e3590882-3bdb-4c2e-be6d-c668c3ed5fee · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-401-593/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05550-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, Santai Golovkaitei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nuteistajam A.

B., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 51 (penkiasdeÅ¡imt vieno) MGL dydžio, t. y. 2550 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 (trisdeÅ¡imt keturių) MGL dydžio, t. y. 1700 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų eurų) bauda. A. B. paskirtos Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 25 d.; konfiskuotino automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2400 Eur (dviejų tÅ«kstančių keturių Å¡imtų eurų) iÅ¡ieÅ¡kojimas.

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ , nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės 2022 m. kovo 1 d. nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ A. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui – priekabai „Alpen Kreuzer Allure“, vandentiekio tinklams ir paÅ¡arų sandėliui, nuspręsta pratęsti iki baudos sumokėjimo ir turto konfiskavimo įvykdymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo iš A. B. nepriteistos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. vasario 17 d., apie 1.27 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 1.46 val. nustatytas 1,86 promilių (vidutinis) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį. 2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, todėl jis turėtų bÅ«ti pakeistas. Teismas, skirdamas jam baudžiamojo poveikio priemones, neatsižvelgė į jų skyrimo tikslingumÄ , neįvertino teisingo sprendimo priėmimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visumos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ ir ne iÅ¡orinę vykdomo teisingumo regimybę, bet bÅ«tent teisingo sprendimo priėmimÄ . Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Teismas, spręsdamas klausimÄ skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemones, taip pat kokiam terminui, turėtų individualiai įvertinti kaltininko asmenybę, kaltės formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimÄ ir kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas Å¡ių principų nesilaikė ir paskyrė baudžiamojo poveikio priemones, nesilaikydamas įstatymo nurodytų reikalavimų.? 2.2. Nuteistasis pažymi, kad serga sunkiomis ligomis, jo darbingumas tik 45 procentai.

Jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Jam reguliariai, kas kelis mėnesius, skiriamos reabilitacinės procedÅ«ros, kurios atliekamos (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, į kuriÄ iki Å¡iol jis vykdavo automobiliu. Netekus specialiosios teisės vairuoti, jam kils didelės problemos, norint pasiekti gydymo įstaigÄ . Jam sunku judėti, todėl vykti visuomeniniu transportu bÅ«tų labai sudėtinga. Be to, jis gauna labai maÅ¾Ä nedarbingumo iÅ¡mokÄ , todėl naudotis taksi paslaugomis taip pat negalės. Nesant sÄ lygų naudotis automobiliu, medicininės procedÅ«ros jam taps nepasiekiamos, atsiranda grėsmė jam tapti visiÅ¡kai neįgaliu.

Taigi, dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę jis gali patirti neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui pasekmes, kas jį socialiai visiÅ¡kai sugniuždys. 2.3. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad jo veiksmai nekėlė visuomenei didelio pavojaus. Jis pavažiavo vos kelis žingsnius automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, norėdamas perstatyti automobilį į kitÄ vietÄ , nes pamatė, jog sugrįžta automobilis, kuris pastoviai stovi toje vietoje. Buvo vėlus laikas, jokių žmonių aplinkui nebuvo, todėl jis pavojaus nesukėlė, taip pat nesugadino jokios transporto priemonės. Nors apylinkės teisme jis nurodė, jog gauna labai maÅ¾Ä nedarbingumo iÅ¡mokÄ , t. y. 120 Eur, tačiau teismas nusprendė iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti visÄ automobilio, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo, vertę, t. y. 2 400 Eur.

Visos automobilio vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas yra akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Visos priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas jam bÅ«tų nepakeliama finansinė naÅ¡ta, todėl praÅ¡o sumažinti Å¡iÄ sumÄ , atsižvelgiant į jo sunkiÄ materialinę padėtį.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Apeliaciniame skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina apeliacinio skundo ribose.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už vairavimÄ kelių transporto priemonės – automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant apsvaigus nuo alkoholio, kai mažiausia etilo alkoholio koncentracija kraujyje nustatyta 1,86 promilių. Taigi, minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė.

6. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ . Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

7. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iÅ¡ nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtÄ taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to bÅ«tų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

8. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ , kelių transporto priemonės vairavimÄ arba praktinio vairavimo mokymÄ , apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamÄ jÄ atsakomybę; už Å¡iÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriama bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Å ioje byloje nuteistojo A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotas automobilis „Toyota Prius“ atitinka pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytus konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis), o kadangi jis nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltininkui, o I. P. (1 t., b. l. 76) (transporto priemonės valdytojas pagal savininkės įgaliojimÄ â€“ A. Å .) (ginčo dėl to nėra), todėl pagrįstai taikytos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainÄ .

Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduodamas turtas (kuriÄ mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kuriÄ galėtų bÅ«ti įsigytas (parduotas) analogiÅ¡kas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , kuriÄ už analogiÅ¡kÄ automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamÄ kainÄ yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

10. Byloje esanti VšĮ „E.“ pažyma (1 t., b. l.

79) patvirtina, kad lengvojo automobilio „Toyota Prius“, 2004 m., hibridas, hečbekas, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2400 Eur su PVM. BÅ«tent Å¡iÄ sumÄ pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis neginčijo Å¡ios vertės nustatymo pagrįstumo, taip pat nepateikė jokių duomenų (pavyzdžiui, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis), kurie patvirtintų mažesnę minėto automobilio vertę.

Bylos medžiagoje nėra duomenų ir apie tai, kad iki nusikaltimo padarymo transporto priemonė „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tų turėjusi rimtų techninių gedimų, dėl kurių jos eksploatacija bÅ«tų sudėtingesnė, o vidutinė rinkos vertė – mažesnė. PrieÅ¡ingai, automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, su juo A. B. dirbo pavėžėju. Nors konfiskuotino turto vertė nėra didelė, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nuteistojo sunkiÄ materialinę padėtį bei prastÄ sveikatos bÅ«klę, Å¡iÄ sumÄ tikslinga mažinti.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. yra tik iš dalies darbingas, jo netektas darbingumas sudaro 55 procentus (2 t., b. l. 89), dėl ko jis negali dirbti darbo, susijusio su didesnių svorių kilnojimu, priverstiniu liemens lenkimu, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių ir kt. (2 t., b. l. 90). Apeliantui diagnozuotos šios ligos: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64). A. B. yra reguliariai stebimas kardiologo, neurologo, jam skiriamas medikamentinis, reabilitacinis gydymas.

12. Nuteistasis gyvena kartu su savo motina O. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (2 t., b. l. 72), pagalbos priemonių poreikis kasdienėje veikloje nustatytas neterminuotai (2 t., b. l. 86). A. B. gauna 136,61 Eur netekto darbingumo pensijÄ ir 32 Eur vieniÅ¡o asmens iÅ¡mokÄ (2 t., b. l. 69–70), tačiau turi iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ P. B., gim. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi tarp ieÅ¡kovės A. B. ir atsakovo A.

B. buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas įpareigotas teikti nepilnametės dukros iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kiekvienÄ mėnesį po 200 Eur nuo 2022 m. birželio 1 d. iki dukters pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (2 t., b. l. 65–68). Duomenų, kad apeliantas turėtų savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito vertingo turto, santaupų, bylos medžiagoje nėra.

Daroma išvada, kad A. B. materialinė padėtis iš tiesų yra sunki, juo labiau, kad jis turi išlaikytinių, taip pat dalį pajamų dėl prastos sveikatos turi skirti vaistams.

13. Pažymėtina, jog konfiskuotino turto vertės klausimas turi bÅ«ti vertinamas kompleksiÅ¡kai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebÅ«tų nepakeliama finansinė naÅ¡ta nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.

Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktika, iÅ¡aiÅ¡kinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra bÅ«tina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ , t. y. turi bÅ«ti iÅ¡laikytas pagrįstas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebÅ«tų užkrauta individuali ir pernelyg didelė naÅ¡ta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.).

Esant Å¡ioje nutartyje aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ A. B. iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotino turto vertė turi bÅ«ti mažinama iki 1000 Eur.

14. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma neskirti nuteistajam draudimo naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieniems metams. Motyvuodamas šį praÅ¡ymÄ , apeliantas pažymi, kad serga sunkiomis ligomis, jo darbingumas tik 45 procentai, netekus specialiosios teisės vairuoti, jam kils didelės problemos, norint pasiekti gydymo įstaigÄ . Jam sunku judėti, todėl vykti visuomeniniu transportu bÅ«tų labai sudėtinga.

15. Apygardos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vienÄ ar kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Tai paliekama teismo diskrecijai.

16. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iÅ¡ aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė.

Tai reiÅ¡kia, kad bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju A. B. Kelių eismo taisykles pažeidė itin Å¡iurkščiai, jam nustatytas neblaivumo laipsnis (pirmu pÅ«timu – 2,08 promilių, antru pÅ«timu – 1,86 promilių) daugiau nei keturis kartus virÅ¡ija leistinÄ ribÄ (0,40 promilės), be to, į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams nuteistasis aiÅ¡kino, kad niekur nevažiavo, alkoholį vartojo iÅ¡ vakaro, o automobilyje žiÅ«rėjo DVD, nors liudytoja I.

D. tiesiogiai matė, kaip jis manevravo namo kieme, kol galiausiai atsitrenkė į metalinę tvorÄ (1 t., b. l. 88). Vėliau apklausos metu A. B. iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę ir aiÅ¡kino, kad alkoholio daug nevartojo, iÅ¡gėrė apie 200 g, tačiau galėjo suveikti ir vartoti vaistai, įvykio metu jis tik norėjo perstatyti automobilį į kitÄ vietÄ , ketinimų kažkur važiuoti neturėjo (1 t., b. l. 125). Pirmosios instancijos teisme apeliantas kaltę pilnai pripažino ir nebesistengė sumažinti savo atsakomybės. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, viso proceso metu jis nebuvo nei nuoseklus, nei nuoÅ¡irdus, o savo kaltę pilnai pripažino tik surinkus kitus jo kaltę pagrindžiančius įrodymus.

17. Aplinkybę, jog apeliantas nėra drausmingas bei pavyzdingas vairuotojas, patvirtina ir Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus (1 t., b. l. 148–161). Å io iÅ¡raÅ¡o duomenimis A. B. ne kartÄ baustas už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , neapdraustos transporto priemonės vairavimÄ , kitus pažeidimus. Todėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienų metų terminui yra proporcinga ir ne per griežta poveikio priemonė.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir apelianto netektas darbingumo lygis bei jam diagnozuotos ligos (2 t., b. l. 20–21), kurios yra lėtinės, duomenų apie jų paÅ«mėjimÄ nėra. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad A. B. gyvena ne kaimo vietovėje, o (duomenys neskelbtini) mieste, kur yra gerai iÅ¡vystytas vieÅ¡asis transportas. Duomenų, kad pastaruoju nuteistajam naudotis bÅ«tų per sunku, bylos medžiagoje nėra. Be to, apeliantas visada gali kreiptis pagalbos į artimuosius (turi du pilnamečius vaikus).

18. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ne visos baudžiamojo poveikio priemonės A. B. buvo individualizuotos tinkamai, todėl apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ Nr. APD-2022-06501, patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. B., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ pateiktos pažymos turinio matyti, kad advokatė Rasa Kalkauskienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbÄ A. B. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 220 Eur (2 t., b. l. 42). Nuteistojo A.

B. apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, jo materialinė padėtis nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat realizuoti apeliacijos teisę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti. Konfiskuotino automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ sumažinti iki 1000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų). KitÄ 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtų išlaidų iš nuteistojo A. B. nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė Daiva Jankauskienė Arūnas Paštuolis