais dirbančių ir važtaraščiuose nurodytų vairuotojų asmens kodai. Dalį prekių gabeno T. P. įmonė (dabar UAB „Samot“), kuri UAB „Sonateksas“ transporto paslaugų nėra teikusi. Ūkinių operacijų su UAB „Kuusakoski“ laikotarpiu UAB „Sonateksas“ dirbo tik direktorė (akcininkė) L. R.. UAB „Sonateksas“ mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad 2005 m. birželio–rugpjūčio mėn. bendrovė metalo laužo įsigijimÄ apskaitė tik pagal dviejų įmonių – UAB „Megatela“ ir UAB „OptimalÅ«s finansai“ – vardu iÅ¡raÅ¡ytus apskaitos dokumentus.

UAB „Megatela“ 2005-07-29 iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro kaip neteikianti PVM deklaracijų nuo 2005 m. balandžio mėn. Å i įmonė, neturėdama buveinės, veiklos vykdymo vietos, veiklai reikalingų iÅ¡teklių, realiai ekonominės veiklos nevykdė, t. y. negalėjo atlikti Å¡ios įmonės vardu iÅ¡raÅ¡ytuose apskaitos dokumentuose nurodytų darbų bei parduoti prekių. UAB „Megatela“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose užfiksuotos Å«kinės operacijos realiai neįvyko, bendrovės vardu buvo tik iÅ¡raÅ¡yti apskaitos dokumentai.

UAB „OptimalÅ«s finansai“ PVM mokėtoju įregistruota 2005-04-25. Atlikus UAB „OptimalÅ«s finansai“ laikotarpio nuo 2005-06-01 iki 2005-09-30 mokestinį tyrimÄ , nustatyta, kad UAB „Sonateksas“ 2005 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais pagal 16 UAB „OptimalÅ«s finansai“ vardu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė netauriųjų metalų laužo, netinkamų naudoti Å¡lifavimo ir gręžimo staklių, suvirinimo aparato nuomos bei suvirinimo paslaugų įsigijimÄ už 640 579 Lt ir 115 304 Lt pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitÄ .

Kasos pajamų orderius ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras UAB „Sonateksas“ vardu pasirašė direktorė L. R., UAB „OptimalÅ«s finansai“ vardu – direktorius G. P., kuris nurodė, kad nuo 2005-07-15 iki 2005-08-29 su UAB „Sonateksas“ jokių sandorių neturėjo ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų neiÅ¡rašė. UAB „OptimalÅ«s finansai“ buhalterinėje apskaitoje iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir kasos pajamų orderiai, palyginti su UAB „Sonateksas“ patikrinimui pateiktomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir kasos pajamų orderiais, akivaizdžiai skiriasi savo formatu, serija, numeriais, vizualiai skiriasi ir G.

P. paraÅ¡ai. Todėl UAB „OptimalÅ«s finansai“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose užfiksuotos Å«kinės operacijos nurodytomis sÄ lygomis realiai neįvyko ir Å«kinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, bendrovės vardu tik įforminti apskaitos dokumentai. Inspekcija padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Sonateksas“, neturėdama veiklai reikalingų iÅ¡teklių, realiai ekonominės veiklos nevykdė, prekių ar paslaugų, kaip PVM objekto, įsigijusi nebuvo, todėl parduoti prekių pareiÅ¡kėjai negalėjo.

UAB „Sonateksas“ buvo naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai. PareiÅ¡kėja 2005-02-23 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), analogiÅ¡kÄ kaip ir UAB „Sonateksas“, kuria UAB „Ermanta“ įsipareigojo parduoti pareiÅ¡kėjai spalvotojo metalo lauÅ¾Ä . Sutartį UAB „Kuusakoski“ vardu pasirašė K. M., UAB „Ermanta“ vardu – R. P. Dalyje UAB „Ermanta“ vardu iÅ¡raÅ¡ytų krovinio važtaraščių kaip vežėjas nurodytas A.

K. firma „Aktras“, tačiau nenustatyta, kad ši įmonė būtų teikusi pervežimo paslaugas UAB „Ermanta“. Vertinant UAB „Ermanta“ vardu išrašytus krovinio važtaraščiuose nurodytus duomenis, konstatuota, kad minėtuose krovinio važtaraščiuose buvo nurodyti žinomai klaidingi duomenys apie krovinio vežėjus ir jų transporto priemones. UAB „Ermanta“ 2005 m. buvo įdarbinti tik du darbuotojai: direktorius R. P. (dirbo iki 2005-06-07) ir buhalterė R. J., kuri įmonėje niekada nedirbo.

Atlikus UAB „Ermanta“ operatyvų patikrinimÄ konstatuota, jog ginčo sandoriais pridėtinė vertė nebuvo sukurta, t. y. prekių ir paslaugų, kaip PVM objekto, įmonė įsigijusi nebuvo ir negalėjo parduoti kitiems Å«kio subjektams, taip pat ir pareiÅ¡kėjai. Inspekcija konstatavo, kad Å«kinės operacijos tarp pareiÅ¡kėjos ir minėtų įmonių PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytomis sÄ lygomis neįvyko. Svėrimo ataskaitos buvo įformintos remiantis UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ vardu iÅ¡raÅ¡ytais krovinio važtaraščiais, kuriuos pateikdavo krovinį atvežęs asmuo.

Automobilių, atvežusių metalo lauÅ¾Ä , numeriai su krovinio važtaraÅ¡tyje nurodytais automobilio numeriais nebuvo tikrinami, o į svėrimo ataskaitÄ bÅ«davo įraÅ¡omi numeriai, nurodyti krovinio važtaraÅ¡tyje. Tačiau, kadangi krovinio važtaraščiuose nurodyti net ir lengvieji automobiliai, tai automobilių numeriai, kuriuos pareiÅ¡kėjos operatoriai įrašė į svėrimo ataskaitas, neatspindi tikrųjų aplinkybių. Patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ atstovaujančių asmenų tapatybė nebuvo nustatoma, nes pareiÅ¡kėja, įformindama metalo laužo pirkimÄ , nereikalaudavo pateikti įmonės atstovo tapatybę patvirtinančio dokumento.

PareiÅ¡kėjos ir minėtų įmonių sandorių vertė buvo didelė, sandoriai – ne vienkartiniai, todėl pareiÅ¡kėja turėjo pareigÄ domėtis kontrahentų veiklos pobÅ«džiu ir teisėtumu. PareiÅ¡kėja patikrinimui nepateikė duomenų, kad iki sudarant sandorius su UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ bÅ«tų domėtasi Å¡ių jų vykdoma veikla ir įmonių patikimumu, t. y. nepateikė raÅ¡ytinių duomenų apie tiekėjus, iÅ¡skyrus tai, kad prie kiekvienos UAB „Sonateksas“ vardu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pateikė paieÅ¡kos mokesčių administratoriaus svetainėje rezultatus, ar UAB „Sonateksas“ registruota PVM mokėtoju.

PareiÅ¡kėja 2005-07-13 el. paÅ¡tu kreipėsi į InspekcijÄ praÅ¡ydama pateikti duomenis apie UAB „Sonateksas“. Tačiau pareiÅ¡kėjos laiÅ¡kas Inspekcijai buvo iÅ¡siųstas kitÄ dienÄ po paskutinės UAB „Sonateksas“ vardu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Iki sudarydama sutartį su UAB „Sonateksas“ pareiÅ¡kėja nepasidomėjo. Skundas atmestinas.Mokestinis ginčas yra kilęs dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai pareiÅ¡kėjos teisę į PVM atskaitÄ bei į sÄ naudų priskyrimÄ leidžiamiems atskaitymams paneigė remdamasis aplinkybėmis, kad Å«kinės operacijos tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB „Sonateksas“ bei UAB „Ermanta“ tokiomis sÄ lygomis, kokios atvaizduotos buhalterinės apskaitos dokumentuose, realiai neįvyko, o pareiÅ¡kėjos elgesys, vykdant ginčijamas Å«kines operacijas, pripažintinas nesÄ Å¾iningu.Mokesčių administratorius, paneigdamas pareiÅ¡kėjos teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ , nurodo, kad Å«kinės operacijos tarp pareiÅ¡kėjo ir kontrahentų, teikusių atitinkamas paslaugas pareiÅ¡kėjai, neįvyko tomis sÄ lygomis, kokios yra nurodytos Å¡ių kontrahentų vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, t. y. neginčija, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose paslaugos realiai buvo suteiktos pareiÅ¡kėjai, už kurias ji sumokėjo paslaugų teikėjams atitinkamas pridėtinės vertės mokesčio sumas, tačiau teigia, jog Å¡ių paslaugų nesuteikė PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti asmenys. Todėl Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, atsakovės teigimu, neturi juridinės galios ir remiantis jomis negali bÅ«ti vykdoma pridėtinės vertės mokesčio atskaita.

             PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Å¡ia atsakovės teisine pozicija, savo teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ grindžia tuo, kad minėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos Å«kinės operacijos realiai yra įvykusios, t. y. kad pareiÅ¡kėjai PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos paslaugos buvo suteiktos, už jas pareiÅ¡kėja kontrahentams sumokėjo. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad nežinojo ir neprisidėjo prie asmenų, suteikusių jai paslaugas, įvykdytų neteisėtų veiksmų – nesumokėjimo į valstybės biudžetÄ pridėtinės vertės mokesčio (pardavimo).AiÅ¡kindami teisės normas, reguliuojančias teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ , teismai savo praktikoje yra suformulavę atitinkamas taisykles, kurias galima sugrupuoti sekančiai:

1. pirmenybė teikiama Å«kinės operacijos turiniui, o ne Å«kinės operacijos įforminimo formaliesiems rekvizitams (turinio prieÅ¡ formÄ virÅ¡enybės principas);

2. mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ , jei jis piktnaudžiauja Å«kinėmis operacijomis ar prisideda prie Å«kinių operacijų, kuriomis yra nesumokami pridėtinės vertės mokesčiai ar įgyjama neteisėta mokestinė nauda (mokesčio mokėtojo nepiktnaudžiavimo teise, sÄ Å¾iningumo principas). AiÅ¡kindama pirmosios taisyklės turinį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija yra konstatavusi Å¡ias nuostatas, kad „prielaida teisei į PVM atskaitÄ atsirasti yra Å¡ių veiksmų atlikimas: pirma, PVM mokėtojas turi prekę įsigyti ir sumokėti už jÄ prekės pardavėjui atitinkamÄ PVM sumÄ (pirkimo PVM); antra, sukÅ«ręs su Å¡ia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti“;

„aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčiÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitÄ , jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad Å«kinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose“; „aplinkybė, jog mokesčio mokėtojo turimoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nėra nurodyti ar neteisingai nurodyti visi formalieji rekvizitai dar pati savaime nepaneigia teisės į PVM atskaitÄ , jeigu įrodymų visuma leidžia teigti, kad įvyko bÅ«tent tokio turinio Å«kinė operacija, kuri atsispindi buhalterinės apskaitos dokumentuose“;

„Pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimÄ , pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali bÅ«ti paneigta remiantis Å«kinės operacijos įforminimo trÅ«kumais. Teigiant prieÅ¡ingai bÅ«tų iÅ¡kreipta apmokestinimo PVM esmė bei paneigtas dvigubo apmokestinimo draudimo principas: pardavėjui sumokėjus PVM, o pirkėjui neleidžiant jo atskaityti, parduotos prekes (suteiktos paslaugos) PVM galimai bÅ«tų apmokestinamos du ar daugiau kartų.“;

„jeigu buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais remdamasis mokesčių mokėtojas siekia įgyti teisę į PVM atskaitÄ yra įforminti netinkamai, ir tai neleidžia nustatyti tikrojo Å«kinės operacijos turinio, įrodyti tikrÄ jį Å«kinės operacijos turinį turi į PVM atskaitÄ pretenduojantis mokesčių mokėtojas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1 – 355/2004).Paminėtoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija aiÅ¡kindama antrosios taisyklės (mokesčio mokėtojo nepiktnaudžiavimo teise, sÄ Å¾iningumo principÄ ) turinį konstatavo, kad „Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokia Å«kine operacija sukurtÄ pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesÄ Å¾iningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitÄ .“;

„mokesčio mokėtojo žinojimas arba turėjimas galimybės žinoti apima ne visÄ kitos sandorio Å¡alies Å«kinę veiklÄ , o tik tÄ jos dalį, kurioje dalyvavo į PVM atskaitÄ pretenduojantis subjektas. Todėl kitos sandorio Å¡alies padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai, kurie tiesiogiai nėra susiję su mokesčio mokėtojo vykdoma Å«kine operacija, paprastai neįtakoja mokesčio mokėtojo sÄ Å¾iningumo.“; „Teisė į PVM atskaitÄ gali bÅ«ti paneigta tik nustačius juridinių faktų visumÄ , t.y. aplinkybę, kad konkrečios Å«kinės operacijos dalyvis atliko mokesčių įstatymų pažeidimus, susijusius su Å¡ia Å«kine operacija (už konkrečia Å«kine operacija sukurtÄ pridėtinę vertę nesumokėjo PVM), bei aplinkybę, kad į PVM atskaitÄ pretenduojantis mokesčių mokėtojas apie savo sutarties partnerio veiklos neteisėtumÄ Å¾inojo arba turėjo galimybę žinoti.

Ir prieÅ¡ingai, jei prekių ar paslaugų pirkėjas nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kad pardavėjas nesumokės pardavimo PVM, jo kaip sÄ Å¾iningo mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitÄ iÅ¡lieka. Jei mokesčių mokėtojas dalyvaudamas Å«kinėje operacijoje elgiasi nesÄ Å¾iningai, t.y. žino ar atsižvelgiant į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi galimybę žinoti, kad pardavimo PVM nėra sumokėtas ar nebus sumokėtas, jis teisę į PVM atskaitÄ praranda.

Tokiu atveju nesuteikus pirkėjui teisės į PVM atskaitÄ nėra paneigiamas ir dvigubo apmokestinimo draudimo principas, nes pardavėjas už Å«kine operacija sukurtÄ pridėtinę vertę PVM į biudžetÄ nesumokėjo.“ Europos Teisingumo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant mokesčio mokėtojo nepiktnaudžiavimo teise, sÄ Å¾iningumo principÄ taip pat konstatuota, kad „ŠeÅ¡toji direktyva turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, jog ji draudžia apmokestinamojo asmens teisę atskaityti perkant sumokėtÄ pridėtinės vertės mokestį, jei sandoriai, kuriais grindžiama Å¡i teisė, sudaryti piktnaudžiaujant.

Kad bÅ«tų pripažintas piktnaudžiavimas, reikalaujama, pirma, kad nagrinėjamais sandoriais, neatsižvelgiant į formalų atitinkamų Å eÅ¡tosios direktyvos ir Å¡iÄ direktyvÄ Ä¯ nacionalinę teisę perkeliančių nacionalinės teisės aktų nuostatose numatytų sÄ lygų taikymÄ , bÅ«tų įgyjamas mokestinis pranaÅ¡umas, kurio suteikimas pažeistų Å¡iomis nuostatomis siekiamÄ tikslÄ . Antra, objektyvių požymių visuma taip pat turi patvirtinti, kad nagrinėjamų sandorių pagrindinis tikslas yra mokestinio pranaÅ¡umo įgijimas. Nustačius piktnaudžiavimÄ , jam panaudoti sandoriai turi bÅ«ti apibrėžti iÅ¡ naujo taip, kad bÅ«tų atstatyta situacija, kuri bÅ«tų egzistavusi nesant piktnaudžiaujant sudarytų sandorių.“ ( Europos Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendimas byloje C-255/02).

Å ioje byloje Europos Teisingumo Teismas taip pat nurodė, „kad piktnaudžiavimo nustatymas turi lemti ne baudÄ , kuriai paskirti bÅ«tinas aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas teisinis pagrindas, bet paprasčiausiÄ pareigÄ iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai atlyginti nepagrįstai įgytas perkant sumokėto PVM atskaitas“ (sprendimo 93 p.); mokesčių administratorius „taip pat turi leisti apmokestinamajam asmeniui, kuris, nesant piktnaudžiaujant sudarytų sandorių, bÅ«tų buvęs gavėjas pagal pirmÄ jį sandorį, nesudarytÄ piktnaudžiaujant, atskaityti Å¡iam pirkimo sandoriui tenkantį PVM pagal Å eÅ¡tojoje direktyvoje nustatytos atskaitos tvarkos nuostatas.“ (sprendimo 97 p.).Nagrinėjamos bylos kontekste, apibendrinant minėtas teisines nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad tais atvejais, kai nustatoma, jog prekės ir/ar paslaugos pirkėjui realiai buvo suteiktos (Å«kinės operacijos realiai įvyko), už kurias pirkėjas sumokėjo atitinkamas pridėtinės vertės mokesčio sumas, tačiau nustatoma, jog Å¡ias prekes ir/ar paslaugas pirkėjui suteikė ne PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti, o kiti subjektai, tokios Å«kinės operacijos, teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ taikymo prasme, turi bÅ«ti nustatomas bei įvertinamas tikrasis tokių Å«kinių operacijų turinys bei visų subjektų, susijusių su Å¡ia Å«kine operacija, veikla bei vaidmuo.Tokiais atvejais konstatuoti, kad teisė į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ negali bÅ«ti suteikta, remiantis tik tuo, jog Å«kinė operacija neįvyko tarp PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų subjektų, kai yra nustatomi ir/ar žinomi tikrieji Å«kinės operacijos subjektai, bÅ«tų nepakankama ir teisiÅ¡kai neteisinga, nes toks vertinimas neatitiktų turinio prieÅ¡ formÄ virÅ¡enybės principo reikalavimų.

Å ių reikalavimų nesilaikymas gali lemti, kad tikrieji subjektai, suteikę pirkėjui prekes ir/ar paslaugas, sukčiavimo atveju iÅ¡vengtų teisinės atsakomybės, nes paprastai tokie subjektai, siekdami pasisavinti pridėtinės vertės mokestį ar kitaip piktnaudžiauti teise, save identifikuojančius duomenis slepia, prisidengdami kitų subjektų anketiniais duomenimis, klastodami buhalterinės apskaitos dokumentus, į Å¡iÄ veiklÄ Ä¯traukdami kitus subjektus ir pan.. Nagrinėjamoje situacijoje aktualus yra Europos Teisingumo Teismo 2006 m. liepos 6 d. sprendimas sujungtose bylose C-439/04 ir C-440/04, kuriame iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „ <...> Å«kio subjektai, ėmęsi bet kokios priemonės, kurios gali bÅ«ti iÅ¡ jų pagrįstai reikalaujama, kad bÅ«tų užtikrinta, jog jų sandoriai nėra įtraukti į sukčiavimÄ PVM ar kitokį sukčiavimÄ , privalo turėti galimybę pasitikėti Å¡ių sandorių teisėtumu be rizikos prarasti savo teisę atskaityti sumokėtÄ pirkimo PVM“ (sprendimo 51 p.);

„tačiau jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimÄ PVM įtrauktame sandoryje, nacionalinis teismas turi atsisakyti leisti jam naudotis teise į atskaitÄ â€œ (sprendimo 61 p.). Visa tai apibendrinus, darytina iÅ¡vada, kad kai nustatoma, jog prekės ir/ar paslaugos pirkėjui realiai buvo suteiktos (Å«kinės operacijos realiai įvyko), už kurias pirkėjas sumokėjo atitinkamas pridėtinės vertės mokesčio sumas, tačiau Å¡ias prekes ir/ar paslaugas pirkėjui suteikė ne PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti subjektai, o kiti subjektai, kurie yra nustatomi ir/ar žinomi, ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama nesuteikti pirkėjui teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ .

Tai gali bÅ«ti padaryta, kai nustatoma, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimÄ pridėtinės vertės mokesčiu įtrauktame sandoryje ir priklausomai nuo Å¡ios aplinkybės nustatymo, turi bÅ«ti sprendžiamas teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ klausimas.Remiantis anksčiau minėtomis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tarp Å¡alių taisyklėmis, nagrinėjamų aplinkybių nustatymas mokesčių administratoriui sudaro pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad Å¡iomis Å«kinėmis operacijomis buvo arba galėjo bÅ«ti piktnaudžiaujama (sukčiaujama) pridėtinės vertės mokesčio atžvilgiu, bei reikalauti iÅ¡ pirkėjo įrodyti tikrÄ jį Å«kinės operacijos turinį: duomenis, apie tikrÄ jį Å«kinės operacijos subjektÄ , suteikusį jam prekes ir/ar paslaugas, ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, bei įrodyti, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog įsigydamas prekes dalyvavo į sukčiavimÄ pridėtinės vertės mokesčiu įtrauktame sandoryje.

Å ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės Å¡alių gali bÅ«ti įrodinėjamos bei paneigiamos remiantis visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, šiuos įrodymus vertinant pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl Å¡ie klausimai, ar pirkėjas turi teisę, ar ne į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ , priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, joje surinktų įrodymų visumos ir pan.Byloje nustatyta, kad mokestiniam patikrinimui pareiÅ¡kėja kartu su metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartimis, sudarytomis su UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“, pateikė prie Å¡ių sutarčių suraÅ¡ytus priedus, kuriuose nustatytos metalo laužo supirkimo kainos.

Pažymėtina, kad sutarties priedai buvo pasiraÅ¡yti tik pareiÅ¡kėjos verslo vystymo vadovo K. M., o antros Å¡alies pusės - UAB „Sonateksas“ atstovo ir UAB „Ermanta“ atstovų – parašų nėra. Å i aplinkybė leidžia daryti prielaidÄ , kad nustatant metalo laužo kainas ir jas tvirtinant UAB „Sonateksas" ir UAB „Ermanta" atstovai nedalyvavo.Mokestiniam patikrinimui pateiktose pareiÅ¡kėjos su UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ sudarytose sutartyse nurodyta, kad nustatant perkamo spalvotojo laužo kokybę ir kiekį metalo laužo supirkimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalyvauja abiejų Å¡alių atstovai, kurie pasiraÅ¡o priėmimo – perdavimo aktÄ , patvirtinantį metalo laužo kokybę ir kiekį.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja metalo laužui priimti priėmimo – pardavimo akto neįformino, tačiau metalo laužo priėmimÄ Ä¯formino svėrimo ataskaitoje. Å ioje ataskaitoje buvo nurodyti įmonės, perdavusios metalo lauÅ¾Ä , bei įmonės, priėmusios metalo lauÅ¾Ä , rekvizitai (pavadinimas, kodas, adresas), automobilio numeris, priimto metalo laužo rÅ«Å¡is, kiekis ir svoris, operatoriaus, įforminusio svėrimo ataskaitÄ , vardas, pavardė ir paraÅ¡as. Dokumentas antspauduotas pareiÅ¡kėjos svėrimo spaudu.

Patikrinimo akte nurodoma, jog šį dokumentÄ galima bÅ«tų prilyginti metalo laužo priėmimo perdavimo aktui, tačiau ant svėrimo ataskaitos nėra UAB „Sonateksas“, atitinkamai ir UAB „Ermanta“, atstovų pavardžių, vardų ir parašų, kurie, vadovaujantis sutartimis, savo paraÅ¡u turėjo patvirtinti atvežto metalo laužo kokybę ir kiekį. Å ios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad svėrimo ataskaitos buvo įformintos dalyvaujant tik vienai pusei - pareiÅ¡kėjos atstovams.PareiÅ¡kėjos darbuotojai – operatoriai R.

G. ir K. D. – savo 2011-03-02 ir 2011-02-02 paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad svėrimo ataskaitos buvo įformintos remiantis UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ vardu iÅ¡raÅ¡ytais krovinio važtaraščiais, kuriuos pateikdavo krovinį atvežęs asmuo. Automobilių, atvežusių metalo lauÅ¾Ä , numerių su krovinio važtaraÅ¡tyje nurodytu maÅ¡inos numeriu nesutikrindavo ir į svėrimo ataskaitÄ Ä¯raÅ¡ydavo automobilių numerius, nurodytus krovinio važtaraÅ¡tyje. Pagal operatorių paaiÅ¡kinimus, metalo laužas buvo įforminamas, nenustatant tapatybės pateikusių krovinio važtaraščius asmenų, nereikalaujant jų parašų ant krovinio priėmimo metu įforminamo dokumento - svėrimo ataskaitos.IÅ¡ patikrinimui pateiktų krovinio važtaraščių nustatyta, kad tiek UAB Sonateksas“, tiek UAB „Ermanta“ vardu iÅ¡raÅ¡ytuose krovinio važtaraščiuose buvo nurodyti tie patys krovinio vežėjai - T.

P. individualioji įmonė ir A. K. firma „Aktras“. Nustatyta, jog minėtos įmonės nei UAB „Sonateksas“, nei UAB „Ermanta“ pervežimo paslaugų neteikė, todėl darytina iÅ¡vada, kad krovinio važtaraščiuose buvo nurodyti galimai klaidingi duomenys apie krovinio vežėjus ir transporto priemones, o pareiÅ¡kėjos svėrimo ataskaitose įraÅ¡yti transporto priemonių duomenys neatitinka tikrovės, todėl mokesčių administratorius pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja aplaidžiai žiÅ«rėjo į metalo lauÅ¾Ä teikiančius asmenis, taip sudarydama palankias sÄ lygas pristatyti metalo lauÅ¾Ä nenustatytiems asmenis.

PareiÅ¡kėja, įformindama metalo lauÅ¾Ä , nereikalaudavo pateikti įmonės atstovo tapatybę patvirtinančio dokumento, dėl to nenustatyti asmenys UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ vardu pareiÅ¡kėjai pristatę metalo lauÅ¾Ä ir pardavėjo vardu pasirašę apskaitos knygoje. Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bet kuris asmuo ir bet kokiu transportu galėjo pristatyti pareiÅ¡kėjai metalo lauÅ¾Ä . Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu (FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus 2007-04-27 specialisto iÅ¡vada Nr. 5-3/41 dėl UAB „Sonateksas“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo) pareiÅ¡kėjos verslo vystymo vadovas K.

M. nurodė, jog UAB „Sonateksas“ atstovai patys juos susirado ir pasiÅ«lė pirkti netauriųjų metalų lauÅ¾Ä . Kas Å¡iai įmonei atstovavo, nežino. Nurodė, jog sutartį dėl metalo laužo pirkimo-pardavimo pasirašė jis, tačiau su UAB „Sonateksas“ vadovais nebendravo, jų nepažįsta. Savo 2010-02-10 paaiÅ¡kinime K. M. nurodė, jog tuo metu, kai buvo sudaryti sandoriai su UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“, iÅ¡ įmonių licencijų nepraÅ¡ydavo ir taip pat neklausdavo, iÅ¡ kur įmonės įsigyja metalo lauÅ¾Ä .Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad supirkimo vietos adreso sužinojimas iÅ¡ licencijos yra tokia poveikio priemonė, kuria daromas poveikis Å«kio subjektui jo ekonominei padėčiai, neleidžiant jam verstis atitinkama nelicencijuojama veikla.IÅ¡ patikrinimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėja, įsigydama metalo lauÅ¾Ä pagal UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nereikalavo iÅ¡ Å¡ių įmonių pateikti licencijas, suteikiančias teisę vykdyti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo veiklÄ .

Pareiškėjos reikalavimas minėtoms įmonėms pateikti licencijas būtų pirmiausia vertinamas kaip pareiškėjos siekimas įsitikinti ūkio subjekto atitinkamos ūkio veiklos tam tikroje vietoje teisėtu vykdymu ir taip būtų užkirstas kelias UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ neteisėtai veiklai vykdyti. Darytina išvada, kad UAB „Kuusakoski“ nesidomėjimas ūkio subjekto vykdomos veiklos teisėtumu gali būti įvardijamas kaip UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ vykdomos veiklos toleravimas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad atitinkami metalo laužo pardavimai neturint licencijos buvo toleruojami.Pažymėtina, jog tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB „Sonateksas“ bei UAB „Ermanta“ sandoriai vyko ne vienÄ kartÄ ir tęstinį laikotarpį (su UAB „Sonateksas“ sandoriai vyko 2005 m. birželio-liepos mėn., iÅ¡raÅ¡ytos 5 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, su UAB „Ermanta“ sandoriai vyko 2005 m. vasario ­balandžio mėn., iÅ¡raÅ¡ytos 7 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros).

Å ios aplinkybės pareiÅ¡kėjai sudarė galimybę pasidomėti UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ vardu PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡iusių ir pasiraÅ¡iusių, prekes pristačiusių fizinių asmenų tapatybėmis, jų įgaliojimais atstovauti nurodytoms įmonėms. IÅ¡ patikrinimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjos atstovai nesiaiÅ¡kino jokių konkretesnių Å¡iuos asmenis bei jų veiklÄ identifikuojančių duomenų, taip pat nesilankė UAB „Sonateksas“ bei UAB „Ermanta“ buveinėse, nesidomėjo, ar prekių tiekėjai turi materialinę bazę veiklai vykdyti, nesidomėjo, kokia veikla Å¡ios įmonės užsiima, iÅ¡ kur įsigyja parduodamÄ metalo lauÅ¾Ä , neieÅ¡kojo papildomos informacijos apie bÅ«simÄ verslo partnerį, siekdama įsitikinti, kad partneris pateikė teisingus duomenis apie buveinės ar veiklos vykdymo vietÄ , kÄ tokioje situacijoje padarytų bet kuris rÅ«pestingas verslininkas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėja, vykdydama minėtus sandorius, turėjo galimybę žinoti apie neteisėtÄ kitos sandorio Å¡alies veiklÄ , susijusiÄ su konkrečiomis Å«kinėmis operacijomis. PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, kad prieÅ¡ sandorių sudarymÄ tikrino informacijÄ VMI interneto tinklalapyje dėl UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ veiklos bei dėl to, ar įmonė buvo registruota PVM mokėtoja, akivaizdžiai nėra pakankamos ir nesudaro prielaidų pareiÅ¡kėjai nesidomėti ir kitomis aplinkybėmis, kurių pagrindu bÅ«tų galima įsitikinti, kad sandorį sudaro bÅ«tent su PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytu Å«kio subjektu.Mokestinio patikrinimo metu buvo pateiktas pareiÅ¡kėjos vyr. buhalterės Klaipėdos AVMI 2005-07-13 elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siųstas praÅ¡ymas patikrinti UAB „Sonateksas“, nes apie Å¡iÄ Ä¯monę pareiÅ¡kėja nieko nežino.

Pažymėtina, kad laiÅ¡kas buvo iÅ¡siųstas kitÄ dienÄ po paskutinės UAB „Sonateksas“ vardu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros dienos (2005-07-12), po kurios pareiÅ¡kėja sandorių daugiau nesudarinėjo, nors prieÅ¡ tai pareiÅ¡kėjos buhalterinėje apskaitoje jau buvo apskaitytos UAB „Sonateksas“ vardu iÅ¡raÅ¡ytos 5 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Å i aplinkybė patvirtina mokestinio patikrinimo metu padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja prieÅ¡ sudarydama sutartį su UAB „Sonateksas“ Å¡ia įmone nepasidomėjo.Nei patikrinimo, nei sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo metu nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių patikrinimo metu padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog Å«kinių operacijų, užfiksuotų pareiÅ¡kėjos apskaitoje, UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ neatliko.

PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad buvo pakankamai rÅ«pestinga, domėjosi sandorių partnerių veiklos teisėtumu. Toks mokesčio mokėtojo neveikimas gali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningumas, kuris vadovaujantis LVAT formuojama praktika, taip pat paneigia teisę į PVM atskaitÄ pagal minėtų įmonių vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.Pažymėtina, jog Å«kinių operacijų realumÄ ir tikrÄ jį jų turinį turi įrodyti mokesčių mokėtojas, tačiau pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti tikrÄ sias minėtų Å«kinių operacijų aplinkybes.

PareiÅ¡kėjos papildomai pateikti dokumentai pagrindžia tik metalo laužo įsigijimo faktÄ , tačiau neįrodo, jog Å¡is metalo laužas buvo įsigytas bÅ«tent iÅ¡ UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“.Vadovaujantis anksčiau iÅ¡dėstytomis teisės aktų nuostatomis bei LVAT suformuota praktika, nustačius aplinkybę, kad neįvyko tokio turinio Å«kinės operacijos, kurios atvaizduotos UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, bei nustačius, kad pareiÅ¡kėja, su minėtomis įmonėmis vykdydama Å«kines operacijas, buvo nesÄ Å¾ininga, apskaitos dokumentas laikytinas neturinčiu juridinės galios ir jo pagrindu vykdyti PVM atskaitÄ mokesčių mokėtojas neturi teises.

Mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad Å«kinės operacijos, užfiksuotos UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, neįvyko tomis aplinkybėmis, kurios atvaizduotos Å¡ių įmonių vardu iÅ¡raÅ¡ytuose apskaitos dokumentuose, t. y. minėtos įmonės pareiÅ¡kėjai realiai paslaugų neteikė ir prekių netiekė, o jų vardu tik buvo neteisėtai įformintos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurios laikytinos neturinčiomis juridinės galios, bei pagrįstai konstatavo pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningÄ elgesį Å«kinėse operacijose.Pagal MAÄ® 121 str. mokesčių mokėtojas turi bÅ«ti informuojamas apie numatomÄ patikrinimÄ prieÅ¡ jo pradžiÄ .

Mokestinis patikrinimas negali bÅ«ti pradėtas, kol mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka nėra informuotas apie numatomÄ patikrinimÄ . IÅ¡imtys iÅ¡ Å¡ios taisyklės galimos tik operatyvaus patikrinimo atveju arba, kai manoma, jei mokesčių mokėtojui bus iÅ¡ anksto praneÅ¡ta, jis gali bandyti trukdyti mokestiniam patikrinimui arba dėl to Å¡is patikrinimas gali ypač pasunkėti. Kadangi pagrindo įtarti, kad toks iÅ¡ankstinis praneÅ¡imas gali sukelti pasekmių, nebuvo, Inspekcija, pareiÅ¡kėjos manymu, negalėjo pradėti mokestinio patikrinimo anksčiau, nei buvo iÅ¡siųsti praneÅ¡imas ir pavedimas.

Kadangi pareiÅ¡kėja buvo informuota apie patikrinimÄ 2011 m. sausio 4 d., mokestinio patikrinimo pradžia turi bÅ«ti laikoma bÅ«tent Å¡i data ir Inspekcija, pareiÅ¡kėjos manymu, galėjo tikrinti einamuosius 2011 m. bei 5 praėjusius kalendorinius metus, t. y. 2006–2010 m. imtinai.MAÄ® 120 str. 1 d. nustatyta, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo iÅ¡raÅ¡ymas. Ä®statymas patikrinimo pradžiÄ sieja su pavedimo iÅ¡raÅ¡ymu, o ne su mokesčių mokėtojo informavimu apie tokio pavedimo iÅ¡raÅ¡ymÄ .

Dokumentų suraÅ¡ymo ir jų iÅ¡siuntimo data gali nesutapti, nes teisės aktuose reikalavimas informuoti mokesčių mokėtojÄ apie pavedimÄ tikrinti tÄ pačiÄ dienÄ , kada toks pavedimas suraÅ¡ytas, nėra nustatytas, todėl pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad Inspekcija turėjo teisę tikrinti tik 2006–2010 m. imtinai. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pavedimas tikrinti ir praneÅ¡imas apie patikrinimÄ buvo suraÅ¡yti atgaline data, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjos argumentas atmestinas.

Taip pat pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d. nuostatos dėl mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) senatiesPareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad dalis Inspekcijos atlikto patikrinimo, dėl kurio kilo ginčas, o bÅ«tent laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2005-01-31, yra pakartotinai tiriamas pagal Inspekcijos 2006-08-11 pavedimÄ tikrinti Nr. 7.-06-32-30, todėl pavedimas laikytinas neturinčiu juridinės galios.MAÄ® 118 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tÄ patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma.

PareiÅ¡kėjos PVM teminis patikrinimas pradėtas 2006-08-21 ir apėmė 2004-05-01–2005-01-31 mokestinį laikotarpį. O 2010-12-31 pradėtas mokestinis patikrinimas apėmė PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ 2005-02-01–2005-07-31 laikotarpiu ir pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ 2005-01-01–2005-12-31 laikotarpiu (2010 m. kovo 9 d. patikrinimo aktas Nr. A18-10). Todėl PVM nebuvo tikrinamas du kartus, nes pirmo patikrinimo galutinė riba yra 2005-01-31, o antrojo pradžia – 2005-02-01.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-05-06 sprendime Nr. (6.5)-35 dėl 2010 m. kovo 9 d. patikrinimo akto Nr. A18-10 tvirtinimo nurodyta, kad PVM buvo tikrintas už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-07-31, tačiau teismas tai laiko rašymo apsirikimu, nes patikrinimo akte nurodytas laikotarpis 2005-02-01–2005-07-31.Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį pareiškėja neįvykdė pareigos įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčius.

Todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,n u s p r e n d ė:Atmesti pareiÅ¡kėjos UAB „Kuusakoski“ skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

   Teisėja                                                         Liudmila Zaborovska