e358bd6d-d459-40c4-9b09-016b5ec79cfc · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas Alvydas Žerlauskas                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-1107-265/2011Teisėja Erinija Kazlauskienė             (Proceso Nr. 2-06-3-14173-2010-0)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 14.7; 121.21; 125.7. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno ir Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovui K.

L., jo atstovui Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sÄ jungos pirmininkui E. Å ., atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ atstovei A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo K. L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. L. ieÅ¡kinį atsakovei Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti atsakovės direktoriaus 2010-09-27 įsakymu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu; pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2010-09-27 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovės 15 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad jis 2009-06-11 buvo iÅ¡rinktas Klaipėdos miesto ir apskrities profsÄ jungos KTKB skyriaus pirmininku. Atsakovė atleido ieÅ¡kovÄ negavusi profesinės sÄ jungos renkamo organo sutikimo. Be to, ieÅ¡kovo veiksmuose nebuvo vieno esminių DK 136 str. 3 d. 2 p. nurodytos drausminės nuobaudos elementų – Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo. Nurodė, kad 2010-08-22 sugedo ieÅ¡kovui priskirtas autobusas. Su sugedusia transporto priemone ieÅ¡kovas negalėjo ir neturėjo teisės dirbti (vežti keleivius), todėl 2010-08-23 raÅ¡tu kreipėsi į atsakovės direktorių, kad jam bÅ«tų skirta tvarkinga transporto priemonė saugiam keleivių vežimui arba kad bÅ«tų suteiktas kitas darbas ar įforminta prastova.

Tačiau atsakovė nedavė kito autobuso ir nesuteikė kito darbo, kurį ieÅ¡kovas galėtų dirbti prastovos laikotarpiu. Prastova įvyko ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, ieÅ¡kovas kiekvienÄ dienÄ atvykdavo į darbÄ Â (bendrovės administracijÄ ) 8 val. ryto ir raÅ¡tu reikalaudavo įforminti prastovÄ arba skirti kitÄ tvarkingÄ autobusÄ , atsakovei buvo pateikti praÅ¡ymai – 2010-08-23, 2010-08-24,  2010-08-25 ir 2010-08-26. Apie tai, kad 2010-08-23 įsakymu Nr. 93 buvo įforminta prastova, ieÅ¡kovas sužinojo 2010-08-25.

Jis suprato, kad prastova buvo suteikta tik 2010-08-23. IeÅ¡kovas 2010-08-26 apie 10.00 val. nuvyko į AB „Klaipėdos kranai“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, pamatė, kad jam priskirtas autobusas stovi stovėjimo aikÅ¡telėje, tai yra kliūčių vykdyti darbo sutartį nėra. TÄ pačiÄ dienÄ apie 14.00 val. ieÅ¡kovas atsakovės direktoriui įteikė praÅ¡ymÄ dėl fakto, kad ieÅ¡kovui priskirtu autobusu 9-tu marÅ¡rutu dirba antros pamainos vairuotojas T. M.. Tai rodė, kad autobusas suremontuotas ir techniÅ¡kai tvarkingas, tačiau apie tai ieÅ¡kovui nebuvo praneÅ¡ta. 2010-08-26 ieÅ¡kovas nevyko dirbti, nes nebuvo pasirengęs darbui, nebuvo pasiėmęs autobuso bilietų pardavimui, pamaina tęsėsi iki 12.00 val.

Nuo nurodyto įvykio dienos atsakovės požiÅ«ris į ieÅ¡kovÄ pasikeitė, nuolat buvo ieÅ¡koma priežasčių, dėl kurių bÅ«tų galima ieÅ¡kovui pateikti pastabų ar papeikimų. Atsakovė 2010-08-31 praneÅ¡imu informavo, kad nuo 2010-09-06 ieÅ¡kovas bus atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (DK 235 str. 2 d. 9 p.). IeÅ¡kovo manymu, griežčiausia nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, buvo paskirta nepagrįstai, ji yra susijusi su nepalankiu atsakovės požiÅ«riu, jos asmeniniu prieÅ¡iÅ¡kumu ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Dėl patirto psichologinio ir moralinio spaudimo iÅ¡ darbdavio pusės ieÅ¡kovas privalėjo lankytis pas gydytojus – psichologus, kurie konstatavo stresinę bÅ«klę, nemigÄ , nerimÄ , baimę bei psichologinį spaudimÄ . Dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, kuriuos patyrė iÅ¡ darbdavio, ieÅ¡kovui padaryta neturtinė žala. Kadangi dėl atleidimo iÅ¡ darbo santykiai su atsakove labai konfliktiÅ¡ki, grÄ Å¾inus ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, todėl pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu nenori bÅ«ti grÄ Å¾intas į darbÄ .Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-03-07 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė – priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo K.

L. atsakovei Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“ 1000,00 Lt ir 9,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė įvykdė savo pareigas esant prastovai, įstatymo nustatyta tvarka 2010-08-23 suteikė ieÅ¡kovui prastovÄ , informuodama apie prastovos sÄ lygas, prastovos pabaigÄ (prastova 2010-08-23, mokama darbo užmokesčio dalis pagal DK 195 str.). Taip pat konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ 2010-08-26 be svarbių priežasčių visÄ darbo pamainÄ , o ieÅ¡kovas neįrodė, jog jo neatvykimo į darbÄ priežastys buvo svarbios.

Kadangi ieÅ¡kovas apie prastovos laikotarpį, prastovos pabaigÄ buvo informuotas (įteikiant įsakymÄ apie prastovÄ ) ir tai suprato, todėl neįrodė aplinkybių, kad pas atsakovÄ buvo susiformavusi darbo tvarka, jog užbaigus autobuso remontÄ , darbuotojai (vairuotojai) buvo informuojami apie autobuso remonto pabaigÄ . Su darbo grafiku ieÅ¡kovas buvo supažindintas, tai yra žinojo, jog jo darbo pamaina yra 2010-08-26 nuo 06.41 val. iki 11.38 val., jam buvo žinoma apie pas atsakovÄ nustatytÄ darbo tvarkÄ , jog darbo pareigas jis turi pradėti vykdyti iÅ¡ AB „Klaipėdos kranai“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, tačiau ieÅ¡kovas 2010-08-26 nuo 06.41 val. iki 11.38 val.

Å¡ia susiformavusia tvarka savo darbo pareigų nevykdė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ visÄ darbo pamainÄ be svarbių priežasčių, tai yra atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra laikomi darbo drausmės pažeidimu. Kadangi ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ , yra pagrindas pripažinti, kad dėl to buvo pažeista pas atsakovę nustatyta darbo tvarka. Teismas nenustatė aplinkybių, jog ieÅ¡kovo neatvykimui į darbÄ galėjo turėti įtakos atsakovės neteisėti veiksmai (ieÅ¡kovas neįrodė, kad pas atsakovę buvo susiformavusi tvarka praneÅ¡ti apie transporto priemonės remonto pabaigÄ ), todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas darbo drausmės pažeidimÄ padarė dėl savo kaltės. Teismo nuomone, atsakovas padarytÄ ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimÄ â€“ neatvykimÄ Ä¯ darbÄ visÄ darbo pamainÄ , pagrįstai kvalifikavo Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu pagal Å¡io pažeidimo pobÅ«dį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kad atsakovė bÅ«tų pažeidusi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ , tai yra DK 240 str., 241 str. ir 238 str. reikalavimus. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nėra profesinės sÄ jungos arba darbo tarybos pirmininkas, todėl Profesinių sÄ jungų įstatymo ir DK numatytos garantijos ieÅ¡kovui netaikytinos skiriant drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, nes atitinkamo organo sutikimas nebuvo reikalingas. Teismo nuomone, taikyta drausminė atsakomybė atitinka padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ .

Netenkinęs ieÅ¡kovo pagrindinio reikalavimo dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo panaikinimo teismas nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo iÅ¡vestinių iÅ¡ Å¡io reikalavimo pareikÅ¡tų reikalavimų, tai yra vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, palÅ«kanų priteisimo.IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo kita sudėtimi.

Nurodo, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, neteisingai aiÅ¡kino ir pritaikė materialines bei procesines teisės normas, kuriomis atsakovė vertino jo darbo pareigas. Teismas nevertino, ar atsakovė pagrįstai taikė jam griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Neatsižvelgta į situacijos specifikÄ , susijusiÄ su tuo, kad ieÅ¡kovui buvo paskelbta prastova, kad jis nuolat nuo 8 val. ateidavo į savo darbo vietÄ ir raÅ¡tu praÅ¡ydavo direktoriaus suteikti jam kitÄ tvarkingÄ transporto priemonę, su kuria galėtų saugiai vežti keleivius, arba įforminti prastovÄ .

Pažymi, kad atsakovės bendrovėje dirba nuo 2007-11-05, drausminių nuobaudų neturėjo, yra profesinės sÄ jungos narys, tačiau darbdavys piktybiÅ¡kai stengėsi sudaryti kliÅ«tis dirbi ir taip atleisti iÅ¡ darbo. Nurodo, kad teismas nevertino pateiktų įrodymų ir priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovas negalėjo vykdyti savo darbo funkcijų 2010 m. rugpjūčio mėn. 23-26 dienomis. Teismas vertino tik atsakovės liudytojų parodymus, o ieÅ¡kovo liudytojo parodymus vertino kritiÅ¡kai.

Neatsižvelgė į ieÅ¡kovo darbo sutarties formuluotę, kad jo darbo sutartis Nr. 357 yra nutraukta nuo 2010-10-27 direktoriaus 2010-08-31 įsakymu Nr. 101, o rėmėsi tik atsakovės direktoriaus 2010-09-27 įsakymu Nr. 107, kuris yra suklastotas atgaline data. Teismo teiginys, kad ieÅ¡kovo darbo vieta yra „Klaipėdos kranai“ aikÅ¡telė ir dėl savo kaltės jis padarė drausmės pažeidimÄ bei pažeidė nustatytÄ atsakovės darbo tvarkÄ , vertintinas kritiÅ¡kai, nes „Klaipėdos kranai“ aikÅ¡telė nėra sulygta darbo vieta nei darbo sutartyje, nei vidaus darbo tvarkos taisyklėse, nei kituose bendrovės lokaliniuose aktuose.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2010-08-26 ieÅ¡kovo veiksmai, pateikiant praÅ¡ymÄ Ä¯forminti Å¡iai dienai prastovÄ , buvo tyčiniai, tačiau sÄ moningai nesirėmė ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais – 2010-08-26 praÅ¡ymu atsakovės direktoriui, jog atvykus 2010-08-26 į administracines patalpas nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ieÅ¡kovui nebuvo suteikta jokia informacija apie susidariusiÄ padėtį bei apie tai, ar autobusas sutvarkytas. Taip pat neatsižvelgta į 2010-08-26 ieÅ¡kovo pakartotinį praÅ¡ymÄ , kurį jis įteikė 14.00 val. dėl informacijos pateikimo ir jame nurodytas aplinkybes.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nenustatyta, jog bÅ«tų neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Vertinti į bylÄ surinktus įrodymus kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Atsakovės teigimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovas niekaip nepagrindė ir nepateikė įrodymų apie tai, kad 2010-08-26 jis neatvyko į darbÄ visÄ darbo pamainÄ dėl svarbių priežasčių. Todėl teismas pagristai konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ 2010-08-26 be svarbiu priežasčių visÄ darbo pamainÄ , o ieÅ¡kovas neįrodė, jog jo neatvykimo į darbÄ priežastys buvo svarbios. Pažymi, kad ieÅ¡kovui nebuvo jokio teisinio pagrindo nevykti į darbÄ visÄ darbo dienÄ 2010-08-26.

IeÅ¡kovui nebuvo pagrindo manyti, kad vienai dienai įforminta prastova pratęsta ilgesniam laikui, nes tai patvirtina pats ieÅ¡kovas savo 2010-08-26 praÅ¡yme atsakovei nurodydamas, kad nuo 2010-08-24 iki 2010-08-26 jam daugiau nebuvo įforminta jokia prastova. IeÅ¡kovas 2010-08-26 pagal darbo grafikÄ turėjo iÅ¡vykti į darbÄ nuo 6.41 val. iki 11.38 val. su pietų pertrauka nuo 9.38 val. iki 10.08 val., tačiau 2010-08-26 pakartotinai visÄ darbo dienÄ neatvyko į darbÄ , kÄ patvirtina 2010-08-26 atsakovės įmonės darbuotojų sudarytas šį faktÄ patvirtinantis aktas. 2010-08-30 pasiaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas kaip svarbias neatvykimo į darbÄ priežastis įvardijo tai, jog atsakovė neinformavo jo dėl jam priskirto autobuso MAN (duomenys neskelbtini) techninės bÅ«klės, tačiau 2010-08-25 ieÅ¡kovas buvo supažindintas su 2010-08-23 įsakymu dėl prastovos skyrimo.

Taigi 2010-08-25 jis sužinojo, kad prastova jam įforminta tik vienai darbo dienai, ir kad autobusas 2010-08-25 jau buvo suremontuotas. Jokie atsakovės veiksmai neleido ieÅ¡kovui teigti, kad prastova tęsiama ar skiriama nauja prastova, taip pat nebuvo jokių objektyvių priežasčių tęsti prastovÄ , nes ieÅ¡kovui priskirtas autobusas buvo suremontuotas 2010-08-23 vakare ir nuo to laiko stovėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. IeÅ¡kovui buvo sudarytos visos sÄ lygos 2010-08-26 atvykti į darbÄ pagal darbo grafikÄ ir vykdyti darbo sutartimi sulygtÄ darbÄ .

IeÅ¡kovas savavaliÅ¡kai be svarbių priežasčių 2010-08-26 neatvykdamas į darbÄ ir dėl to neatlikdamas vairuotojo pareigų padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (DK 234 str.). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nėra profesinės sÄ jungos pirmininkas arba darbo tarybos pirmininkas, todėl jam negalioja įstatymuose darbuotoju atstovams nustatytos garantijos, yra teisėta ir pagrista.Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Apeliantas praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo kita sudėtimi, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti visi reikiami įrodymai ir pagal esančius įrodymus bylÄ galima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl apelianto praÅ¡ymas dėl bylos grÄ Å¾inimo iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui atmestinas.

Apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo taip pat nenagrinėtini ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi teisėjo šališkumo klausimai sprendžiami įstatymo nustatyta specialia procesine tvarka (CPK 68 str., 69 str.).Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dėl žemiau nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl 2011-03-07 priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrįstumoIÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2007-11-05 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 357, kuria Å¡alys susitarė, kad atsakovas nuo 2007-11-06 priima ieÅ¡kovÄ dirbti vairuotoju, atliekant vienkartinių bilietų platinimÄ ir kitÄ papildomÄ darbÄ . 2009-06-11 įvyko Keleivinio transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sÄ jungos skyriaus narių susirinkimas, kuriame nutarta įsteigti Keleivinio transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ profsÄ jungos skyrių, skyriaus pirmininku iÅ¡rinkti ieÅ¡kovÄ .

Atsakovės direktoriaus R. Ž. 2010-08-31 įsakymu Nr. 101 ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (235 str. 2 d. 9 p.) už tai, kad 2010-08-26 neatvyko į darbÄ ir nedirbo pagal savo darbo grafikÄ autobuso vairuotoju visÄ darbo dienÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas nepagrįstai taikė jam griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog darbdavys (atsakovė) teisėtai ir pagrįstai įvertino ieÅ¡kovo veiksmus (neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ )) kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , už kurį skyrė griežčiausiÄ Ä¯statyme numatytÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į situacijos specifikÄ , susijusiÄ su tuo, kad buvo paskelbta prastova, o ieÅ¡kovas nuolat nuo 8 val. ateidavo į savo darbo vietÄ nuo 8 val. ir raÅ¡tu praÅ¡ydavo direktoriaus suteikti jam kitÄ tvarkingÄ transporto priemonę, su kuria jis galėtų saugiai vežti keleivius arba įforminti prastovÄ . Be to, teismas nevertino pateiktų įrodymų ir priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovas negalėjo vykdyti savo darbo funkcijų 2010 m. rugpjūčio mėn. 23-26 dienomis.

DK 136 str. nustato pagrindus darbo sutarčiai nutraukti be įspėjimo, t. y. Å¡io straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas reglamentuojamas DK 235 str. 1 d., pagal kuriÄ Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra toks, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamas tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodytas galimų Å¡iurkščių pažeidimų sÄ raÅ¡as, kurio 9 punkte Å¡iukščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kaip Å¡iurkÅ¡taus kvalifikavimÄ , o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje L.

K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. Užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-125/2008). Sprendžiant klausimÄ , ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie Å¡iurkščių darbo tvarkos pažeidimų, bÅ«tina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje R.

K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iÅ¡ esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimÄ darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,PuÅ¡yno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J.

C. v. IÄ® „MeÅ¡kėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007). Taigi pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Å¡iurkščiu pažeidimu laikytinas nusižengimas, kuris pagal savo pobÅ«dį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v.

KB „Panevėžio kredito unija“, bylos Nr. 3K-3-551/2010). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos aplinkybių nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2010-08-26 pagal darbo grafikÄ turėjo atvykti į darbÄ nuo 6.41 val. iki 11.38 val., su darbo grafiku ieÅ¡kovas supažindintas pasiraÅ¡ytinai 2010-07-21 (b.l. 101, 1 tomas). IeÅ¡kovas savo darbo pareigas pagal darbo grafikÄ turėdavo vykdyti iÅ¡ „AB „Klaipėdos kranai“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kur stovėdavo jam priskirtas autobusas MAN (duomenys neskelbtini) 2010-08-26 8.00 val. ieÅ¡kovas atvyko į atsakovės administracijÄ , pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯statymiÅ¡kai įforminti prastovÄ remiantis DK 195 str., taip pat nurodė, jog nebuvo informuotas apie jam priskirto autobuso techninę bÅ«klę (b.l. 49, 1 tomas). 2010-08-26 apie 10.00 val. ieÅ¡kovas nuvyko į AB „Klaipėdos kranai“ stovėjimo aikÅ¡telę, pamatė, kad jam priskirtas autobusas stovi stovėjimo aikÅ¡telėje, tačiau nevyko dirbti, nes nebuvo pasirengęs darbui, nebuvo pasiėmęs autobuso bilietų pardavimui (b.l. 195, 1 tomas). 2010-08-26 apie 14.00 val. ieÅ¡kovas nuvyko į atsakovo administracijÄ , pateikė praÅ¡ymÄ suteikti jam informacijÄ , kodėl nebuvo tinkamai (raÅ¡tu) informuotas, jog jam priskirtas autobusas MAN (duomenys neskelbtini) yra suremontuotas (b.l. 50, 1 tomas).

IeÅ¡kovas 2010-08-30 paaiÅ¡kinime darbdaviui savo neatvykimo į darbo priežastis nurodo, kad bendrovės administracija sÄ moningai jo neinformavo, jog jam priskirtas autobusas yra tvarkingas ir tinka saugiai vežti keleivius (b.l. 54, 1 tomas). Be to, jis 2010-08-23, 2010-08-24 ir 2010-08-25 raÅ¡tais kreipėsi į atsakovę, kad jam bÅ«tų įforminta prastova darbe. Tame pačiame paaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas pažymėjo, kad 2010-08-26 kartu su Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sÄ jungos pirmininku E. Å . buvo nuvykęs į AB „Klaipėdos kranai“ teritorijÄ , kur nustatė, kad jam priskirtas autobusas yra suremontuotas.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas 2010-08-26 savo darbo pareigų kaip vairuotojo nevykdė, todėl pažeidė darbo drausmę, tačiau nėra pagrindo teigti, kad jis piktybiÅ¡kai pažeidinėjo darbo drausmę, nes 2010-08-26 buvo atvykęs tiek į darbovietės administracijÄ , tiek į savo darbo vietÄ AB „Klaipėdos kranai“ teritorijoje ir siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ dėl jam priskirtos transporto priemonės techninės bÅ«klės. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsakovė 2010-08-23 buvo paskelbusi ieÅ¡kovui prastovÄ dėl jam priskirtos transporto priemonės gedimo, tačiau iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad su atsakovės direktoriaus įsakymu dėl prastovos skyrimo ieÅ¡kovas buvo supažindintas tik 2010-08-25 (b.l. 51), nors ieÅ¡kovas jau 2010-08-23 praÅ¡ymu prašė įforminti prastovÄ .

Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas 2010-08-24, 2010-08-25 ir 2010-08-26 raÅ¡tais kreipėsi į atsakovę dėl prastovos įforminimo ar situacijos dėl sugedusios transporto priemonės iÅ¡siaiÅ¡kinimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų raÅ¡tu atsakiusi į Å¡iuos darbuotojo praÅ¡ymus. Pažymėtina, kad darbdavys yra stipresnioji darbo teisinių santykių Å¡alis ir jo nurodymai darbuotojui privalo bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, maksimaliai apibrėžti ir labai tikslÅ«s. Taigi atsižvelgiant į darbuotojo aktyvius veiksmus siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ dėl transporto priemonės gedimo ir galimybės jam vykdyti savo darbo funkcijas bei į tai, kad darbdavys aiÅ¡kiai darbuotojui nenurodė, jog transporto priemonė 2010-08-26 buvo techniÅ¡kai tvarkinga ir jis turi vykdyti savo darbo funkcijas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas 2010-08-26 savo darbo pareigų kaip vairuotojo nevykdė dėl pateisinamų priežasčių.

Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kad ieškovas, 2010-08-26 nevykdamas savo darbo pareigų, sukūrė neigiamų padarinių atsakovės bendrovei ar dėl šio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės buvo pažeisti. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2010-08-26 ieškovui priskirtas darbo funkcijas atliko kitas vairuotojas, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo iš esmės pažeistas atsakovės veiklos procesas. Vadovaudamasi nurodytais motyvais bei atsižvelgdama į minėtas reikšmingas vertintinas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo veiksmai nepagrįstai buvo vertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, todėl npagrįstai buvo taikytas DK 235 str. 2 d. 9 p. Šiuo atveju ieškovo veiksmai gali būti vertinami tik kaip darbo pareigų pažeidimas, nesudarantis savarankiško pagrindo darbo sutarčiai nutraukti.

Atsižvelgiant į tai, Å¡alių sudarytos darbo sutarties nutraukimas (atsakovės 2010-08-31 įsakymas Nr. 101 dėl K. L. atleidimo iÅ¡ darbo) pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pripažintinas neteisėtu. Konstatavus, kad atsakovė neteisėtai atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui negrÄ Å¾inti į darbÄ , yra faktinis ir teisinis pagrindas ginti ieÅ¡kovo teises DK 297 str. 4 d. numatytu bÅ«du, todėl konstatuotina, kad atsakovės ir ieÅ¡kovo sudaryta darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos – 2011-10-27), ieÅ¡kovui priteistina iÅ¡eitinė iÅ¡moka, numatyta DK 140 str. 1 d.

IÅ¡ byloje pateiktos atsakovės darbuotojo darbo užmokesčio pažymos nustatyta, kad ieÅ¡kovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 580,48 Lt (b.l. 81, tomas 1), todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina DK 140 str. 1 d. 2 p. numatyta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka – 1160,96 Lt (DK 297 str. 4 d.). Pagal DK 297 str. 4 d. ieÅ¡kovui taip pat turėtų bÅ«ti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Tačiau teismas įvertina ilgÄ bylos nagrinėjimo laikÄ , atsižvelgia į protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei į tai, jog darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog priteistinas Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , t.y. 3482,88 Lt, bus pakankamas (DK 35 str., 297 str. 4 d.). Dėl neturtinės žalos atlyginimoIeÅ¡kovas nurodo, kad dėl atsakovės nepagrįstai jam paskirtos nuobaudos jis patyrė psichologinį ir moralinį spaudimÄ , privalėjo lankytis pas gydytojus – psichologus, kurie konstatavo stresinę bÅ«klę, nemigÄ , nerimÄ , baimę.

Teigia, kad jam buvo patirta moralinė žala, kuriÄ jis įvertina 15 000 Lt.DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindai yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimu atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimu į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį yra reikÅ¡mingos darbo santykius apibÅ«dinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo nuo 2007-11-06, t. y. nepilnus 3 metus iki jo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.

Nenustatyta, kad atleidžiant darbuotojÄ jam bÅ«tų padaryta turtinė žala (neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ar pan.). Be to, kartu su ieÅ¡kiniu pateikti ieÅ¡kovo siuntimai tirtis, konsultuotis ir gydytis bei iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų nepatvirtina, kad ieÅ¡kovo nurodomÄ susirgimÄ galėjo sukelti neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo faktas. Siuntimas psichologo konsultacijai ieÅ¡kovui iÅ¡duotas 2010-08-30, t.y. dar iki atsakovės 2010-08-31 įsakymo atleisti ieÅ¡kovÄ priėmimo, ieÅ¡kovo informavimo apie atleidimÄ (2010-09-03) ir ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo (2010-09-27).

Taip pat ieÅ¡kovo siuntimas psichologo konsultacijai ir jo lankymasis 2010-09-03 VÅ¡Ä® Klaipėdos Psichikos sveikatos centre dar nepatvirtina, kad ieÅ¡kovui buvo diagnozuota atleidimo iÅ¡ darbo sÄ lygota depresija ar kitoks psichikos sveikatos sutrikimas ir ieÅ¡kovas buvo gydomas. Taigi ieÅ¡kovas neįrodė, kad dėl atleidimo iÅ¡ darbo jis patyrė neturtinę žalÄ , o pripažinimu jo atleidimÄ iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tÄ neteisėtu darbuotojui padaryta skriauda atlyginta teisingai ir atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Pripažintina, kad darbo sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, nutraukimas (atsakovės 2010-08-31 įsakymas Nr. 101 dėl K.

L. atleidimo iÅ¡ darbo) pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. yra neteisėtas; nustatytina, kad darbo sutartis yra nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (2011-10-27); iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 1160,96 Lt iÅ¡eitinė iÅ¡moka bei 3482,88 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ; kiti ieÅ¡kinio reiklaavimai atmestini .Kadangi iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo reikalavimai patenkinti, todėl remiantis CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 4 d., 96 str. 1 d., iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistina 278 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir tiek pat už apeliacinį skundÄ (viso – 556 Lt).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo K. L. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ ir ieÅ¡kovo K. L. sudarytos darbo sutarties nutraukimÄ (atsakovės 2010-08-31 įsakymas Nr. 101 dėl K. L. atleidimo iÅ¡ darbo) DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu neteisėtu.Nustatyti, kad darbo sutartis yra nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisijimo dienos (2011-10-27) bei priteisti ieÅ¡kovui K.

L. iÅ¡ atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ 1160,96 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei 3482,88 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ 556 Lt žyminio mokesčio, pervedant Å¡ias lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Swedbank, AB, nurodant įmokos kodÄ 5660. Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                Alvydas Žerlauskas  Kolegijos teisėjai                                                                                                                    Audrius Saulėnas                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Bronius Valius Â