e35c6a94-e4c0-44d2-a5bf-568a03d7c866 · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-606/2022 Teisėja Ingrida KruÅ¡ienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10614-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.14.3.1.; 1.1.8.1.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo MaÅ¡kevičiaus, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei, gynėjai advokatei AuÅ¡rinei Zaburienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

IÅ¡ R. P. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 104,83 Eur turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiosios gydymu, atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. R. P. nuteistas ir už tai, kad 2021 m. balandžio 6 d., apie 13 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pavartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ I. K., reikalavo atiduoti 10 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung GT-S7710“, t. y. vienÄ kartÄ spyrė jai į deÅ¡inį Å¡onÄ , dėl to ji nugriuvo, tada rankomis jÄ smaugė ir ne mažiau kaip 6 kartus kumščiais sudavė I.

K. į veidÄ ir galvÄ , padarydamas jai poodines kraujosruvas deÅ¡inės ir kairės akių vokuose, virÅ¡utinio žandikaulio lūžius, nosikaulio lūžį, taip nesunkiai sutrikdė I. K. sveikatÄ . Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes I. K. iÅ¡ buto pabėgo tam, kad iÅ¡sikviestų pagalbÄ . Taip, pavartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ I. K., pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ â€“ 10 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung GT-S7710“.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ bausmę, nes labai kankina ligos, irsta kepenys, todėl, esant tiek ligų, nustatytas bausmės dydis per didelis. Be to, teigia, kad liudytojas „M. ir nukentėjusioji parodė, jog jis nebuvo labai girtas, elgėsi gražiai, bendravo. Nukentėjusioji dukrai pasakė, kad jam vienu metu iÅ¡tiko kažkoks priepuolis, o pati Å¡iÄ aplinkybę nuslėpė, o dėl Å¡ios aplinkybės bÅ«tų viskas galbÅ«t susiklostę kitaip.

Nurodo, kad jis gulėjo ant lovos visas kruvinas, visi rÅ«bai buvo kruvini, taip pat garantuoja, kad buvo praradęs sÄ monę. Policijos pareigÅ«nai parodė, kad jis į niekÄ nereagavo, todėl prieÅ¡ jį buvo panaudoti kažkokie metodai. Mano, kad jam kliuvo per Å¡onkaulius, nes labai skaudėjo, kreipėsi į medikus, neprisimena, kaip atsidÅ«rė areÅ¡tinėje. Teigia, kad jam bÅ«na atvejų, kai jis praranda sÄ monę dėl iÅ¡operuotos aortos, mano, kad įvykio metu jam kažkas trÅ«ko galvoje, tačiau viskas buvo „suversta ant girtumo“.

Apeliantas neneigia, kad galėjo stipriai įspirti nukentėjusiajai, nes iÅ¡tikus priepuoliui, žmogus draskosi į visas puses, pasisavinti telefono neturėjo minčių. Teigia, kad telefonÄ paėmė nuo stalo ir paklausė, ar jis veikia, nes tokiais telefonais niekas nebesinaudoja. Kai nukentėjusioji atsakė, kad veikia, jis paklausė, ar gali įsidėti savo kortelę ir paskambinti. Nukentėjusioji sutiko, jis jos paprašė, kad atneÅ¡tų jo telefonÄ , kad galėtų iÅ¡siimti kortelę, nes jo telefonas buvo iÅ¡sikrovęs. Jis telefonÄ turėjo rankose, bet dėl priepuolio nežino, kur jis vėliau buvo surastas.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. teigia, kad liudytojas M. M. ir nukentėjusioji I. K. parodė, jog jis nebuvo labai girtas, elgėsi gražiai, bendravo. Jam bÅ«na atvejų, kai jis praranda sÄ monę dėl iÅ¡operuotos aortos, mano, kad įvykio metu jam kažkas trÅ«ko galvoje, tačiau viskas buvo „suversta ant girtumo“. Nurodo, kad jis gulėjo ant lovos visas kruvinas, visi rÅ«bai buvo kruvini, todėl garantuoja, kad buvo praradęs sÄ monę. Policijos pareigÅ«nai parodė, kad jis į niekÄ nereagavo, todėl prieÅ¡ jį buvo panaudoti kažkokie metodai. Apeliantas neneigia, kad galėjo stipriai įspirti nukentėjusiajai, nes iÅ¡tikus priepuoliui, žmogus draskosi į visas puses, pasisavinti telefono neturėjo minčių.

7. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė dėl nuteistojo R. P. neblaivumo buvo nustatyta ne nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, bet objektyviais duomenimis, t. y. įvykio dienÄ sulaikius R. P. ir nuvežus jį į Klaipėdos apskrities policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatÄ , jam buvo nustatytas net 3,02 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 10).

8. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn už turto pagrobimÄ panaudojant fizinį smurtÄ ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis. Esminis plėšimo požymis, atribojantis jį nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, yra Å¡io nusikaltimo padarymo bÅ«das. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis svetimo turto pagrobimas, t. y. kaltininkas, įgyvendindamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ , nenaudoja prieÅ¡ nukentėjusį asmenį nei fizinio, nei psichinio smurto, neatima galimybės jam prieÅ¡intis. Tuo tarpu plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtÄ ar grasinimÄ tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, paÅ¡alintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliÅ«tį, trukdančiÄ pagrobti turtÄ . Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ .

9. Teisiamajame posėdyje, kaip ir apeliaciniame skunde, nuteistasis R. P. teigė, kad geriant alkoholį, paprašė nukentėjusiosios telefono, nes norėjo paskambinti, o kas vyko toliau, neprisiminė, neprisiminė ir kaip buvo iÅ¡vežtas į policijos įstaigÄ . Tačiau tokius nuteistojo R. P. parodymus, kad jis neketino pagrobti nukentėjusiosios I. K. mobiliojo ryÅ¡io telefono, paneigia nukentėjusiosios I. K. nuo pat pradžių duoti nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s parodymai, taip pat kiti byloje surinkti, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai.

10. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiosios I. K. parodymų nustatyta, kad įvykio dienÄ ji lauke sutiko M. M., kurį pažinojo, ir R. P., kurio nepažinojo. Ji iÅ¡ nuteistojo R. P. už 10 Eur nupirko mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , dar nupirko ir degtinės butelį. Kadangi M. M. pažinojo, pakvietė juos abu į namus ir pavaiÅ¡ino. IÅ¡gėrus degtinę, liepė eiti namo. M. M. išėjo, o R. P. nėjo, pradėjo reikalauti savo telefono. Kai ji telefono nedavė, R. P. iÅ¡ pradžių spyrė jai į Å¡onÄ , o paskui sudavė rankomis 4-6 smÅ«gius į veidÄ . VienÄ kartÄ stvėrė už gerklės ir smaugė, tačiau greit atleido. Mušė už tai, kad neatidavė iÅ¡ jo pirkto telefono. Telefono neatidavė, nes buvo jį nusipirkusi. Jai pavyko iÅ¡eiti iki kaimynų, jie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ (t. 2, b. l. 183).

11. Pažymėtina, kad iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios I. K. parodymų taip pat nustatyta, kad R. P. mušė nukentėjusiÄ jÄ ne dėl kokių nors neaiÅ¡kių priežasčių, bet bÅ«tent dėl to, kad ji neatidavė jam iÅ¡ jo pirkto mobiliojo ryÅ¡io telefono, kurį buvo padėjusi ant spintos, o R. P. nežinojo, kur yra telefonas. Nukentėjusioji analogiÅ¡kai parodė, kad, kai R. P. reikalavo jos atiduoti telefonÄ , o ji neatidavė, jis jai sėdėdamas vienÄ kartÄ spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ , po to smaugė rankomis ir kumščiais smogė jai į veidÄ , į galvÄ ne mažiau kaip 6 kartus. Ji keliais iÅ¡ropojo iÅ¡ kambario į laiptinę, beldė į duris, išėjusio vyro prašė kviesti policijÄ (t.

1. b. l. 49–52). Savo duotus parodymus nukentėjusioji I. K. patvirtino ir akistatos su nuteistuoju R. P. metu, taip pat papildomos apklausos metu, t. y. nukentėjusioji patvirtino, kad R. P. mušė jÄ , nes ji jam neatidavė iÅ¡ jo pirkto telefono. Atkreipė dėmesį, kad R. P. neprašė jos duoti telefonÄ tam, kad galėtų iÅ¡siimti SIM kortelę ar galėtų paskambinti, bet reikalavo jam atiduoti telefonÄ , o jai nesutikus, jÄ sumušė (t. 1, b. l. 68–71, 74–77).

12. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje liudytojas M. M. patvirtino, kad nukentėjusioji I. K. nusipirko iÅ¡ R. P. už 10 Eur tamsios spalvos iÅ¡manųjį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“, ji dar nupirko parduotuvėje ir butelį degtinės, pakvietė juos į savo butÄ iÅ¡gerti. Kai jis iÅ¡ buto išėjo, I. K. sumuÅ¡ta nebuvo, ji liko su R. P. (t. 1, b. l. 105–106, 109–112, t. 2, b. l. 184).

13. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusioji I. K. nusipirko iÅ¡ nuteistojo R. P. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , Å¡ios aplinkybės neginčijo ir pats nuteistasis R. P., todėl R. P. žinojo, kad nukentėjusioji turi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Liudytojas M. M. patvirtino, kad nukentėjusioji I. K., kai jis išėjo iÅ¡ jos buto, sumuÅ¡ta nebuvo, ji liko su R. P.. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigÅ«nas L. P. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietÄ , laiptinėje sutiko stipriai sumuÅ¡tÄ , kruvinÄ moterį (t. 3, b. l. 28–29).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 456/2021 (03) objektyviai užfiksuota, kad I. K. nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inės ir kairės akių vokuose, Å¡ie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat I. K. nustatyti virÅ¡utinio žandikaulio lūžiai, nosikaulio lūžis, Å¡ie sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 95–96). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad įvykio dienÄ I.

K. buvo padaryti sužalojimai, o jos bute surastas R. P., todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji turėjo pagrindo sugalvoti ir jos sumuÅ¡imo priežastį, juolab, kad nukentėjusioji nusipirko mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ tik už 10 Eur, o telefonas, kaip nurodė nukentėjusioji, buvo net ne prie jos, o padėtas ant spintos, ir nuteistasis jo nematė. Tačiau, kaip jau aptarta, teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. K. pažymėjo, kad nuteistasis R. P. neprašė jos pasinaudoti telefonu.

Akcentuotina, kad nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes, vienodai ir aiÅ¡kiai parodė, kad nuteistasis R. P. pavartojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ dėl konkrečios priežasties, t. y. bÅ«tent dėl to, kad ji neatidavė jam mobiliojo ryÅ¡io telefono, kad jis, muÅ¡damas jÄ , reikalavo atiduoti bÅ«tent mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios vienodai nurodė ir į kurias kÅ«no vietas jai buvo suduoti smÅ«giai, taip pat jų eiliÅ¡kumÄ , smÅ«gių skaičių, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji gerai prisiminė visas įvykio aplinkybes.

ApžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad bute surasta daug kraujo dėmių (t. 1, b. l. 17–38). Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad dėl iÅ¡operuotos aortos jis buvo praradęs sÄ monę, nes kažkas jam trÅ«ko galvoje, todėl nukentėjusiosios bute kraujo galėjo bÅ«ti nuo jo. Tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia vaizdo įraÅ¡e objektyviai užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių nustatyta, kad R. P. galva ir veidas nebuvo kruvini. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojos nenustatė, kad R.

P. bÅ«tų sumuÅ¡tas ar kitaip sužalotas, ir bÅ«tų buvę kraujo, bet jo kelnės, nuo kelių iki apačios, buvo kruvinos. Kartu užfiksuota, kad nuteistasis R. P. buvo sÄ moningas, jis buvo akivaizdžiai neblaivus ir atsisakė vykdyti pareigÅ«nų nurodymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ buto. PareigÅ«nai iÅ¡tempė R. P. iÅ¡ buto, nes Å¡is specialiai nesistojo ir pats nėjo, jam buvo uždėti antrankiai (t. 1, b. l. 150–153). Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad nuteistasis R. P. susitepė kelnes bÅ«tent nukentėjusiosios krauju jÄ muÅ¡damas ar po to, kai nukentėjusioji kruvina iÅ¡bėgo į koridorių kviesti pagalbÄ .

14. Atsižvelgdamas į aptartų duomenų visumÄ , apygardos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad nuteistasis R. P. pavartojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ I. K. fizinį smurtÄ bÅ«tent dėl to, kad norėjo pagrobti iÅ¡ jos turtÄ â€“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji I. K. iÅ¡ buto pabėgo kviesti pagalbos, todėl R. P. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

15. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo sumažinti ir jam paskirtos bausmės dydį, motyvuodamas tuo, kad jį labai kankina ligos, irsta kepenys.

16. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje.

Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Baudžiamojoje teisėje tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

17. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam R. P. už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai) bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ (BK 59 straipsnis), taip pat atsižvelgė į nusikalstama veika padarytos žalos dydį bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas jau aÅ¡tuonis kartus, iÅ¡ jų ir už nusikalstamų veikų nuosavybei bei žmogaus sveikatai padarymÄ , teistumui neiÅ¡nykus, skundžiamu nuosprendžiu jis vėl nuteistas už pasikėsinimÄ padaryti tyčinę savanaudiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų kategorijai, nukreiptÄ prieÅ¡ vienÄ esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę. R. P. daug kartų baustas ir administracine tvarka, niekur nedirbo.

19. Nuteistojo ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus bei nelinkusį pasitaisyti. Å iuo atveju aplinkybė, kad nuteistasis R. P. turi sveikatos problemų, nesudaro pagrindo skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį ar sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Pažymėtina, kad nuteistasis R. P. ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas areÅ¡to bausme, tačiau teigiamų iÅ¡vadų dėl savo elgesio, juolab, kaip teigia apeliaciniame skunde, turėdamas sveikatos problemų, nepadarė ir gyventi visuomenei priimtino gyvenimo bÅ«do nesiekė, o prieÅ¡ingai, bÅ«damas paleistas iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ areÅ¡to bausmę, nepraėjus nė aÅ¡tuoniems mėnesiams, vėl pasikėsino padaryti nusikaltimÄ , už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

20. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti R. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R.

P. už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad esant nustatytoms net dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgęs į nusikaltimo padarymo stadijÄ , pirmosios instancijos teismas nustatė žymiai mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės dydžio vidurkis, ir Å¡iuo atveju skundžiamu nuosprendžiu nustatytos bausmės dydį mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo.

21. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumÄ , Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

22. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma bei praÅ¡ymas iÅ¡ nuteistojo R. P. valstybei priteisti 133 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjos advokatės A. Zaburienės suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam R. P. nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

23. Proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė nuteistasis R. P., iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, pagrindas keisti nuosprendį nenustatytas, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ jis Å¡iuo metu atlieka, pajamų neturi, jis apeliacinį skundÄ rašė pats, advokato paslaugomis nesinaudojo, tačiau, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka yra privalomas.

Todėl, nors nuteistojo apeliacinis skundas ir atmestinas, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo R. P. neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistojo R. P. 133 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų neiÅ¡ieÅ¡koti. Teisėjai Edita Lapinskienė Eduardas MaÅ¡kevičius Linas Pauliukėnas