e3591465-fb3e-4ffb-b3ef-b354009cbb47 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3525-142/2015Proc. Nr. 3-61-3-01861-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. D. skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, n u s t a t ė :P. D. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad LAVL buvo nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. sausio 23 d.

Budintis gydytojas paskyrė jį į laisvÄ Chirurgijos skyrių, tačiau jis buvo patalpintas Chirurgijos skyriaus rėžiminio korpuso kameroje Nr.

30. Å iame korpuse yra gydomi tik iÅ¡ drausminių izoliatorių ir užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys, o pareiÅ¡kėjas nėra toks. Kameroje iÅ¡ viso buvo 8 asmenys, 3 iÅ¡ jų buvo užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV), o pareiÅ¡kėjas apie tai nebuvo informuotas, apie tai sužinojo tik vėliau. Iki tol, kol sužinojo apie tai, su tais žmonėmis gėrė arbatÄ iÅ¡ vieno puodelio, o ir maistas buvo tiekiamas visiems bendrai, bendrai buvo laikomos skutimosi priemonės. Vienas ligonis, nepakeldamas skausmo, nes jam nedavė nuskausminamųjų, susižalojo.

Kitam iÅ¡ užsikrėtusiųjų ŽIV bėgo kraujas ar kitokie skysčiai. Ä® pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ perkelti jį į kitÄ kamerÄ buvo atsakyta neigiamai. Vėliau į kamerÄ buvo patalpinti asmenys su kažkokiomis odos ligomis, žvyneline liga. PareiÅ¡kėjui papraÅ¡ius sanitaro sutvarkyti kamerÄ , budintis pareigÅ«nas pagrasino sankcijomis. PareiÅ¡kėjo nuomone, sergantys neturėtų patys tvarkyti patalpos, bÅ«ti prirÅ«kytose kamerose. Teigia, kad LAVL yra ir kitų trÅ«kumų. Nurodo, kad dėl tokių laikymo LAVL sÄ lygų pareiÅ¡kėjas jaučia nerimÄ , kad galėjo bÅ«ti užkrėstas ŽIV, taip pat, kad kiti nuteistieji, sužinoję, kad buvo laikomas kartu su užsikrėtusiais ŽIV, nebenorės su juo bendrauti.

PareiÅ¡kėjas jaučiasi pažemintas, kankinamas, dvasiÅ¡kai gniuždomas, yra įsitikinęs, kad su juo taip buvo pasielgta specialiai.Teisme pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė tenkinti. Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti (b. l. 52–55). PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. sausio 23 d. Chirurgijos skyriaus 30 kamerų tipo palatoje, kurios plotas 15,45 kv. m, joje yra 8 lovos, stalas, 4 spintelės, 5 pakabos.

Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl negali pateikti duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju buvo palatoje. LVAL žinomi teisės aktų, nustatančių minimalų asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , reikalavimai. LAVL teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems, LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis skaičiui, be to bÅ«tina užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių ir Suėmimo vykdymo įstatymuose, laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis, todėl teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos.

LAVL palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir / arba keičiamas. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį ir turimas lėšas, nepažeidžiant higienos normos HN 76:2010 reikalavimo. LAVL patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Darbai registruojami žurnaluose.

Patalpų valymo ir dezinfeksijos darbus atlieka paskirti sanitarai. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus. Atlikti valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. Be to, pagal HN 76:2010 58 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 35.5 punkto reikalavimus. Unitazo uždengimo nenustato nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), nuostatos, nei higienos norma HN 76:2010. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. birželio 7 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ â€“higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-375 (naujas 2013 m. liepos 29 d.

Nr. (12-6)12.12-690). Å ie dokumentai įrodo, kad LAVL patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus ir normas. Informacija apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta LAVL, administracija tinkamai pasirÅ«pino Å¡io draudimo įgyvendinimu. Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi bÅ«ti laikomi pataisos įstaigose izoliuoti nuo kitų suimtųjų, sÄ raÅ¡e, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-250, ŽIV liga įtraukta į šį sÄ raÅ¡Ä , tačiau su pastaba, kad nuteistieji asmenys, sergantys Å¡ia liga, izoliuojami nuo kitų tik raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kę norÄ bÅ«ti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priėmė sprendimÄ izoliuoti.

Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį, 1993 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos išleistas rekomendacijas tema „ŽIV infekcija ir AIDS kalėjimuose“, priverstinis ŽIV infekuoto asmens izoliavimas būtų vertinamas kaip diskriminacija. Atsižvelgiant į ŽIV plitimo kelius (kraujas ar lytiniai santykiai), nuo infekuoto asmens ŽIV apsikrėsti kasdieninių buitinių kontaktų metu nėra jokio pavojaus, todėl ypatingos saugumo priemonės nereikalingos.

Mano, kad civilinei atsakomybei kilti nėra sÄ lygų. PareiÅ¡kėjo reikalavimas nepagrįstas įrodymais.Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas netenkinamas.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracines bylas A5-665/2005, A525-1355/2010, A82-932/2011 ir kt.). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad bÅ«damas LAVL laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. sausio 23 d. patyrė neturtinę žalÄ dėl to, kad buvo patalpintas Chirurgijos skyriaus rėžiminio korpuso kamerų tipo palatoje Nr. 30, nors budintis gydytojas paskyrė jį į laisvo režimo Chirurgijos skyrių, taip pat jis toje palatoje buvo kartu su infekuotais ŽIV ir kitomis ligomis sergančiais asmenimis, o pareiÅ¡kėjui apie tai nebuvo praneÅ¡ta, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas perkelti jį į kitÄ palatÄ nebuvo tenkintas, palata nebuvo tvarkoma, pareiÅ¡kėjas buvo priverstas bÅ«ti prirÅ«kytoje kameroje.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad buvo ir kitų trÅ«kumų, tačiau jų nekonkretizavo.Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas, kai atvyko į LAVL, buvo paskirtas į kokiÄ nors kitÄ , o ne į Chirurgijos skyriaus 30 kamerų tipo palatÄ , kaip nurodyta LAVL atsiliepime ir atsakymuose pareiÅ¡kėjui (b. l. 8–11). PareiÅ¡kėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad Å¡ioje palatoje gydomi tik užkrečiamomis ligomis sergantys ir kiti tam tikrai kategorijai priskirtini asmenys, o pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gydyti laisvo režimo palatoje.

Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo kartu su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis pastebėtina, kad nėra galiojančių norminių teisės aktų, kurie draustų bendroje palatoje bÅ«ti ŽIV sergantiems asmenims. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pataisos įstaigos turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų sergančius AIDS nuteistuosius. Å iame straipsnyje nėra nustatyta, kad gali bÅ«ti izoliuojami ŽIV infekuoti asmenys. Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi bÅ«ti laikomi pataisos įstaigose izoliuoti nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų, sÄ raÅ¡e, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. V-250, ŽIV liga įtraukta į šį sÄ raÅ¡Ä , tačiau su pastaba, kad suimtieji, nuteistieji asmenys, sergantys Å¡ia liga, izoliuojami nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų tik raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kę norÄ bÅ«ti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priėmė sprendimÄ izoliuoti. Taip pat 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, iÅ¡dėstyto nauja redakcija vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 704, 1 punkte nurodyta, kad atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių draudiminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu (Diskriminacijos uždraudimas), taip pat 1993 m.

Pasaulinės sveikatos organizacijos iÅ¡leistomis rekomendacijomis tema „ŽIV infekcija ir AIDS kalėjimuose“, priverstinis ŽIV infekuoto asmens izoliavimas bÅ«tų vertinamas kaip diskriminacija. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad teisės nuostatos nenustato atsakovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, iÅ¡skyrus, jei jie patys raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuotais nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

Ä®vertinus ŽIV infekcijos plitimo kelius (kraujas ir / ar lytiniai santykiai), nuo infekuoto asmens ŽIV apsikrėsti kasdieninių buitinių kontaktų metu nėra pavojaus, todėl pagrįstai atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo reikalingos ypatingus saugumo priemonės. PareiÅ¡kėjas neteigė, kad jo nurodyti infekuotieji ŽIV asmenys elgėsi kaip nors neatsargiai, todėl iÅ¡kilo realus pavojus ir pareiÅ¡kėjui užsikrėsti ŽIV. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių esamų pasekmių (pateikta ligos istorija paneigia galimÄ pareiÅ¡kėjo infekavimÄ Å½IV, b. l. 18–46), o galimos pasekmės (nuteistųjų santykiai) paremtos tik pareiÅ¡kėjo samprotavimais.

LAVL neturėjo pareigos informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie asmenis, infekuotus ŽIV, nes pažeistų asmens duomenų teisinę apsaugÄ , kadangi tai yra duomenys, susiję su asmens sveikata. Taip pat nepagrįstai pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad LAVL privalėjo jį perkelti į kitÄ palatÄ , kurioje nėra infekuotųjų ŽIV, vien pagal jo praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiomis kitomis užkrečiamomis ligomis sirgo kiti asmenys, buvę su juo palatoje. PareiÅ¡kėjas konkrečiai nurodė žvynelinę, kitokių odos ligų neįvardijo.

Paminėta odos liga nenurodyta minėtame Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi bÅ«ti laikomi pataisos įstaigose izoliuoti nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų, sÄ raÅ¡e. Taigi nenustatyta LAVL neteisėtų veiksmų Å¡iuo klausimu. PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad palata nebuvo valoma. Ä® bylÄ yra pateikta LAVL direktoriaus 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-104 patvirtinta Patalpų valymo procedÅ«ra, kurios 4.1. punkte nustatyta, kad palatas kasdien valo palatiniai sanitarai ir pagalbiniai darbuotojai, valymo inventoriumi ir priemonėmis juos aprÅ«pina pagalbinis darbuotojas, valymo kokybės kontrolę atlieka pagalbinis darbuotojas ir budintis pareigÅ«nas, o pagal 5.1.1.3 punktÄ , palatos valomos du kartus per dienÄ (b. l. 60–65).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl palatos nevalymo pastabÄ pareiÅ¡kė sanitarui, o budintis pareigÅ«nas dėl to pagrasino sankcijomis. Byloje nėra įrodymų ir pareiÅ¡kėjas neteigė prieÅ¡ingai, kad dėl to jis teikė skundÄ LAVL administracijai, Å¡iuo klausimu byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, todėl Å¡iuo metu nustatyti buvus tokius faktus nėra galimybių. PareiÅ¡kėjui į jo klausimÄ , kodėl ligoniai verčiami tvarkyti kameras (b. l. 96), pagrįstai atsakyta vadovaujantis Taisyklių 73.6 punktu, nustatančiu, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) vietÄ (b. l. 92–93).

Taip pat ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tai atitinkamai reiÅ¡kia, kad LAVL palatoje gydomi asmenys privalo palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ palatoje, jos neÅ¡iukÅ¡linti, nes sanitarai palatÄ valo du kartus per dienÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo konstatuoti buvus LAVL neteisėtus veiksmus nurodytu klausimu.PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad buvo priverstas bÅ«ti prirÅ«kytoje palatoje, nors neteigė, kad pats yra nerÅ«kantis.

Lietuvos higienos normos HN:76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. LAVL palata yra bendroji gyvenamoji patalpa, kurioje gydymosi laikotarpiu gyveno pareiškėjas kartu su kitais asmenimis.

Taigi LAVL turi pareigÄ užtikrinti kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. LVAT praktikoje pripažįstama (ABTÄ® 20 straipsnio 3 dalis), kad nerÅ«kančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų) nuostatas bei nerÅ«kančio asmens teisę į sveikatai saugiÄ aplinkÄ . Kita vertus, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas (žr.

LVAT 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad apie draudimÄ rÅ«kyti LAVL patalpose tinkamai informuota (b. l. 88–91). Byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių praneÅ¡imų apie suimtųjų, nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad palatoje asmenys rÅ«ko. PareiÅ¡kėjas teiginių, kad kartu su juo palatoje gydyti asmenys bÅ«tų rÅ«kę ir tai buvo daroma LAVL administracijai žinant ar leidus, nepagrindė įrodymais, nenurodė, kad dėl to skundėsi žodžiu ar raÅ¡tu, nurodydamas konkrečiai visas su rÅ«kymo faktu susijusias aplinkybes: rÅ«kantį asmenį, rÅ«kymo laikÄ , vietÄ ir pan.

Be to, pareiÅ¡kėja nenurodė, kad yra nerÅ«kantis. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo aspektu nenustatyta LAVL neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo ir kitų trÅ«kumų, tačiau jų nekonkretizavo. Pagal į bylÄ pateiktus įrodymus, LAVL administracija yra ėmusis priemonių kenkėjams naikinti (b. l. 66–69). Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos LAVL iÅ¡davė licencijÄ (b. l. 57–58), o Vilniaus visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitiktį teisės aktų reikalavimams, – leidimÄ -higienos pasÄ (b. l. 59).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo iÅ¡vadai esant valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygas, nes nekonstatuota LAVL neteisėtų veiksmų: nenustatyta, kad LAVL pažeidė kokius nors teisės aktų reikalavimus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.LAVL atsiliepime nurodė, kad palatos, kurioje buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, plotas yra 15,45 kv. m, palatoje yra 8 lovos.

LAVL negali pateikti duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių, nes tokios statistikos neveda. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kartu su juo palatoje buvo 8 žmonės. Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo buvimo LAVL laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į Taisyklių 111.4 punkte nustatytÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ 5,1 kv. m. Tačiau pats pareiÅ¡kėjas dėl to neteigė, kad patyrė kokių nors nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų ir pan.

Be to LAVL pareiÅ¡kėjas buvo laikomas itin trumpÄ laikÄ â€“ 7 paras, o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo akivaizdu, kad laikomų palatoje asmenų skaičius kito. Nagrinėjamu atveju yra ypač svarbus pareiÅ¡kėjo subjektyvus situacijos vertinimas. Tai, kad, pareiÅ¡kėjas pats nenurodo, dvasinę skriaudÄ patyręs dėl laikymo pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , patvirtina Å¡io pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ . Todėl laikytina, kad dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas nejautė dvasinių iÅ¡gyvenimų.

Atitinkamai, vertintina, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja viena iÅ¡ trijų CK nustatytų bÅ«tinų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , tačiau nėra kitų dviejų sÄ lygų: žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, t. y. pareiÅ¡kėjas dėl to nepatyrė esminių nepatogumų ir kančių.Byloje nenustatyta, kad LAVL bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

LAVL jam buvo taikomas gydymas ir iÅ¡ LAVL jis iÅ¡leistas, konstatavus jo bÅ«klės pagerėjimÄ (b. l. 56).Nenustačius valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ .  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo P. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė