2025-02-05 Nr. AB-2089-3-61-3-07550-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-252-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07550-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. L. H. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. L. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. L. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 24S55580 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą paduoti skundą, jei teismas nuspręstų, kad terminas yra praleistas, bei nurodė, kad atsakovas neatsiuntė skundžiamo Sprendimo, tai apribojo pareiškėjo galimybes teikti skundą, be to, atsakovo atsiųstame pranešime apie priimtą Sprendimą klaidingai nurodoma apskundimo tvarka.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo, kada sužinojo apie Sprendimą, tačiau iš pateikto Migracijos departamento rašto „Dėl priimto sprendimo“ (toliau – ir Pranešimas) matyti, kad informacija apie priimtą Sprendimą pareiškėjui išsiųsta 2024 m. vasario 21 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo rūpestingas, nes nesiekė sužinoti, kokį Sprendimą priėmė atsakovas, bei nurodė, kad pareiškėjas, realizuodamas procesinę teisę apskųsti Sprendimą ir išsireikalauti iš Migracijos departamento jo atžvilgiu priimtą Sprendimą, buvo pasyvus.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, sukliudžiusių per įstatyme nustatytą terminą paduoti teismui skundą, o dėl nesirūpinimo asmeniniais reikalais, todėl, nenustačius objektyvių termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, nėra įstatyminio pagrindo atnaujinti jį.

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą – atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Sprendimo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nėra gavęs skundžiamo Sprendimo, jam buvo siunčiamas tik Pranešimas apie priimtą Sprendimą, kuriame nurodoma, kad Sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo Sprendimo apskundimo terminą nuo Pranešimo, o ne nuo Sprendimo įteikimo dienos.

Pareiškėjas nesutinka, kad jis elgėsi nerūpestingai ir nesiekė sužinoti, koks atsakovo sprendimas yra priimtas, ir pažymi, kad jis neturėjo atlikti atsakovo darbo ir kreiptis dėl Sprendimo pateikimo, nes tokie pareiškėjo veiksmai pagreitintų Sprendimo įsigaliojimą, o tai pareiškėjui nėra naudinga. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas tik formaliai informavo pareiškėją apie priimtą Sprendimą, klaidingai nurodė jo apskundimo terminus, tokie atsakovo veiksmai nesuderinami su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

Pareiškėjas pažymi, kad jo galimybės elektroniniu paštu kreiptis į atsakovą dėl Sprendimo pateikimo yra ribotos, nes jis neturi galiojančio elektroninio parašo. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas Pranešime nenurodė, kad Sprendimas nebus siunčiamas, taip klaidindamas pareiškėją. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turėjo skųsti Pranešimą, o ne Sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas tinkamai neatliko savo pareigų, todėl atsakovui tenkančios atsakomybės negalima perkelti pareiškėjui ir teigti, kad pareiškėjas pats turėjo kreiptis į atsakovą dėl Sprendimo pateikimo. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertina teisės normas, kuriomis nustatyta informavimo apie atsakovo priimtus sprendimus tvarka, neatsižvelgė į tai, kad Pranešimas dėl priimto Sprendimo yra klaidinantis.

Pareiškėjas nurodo, kad iš Pranešimo turinio jam nebuvo aiškus Sprendimo turinys, nežinomi teisiniai ir faktiniai jo priėmimo motyvai, tai trukdo pareiškėjui tinkamai suformuluoti skundą. Pareiškėjas pažymi, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Sprendimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis tik dėl savo kaltės praleido terminą paduoti skundą dėl Sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčo pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti skundą ir atsisakyta priimti skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Pranešimas apie priimtą Sprendimą buvo išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu 2024 m. vasario 21 d., pareiškėjas nebuvo aktyvus, nesikreipė į atsakovą dėl Sprendimo gavimo, todėl nusprendė, kad terminas paduoti skundą praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl paties pareiškėjo veiksmų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, nurodo, kad Sprendimas nėra įteiktas pareiškėjui iki šiol, todėl jis net nėra praleidęs termino paduoti skundą. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam nebuvo žinomas Sprendimo turinys, o Pranešime nėra išdėstomi motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, todėl negalima teigti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir tik dėl savo kaltės praleido terminą paduoti skundą.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. vasario 21 d. pranešimu Nr. 24SD3143 „Dėl priimto sprendimo“, išsiųstu pareiškėjui elektroniniu paštu, informavo pareiškėją, kad Migracijos departamentas 2024 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. 24S55580, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2027 m. vasario 18 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi, taip pat nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2027 m. vasario 18 d. Pranešime nurodyta, kad Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka. Sprendimas nebuvo išsiųstas pareiškėjui kartu su Pranešimu.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog, sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.

Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 20 punktą, jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje). Sprendimas, t. y. visos apimties individualus administracinis aktas, pareiškėjui nebuvo įteiktas, pareiškėjui buvo išsiųstas tik Pranešimas apie priimtą Sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, gavęs Pranešimą, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Sprendimo pateikimo ir Migracijos departamentas pareiškėjui siuntė / įteikė Sprendimą.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siejo procesinio termino eigos pradžią su Pranešimo pareiškėjui pateikimo data, neįvertinęs aplinkybės, kad Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi analogiškos pozicijos (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024, 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-821/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-662/2024, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-898-602/2024).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas, 2024 m. gruodžio 20 d. kreipdamasis į teismą, praleido Įstatyme nustatytą terminą paduoti skundą dėl Sprendimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. L. H. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo P. L. H. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė