e3590603-ffe2-4e13-8a32-87b6d7f83cff · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Saulėnas             Civilinė byla Nr. 2A-948-622/2012Teisėjas V. Paulikas             Procesinio sprendimo kategorija              22.3.2; 121.21      (S)                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. liepos 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo T.

I. (T. I.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. I. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Afalitos laivų menedžmentas“, V. P., S. P., V. F., N. F., trečiajam asmeniui VÄ® Registrų centrui dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų ir įstatų pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais 2006-03-24 ir 2009-01-15 dienos UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus; 2006-04-20 ir 2009-01-22 UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ įstatus, įpareigojant VÄ® Registrų centrÄ iÅ¡registruoti Å¡iuos negaliojančius dokumentus.

Nurodė, kad 2005-10-18 ieÅ¡kovas akcijų pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 50 proc. (500 vnt.) paprastųjų vardinių UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcijų iÅ¡ verslo partnerių V. P. ir V. F.. 2009 m. liepos mėnesį dėl pablogėjusios situacijos finansų rinkoje ir paaÅ¡trėjusių nesutarimų dėl turto valdymo ieÅ¡kovas savo verslo partneriams pasiÅ«lė pasidalyti visÄ bendrovių valdomÄ turtÄ ir dirbti kiekvienam atskirai, kiekvienam priimant sprendimus savo nuožiÅ«ra.

Vietoje atsakymo iÅ¡ ieÅ¡kovo kabineto pradėjo dingti dokumentai, atÅ¡aukti praėjimo kontrolės kortelių ir signalizacijos sistemų kodai. 2010-04-16 ieÅ¡kovas kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ ir sužinojo, kad bendrovės vadovas V. P. neinformavo VÄ® Registrų centro, apie tai, kad 2005 m. ieÅ¡kovas įsigijo 50 proc. UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcijų bei pateikė suklastotus akcininkų susirinkimo protokolus ir akcininkų sÄ raÅ¡us, pateikti kiti dokumentai, pasiraÅ¡yti tik dviejų akcininkų V.

P. ir V. F., ieÅ¡kovas teigia, kad jis nebuvo informuotas apie ketinimÄ pakeisti įstatus. Ä®registravę suklastotus dokumentus dabar įmonės vadovas be ieÅ¡kovo sutikimo gali priimti neteisėtus sprendimus, parduoti visÄ didelės vertės valdomÄ bendrovės turtÄ ir tokiu bÅ«du sumažinti ieÅ¡kovui priklausančių akcijų vertę.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-04 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė atsakovams UAB „Afalitos laivų menedžmentas“, V. P., S. P., V.

F., N. F. iÅ¡ ieÅ¡kovo T. I. po 1.312,85 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad ieÅ¡kovas reikalauja pripažinti negaliojančiais atsakovės UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus, tačiau nepraÅ¡o pripažinti jame priimtus sprendimus negaliojančiais. Nurodė, kad nei UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ įstatai, nei LR akcinių bendrovių įstatymas, nei LR civilinio kodekso normos nenumato akcininko teisės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl protokolo pripažinimo negaliojančiu ar dėl protokolo nuginčijimo.

Teismas konstatavo, kad reikalavimÄ ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praleidęs Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintÄ sutrumpintÄ 30 dienų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl esant atsakovo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovo reikalavimus pripažinti negaliojančiais     2006-03-24 ir 2009-01-15 UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus; 2006-04-20 ir 2009-01-22 UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ įstatus atmetė kaip pareikÅ¡tus praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teismas pažymėjo, kad net ir netaikant ieÅ¡kinio senaties termino, ieÅ¡kovo pateiktas ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatoriai buvo V. P. ir V. F., kurie pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turi visuotinių akcininkų susirinkimo iniciatyvos teisę, nes kartu turi 100 proc. visų balsų, todėl 2006-04-20 ir 2009-01-22 UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ priimti įstatai buvo teisėti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas pakankamai atidus, apdairus ir rÅ«pestingas, galėjo protingai numatyti, kad ilgÄ laikÄ nedalyvaudamas įmonės veikloje nėra Å¡ios įmonės akcininkas, todėl, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, net ir esant byloje pateiktoms 2005 metais pasiraÅ¡ytoms akcijų pirkimo-pardavimo sutartims, kuriuose ieÅ¡kovas neva įgyja atsakovės UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcijas, Å¡ie įrodymai, lyginant su kitų byloje esančių įrodymų visuma, negali bÅ«ti laikomi esminiais.

Nurodė, kad atmetus ieÅ¡kovo reikalavimus dėl akcininkų priimtų sprendimų ir įstatų pripažinimo negaliojančiais, atmestini ir iÅ¡vestiniai ieÅ¡kovo reikalavimai dėl UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ vadovo įpareigojimo iÅ¡duoti ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ bendrovės vertybinių popierių sÄ skaitos su įraÅ¡ytais duomenimis apie jį, kaip 50 procentų akcijų savininkÄ , bei reikalavimas įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ iÅ¡registruoti negaliojančius dokumentus.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas T.

I. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-04 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti arba bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Taip pat praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nevertino byloje esančių įrodymų. Teigia, kad ieÅ¡kinį dėl įstatų pripažinimo negaliojančiais akcininkas gali pateikti per 10 metų nuo sužinojimo apie sandorio egzistavimÄ momento, todėl mano, kad Å¡iuo atveju senaties terminas nebuvo praleistas.

Teigia, kad atsakovai raÅ¡tu nebuvo pareiÅ¡kę praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį, toks praÅ¡ymas buvo pareikÅ¡tas tik per baigiamÄ sias kalbas, jis neturėjo galimybės pasiruoÅ¡ti atsikirtimo į praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teigia, kad pasinaudodamas replikos teise nurodė aplinkybes, dėl kurių mano, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Mano, kad teismas pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Teigia, kad teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas, jog jis ilgÄ laikÄ nedalyvavo bendrovės veikloje, nes jis dalyvavo visuose bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Teigia, kad visi oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad jis turi 50 procentų bendrovės akcijų. Teigia, kad kol akcijų pirkimo-pardavimo sutartis įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinta negaliojančia, ji yra galiojanti ir laikoma tinkamu raÅ¡ytiniu įrodymu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netaikė materialiosios teisės normų, kurios turėjo bÅ«ti taikomos Å¡ioje byloje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia norma vadovaudamasis daro iÅ¡vadÄ , kad jo reikalavimas dėl UAB “Afalitos laivų menedžmentas” vadovo įpareigojimo iÅ¡duoti iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ bendrovės vertybinių popierių sÄ skaitos su įraÅ¡ytais duomenimis apie ieÅ¡kovÄ yra iÅ¡vestinis reikalavimas.

Teigia, kad Å¡ioje dalyje teismo sprendimas yra be motyvų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normos pažeidimus, kurie vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 bei 7 punktais pripažįstami absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai UAB „Afalitos laivų menedžmentas“, V. P., S. P., V. F., N. F. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 5 dalis suteikė galimybę tik papildomai numatyti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ kaip tam tikrÄ valdymo organo kontrolės formÄ , tačiau tokio pritarimo nenumatymas jokiu bÅ«du Akcinių bendrovių įstatymui neprieÅ¡tarauja ir akcininkių teisių nepažeidžia.

Mano, kad ieškovas savo pažeistas teises turėtų ginti ne ginčydamas akcininkų susitarimo nutarimus dėl įstatų patvirtinimo ar pačius įstatus, o bendrovės vadovo sprendimus dėl laivų perleidimo ir laivų perleidimo sandorius. Teigia, kad ieškovas nebuvo UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcininku ir negalėjo turėti jokių šios įmonės dokumentų. Nurodo, kad nuo 2005-10-18 ieškovas nėra kreipęsis į juo dėl to, kad jo, kaip akcininko, teisės pažeidžiamos.

Ieškovo teiginiai, kad jis dalyvaudavo bendrovės veikloje, akcininkų susirinkimuose iki 2009 m. ir nežinojo apie bendrovės įstatų ir akcininkų pasikeitimus, yra nepagrįsti. Jie teismui išdėstė aplinkybes dėl to, kaip atsirado 2005-10-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, šias aplinkybes pagrindė rašytiniais įrodymais bei praeityje įvykusiais įvykiais. Ieškovas tik po 6 metų pradėjo teigti, kad jis yra UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcininkas. Susitarimas tarp šalių dėl UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcijų pirkimo nebuvo pasiektas.

Atsakovų iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių yra įrodytos 2011-06-28 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu. Teismas, vertindamas įrodymų visumÄ , pagrįstai nelaikė 2005-10-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių kaip įrodymo, kad ieÅ¡kovas buvo UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcininku. Nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų naudojęsis įsigytomis akcijomis ir įgyvendinęs savo, kaip akcininko, teises ir pareigas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė jokių savo reikalavimÄ pagrindžiančių motyvų, taip pat nepaaiÅ¡kino, kodėl Å¡is reikalavimas yra reiÅ¡kiamas ir kaip jis susijęs su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis bei kitais ieÅ¡kinio reikalavimais. Teigia, kad teismas teisingai atmetė ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir netaikydamas ieÅ¡kinio senaties. Nurodo, kad teismas teisingai nurodė ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kovas jo neprašė atnaujinti. Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsižvelgdamas į šį praÅ¡ymÄ , teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas Å¡iuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, todėl byla pagal apelianto skundÄ nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).             Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).             Atmestini apelianto argumentai, kad teismo sprendimas be motyvų ir kad teismas pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ , teisėjų kolegija įvertinusi sprendimo motyvus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų nepasisakęs dėl visų ieÅ¡kinio reikalavimų, taip pat byloje nėra įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 178, 185 straipsniai).

             Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovai V. P., S. P., V. F., N. F. 2005-10-18 pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose nurodyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovų pirko 500 paprastÄ sias vardines akcijas (t. 1, b. l. 8, 9). Atsakovai neigia sutarties sudarymo faktÄ ir nurodo, kad sutartys nebuvo sudarytos, jos buvo visiÅ¡kai formalios, jokie mokėjimai pagal Å¡ias sutartis atlikti nebuvo (t. 1, b. l. 50). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje esančios akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, lyginant jas su kitų byloje esančių įrodymų visuma, negali bÅ«ti laikomos esminiais įrodymais, patvirtinančiais sandorio sudarymÄ .Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v.

UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.).

Taigi pirmiausia yra įtvirtinamas subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo principas, įpareigojant aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, tačiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio ir sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai aiÅ¡kintini, siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010).             IeÅ¡kovas tvirtina, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandoris įvyko, tačiau į bylÄ nepateikė mokėjimų pavedimų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas sumokėjo už akcijas.

Tai, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko ir kad ieškovas nėra UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcininkas, patvirtina ir tos aplinkybės, kad ieškovas daugiau nei 6 metus nesikreipė dėl savo, kaip akcininko, teisių pažeidimo, nereiškė pretenzijų kodėl jis nekviečiamas į akcininkių susirinkimus, nežinojo apie bendrovės įstatų ir akcininkų pasikeitimus. Be to, atsakovai nurodė kitokias akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybes ir jas pagrindė byloje esančiais įrodymais (t. 1, b. l. 49-115).Pažymėtina, kad byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus.

Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).             Taigi ieÅ¡kovo elgesys sandorio sudarymo metu ir po jo bei kitų byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad akcijų pirkimo-pardavimo sandorio nebuvo (CPK 185 straipsnis).

Padarius tokiÄ iÅ¡vadÄ , dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pasisakyti nebetikslinga.            Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                              Audrius Saulėnas Kolegijos teisėjai                                                                                                        Bronius Valius                                                                                                                         Albina Pupeikienė