Legislator Case Law & Legislation
e3545224-91d3-415b-ab7c-35ab9a4d7e7e AI generated

Court partially allowed claim to remove servitude obstacles and reject counterclaim on rights violation.

Case Number e3545224-91d3-415b-ab7c-35ab9a4d7e7e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially granted the plaintiff's amended request to remove physical obstacles blocking a road easement and rejected the counterclaim regarding rights violations. While the court ordered defendants to clear fences, gates, and holes, it dismissed the separate claim for damages and the counterclaim. This decision was based on the specific evidence proving the physical impediments but lacking sufficient proof for the alleged rights infringement or damages.

Legislator headnote

AI generated

LR CPK 259, 263-268, 270 str.; The court may partially grant a claim when specific requests are substantiated by evidence while others are not, and reject a counterclaim if the plaintiff fails to prove the alleged rights violation or damages.

Keywords

AI generated
road easement servitude physical obstacles removal partial claim grant counterclaim rejection property rights violation

Cited Legislation

AI generated
LR CPK 259 str.
LR CPK 263-268 str.
LR CPK 270 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-117-494/2022 Teisminio proceso 2-52-3-03580-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.4.4.1;2.6.10.1; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.2.6.5. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei, Danutei Pleskūnaitei, dalyvaujant ieškovui K. M., jo atstovams advokatui Donatui Petrauskui, advokato padėjėjui Pauliui Žukauskui, atsakovams UAB „Deirita“ atstovei direktorei Ritai Barišauskienei, E. D., atsakovų atstovei advokato padėjėjai Marijai Stonytei Dargužienei, tretiesiems asmenims A.

K., A. K., trečiųjų asmenų atstovams Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Eglei Mačionienei, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui Slavomir Moroz, vieÅ¡ame teismo posėdyje nuotolinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams „Gyvenamųjų namų bendrijai „Bendorių kelias“, UAB „Deirita“, E. D., I. L., R. L. dėl pažeistų teisių gynimo, patirtų nuostolių atlyginimo ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl kelio servitutų pripažinimo pasibaigusiais, tretieji asmenys A.

K., A. K., A. S., A. J., A. Č., A. V. M. Jr, A. K., A. J., A. G., A. K., A. V., A. J., A. K., A. K., B. L., D. M., E. J., E. S., E. A., E. K., E. M., E. P., E. L. Ž., G. M., G. M., G. K., I. R. G., I. S., J. D., J. Z., J. M., K. G., L. Ž., M. A., M. V., N. Z., N. K., R. Ž. Č., R. K., R. M., R. G., R. B., R. D., R. D., S. K., S. B. Č., T. J., V. K., V. M., V. Z., V. M., V. P., V. J., Ž. K., Ž. D., Ž. Z., Ž. Č., Ž. V. ir kt., ir n u s t a t ė:

1. Ieškovas K. M. patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovų AB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. 9 800 (devynis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) Ieškovų patirtų nuostolių; nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus:

i) įpareigoti atsakovus E. D. (gim. (duomenys neskelbtinmi)), I. L. ((duomenys neskelbtinmi)) ir R. L. ((duomenys neskelbtinmi)), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtinmi) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtinmi), kadastro ir kadastro vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtinmi)), bendrasavininkus paÅ¡alinti tarnaujančio kelio servituto (servituto kodas (duomenys neskelbtinmi), servituto plotas 344 m2) kliÅ«tis: tvorÄ (nuo koordinatės (duomenys neskelbtinmi) iki (duomenys neskelbtinmi)), smėlio dėžę (koordinatės (duomenys neskelbtinmi)), žvyro sÄ vartÄ (koordinatės (duomenys neskelbtinmi)) ir iÅ¡kastÄ duobę (koordinatės (duomenys neskelbtinmi)), ir netrukdyti Å¡iuo servitutu naudotis IeÅ¡kovui; ii) įpareigoti atsakovę Gyvenamųjų namų bendrijÄ â€žBendorių kelias“ (juridinio asmens kodas 305478911) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtinmi). (tikslus adresas žemės sklypui nesuteiktas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtinmi), kadastro ir kadastro vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtinmi)), savininkę paÅ¡alinti tarnaujančio kelio servituto (servituto plotas 181 m2) kliÅ«tį - kelio užkardÄ (koordinatės nuo (duomenys neskelbtinmi) iki (duomenys neskelbtinmi)), ir netrukdyti Å¡iuo servitutu naudotis IeÅ¡kovui; priteisti iÅ¡ atsakovų E. D. (gim. (duomenys neskelbtinmi)), I.

L. ((duomenys neskelbtinmi)), R. L., UAB „Deirita“ (juridinio asmens kodas 304097028) ir Gyvenamųjų namų bendrijos „Bendorių kelias“ (juridinio asmens kodas 305478911) ieÅ¡kovo K. M. naudai visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 1.1. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakovų atstovė Marija Stonytė-Dargužienė į bylÄ pateikė duomenis, kad atsakovei UAB „Deirita“ nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtinmi), kadastro Nr. (duomenys neskelbtinmi)), esantis (duomenys neskelbtinmi), už 10 eurų dydžio dydžio sumÄ yra perleistas Gyvenamųjų namų bendrijai „Bendorių kelias“ (aut. pastaba:

Å¡iame žemės sklype administraciniu teisės aktu yra nustatytas tarnaujantis servitutas, tačiau nustatytu servitutu neįmanoma naudotis, nes žemės sklype yra neteisėtai įrengta kelio užkarda). IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtinmi), kadastro Nr. (duomenys neskelbtinmi)), esantis (duomenys neskelbtinmi) (toliau tekste - Žemės sklypas) (Priedas Nr. 1). Atsakovei UAB „Deirita“ nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtinmi), kadastro Nr. (duomenys neskelbtinmi)), esantis (duomenys neskelbtinmi), kuris 2021 m. rugpjūčio 2 d. už simbolinę kainÄ buvo perleistas naujam atsakovui Gyvenamųjų namų bendrijai „Bendorių kelias“ (aut. pastaba:

šiame žemės sklype yra nustatytas tarnaujantis kelio servitutas - plotas 181 m2, tačiau jis neteisėtai užtvertas kelio užkarda) (Priedas Nr. 2). Tuo tarpu, atsakovams E. D., I. L. ir R. L. priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtinmi), kadastro Nr. (duomenys neskelbtinmi)), esantis (duomenys neskelbtinmi) (aut. pastaba: šiame žemės sklype yra nustatytas tarnaujantis kelio servitutas - plotas 344 m2, tačiau jis užtvertas kelio kliūtimis) (Priedas Nr. 3). 1.2.Dar 2007 m. spalio 12 d., t. y. prieš atsakovams tampant minėtų žemės sklypų savininkais, buvo gautas kvartalo kelio statybų leidimas (Priedas Nr. 4), kurio pagrindu kvartalo kelias buvo nutiestas per dabar atsakovams E. D., I.

L., R. L., Gyvenamųjų namų bendrijai „Bendorių kelias“ (aut. pastaba: buvusi žemės sklypo savininkė UAB „Deirita“) ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus. 2008 m. balandžio 7 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtinmi) patekimui iÅ¡ vietinės reikÅ¡mės (duomenys neskelbtini) kelio į Žemės sklypÄ (vieÅ¡pataujantis daiktas) buvo nustatytas kelio servitutas per aukščiau minimus atsakovams ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus (tarnaujantys daiktai) (Priedas Nr. 5).

Å ioje vietoje svarbu pažymėti, kad kelio statybos leidimas buvo derintas bÅ«tent IeÅ¡kovo vardu, todėl apie viso kvartalo keliÄ ir nustatytus servitutus puikiai žinojo atsakovai, kurie suprasdami, kad yra nustatyti tarnaujantys servitutai, įsigijo minėtus žemės sklypus. 1.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas - tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Pažymėtina, kad atsakovai UAB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L., nepaisydami teisėtai nustatyto kelio servituto, savavaliÅ¡kai sumontavo kelio kliÅ«tis ir neturėdami jokio teisinio pagrindo IeÅ¡kovui bei kitiems asmenims draudė ir draudžia naudotis nustatytu kelio servitutu. Svarbu pažymėti, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. IeÅ¡kovas kreipėsi ir į Gyvenamųjų namų bendrijÄ â€žBendorių kelias“ su praÅ¡ymu paÅ¡alinti neteisėtai įrengtÄ servitutinio kelio kliÅ«tį - kelio užkardÄ . 2021 m. rugpjūčio 19 d.

Gyvenamųjų namų bendrija „Bendorių kelias“ IeÅ¡kovui atsiuntė atsakymÄ : „Laba diena, p. K., atsakydami į JÅ«sų 2021-08-08 d. 18:16 val. paklausimÄ el. paÅ¡tu, informuojame, jog bendrija "Bendorių kelias" (toliau - Bendrija) nesvarstė kelio užtvaro paÅ¡alinimo galimybės, nes Å¡is užtvaras užkardo paÅ¡alinių asmenų patekimÄ Ä¯ uždarÄ bendrijos teritorijÄ . Tokį klausimÄ reikėtų teisės aktų numatyta tvarka svarstyti Bendrijos susirinkime, suÅ¡auktame taip pat pagal įstatymo numatytus terminus, tačiau kol kas, manome, tokios bÅ«tinybės nėra.

Atsižvelgiant į tai, jog, mÅ«sų žiniomis, nesate bendrijos "Bendorių kelias" narys, tačiau nurodote, kad, JÅ«sų nuomone, "kelio užtvaras apriboja vienintelį privažiavimÄ prie mano sklypo adresu (duomenys neskelbtinmi)", siÅ«lome Jums bendra tvarka Jums patogiu metu kreiptis į E. D.: el paÅ¡tu: (duomenys neskelbtinmi), JÅ«sų telefono numeris bus kaip ir kitų Bendrijos narių įtrauktas į sistemÄ ir bet kada galėsite pats pakelti kelio užtvarÄ , pro kurį visi Bendrijos nariai patenka į savo gyvenamÄ sias vietas.

“ (Priedas Nr. 6). Taigi, Å¡iuo laiÅ¡ku bendrija pripažino, kad: pirma, bendrija yra neteisėtai įrengtos servitutinio kelio užkardos valdytoja; antra, užkarda yra skirta iÅ¡imtinai bendrijos narių poreikių tenkinimui; trečia, bendrija nesvarsto, t. y. iÅ¡ esmės atsisakė tenkinti teisėtÄ IeÅ¡kovo reikalavimÄ , neteisėtos užkardos paÅ¡alinimo klausimo.Bendrijos siÅ«lymas įtraukti IeÅ¡kovo telefonÄ Ä¯ sistemÄ , kad ir jis galėtų naudotis neteisėtai įrengta kelio užkarda, yra siekis manipuliuoti susidariusia situacija.

Pirma, kelio užkarda yra įrengta neteisėtai ir turi bÅ«ti paÅ¡alinta; Antra,IeÅ¡kovas, turėdamas teisę laisvai naudotis kelio servitutu, neturėtų bÅ«ti verčiamas praÅ¡yti, kad jo telefonas bÅ«tų įtrauktas į neteisėtai įrengtos kelio užtvaros sistemÄ , kad galėtų privažiuoti į nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ ; Trečia, IeÅ¡kovo telefono įtraukimas į neteisėtai įrengtos kelio užtvaros sistemÄ , neužtikrina IeÅ¡kovui nepertraukiamos galimybės nevaržomai naudotis kelio servitutu (aut. pastaba: sutikite, kad tokiu atveju atsakovams yra suteikiam galimybe neteisėtai manipuliuoti nustatyto servitutinio kelio pravažiavimu;

PVZ; Å¡iandien suteikiama IeÅ¡kovui teisė naudotis užkarda, o rytoj paÅ¡alinamas jo numeris iÅ¡ sistemos ir IeÅ¡kovas vėl atsiduria tokioje pačioje vietoje); Ketvirta, pažymėtina, kad kelio servitutu negali naudotis ir kiti žemės sklypų savininkai (Å¡ioje byloje tretieji asmenys). Dėl tokių atsakovų veiksmų IeÅ¡kovo, kaip Žemės sklypo savininko, subjektinės teisės yra pažeidžiamos - nepagrįstai apsunkinamas naudojimÄ si Žemės sklypu pagal paskirtį. 1.4.Kaip minėta, atsakovai E. D., I.

L., R. L. ir Gyvenamųjų namų bendrijai „Bendorių kelias“ (aut. pastaba: prieÅ¡ žemės sklypo pardavimÄ ir UAB „Deirita“) neteisėtai draudžia naudotis tarnaujančiu kelio ne tik IeÅ¡kovui, bet ir kitiems, gretimų žemės sklypų savininkams, kurie turi teisę naudotis Atsakovų žemės sklypuose esančiu tarnaujančiu kelio servitutu (aut. pastaba: Å¡ie asmenys Teismo sprendimu jau buvo įtraukti į BylÄ trečiais suinteresuotais asmenimis). Atkreiptinas Teismo dėmesys, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtinmi)), kuris priklauso atsakovams E. D. ir I. bei R.

L., yra savavaliÅ¡kai sumontuota metalinė tvora, kuri užtveria kelio servitutÄ . Taip pat nustatyto kelio servituto teritorijoje, siekiant atimti bet kokiÄ galimybę juo naudotis, yra sustumta grunto krÅ«va, iÅ¡kasta duobė ir sumontuota smėlio dėžė. Tuo tarpu žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtinmi)), kuris priklausė atsakovei UAB „Deirita“, o dabar priklauso Gyvenamųjų namų bendrijai „Bendorių kelias“, ant kelio važiuojamosios dalies yra sumontuotas kelio užkardas, kuris užtveria kelio servitutÄ . 1.5.IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į atsakovus su praÅ¡ymu, panaikinti neteisėtai sumontuotas kelio kliÅ«tis, trukdančias naudotis nustatytu servitutu.

Tačiau nepaisant visų IeÅ¡kovo pastangų, taikiai iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacija, atsakovai E. D., I. L., R. L. ir Gyvenamųjų namų bendrijai „Bendorių kelias“ (aut. pastaba: prieÅ¡ Žemės sklypo pardavimÄ ir UAB „Deirita“) iki Å¡ios dienos piktybiÅ¡kai atsisako paÅ¡alinti kelio kliÅ«tis ir toliau neteisėtai trukdo IeÅ¡kovui naudotis servitutu. Pažymėtina, kad atsakovų (aut. pastaba: iÅ¡skyrus Gyvenamųjų namų bendrijos „Bendorių kelias“, nes tuo metu bendrija dar nebuvo ginčo žemės sklypo savininkė) padarytus pažeidimus yra užfiksavę ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistai, kurie atsakų veiksmuose įžvelgė savavaldžiavimo požymių ir medžiagÄ pagal kompetencijÄ iÅ¡siuntė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui (Priedas Nr. 7).

Vilniaus rajono policijos komisariatas yra pažymėjęs (Å¡ie dokumentai yra Byloje), kad jokių leidimų, statyti servitutinio kelio užkardas, atsakovas nėra iÅ¡davę. Dar daugiau, Vilniaus rajono savivaldybės administracija yra nurodžiusi atsakovams atlaisvinti servitutinį keliÄ ir yra pasirengusi skirti baudas, jei Å¡ios kliÅ«tys nebus paÅ¡alintos (Å¡ie dokumentai yra Byloje). Taigi, pažymėtina, kad atsakovai Gyvenamųjų namų bendrija „Bendorių kelias“, E. D., I. L. ir R. L. ir toliau piktybiÅ¡kai bei neteisėtai trukdo naudotis ginčo servitutu. 1.6.Dėl negatorinio ieÅ¡kinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. AiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiÅ¡kia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti nuosavybės teisių gynimÄ ir apsaugÄ .

Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausiÄ juridinę galiÄ turinčiais teisės aktais - įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). 1.7. Teisė reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal Å¡iame straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieÅ¡kiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieÅ¡kinio atveju ieÅ¡kinio dalykas (reiÅ¡kiami reikalavimai) gali bÅ«ti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). 1.8.Kaip minėta, IeÅ¡kovas yra Žemės sklypo savininkas, o atsakovai neturėdami jokio teisinio pagrindo trukdo (aut. pastaba: UAB „Deirita“ trukdė ir dėl to padarė IeÅ¡kovui nuostolių) IeÅ¡kovui tinkamai disponuoti nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju daiktu - užtveria nustatytÄ kelio servitutÄ Ä¯ Žemės sklypÄ , dėl ko IeÅ¡kovas negali privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo.

Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti, o negatorinis ieÅ¡kinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, paÅ¡alinti, manytina, kad bÅ«tent Å¡iuo ieÅ¡kiniu gali bÅ«ti apgintos pažeisto IeÅ¡kovo teisė disponuoti Žemės sklypu. 1.9.Dėl IeÅ¡kovui padarytos žalos ir civilinės atsakomybės sÄ lygų.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Neteisėti veiksmai yra bÅ«tina ir pirminė civilinės atsakomybės taikymo sÄ lyga. Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas pagal atitikties, Å¡alis siejantiems santykiams, standartams aspektu. 1.10.Kaip jau minėta IeÅ¡kovo, dar 2007 m. spalio 12 d., t. y. prieÅ¡ atsakovams UAB „Deirita“, E. D., I.

L. ir R. L. tampant minėtų žemės sklypų savininkais, buvo gautas kvartalo kelio statybų leidimas (patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 4), kurio pagrindu kvartalo kelias buvo nutiestas per dabar atsakovams Gyvenamųjų namų bendrijai „Bendorių kelias“ (aut. pastaba: žalos atsiradimo metu, ginčo žemės sklypo savininkas buvo UAB „Deirita“), E. D., I. L. ir R. L. ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus. 2008 m. balandžio 7 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskebtini) patekimui iÅ¡ vietinės reikÅ¡mės (duomenys neskelbtini) kelio į Žemės sklypÄ (vieÅ¡pataujantis daiktas) buvo nustatytas kelio servitutas per atsakovams ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus (tarnaujantys daiktai) (patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 5). 1.11.

CK 4.119 straipsnyje yra apibrėžiama kelio servituto suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis sÄ voka: „Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku“. Tačiau atsakovai UAB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L., nepaisydami teisėtai nustatyto kelio servituto, savavaliÅ¡kai sumontavo kelio kliÅ«tis ir neturėdami jokio teisinio pagrindo IeÅ¡kovui bei kitiems asmenims iki draudė ir draudžia naudotis nustatytu kelio servitutu.

Kaip minėta, UAB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. padarytus pažeidimus yra užfiksavę ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistai, kurie Å¡iuose veiksmuose įžvelgė savavaldžiavimo požymių ir medžiagÄ pagal kompetencijÄ iÅ¡siuntė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui (patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 7). Dar daugiau, patys UAB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. neneigia, kad nepaisydami teisėtai nustatyto kelio servituto, savavaliÅ¡kai sumontavo kelio kliÅ«tis ir IeÅ¡kovui bei kitiems asmenims draudžia naudotis nustatytu kelio servitutu.

Tačiau atsakovai UAB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. įžūliai meluoja, kad IeÅ¡kovas iki nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo gali „paprasčiausiai privažiuoti“ kitu servitutiniu keliu, todėl jam nebÅ«tina naudotis teisėtai nustatytu kelio servitutu. 1.12.Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 2 straipsnio nuostatas, gatvė - kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimÄ . Kelias - tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.

KeliÄ sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, poilsio aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo bei kiti įrenginiai su Å¡ių objektų užimama žeme. Pažymėtina, kad be kelio servituto, kuris teisėtai nustatytas per atsakovams ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus, bei pravažinėtos žemės sklypo pievos, per kuriÄ IeÅ¡kovui laikinai leido naudotis kaimyninio žemės sklypo savininkas, jokio kito kelio iki Žemės sklypo faktiÅ¡kai nėra.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir 2020 m. sausio 14 d. antstolės Nemiros Å iugždaitės-StakeliÅ«nės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad: „2020-01-14 dienÄ , 14val. 15 min. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalyvaujant K. M. apžiÅ«rėtas įvažiavimas į minėtÄ sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ Å¡iaurinės pusės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Nustatyta, kad nusukus nuo asfalto prasideda žvyruotas kelias, kuris vėliau sukasi ir tampa lauko keliuku, kol galiausiais visiÅ¡kai iÅ¡nyksta.

IÅ¡ Å¡iaurinės pusės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link sklypo iÅ¡ vienos pusės yra aukÅ¡ta žolė apaugusi krÅ«mokÅ¡niais bei medžiais iÅ¡ kitos pusės neaukÅ¡ta nelygi žolė. Einant toliau žolė didėja, reljefas tampa nelygus, kol galiausiai prieinama prie Å¡laito, kurio virÅ¡uje žemė iÅ¡lyginta. Å laitas aukÅ¡tėja iki 2-2,5 metrų aukščio. Dėl Å¡io Å¡laito patekti į aukščiau nurodytÄ sklypÄ automobiliu nėra galimybių. Atliekamos fotofiksacijos, kurios yra Å¡io protokolo sudedamoji dalis.

“ (IeÅ¡kovo atsiliepimo į atskirÄ jį atsakovų skundÄ priedas Nr. 1). Taigi, dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų IeÅ¡kovo, kaip Žemės sklypo savininko, subjektinės teisės yra pažeidžiamos - nepagrįstai apsunkinamas naudojimÄ si Žemės sklypu pagal paskirtį. 1.13.Dėl atsakovų UAB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. neteisėtais veiksmais padarytos žalos ir jos dydžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Dėl atsakovų UAB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. neteisėtų veiksmų, kuriais jie be jokio teisinio pagrindo buvo sumontuotos kelio užtvaras, atimančio galimybę Ieškovui naudotis kelio servitutu, Ieškovas patyrė žalos (nuostolių):

a) dėl negalėjimo tinkamai patekti į Žemės sklypÄ su IeÅ¡kovu buvo nutraukta 2019 m. balandžio 5 d. Kelio rangos sutartis, kuria turėjo bÅ«ti įrengtas kelias IeÅ¡kovo Žemės sklype;

b) su IeÅ¡kovu buvo nutraukta 2020 m. sausio 24 d. Žemės sklypo preliminarioji pirkimo ir pardavimo, o IeÅ¡kovui teko atlyginti tretiesiems asmenims Å¡ioje sutartyje numatytas netesybas. 1.14.Dėl IeÅ¡kovo patirtos žalos, nutraukus 2019 m. balandžio 5 d. Kelio rangos sutartį. Kaip minėta kituose procesiniuose dokumentuose, IeÅ¡kovas Žemės sklypÄ siekė parduoti, kaip investicinį projektÄ . Atsižvelgiant į tai, IeÅ¡kovas nusprendė Žemės sklype įrengti asfaltuotÄ keliÄ , kad Å¡is bÅ«tų patrauklesnis rinkoje. 2019 m. balandžio 5 d.

IeÅ¡kovas, kaip užsakovas, ir G. Å ., kaip rangovas, veikiantis pagal verslo liudijimÄ , pasirašė Kelio rangos sutartį, pagal kuriÄ Å½emės sklype turėjo bÅ«ti įrengtas asfaltuotas kelias. Kelio rangos sutarties 5.1. punkte buvo sutarta, kad kelias turi bÅ«ti įrengtas nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Tačiau pažymėtina, kad dėl AB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. neteisėtų veiksmų Å¡ioje Kelio rangos sutartyje nurodyti darbai negalėjo bÅ«ti įgyvendinti.

Rangovas sugebėjo atlikti tik pasiruoÅ¡imo darbus, t. y.: atliko matavimus, sužymėjo kelio ir lietaus nuotekų trasos vietas, supirko medžiagas, reikalingas pasiruoÅ¡imo darbams, pradėjo kasti lietaus nuotekų trasÄ (aut. pastaba: nutraukus kelio rangos sutartį, teko užkasti neįrengtÄ lietaus nuotekų trasÄ , nes jose rinkosi vandens balos, o kiti atlikti kelio pagrindų įrengimo darbai sunyko). Pradėti pagrindinius kelio įrengimo darbus rangovas objektyviai negalėjo, nes nebuvo užtikrintas tinkamas statybinės technikos patekimas į Žemės sklypÄ , t. y. atsakovai AB „Deirita“, E. D., I.

L. ir R. L. be jokio teisinio pagrindo sumontavo kelio užkardas ant teisėtai numatyto servituto ir atsisakė jas paÅ¡alinti. Dėl tokių atsakovų AB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. neteisėtų veiksmų rangovas negalėjo tęsti pradėtų darbų ir nutraukė sutartį su IeÅ¡kovu. Kelio rangos sutarties 7.4. punkte numatyta, kad: „Jeigu Sutartis nutraukiama dėl Užsakovo kaltės, jis kitai Saliai privalo sumokėti likusiÄ nesumokėtÄ , visos Sutartimi sutartos sumos dalį už atliktus Darbus.

Taip pat Užsakovas kitai Å aliai privalo sumokėti 3 000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų) dydžio baudÄ ir atlyginti kitus Rangos patirtus nuostoliu, kurių nekompensuoja bauda. Å iame straipsnyje numatytos baudos, Å alių susitarimu laikomos minimaliais patirtais nuostoliais“. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io punkto, IeÅ¡kovas turėjo sumokėti rangovui visÄ rangos sumÄ , t. y. 15 000 Eur (penkiolika tÅ«kstančių eurų) ir papildomai dar 3000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) dydžio baudÄ . Tačiau IeÅ¡kovui pavyko susitarti, kad rangovas sumažintų sutartyje numatytas netesybas.

IeÅ¡kovas 2019 m. balandžio 8 d. sumokėjo 4 500 Eur (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) avansÄ , kurį rangovas „užskaitė“ už pasiruoÅ¡imo darbus, ir dėl sutarties nutraukimo buvo priverstas 2019 m. balandžio 30 d. papildomai sumokėti dar 3000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų) dydžio baudÄ . Taigi IeÅ¡kovas patyrė net net 7 500 Eur (septynių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) dydžio žalÄ (nuostolius) dėl atsakovų AB „Deirita“, E. D., I.

L. ir R. L. neteisėtų veiksmų nutrauktos Kelio rangos sutarties. 1.15.Dėl IeÅ¡kovo patirtos žalos, nutraukus preliminariÄ ja 2020 m. sausio 24 d. Žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį. 2019 m. gruodžio 17 d. Teismas priėmė nutartį, kuria patenkino IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė:

a) įpareigoti atsakovus E. D., I. L. ir R. L., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir kadastro vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrasavininkus paÅ¡alinti tarnaujančio kelio servituto (servituto kodas (duomenys neskelbtini), servituto plotas 344 m2) kliÅ«tis: tvorÄ (nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), smėlio dėžę (koordinatės (duomenys neskelbtini)), žvyro sÄ vartÄ (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ir iÅ¡kastÄ duobę (koordinatės (duomenys neskelbtini)), ir netrukdyti Å¡iuo servitutu naudotis IeÅ¡kovui;

b) įpareigoti atsakovę UAB „Deirita“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (tikslus adresas žemės sklypui nesuteiktas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir kadastro vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkę paÅ¡alinti tarnaujančio kelio servituto (servituto plotas 181 m2) kliÅ«tį - kelio užkardÄ (koordinatės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), ir netrukdyti Å¡iuo servitutu naudotis IeÅ¡kovui. Remiantis tuo, IeÅ¡kovas tikėjosi, kad pagaliau bus užtikrintas tinkamas patekimas prie Žemės sklypo, todėl 2020 m. sausio 24 d. su E. V. pasirašė preliminariÄ jÄ Å½emės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį.

Å ios sutarties 1 punkte buvo nurodyta, kad patekimui į Žemės sklypÄ yra numatytas servitutas per atsakovams AB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. priklausiusius žemės sklypus ir naujasis pirkėjas galės netrukdomai patekti į parduodamÄ Å½emės sklypÄ . Tačiau iki Å¡ios dienos atsakovai AB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. neteisėtai trukdė naudotis ginčo servitutu ir nepanaikino minėtų kliūčių. IeÅ¡kovas dar bandė pratęsti preliminariosios sutarties terminÄ , tačiau E. V., nesant patekimo prie minėto Žemės klypo, atsisakė jį pirkti ir pareikalavo sumokėti sutartyje numatytÄ 2 300 Eur (dviejų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ (Priedas Nr. 3 ir Priedas Nr. 4).

Taigi, dėl neteisėtų atsakovų AB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. veiksmų Ieškovas patyrė dar 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio nuostolius. Viso Ieškovas dėl atsakovų AB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. neteisėtų veiksmų šiai dienai patyrė net 9 800 (devynis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) (7500 Eur + 2300 Eur) dydžio nuostolių. 1.16.Dėl atsakovų UAB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. kaltės bei priežastinio ryšio.

CK 6.248 straipsnyje nurodyta, kad Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å iuo atveju atsakovai AB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. puikiai suvokdami, kad yra galiojantis (nepanaikintas) servitutas, sÄ moningai jį užtvėrė taip, kad juo negalėtų naudotis kiti asmenys, įskaitant ir IeÅ¡kovÄ .

IeÅ¡kovas ne kartÄ tiek žodžiu, tiek ir raÅ¡tu kreipėsi į AB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. praÅ¡ymu, kad bÅ«tų panaikintos neteisėtai įrengtos kliÅ«tys, tačiau jie atsisakė tai padaryti. Pastebėtina, kad IeÅ¡kovas ir procesiniuose dokumentuose ne vienÄ kartÄ nurodė, kad dėl neteisėtų Å¡ių asmenų veiksmų patiria žalÄ (nuostolius), tačiau į tai AB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. nebuvo atsižvelgta. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Å iuo atveju tarp atsakovų AB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. neteisėtų veiksmų ir IeÅ¡kovui padarytų nuotolių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kadangi atsakovų AB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. neteisėti veiksmai (neteisėtų kliūčių įrengimas ir atsisakymas Å¡ias kliÅ«tis paÅ¡alinti) lėmė minėtų sutarčių nutraukimÄ ir IeÅ¡kovo nuostolių atsiradimÄ .

2. Atsakovai Gyvenamųjų namų bendrija „Bendorių kelias“, UAB „Deirita“,E. D., I. L., R. L. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė: pripažinti pasibaigusiais: 1.1. 2008-04-07 d. Apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytÄ kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) per žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (servituto plotas 0.0181 ha); bei 1.2. 2008-04-02 d.

Apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytÄ kelio servitutÄ (tarnaujantis) per žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (servituto plotas: 344,00 kv.m), iÅ¡nykus servitutų bÅ«tinumui ir suėjus senaties terminui. 2.1.Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«muose (toliau tekste - “Teismas”) yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-58-494/2021 pagal ieÅ¡kovo K.

M. (toliau tekste - “IeÅ¡kovas”) ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. dėl pažeistų teisių gynimo ir patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakove byloje esanti UAB „Deirita“ nuosavybės teise jai priklausiusį žemės sklypÄ (kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), perleido Gyvenamųjų namų bendrijai „Bendorių kelias“ (toliau - “GNB Bendorių kelias”) - tokiu pagrindu aukščiau minėtoje byloje atsiranda naujas (papildomas) atsakovas:

GNB Bendorių kelias. Ieškovui K. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - “žemės sklypas”) (RC išrašas yra pridėtas prie Ieškovo patikslinto ieškinio). E. D., I. L. ir R. L. priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (RC išrašas taip pat yra byloje). GNB Bendorių kelias nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (RC išrašas - byloje). 2008 m. balandžio 7 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumentas pateiktas byloje prie IeÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio) patekimui iÅ¡ vietinės reikÅ¡mės (duomenys neskelbtini) kelio į IeÅ¡kovo žemės sklypÄ (vieÅ¡pataujantis daiktas) buvo nustatytas kelio servitutas per A. E. D., I. L., R. L., UAB “Deirita” (dabartinis savininkas - GNB Bendorių kelias) priklausančius žemės sklypus (tarnaujantys daiktai). 2.2. 2021-08-23 d. patikslintu ieÅ¡kiniu (kaip ir prieÅ¡ tai buvusiais ieÅ¡kinio tikslinimais) IeÅ¡kovas kreipiasi į teismÄ ir teigia, jog neva vienintelis IeÅ¡kovo susisiekimas su jo nuosavybės teise valdomais žemės sklypais, įskaitant ir žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tėra tik per aukščiau minėtÄ jį servitutinį keliÄ : niekaip kitaip jis į žemės sklypÄ patekti negalįs, dėl ko tariamai patiria žalÄ ir yra pažeistos jo kaip daikto savininko teisės. Aplinkybių, jog kelio servituto bÅ«tinymas yra iÅ¡nykęs ir jog yra suėjęs senaties terminas - IeÅ¡kovas gerb. teismui tendencingai nenurodo.

Atsakovų nuomone, IeÅ¡kovas K. M. tendencingai nuslėpė nuo teismo bylai svarbias faktines aplinkybes, o konkrečiai - jog prie IeÅ¡kovo nuosavybės teise valdomų sklypų, įskaitant ir žemės sklypÄ , yra laisvas ir nevaržomas privažiavimas - (duomenys neskelbtini) gatve - ko pasekoje yra iÅ¡nykęs tarnaujančio kelio servituto bÅ«tinumas. Situacijos aiÅ¡kumui nurodyti, pabrėžiant, kur yra IeÅ¡kovo sklypai, o kur - (duomenys neskelbtini) gatvė iki jų - byloje yra pateiktas situacijos schema - patekimo į IeÅ¡kovo žemės sklypas planas - brėžinys (atsakovų atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 1.). 2.3.

Atsakovai taip pat atkreipia gerb. teismo dėmesį į tai, jog 2020-02-10 d. yra pateikę IeÅ¡kovo tinkamai įgaliotiems atstovams - advokatui ir advokato padėjėjui - jų pačių byloje nurodytais el. paÅ¡to adresais - vadovaujantis galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimais suraÅ¡ytÄ siÅ«lymÄ Å¡alims taikiai susitarti dėl tarnaujančio kelio servituto panaikinimo iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui (LR CK 4.135 str.) (minėtasis dokumentas yra byloje). IeÅ¡kovas taikiai spręsti klausimÄ atsisakė. 2.4.

Servitutas yra daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto) tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis).

Servituto turinį konkrečiu atveju lemia vieÅ¡pataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Taigi servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju, savininko nuosavybės teisės. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi bÅ«ti varžoma nepagrįstai, tam bÅ«tinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai bÅ«tinas). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nustatant servitutÄ , turi bÅ«ti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui gali bÅ«ti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek bÅ«tina objektyviai vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014).

Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamÄ naudojimÄ si vieÅ¡pataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra bÅ«tinas vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-916/2017, 22 punktas). 2.5.

Kadangi servituto, kaip daiktinės teisės, varžančios tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę, nustatymas pateisinamas objektyvaus bÅ«tinumo egzistavimu, tokio bÅ«tinumo iÅ¡nykimas, pasikeitus aplinkybėms, sudaro pagrindÄ servitutui pasibaigti (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta vieÅ¡pataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininko teisė kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutÄ . Plačiau servituto pabaigos dėl pasikeitusių aplinkybių pagrindas atskleistas CK 4.135 straipsnyje, nustatančiame, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko susitarimu.

Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimÄ dėl servituto pabaigos priima teismas. AiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ kasacinio teismo pasisakyta, jog servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi bÅ«ti iÅ¡ esmės pasikeitusios konkrečios Å¡alių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis).

Taigi reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigÄ , iÅ¡nykus kelio servituto bÅ«tinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) vieÅ¡pataujantįj į daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype - tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jį panaikinus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiÅ¡kiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). 2.6.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tent ir turime situacijÄ , kai servituto bÅ«tinumas yra iÅ¡nykęs: iki ieÅ¡kovo žemės sklypo ir susijusių sklypų (tarp kurių, kaip jau buvo minėta byloje, yra irgi nustatytas servitutas) veda puikus kelias - (duomenys neskelbtini) gatvė, todėl ieÅ¡kovo teisė naudotis atsakovų turtu - žemės sklypais - yra iÅ¡nykusi. Vadinasi, esminis Å¡ios bylos klausimas, sudarantis bylos nagrinėjimo dalykÄ , yra tas, ar egzistuoja galimybė tinkamai naudotis vieÅ¡pataujančiaisiais daiktais be ginčo servituto, todėl bylÄ nagrinėjantis teismas turėtų vertinti, ar iÅ¡nyko bÅ«tinybė naudotis tarnaujančiuoju žemės sklypu, siekiant užtikrinti tinkamÄ vieÅ¡pataujančiųjų daiktų naudojimÄ .

Papildomai pateikiame gerb. Teismui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021-07-08 d. atsakymÄ Ä¯ E. D. raÅ¡ytinį paklausimÄ dėl (duomenys neskelbtini) g. (patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio priedas Nr. 1), o taip pat ir 2021-07-08 d. atsakovės E. D. susiraÅ¡inėjimÄ su atsakingu asmeniu Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje Statybos skyriuje, iÅ¡ kurio (susiraÅ¡inėjimo) yra akivaizdu ne tik tai, kad (duomenys neskelbtini) g. Egzistuoja prieÅ¡ingai nei teigia IeÅ¡kovas, bet ir jog jos asfaltavimui/ geresniam įrengimui, jei to pageidauja gatvės naudotojai, galima gauti net 50 proc.

FinansavimÄ valstybės lėšomis (patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio priedas Nr. 2). 2.7.Kasacinio teismo ne kartÄ pasisakyta, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017, 25 punktas; kt.).

Ta pati taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl servituto pabaigos. Å iuo gi atveju, ieÅ¡kovas akivaizdžiai siekia naudotis tarnaujančiuoju daiktu dėl to, jog dalis kelio yra iÅ¡asfaltuota (nors ir nepritaikyta sunkiasvorėms transporto priemonėms), o savo skelbimuose apie parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovas kažkodėl nurodo, jog iki pat naujų pastatų - namų veda asfaltuotas kelias (kas bet kokiu atveju Å¡ios dienos turima informacija nėra tiesa). 2.8. Servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi iÅ¡ esmės pasikeisti konkrečios Å¡alių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis).

Taigi reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigÄ , iÅ¡nykus kelio servituto bÅ«tinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype - tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jį panaikinus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiÅ¡kiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti.

Å iuo konkrečiu atveju egzistuoja visos sÄ lygos kelio servituto panaikinimui: yra iÅ¡nykęs kelio servituto bÅ«tinumas, nes greta iki ieÅ¡kovo sklypų eina (duomenys neskelbtini) g. (atitinkanti visus kelio reikalavimus); yra suėj ęs senaties terminas (virÅ¡ 12 metų ieÅ¡kovas ir su juo susiję asmenys nesinaudojo kelio servitutu), o vieÅ¡pataujantysis daiktas galės bÅ«ti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto tarnaujančiojo kelio servituto dėl (i) iki vieÅ¡pataujančio daikto vedančios (duomenys neskelbtini) gatvės ir (ii) dėl tarp ieÅ¡kovo ir susijusių asmenų nustatyto kito servituto (nustatytas 2019 metais).

Kitaip tariant, pasibaigus naikinamiesiems materialinio teisinio pobÅ«džio terminams pasibaigia pati subjektinė teisė arba pareiga (pavyzdžiui, CK 4.136 straipsnio 1 dalyje dalyje nustatoma servituto pabaiga suėjus senaties terminui, t.y. vartojama „senaties termino“ sÄ voka, tačiau pagal teisinius padarinius galima atskirti, kad Å¡ie terminai yra naikinamieji, nes jiems pasibaigus iÅ¡nyksta pati subjektinė teisė. 2.9.Patikslintame ieÅ¡kinyje IeÅ¡kovas K. M. tendencingai nurodo gerb. Teismui tik dalį jam žinomų faktinių aplinkybių, t.y. nurodo, jog kelio servitutas yra užtvertas tvora ir kelig užtvazru, tačiau nemini to esminio fakto, jog yra iÅ¡nykęs tarnaujančio daikto servituto bÅ«tinumas ir į savo valdomus žemės sklypus p. K.

M. patenka kitu oficialiai įregistruotu keliu - (duomenys neskelbtini) gatve. Netgi IeÅ¡kovo nurodyto žemės sklypo, į kurį jis tariamai negalįs patekti, adresas yra bÅ«tent (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini). Juo labiau, kad patikslintu ieÅ¡kiniu IeÅ¡kovas pats teikia gerb. Teismui įrodymus, jog GNB Bendorių kelias aiÅ¡kiai sako (atsakydamas į IeÅ¡kovo paklausimÄ dėl lelio užtvaro GNB Bendorių kelias valdomame žemės sklype): (perfrazuojant) “Susisiekite su nurodytu asmeniu, JÅ«sų, p. K., tel.

Nr. Bus įtrauktas į GNB Bendorių kelias gyventojų, galinčių kada panorėjus įvažiuoti į uoždarÄ teritorijÄ ir pasikelti lelio užtvarÄ , sÄ raÅ¡Ä , ir JÅ«s pro užtvarÄ pateksite į GNB Bendorių kelias teritorijÄ .” Akivaizdu, jog kompleksiÅ¡kai vertinant situacijÄ ir suvokiant, jog GNB Bendorių kelias nariai yra pasirašę netgi susitarimÄ dėl saugios kaimynystės, pateiktÄ VPK. 2021-04 (patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio priedas Nr. 3) - IeÅ¡kovui nėra jokios logikos naudotis servitutu, vedančiu pro kelig užtvarÄ (kurį jis, panorėjęs, gali bet kokiu momentu pats pasikelti, tereikia IeÅ¡kovui imtis veiksmų ir savo telefono numerį nurodyti GNB Bendorių kelias atsakingam asmeniui, nurodytam IeÅ¡kovui el. paÅ¡tu), nes Å¡is kelias neveda niekur toliau, o (i) arba veda į GNB Bendorių kelias bendrijoje esančius gyvenamuosius namus; (ii) arba atsiremia į dar pirminio statytojo (staand ir įrenginėjant namų kvartalÄ ) pastatytÄ tvorÄ , kuri stovi daugiau nei 11 metų ir kurios servitutu daugiau nei 11 metų nei kas nors naudojosi fiziÅ¡kai (pats ar per trečiuosius asmenis), nei iki servituto senaties termino suėjimo dienos kreipėsi dėl pažeistos savo/ trečiojo asmens teisės (dėl negalėjimo naudotis taip vadinamuoju Å¡ioje byloje “tvaors servitutu”). 2.10.

IeÅ¡kovas apie esamÄ tvorÄ , pastatytÄ aplink GNB Bendorių kelias gyvenamųjų namų kvartalÄ , ir esamÄ servitutÄ Å¾inojo nuo pat Å¡ių GNB namų/ tvoros statybos pradžios (t.y. dar 2008 m.), tačiau jokių pretenzijų nei 2008 m., nei vėliau, nei 2016 m. - jau atlikdamas teisinius veiksmus savo tuomet valdomų žemės sklypų atžvilgiu (juos skaidydamas, formuodamas, planuodamas Å«kinę - komercinę veiklÄ ) - niekam jokia forma nėra pareiÅ¡kęs. Pakartotinai akcentuojame, jog nė vienas iÅ¡ atsakovų - t.y. nei UAB “Deirita”, nei E. D., nei I.

L., nei R. L., nei GNB Bendorių kelias tvoros nestatė. Tai, atsakovų žiniomis, buvo padaryta namų kvartalo pirminio statytojo (atsakovams Å¡iame rajone dar net neturint jokios nuosavybės). Atsakovai žemės sklypus su gyvenamaisiais namais (ir be jų) įsigijo daug vėliau nei buvo pastatyta ginčo tvora ir jiems įsigyjant šį turtÄ - tvora aplink besiformuojantį gyvenamųjų namų kvartalÄ jau buvo. Juo labiau, kad apie esamÄ faktinę tvorÄ ir tvoros servitutÄ (dar 2008 m.) žinojo ir pats IeÅ¡kovas, nes jo nuosavybės teise turimas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip ir kiti jo turimi nekilnojamojo turto objektai) tuomet (nuo 2008 m.) buvo, o ir dabar (2021 m.) tebėra anapus tvoros.

JuridiÅ¡kai situacija dėl sklypų lokacijos nepasikeitė, tiesiog iÅ¡nyko “tvoros servituto” bÅ«tinumas esant kitam privažiavimui (duomenys neskelbtini) g. iki IeÅ¡kovo ir jo giminės bei naujų turto įgijėjų valdomų žemės sklypų, o “kelio (t.y. užtvaro) servitutas” buvo ir tebėra reikalingas tik GNB Bendorių kelias nuosavybę (Å¡iapus tvoros) turintiems gyventojams, po to, kai dar 2010 m. kelio užtvaras buvo suderinta su VPK. 2.11. Taigi, IeÅ¡kovas galėjo iÅ¡kart nedelsdamas dar 2008 m. kreiptis į tuometinį (duomenys neskelbtini) kvartalo vystytojÄ - tvoros statytojÄ ir reikalauti savo lėšomis paÅ¡alinti tvorÄ .

To IeÅ¡kovas nepadarė iki pat 2019 m., t.y. jau suėjus įstatyme numatytai servituto senačiai, kai juo (servitutu) niekas nesinaudojo nei pats nei per trečiuosius asmenis (ir net nereiÅ¡kė tokio juridinio reikalavimo jokia forma, nei raÅ¡tu, nei el. paÅ¡tu, nei oficialiu kreipimulsi, galų gale sms minute) ilgiau nei numatytasis įstatyme naikinamasis senaties terminas. (Duomenys neskelbtini) gatvė nuo tarnaujančio daikto servituto, dėl kurio atlaisvinimo IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , yra lygiai 2 (dviejų) minučių kelio atstumu.

Kitaip tariant, IeÅ¡kovas turi teisę pasirinkti: arba kreiptis į teismÄ ir reikalauti naudotis kelio servitutu, kurio bÅ«tinybė yra iÅ¡nykusi, arba paprasčiausiai iki savo nosavybės privažiuoti kitu greta esančiu oficialiu keliu. Å ias aplinkybes patvirtinatys įrodymai yra byloje. Tai, kad IeÅ¡kovas gali tinkamai privažiuoti iki savo žemės sklypo ir gretimų sklypų, dar daugiau - tai, kad žemės sklype buvo ir tebėra vykdomi žemės sklypo lyginimo, medžiu iÅ¡kirtimo, sklypo ruoÅ¡imo statyboms ir kiti darbai, kurių nepatekus į sklypÄ atlikti paprasčiausiai bÅ«tų neįmanoma, patvirtina ir 2019-12-30 d. antstolio Armino Naujokaičio patvirtintas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (yra byloje, taip pat kartu su pirminiu atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktos ortofoto tai puikiai iliustruoja).

Dar daugiau, puikiai esamÄ situacijÄ iliustruoja ir oficialiame tinklapyje www.geoportal.lt pateikiamos orto-nuotraukos. Å iame oficialiame portale diferencijavus ieÅ¡kovo žemės sklypo ir susijusių sklypų orto nuotraukas matosi, kokie pakitimai žemės sklype ir daugmaž kada yra atlikti. Tokiu bÅ«du yra visiÅ¡kai paniegiami ieÅ¡kovo teiginiai, neva jis neturįs privažiavimo prie savo sklypo ir gretimų sklypų (pateikta byloje: pirminio prieÅ¡ieÅ¡kinio priedas Nr. 1). Be kita ko, iÅ¡ Å¡ių pridėtų kartu su pirminiu prieÅ¡ieÅ¡kiniu įrodymu netgi puikiai matosi ir (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios, anot ieÅ¡kovo, tariamai nėra ir kuria jis neva negalintis pasiekti savo žemės sklypo ir susijusių sklypų. 2.12.

Atsakovai, nors ir vėliau nei buvo nustatyti servitutai, įsigiję nuosavybę, per kuriÄ eina tarnaujantis kelio servitutas, atkreipia gerb. teismo dėmesį, jog Å¡iuo tarnaujančio kelio servitutu/ servitutais, einančiais per GNB Bendorių kelias, E. D., I. ir R. L. nuosavybę, niekas ir niekada nesinaudojo jau daugiau nei 10 metų (servitutas nustatyas 2008 metais, tai patvirtinančius dokumentus IeÅ¡kovas pateikė byloje), ko pasekoje, vadovaujantis galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, atsiranda juridinis pagrindas tokį servitutÄ naikinti.

Kelio užtvaro servitutu, einančiu per GNB Bendorių kelias nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , naudojasi tik GNB Bendorių kelias nariai, t.y. paprasčiau tariant - tik gyvenvietės, kuri yra nuo 2008 m. saugumo tikslais užtverta tvora, gyventojai. Dar daugiau, yra iÅ¡nykusi ir tokio servituto bÅ«tinybė ir nebegali bÅ«ti ribojamos GNB Bendorių kelias, E. D., I. ir R. L. nuosavybės teisės visuomenės interesų labui, nes greta tarnaujančio kelio servituto yra oficiali (duomenys neskelbtini) gatvė, bÅ«tent kuria ir patenka (bei iki Å¡iol pateko) IeÅ¡kovas į savo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus (įskaitant ir Nr, (duomenys neskelbtini) ir kitus). 2.13.

Atkreipiamas gerb. Teismo dėmesys ir į tai, jog visi Å¡ioje byloje minėtieji sklypai yra esama arba neseniai buvusi IeÅ¡kovo nuosavybė. Dalį sklypų IeÅ¡kovas su savo giminaičiais (seserimi, broliu, dukterėčia, su kuriais nurodė neva nebendraujantis) Å¡iuo metu jau yra pardavęs ir tretiesiems asmenims, vykdydami Å«kinę - komercinę veiklÄ , taip pat tarp Å¡ių giminės sklypų yra 2019 m. nustatyti servitutai. Tarp žemės sklypų, kuriuos Å¡iuo metu tebepardavinėja IeÅ¡kovas ir jo giminaičiai, kaip buvo minėtÄ aukščiau, taip pat yra nustatyti servitutai.

Tai pagrindžiantys įrodymai yra pridėti byloje - RC išrašai, atsakovų atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 6 ((duomenys neskelbtini), žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. K.) ir Nr. 7 ((duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai M. ir E. A.). Šie asmenys taip pat palaiko Ieškovo ieškinį ir tokiu būdu teigia tariamai negalintys patekti į savo valdomus žemės sklypus, nors jau vien tik planavimo dokumentuose numatytas patekimas į jų sklypus yra ne iš (duomenys neskelbtini) kelias (t.y. ne pro 3.Ieškovas K.

M. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinys nepagrįstas ir atmestinas. Nurodė, kad Atsakovai patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad: „2021-08-23 d. patikslintu ieÅ¡kiniu (kaip ir prieÅ¡ tai buvusiais ieÅ¡kinio tikslinimais) IeÅ¡kovas kreipiasi į teismÄ ir teigia, jog neva vienintelis IeÅ¡kovo susisiekimas su jo nuosavybės teise valdomais žemės sklypais, įskaitant ir žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tėra tik per aukščiau minėtÄ jį servitutinį keliÄ : niekaip kitaip jis į žemės sklypÄ patekti negalįs, dėl ko tariamai patiria žalÄ ir yra pažeistos jo kaip daikto savininko teisės. Aplinkybių, jog kelio servituto bÅ«tinymas yra iÅ¡nykęs ir jog yra suėjęs senaties terminas - IeÅ¡kovas gerb. teismui tendencingai nenurodo.

Atsakovų nuomone, IeÅ¡lpvas K. M. tendencingai nuslėpė nuo teismo bylai svarbias faktines aplinkybes, o konkrečiai - jog prie IeÅ¡kovo nuosavybės teise valdomų sklypų, įskaitant ir Žemės sklypÄ , yra laisvas ir nevaržomas privažiavimas - (duomenys neskelbtini) gatve - ko pasekoje yra iÅ¡nykęs tarnaujančio kelio servituto bÅ«tinumas. Situacijos aiÅ¡kumui nurodyti, pabrėžiant, kur yra IeÅ¡kovo sklypai, o kur - (duomenys neskelbtini) gatvė iki jų - byloje yra pateiktas situacijos schema - patekimo į IeÅ¡kovo žemės sklypas planas - brėžinys (atsakovų atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 1.).

Taigi, Atsakovai ir patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo du servituto pasibaigimo savarankiÅ¡kus pagrindus - iÅ¡nykus servituto bÅ«tinumui (LR CK 4.130 straipsnio 1 dalies į punktas) bei suėjus senaties terminui (LR CK 4.130 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaip ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodėme, servitutÄ pasibaigusiu dėl servituto bÅ«tinumo iÅ¡nykimo galima pripažinti tik tuomet, kai iÅ¡ esmės pasikeičia konkrečios objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. 3.1.Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, kad:

„Dar daugiau, puikiai esamÄ situacijÄ iliustruoja ir oficialiame tinklapyje www.geoportal.lt pateikiamos orto-nuotraukos. Å iame oficialiame portale diferencijavus ieÅ¡kovo žemės sklypo ir susijusių sklypų orto nuotraukas matosi, kokie pakitimai žemės sklype ir daugmaž kada yra atlikti. Tokiu bÅ«du yra visiÅ¡kai paniegiami ieÅ¡kovo teiginiai, neva jis neturįs privažiavimo prie savo sklypo ir gretimų sklypų (pateikta byloje: pirminio prieÅ¡ieÅ¡kinio priedas Nr. 1). Be kita ko, iÅ¡ Å¡ių pridėtų kartu su pirminiu prieÅ¡ieÅ¡kiniu įrodymu netgi puikiai matosi ir (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios, anot ieÅ¡kovo, tariamai nėra ir kuria jis neva negalintis pasiekti savo žemės. Atsakovai, siekdami suklaidinti gerbiamÄ TeismÄ melagingai nurodo, kad Å¡iuo metu IeÅ¡kovas į Žemės sklypÄ gali patekti per kitÄ servitutinį keliÄ , todėl jam nebÅ«tina naudotis Atsakovų neteisėtai užtvertu servitutiniu keliu.

Pažymėtina, kad Atsakovų nurodytas keliukas net nėra kelias, tai išvažinėta kaimyninių žemės sklypų pieva. Ieškovas, negalėdamas naudotis teisėtai nustatytu servitutu, kurį piktybiškai ir neteisėtai užtvėrė Atsakovai, susitarė su kaimyninių žemės sklypų savininkais, kad šie jam laikinai leistų per jų pievas privažiuoti prie Žemės sklypo. Tačiau už tai Ieškovas įsipareigojo kaimyninių žemės sklypų savininkams atlyginti visus jų patirtus nuostolius dėl išvažinėtos pievos.

Manytina, kad Å¡iuos nuostolius turėtų atlyginti ne IeÅ¡kovas, o bÅ«tent Atsakovai, kurie elgiasi itin įžūliai ir neteisėtai. 3.2. Å iuo atveju svarbu suvokti, kad Atsakovų nurodytas privažiavimas „alternatyva“ nėra servitutinis kelias, kuriuo nevaržomai ir teisėtai gali naudotis IeÅ¡kovas. Dar su ankstesniu atsiliepimu pateikėme Teismui Žemės sklypo ir aplinkinių žemės sklypų detalųjį planÄ , kuriame yra nurodyta viso kvartalo kelio ir kelio servituto vieta, kuri nėra Atsakovų nurodytas keliukas (2020 m. spalio 22 d.

IeÅ¡kovo atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį Priedas Nr. 1). Taip pat pateikėme ir schemÄ (2020 m. spalio 22 d. IeÅ¡kovo atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį Priedas Nr. 2), iÅ¡ kurios matosi, kad alternatyvus numatytas servitutinis kelias nėra įrengtas, o įrengimas yra techniÅ¡kai sunkiai įgyvendinamas, nes toje vietoje yra pelkės ir skardis. Pažymėtina, kad be kelio servituto, kuris teisėtai nustatytas per Atsakovams ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus, ir keliuko, kuriuo laikinai leido naudotis gretimų žemės sklypų savininkai, jokio kito kelio iki Žemės sklypo faktiÅ¡kai nėra.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir 2020 m. sausio 14 d. antstolės Nemiros Å iugždaitės-StakeliÅ«nės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad: „2020-01-14 dienÄ , 14val. 15 min. atvykus (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalyvaujant K. M. apžiÅ«rėtas įvažiavimas į minėtÄ sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ Å¡iaurinės pusės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Nustatyta, kad nusukus nuo asfalto prasideda žvyruotas kelias, kuris vėliau sukasi ir tampa lauko keliuku, kol galiausiais visiÅ¡kai iÅ¡nyksta.

IÅ¡ Å¡iaurinės pusės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link sklypo iÅ¡ vienos pusės yra aukÅ¡ta žolė apaugusi krÅ«mokÅ¡niais bei medžiais iÅ¡ kitos pusės neaukÅ¡ta nelygi žolė. Einant toliau žolė didėja, reljefas tampa nelygus, kol galiausiai prieinama prie Å¡laito, kurio virÅ¡uje žemė iÅ¡lyginta. Å laitas aukÅ¡tėja iki 2-2,5 metrų aukščio. Dėl Å¡io Å¡laito patekti į aukščiau nurodytÄ sklypÄ automobiliu nėra galimybių. Atliekamos fotofiksacijos, kurios yra Å¡io protokolo sudedamoji dalis.“ (pateikta į bylÄ su ankstesniais procesiniais dokumentais).

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia Atsakovai, teisėtai nustatyto kelio servituto bÅ«tinumas nėra iÅ¡nykęs, nes IeÅ¡kovas negalės patekti į Žemės sklypÄ . 3.3.Dar daugiau, jei bÅ«tų pripažinta, kad teisėtai nustatyto kelio servitutas yra iÅ¡nykęs, kyla pagrįstas klausimas kaip į savo žemės sklypus turėtų patekti kiti gretimų žemės sklypų savininkai? Kaip matyti iÅ¡ pateiktų žemės sklypų detaliojo plano, teisėtai nustatyto servituto, kurį neteisėtai yra užtvėrę Atsakovai bÅ«tinumas nėra iÅ¡nykęs, prieÅ¡ingai dėl Atsakovų neteisėtų veiksmų IeÅ¡kovas ir kiti žemės sklypų savininkai negali tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiai žemės sklypais ir dėl to patiria žalÄ â€“ su IeÅ¡kovu buvo nutrakta Žemės sklypo preliminarioji pirkimo ir pardavimo sutartis, o IeÅ¡kovas ne tik, kad neteko preliminaraus Žemės sklypo pirkėjo, tačiau dar buvo priverstas ir sumokėti sutartines netesybas.

Å iuo atveju Atsakovai savo reikalavimÄ panaikinti servitutÄ dėl jo bÅ«tinybės iÅ¡nykimo grindžia tik tuo, kad IeÅ¡kovas Å¡iuo metu laikinai gavo leidimÄ privažiuoti prie savo žemės sklypÄ per kaimyninių žemės sklypų pievas, tačiau tai niekaip neįrodo fakto, kad teisėtai nustatyto servituto bÅ«tinybė yra iÅ¡nykusi. 3.3.Atsakovų yra nurodoma, kad: „Atsakovai, nors ir vėliau nei buvo nustatyti servitutai, įsigiję nuosavybę, per kuriÄ eina tarnaujantis kelio servitutas, atkreipia gerb. teismo dėmesį, jog Å¡iuo tarnaujančio kelio servitutu/ servitutais, einančiais per GNB Bendorių kelias, E. D., I. ir R.

L. nuosavybę, niekas ir niekada nesinaudojo jau daugiau nei 10 metų (servitutas nustatyas 2008 metais, tai patvirtinančius dokumentus IeÅ¡kovas pateikė byloje), ko pasekoje, vadovaujantis galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, atsiranda juridinis pagrindas tokį servitutÄ naikinti. ”. 3.5.LR CK 4.130 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad servitutas baigiasi suėjus senaties terminui. Pagal LR CK 4.136 straipsnio 1 dalį servitutas baigiasi suėjus senaties terminui, jeigu turintis teisę juo naudotis asmuo savanoriÅ¡kai deÅ¡imt metų pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teisėmis.

Turintis teisę naudotis servitutu asmuo nagrinėjamu atveju yra visa visuomenė, kadangi konkretus asmuo, kurio naudai suteiktas servitutas, nenurodytas. Reikalaudami panaikinti kelio servitutÄ , suėjus senaties terminui, Atsakovai turi įrodyti, jog niekas ne mažiau nei 10 metų nesinaudoja per ginčo žemės sklypÄ nustatytu kelio servitutu. Taip ir lieka neaiÅ¡ku, kaip Atsakovai įrodinėja aplinkybę, kad yra suėjęs 10 metų servituto senaties terminas? Taip pat kyla klausimas, kaip IeÅ¡kovas objektyviai galėjo naudotis kelio servitutu, kai jį savavaliÅ¡kai buvo užtvėrę Atsakovai? Rungimosi civiliniame procese principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, įtvirtintÄ LR CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje bÅ«tent Atsakovams, reikalaujantiems servituto panaikinimo, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto bÅ«tinumo iÅ¡nykimas (LR CPK 12 ir 178 straipsniai). Manytina, kad Atsakovai neįrodė ir Å¡io servituto pasibaigimo pagrindo. 4.IeÅ¡kovas K. M. prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Parodė, kad 9800 Eur žalos suma paskaičiuota, nes is negalėjo vykdyti projekto, kuris patvirtintas 2007 metais, atsakovai neleidžia jam atlikti darbų, įvažiuoti į teritorijÄ . Jis turi 7 sklypus vienoje vietoje, sklypai skirti gyvenamiesiems namams statyti. Projektas nėra nuginčytas, dėl tvoros paÅ¡alinimo į atsakovus nesikreipė. Jis turi visų institucijų palankius sprendimus, kad jis turi teisę naudotis kuliu, kuris yra užtvartas atsakovų. Vilniaus rajono savivaldybė akcentavo, kad pagal projektÄ yra numatytas privažiavimas, yra detalusis projektas kur parodyta kaip jis gali patekti į savo sklypÄ .

Kito fizinio privažiavimo prie jo sklypo nėra. J. K. gatve negali privažiuoti prie sklypo, jis privažiuoja tik tuo keliu, kur yra užtvartas kalias. Jis su G. Å . susipažino, nes jis vykdė kelio darbus, jį rado internetu. Dėl jo kvalifikacijos jam nebuvo svarbu, jam buvo svarbu, kad jis atliktų darbus. Jis G. Å . už darbÄ mokėjo. Kelias turėjo bÅ«ti įrengtas nuo tos tvoros. Nuo ten kur baigiasi asfaltas nuo tos vietos turėjo eiti kelias į jo sklypÄ . G. Å . negalėjo padaryti kelio, nes jis buvo užtvertas, jeigu nebÅ«tų užtvaro, tai jis keliÄ bÅ«tų įrengęs iki jo (ieÅ¡kovo) sklypo.

Jis rodė Å . savo sklypo ribas. G. Å . turėjo atlikti kelio įrengimo darbus ir prisijungimo prie komunikacijų darbus. J. Å . baudÄ mokėjo, nes jis dėl kelio užtvaro negalėjo tęsti darbų. LeidimÄ dėl prisijungimo prie komunikacijų jis turi, tai jo projektas. Iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutiestos komunikacijos, yra tik elektra, su ESO sudarė sutartį nepamena kada. Ä® atsakovus dėl tvoros paÅ¡alinimo nesikreipė, jis rašė į savivaldybę, į policijÄ , iÅ¡ kurių gavo atsakymÄ , kad kelias neteisėtai užtvertas.

SklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) V. atsisakė iÅ¡ jo pirkti, nes nėra privažiavimo. Ä® sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) yra privažiavimas pagal detalųjį planÄ , t.y. per užtvartÄ tvorÄ , kuri yra dabar. Tarp jo ir jo giminaičių sklypų yra nustatyti servitutai pagal detalųjį planÄ â€“ servitutas tiesti požemines komunikacijas, teisė privažiuoti prie sklypų, yra gruntinis iÅ¡lygintas kelias. Jis turi 7 sklypus vienoje vietoje, sklypai skirti gyvenamiesiems namams statyti. Kai G. Å . įrenginėjo keliÄ , jis turėjo eiti tik per jo sklypus nuo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), per K. sklypÄ kelias neturėjo eiti.

Projektas nėra nuginčytas, dėl tvoros paÅ¡alinimo į atsakovo gyventojus nesikreipė. Kada ta tvora atsirado nežino. ŽalÄ sudaro 7500 eur, kuriÄ jis sumokėjo liudytojui G. Å . už kelio atkarpos įrengimÄ , o 2300 Eur tai suma, kuriÄ jis turėjo sumokėti V., kai jis atsakė pirkti jo sklypÄ . Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas A., į jį privažiavimas numatytas per ten kur yra Å¡lagbaumas. 2007 m. projektas kai buvo parengtas, tai ten buvo tuščias laukas ir po to buvo suprojektuotas visas kvartalas ir keliai.

Kas pastatė tÄ Å¡lagbaumÄ nežino. 2019 metais dėl tvoros paÅ¡alinimo kreipėsi į NŽT, savivaldybę, policijÄ . Gavo iÅ¡ NŽT žemės naudojimo patikrinimo aktÄ , kur buvo užfiksuota tie trikdžiai.IÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės privažiavimo pagal detalųjį planÄ nėra numatyta. 4.1.IeÅ¡kovo atstovas prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Parodė, kad ginčo kelio servitutai nustatyti virÅ¡ininko administracijos įsakymais, administracine tvarka priimtas servitutas baigiasi, kai priimamas sprendimas jį panaikinti.

Atsakovai į NŽT dėl servituto panaikinimo nesikreipė. Dėl servitutų pabaigos gali bÅ«ti sprendžiama tik atsiradus tam tikroms aplinkybėms. Atsakovų teiginys, kad ieÅ¡kovas gali patekti į sklypus per (duomenys neskelbtini) gatvę niekuo nepagrįstas. Atsakovai užtvėrė kelio servitutÄ ir neleidžia ieÅ¡kovui pravažiuoti. Å ioje byloje sprendžiama dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Atsakovų nurodytas keliukas nėra kelias, o iÅ¡važinėta pieva, be kelio servituto, kuris teisėtai nustatytas, ieÅ¡kovas negali patekti prie savo sklypų, tai patvirtina anstolio faktinių aplinkybių protokolas.

Atsakovas neįrodė, kad servitutu deÅ¡imt metų nieks nesinaudoja. Atsakovai turėjo įrodyti servituto bÅ«tinumo iÅ¡nykimÄ , bet to neįrodė. Be to, atsakovai nenurodė, kaip pasibaigus servitutui galėtų patekti į savo sklypus kiti sklypų savininkai. Tame sklype, kuris priklauso atsakovams yra savavaliÅ¡kai įrengta tvora, sumontuota kelio užtvara, kuri užtveria servitutÄ , kelio dėžė. Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovas nesikreipė į atsakovus dėl kliūčių panaikinimo, bet patys atsakovai pripažino, kad patys naudojasi servitutu.

Iki sklypo Nr (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve nėra galimybės privažiuoti, detalieji planai nėra panaikinti. 2020-01-03 atsakovai atsiliepime nurodė, kad 2010-12-20 yra gautas sutikimas dėl užkardos. IeÅ¡kovas dėl to kreipėsi į policijÄ dėl leidimo tÄ užtvarÄ statyti. Vilniaus rajono savivaldybė informavo, kad jokio leidimo dėl užtvaros statymo atsakovams nebuvo iÅ¡duota. Dėl negalėjimo patekti į sklypÄ su ieÅ¡kovu buvo nutraukta kelio įrengimo sutartis, preliminari sutartis, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė nuostolius, kuriuos praÅ¡oma priteisti.

5. Atsakovo UAB “Deirita” atstovė Rita BariÅ¡auskienė palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti, ieÅ¡kinį atmesti. Parodė, kad ieÅ¡kovas ir kiti tam kavrtale nesinaudojo ginčo servitutu. G. Å . įrenginėjo ne keliÄ , o įrenginėjo ir ruošė sklypus statyboms. Prie ieÅ¡kovui priklausančių sklypų yra laisvas privažiavimas (duomenys neskelbtini) gatve. Pagal ieÅ¡kovo detalųjį planÄ yra servitutiniai keliai. Pats ieÅ¡kovas nurodė, kad dėl 2,5 m Å¡laito dirbtinai supilto jis neturi galimybės privažiuoti pagal detalųjį planÄ .

Iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gal ir galima būtų privažiuoti jei nebūtų supilto to 2,5 m skardžio, šlaito. Iki 2019 metų balandžio, kai sužinojo kad pjaunama tvora, jokių ieškovo kreipimųsi dėl servitutų trukdžių nebuvo, ieškovas nesikreipė dėl kelio užtvaro atidarymo. Tos kelio užtvaros UAB “Deirita” nestatė. Jai pasidomėjus, buvo nustatyta, kad užtvaras pastatytas 2009 – 2010 metais, nes vykstant statyboms buvo vagysčių, dėl to jis ir pastatytas.

Asfaltas eina nuo (duomenys neskelbtini) kelio ir pasibaigia ties D. sklypu. Å . pradėjo keliÄ daryti nuo Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) komunalinių tinkle, tai ta atkarpa priklausė UAB “Deiritai” ir ji ieÅ¡kovui nedavė jokio sutikimo dėl prisijungimo prie UAB “Deiritos” tinkle, ieÅ¡kovas to net neprašė. IeÅ¡kovas su savo giminėmis bandė jam priklausančių sklypų kompleksÄ parduoti, tai ji matė iÅ¡ skelbimų, todėl Å . ir ruošė tuos sklypus pardavimui.

Kelio užtvaras ir tvora su kelio įrengimu nieko bendro neturi. Per Å¡lagbaumÄ Ä¯važiuoja gyventojai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kelio, tvoros servitutas nebuvo naudojamas iki tvoros nupjovimo. UAB “Deirita” žinojo pirkdama sklypÄ apie užkardÄ , servitutinį keliÄ . Tos užkardos ji neįrenginėjo. Ar ta užtvara pastatyta teisėtai nežino. Prie Å¡lagbaumo prisijungia per mobilų telefonÄ , per jos ir kitų gyventojų telefonÄ . Norint patekti į ieÅ¡kovo sklypÄ , tai ieÅ¡kovas turėtų kreiptis į jÄ ir ji per mobile telefonÄ tÄ Å¡laugbaumÄ pakeltų arba turėtų kreiptis į bendrijos pirmininkÄ .

Šlagbaumas saugo nuo vagysčių, vaikus nuo kartais greitai pravažiuojančių automobilių. Į NŽT dėl administraciniais aktais nustatytų servitutų nei ji nei UAB “Deirita” nesikreipė. Prie ieškovo žemės sklypų galima privažiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, vietinės reikšmės keliu, ji nesiriboja su ieškovo sklypais, bet ribojasi su ieškovo giminaičių sklypais. Šiai dienai prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privažiuoti (duomenys neskelbtini) gatve negalima, nes prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra iki 2 m supiltas kauburys, bet tai ne UAB “Deirita” padarė. 6.Atsakovė E. D. palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti, ieškinį atmesti.

Parodė, kad ji gyvena Bendorių kelias bendrijoje nuo 2009 metų. Apie tai, kad jos sklype yra servitutas ji sužinojo gavusi ieÅ¡kinį. Bendrija buvo aptverta, nes buvo daug vagysčių. Servitutai nustatyti apskrities virÅ¡ininko administracijos įsÄ kymais, tik dabar iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ dėl servitutų panaikinimo. Servitutas yra suformuotas ir per jos sklypÄ . Jai tėvai padovanojo sklypÄ 2011 metais, ji tuomet nesigilino į tÄ servitutÄ . Ji yra projektuotoja nuo 2018 metų. Tvora nėra jos nuosavybė, kam ji priklauso nežino, smėlio dėžę statė bendruomenė, visi bendruomenės nariai.

UžkardÄ statė visa bendrija, jÄ statė dėl saugumo, 2010 metais seniÅ«nija uždėjo antspaudÄ kad suderintas užkardos klausimas. Visa bendrija suisitarė kaip naudosis ta užkarda, ta užkarda yra prijungta prie telefono. Å iuo metu užkardos prižiÅ«rėtoja yra bendrija, ji jÄ remontuoja kai sulūžta. Ji į savo sklypÄ Ä¯važiuoja per telefonÄ pakeliant užkardÄ . 2019 metais NŽT atliko patikrinimÄ , kur konstatuoti pažeidimai – paÅ¡alinti tvorÄ . Ji tam patikrinime nedalyvavo.

Nuo 2009 metų iki 2019 metų Å¡ituo keliu kur yra užkarda niekas neprašė privažiavimo. IeÅ¡kovas turi privažiavimÄ prie savo sklypo, galimybė privažiuoti jam yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip ieÅ¡kovas privažiuoja prie savo sklypo ji nematė. 7.Atsakovų atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Parodė, kad servitutas yra daiktinė teisė į svetimÄ daiktÄ . Yra pateikti įrodymai, kad kelias nuo 2007-2008 metų nebuvo ieÅ¡kovo naudojamas, ieÅ¡kovas nebuvo pasikreipęs dėl kelio užtvaro pakėlimo.

Yra kitas privažiavimas numatytas (duomenys neskelbtini) gatve ir (duomenys neskelbtini) kelio, kuriuo ieÅ¡kovas gali privažiuoti prie savo sklypų. Yra liudytojų, trečiųjų asmenų parodymai iÅ¡ kurios pusės buvo privažiuojama prie ieÅ¡kovo sklypų. Servituto panaikinimui yra sÄ lygos, nes yra suformuoti sklypai, nustatyti servitutai ir tų sklypų savininkai turi patys įsirengti (duomenys neskelbtini) gatve keliÄ ir pasinaudoti Vilniaus rajono savivaldybės finansavimu. Tvora buvo ir buvo pastatyta paties kvartalo savininkų, kad jÄ statė atsakovai nėra įrodymų.

Atsakovai nieko nestatė. IeÅ¡kovas apie tvorÄ ir servitutÄ Å¾inojo nuo pat 2008 metų ir jokių pretenzijų atsakovams nereiÅ¡kė. (duomenys neskelbtini) kelias yra skirtas visuomenės poreikiams, jis skirtas kvartalo naudojimui. IeÅ¡kovas praėjus senačiai 2019 metų bakandžio mėn. pradėjo tÄ tvorÄ pjauti ir buvo sustabdytas gyventojų. Dėl sumokėtos baudos pagal preliminariÄ jÄ sutartį, tai jokio ryÅ¡io su atsakovų veiksmais nėra, nes pats V. parodė, kad ieÅ¡kovas pats aprodė sklypÄ , kad bus atidarytas servitutas ir V. galės įvažiuoti į sklypÄ .

Nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovus dėl servituto panaikinimo. Yra suėjusi tvoros, servituto senatis. IeÅ¡kovas į savo sklypÄ patenka (duomenys neskelbtini) gatve ir servitutas yra pasibaigęs. 8.Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad susipažinusi su ieÅ¡kovo ir atsakovų reikalavimais Vilniaus rajono savivaldybės administracija praneÅ¡a, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir bylÄ praÅ¡o nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės atstovui nedalyvaujant ir sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. 9.Trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas posėdžio metu palaikydamas atsiliepime nurodytas aplinkybes, parodė, kad per anksti kalbėti, kad servitutas yra nereikalingas, servituto bÅ«tinybė nėra iÅ¡nykusi.

Ä® pietus nuo ieÅ¡kovo sklypo formuojamas gyvenamųjų namų kvartalas, yra parengtas detalusis planas. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) kelio numatytas įvažiavimas pagal detalųjį planÄ , tai parodo rodyklės į ieÅ¡kovo sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini). N. K. gatvė, nei aplinkeliai keliai nėra įraÅ¡yti į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡Ä , nes tai yra privatÅ«s keliai. (duomenys neskelbtini) gatvė gali bÅ«ti įraÅ¡yta į kelių sÄ raÅ¡Ä jei privatus asmuo kreipėsi dėl jo įraÅ¡ymo, Å¡iai dienai (duomenys neskelbtini) gatvė neįraÅ¡yta.

Nežino kada (duomenys neskelbtini) gatvė atsirado IeÅ¡kovo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, kurie ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve turėtų važiuoti kaip numatyta detaliajame plane. Privažiuoti prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) galima kaip eismas ratu, sutuacijÄ jis matė Regio lt. žemėlapyje. 10.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsniu, teikiame atsiliepimÄ Ä¯ byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Atsižvelgdami į tai, kad ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamas ginčas tarp privačių asmenų dėl to, atsakovai neleidžia ieÅ¡kovui naudotis nustatytu kelio servitutu, Nacionalinė žemės tarnyba yra neÅ¡aliÅ¡ka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį nagrinėti ir sprendimus priimti vadovaujantis teisės aktais. Nesutinka su reiÅ¡kiamu prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekia nustatyti kelio servituto pabaigÄ , nes iÅ¡nyko jo bÅ«tinumas, o taip pat juo daugiau nei 10 metų niekas nesinaudoja. Pažymėtina, kad atsakovai niekada dėl servituto panaikinimo iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui į Nacionalinę žemės tarnybÄ nesikreipė ir nereiÅ¡kė ginčo iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme, o tiesiog vienaÅ¡aliÅ¡kai sukÅ«rė teisminio proceso metu ginÄÄ ir nepagrįstai pareiÅ¡kė reikalavimus Nacionalinei žemės tarnybai.

Vien dėl tos priežasties prieÅ¡ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. Faktinės aplinkybės svarbios bylai. IeÅ¡kovas siekia įpareigoti atsakovus paÅ¡alinti kliÅ«tis naudojantis kelio servitutu, o atsakovai siekia panaikinti kelio servitutÄ Å¾emės sklype kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0301 ha ploto, kitos paskirties (naudojimo bÅ«das -susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo sklypas). Ginčo sklypas buvo suformuotas padalijus žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į 6 žemės sklypus pagal detalųjį planÄ , patvirtintÄ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-18 įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčo sklypo kadastro duomenys patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014-06-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėtame sprendime 2 punkte nurodoma, kad pertvarkius žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau nustatyti servitutai iÅ¡lieka. Ä®vertinus Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis 6.1 p. nurodoma, kad ginčo sklype Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014-06-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 0,0181 ha ploto kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas).

Teismui pažymi, kad Å¡io sprendimo atsakovai neginčija, apskritai nekelia klausimo, kad jo formalus nustatymo pagrindas yra bÅ«tent Å¡is sprendimas. Informuoja teismÄ , kad ginčo sklypas yra kilęs iÅ¡ pirminio žemės Å«kio paskirties 5,92 ha ploto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡nagrinėjus Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus archyve turimus dokumentus galima teigti, kad ginčo sklype esantis kelio servitutas pirmÄ kartÄ buvo nustatytas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008-04-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suformavus žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Å ioje vietoje kelio servitutas buvo numatytas patekti į kitus 2 žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡ių žemės sklypų padalinus juos dar kartÄ buvo suformuoti žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat Nr. (duomenys neskelbtini), t.y 6 sklypai. Akivaizdu, kad Å¡ių žemės sklypų savininkams turi įtakos prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, nes praÅ¡o panaikinti kelio servitutÄ , kuris buvo numatytas kaip „koridorius“ patekti į paminėtas teritorijas ir dar toliau esančius gretimus žemės sklypus.

Svarbu pažymėti, nors ginčas keliamas tarp privačių asmenų ieÅ¡kovo ir atsakovų, tačiau panaikinus ginčo sklype kelio servitutÄ , be privažiavimo formaliai liktų aukščiau kiti paminėtų gretimų žemės sklypų, savininkai. Atkreipiame dėmesį, kad ginčijamas kelio servitutas buvo nustatyta ne tik dėl ieÅ¡kovo interesų, o dėl daugelio aukščiau paminėtų žemės sklypų savininkų. AnalogiÅ¡kai atsakovai siekia panaikinti kelio servitutÄ Å¾emės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atkreipiame dėmesį, kad siekia panaikinti visÄ kelio servitutÄ , ne dalį), kuris taip pat kilo po padalijimų iÅ¡ pirminio žemės Å«kio paskirties 5,92 ha ploto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Kelio servitutas Å¡iame sklype pirmÄ kartÄ buvo nustatytas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008-04-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kai padalijus žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti naujų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys (iÅ¡ pastarojo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalinus buvo suformuoti dar 3 žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau- CK) 4.135 straipsnyje nurodoma, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko susitarimu.

Pažymėtina, kad atsakovai nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl servituto panaikinimo iÅ¡nykus bÅ«tinumui. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimÄ dėl servituto pabaigos priima teismas. CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nurodyti servituto pasibaigimo pagrindai, t. y.:

1) jo atsisakius;

2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku;

3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui;

4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei;

5) išnykus servituto būtinumui;

6) suėjus senaties terminui. Pagal minėto straipsnio 2 dalį servitutas gali pasibaigti tik Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti. Kita vertus nesutinkame su prieÅ¡ieÅ¡kinio teiginiu, kad kelio servituto bÅ«tinumas iÅ¡nyko, nes ieÅ¡kovas į savo sklypÄ gali patekti (duomenys neskelbtini) gatve.

Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) gatvė ribojasi tik su 3 žemės sklypais, t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie priklauso A. K. IeÅ¡kovo žemės sklypas nesiriboja su (duomenys neskelbtini) gatve. Pažymėtina, kad remiantis administracinių teismų praktika, teisinį reguliavimÄ , nustatytÄ Å½emės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje, CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 4.135 straipsnio 1 ir 2 dalyse, aiÅ¡kindamas sistemiÅ¡kai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad sprendimÄ nustatyti servitutÄ priėmusi institucija tuo pagrindu, kad iÅ¡nyko nustatyto servituto bÅ«tinumas, savo sprendimu tokį servitutÄ gali panaikinti tik tuo atveju, jeigu nustato, kad aplinkybės yra pasikeitusios taip, jog vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos ir tai, kad dėl nustatyto servituto panaikinimo yra tarnaujančiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko susitarimas, t. y. dėl to yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta Å¡ių civilinių teisinių santykių subjektų valia, arba, tarnaujančiojo daikto savininkui ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui nesusitarus, dėl servituto pabaigos yra priimtas teismo sprendimas.

Vadinasi, sprendimÄ nustatyti servitutÄ priėmusiai institucijai sprendimui panaikinti nustatytÄ servitutÄ iÅ¡nykus servituto bÅ«tinumui nepakanka vien konstatuoti, kad aplinkybės yra pasikeitusios, ji privalo įsitikinti, kad dėl nustatyto servituto panaikinimo yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta tarnaujančiojo daikto ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų valia, t. y. dėl to pasiektas susitarimas, arba, tarnaujančiojo daikto ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkams nesusitarus, dėl servituto pabaigos yra priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2017-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-l3-602/2017).

CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad servitutas baigiasi suėjus senaties terminui, jeigu turintis teisę juo naudotis asmuo savanoriÅ¡kai deÅ¡imt metų pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teisėmis. IÅ¡ Geoportal ortofoto medžiagos matyti, kad 2009- 2010 m. servitutu žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo naudojamasi, todėl manytina, kad tvora buvo pastatyti tik apie 2011-2012 m. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono nagrinėdamas 2019-04-26 ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame pateiktÄ informacijÄ dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, 2019-07-25 atliko žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei kelio (gatvės), unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ vietoje. Patikrinimo vietoje metu suraÅ¡ytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo metu GPS imtuvu pamatuota metalinė tvora, esanti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Å¡iaurės vakarinėje dalyje, kuri užtveria servitutinį keliÄ esantį minėtame žemės sklype. Minėto servituto teritorijoje taip pat užfiksuota grunto krÅ«va bei smėlio dėžė ir iÅ¡kasta duobė. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Å¡iaurinėje dalyje užfiksuotas kelio užkardas ant kelio važiuojamosios dalies ir užtveria servitutinį keliÄ . Nesutinka su atsakovų teiginiais, kad suėjo senatis, nes ieÅ¡kovas nesinaudojo kelio servitutu daugiau nei deÅ¡imt metų.

IeÅ¡kovas, o galimai ir kiti asmenys negalėjo objektyviai naudotis kelio servitutu, nes atsakovai užtvėrė servitutinį keliÄ ginčo sklype. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, praÅ¡ome prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . 11.Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė parodė, kad servitutas nėra pasibaigęs, nes neįrengti keliai, yra kliÅ«tys, prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra privažiavimo, servituto bÅ«tinumas iÅ¡likęs, nes atsakovai trukdo ieÅ¡kovui juo naudotis.

Ieškovas neturi privažiavimo, atsakovai trukdo naudotis servitutu. 12.Trečiasis asmuo A. K. parodė, kad su ieškiniu sutinka. Parodė, kad ieškovas yra jos brolis. Negali pasakyti kiek sklypų jai priklauso, ji negali prie jų privažiuoti, kelias yra tik servitutinis, kuris yra užtvertas. Ji prie savo sklypų nebuvo nuvažiavusi daugiau nei 3 metai, jis sklypus pardavė, nes reikėjo pinigų. Jos sklypų reikalus ji pavedė tvarkyti ieškovui. Už sklypus, kuriuos ji pardavė pinigus jai pervedė žmonės, kurie juos pirko.

Ji nedalyvavo sklypų lyginime, miÅ¡ko kirtime. Apie kitus privažiavimus prie sklypų nežino. Ji detalųjį planÄ pasirašė, su jo sprendiniais susipažino. IÅ¡ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjų ji pretenzijų nėra gavusi, bet ieÅ¡kovas jai sakė, kad pirkėjai skundžiasi, kad jie negali prie sklypo privažiuoti. 13.Trečiasis asmuo A. K. parodė, kad jai priklauso sklypas (duomenys neskelbtini), pastatų jame nėra. Ji negali prie jo privažiuoti, turi statybos leidimÄ , statybininkai negali pradėti darbo.

TÄ sklypÄ jai padovanojo mama. 2020-08-24 gavo statybos leidimÄ . (duomenys neskelbtini) g. nesijungia su pagrindiniu (duomenys neskelbtini) keliu. Realiai privažiavimo kelio prie jos sklypo nėra, pro tvoros servitutÄ ji nėra važiavusi. Ä® UAB “Deirita” ji kreipėsi dėl privažiavimo, dėl Å¡lagbaumo pakėlimo gal prieÅ¡ metus, bet gavo atsakymÄ , kad kol vyksta teismas, niekas nieko nedarys.

14. Tretieji asmenys M. A., E. A., A. K., A. K., V. M., J. M., G. M. atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. Nurodė, kad atsakovai nepaisydami teisėtai nustatyto kelio servituto savavaliÅ¡kai sumontavo kelio kliÅ«tis ir neturėdami jokio teisinio pagrindo ieÅ¡kovui ir tretiesiems asmenims draudžia naudotis nustatytu kelio servitutu. Dėl tokių atsakovų veiksmų yra pažeidžiamos trečiųjų asmenų kaip žemės savininkų teisės – nepagrįtai apsunkinamas naudojimÄ sis žemės sklypais pagal paskirtį ir daroma žala.

Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso atsakovams E. D., I. ir R. L. yra savavaliÅ¡kai sumontuota metalinė tvora, kuri užtveria kelio servitutÄ . Taip pat nustatyto kelio servituto terotorijoje, siekiant atimti bet kokiÄ galimybę juo naudotis, yra sustumta grunto krÅ«va, iÅ¡kasta duobė ir sumontuota smėlio dėžė. Tuo tarpu žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso atsakovei UAB “Deirita” ant kelio važiuojamosios dalies yra sumontuotas kelio užkardas, kuris užtveria kelio servitutÄ .

Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų tretieji asmenys jau dabar patiria didelę žalÄ (nuostolius). Tretieji asmenys M. A. ir E. A. dar 2019 metais gavo statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kuris jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype leidžia statyti gyvenamÄ jį namÄ , šį namÄ tretieji asmenys ketino pasistatyti per 2020 metus. Dėl atsakovų neteisėtų ir piktybiÅ¡kų veiksmų jie namo net negalėjo pradėti statyti, nes negalėjo patekti į nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ .

Dėl tokių atsakovų veiksmų yra priversti nuomotis butÄ ir už jį mokėti po 470 Eur. Dar daugiau M. A. ir E. A. dėl atsakovų neteisėtų veiksmų yra priversti mokėti už nenaudojamÄ elektros energijos infrastruktÅ«rÄ . PanaÅ¡i situacija yra ir kitiems tretiesiems asmenims, nes jie taip pat dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negali tinkamai naudotis nuosavybės teise valdomais žemės sklypais. PraÅ¡o tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio nurodė, kad servitutÄ pasibaigusiu dėl servituto bÅ«tinumo iÅ¡nykimo galima pripažinti tik tuomet, kai iÅ¡ esmės pasikeičia konkrečios objektyviai egzostavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t.y. tos aplinkybės turi pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiu daiktu.

Kyla klausimas kokios “naujos” aplinkybės atsirado, kad bÅ«tų galima panaikinti servitutÄ Å¡iuo pagrindu. Svarbu suvokti, kad naujos aplinkybės neatsirado. Dar prieÅ¡ 2007 – 10-12, t.y. prieÅ¡ atsakovams tampant žemės sklypų savininkais, buvo gautas kvartalo kelio statybų leidimas, kurio pagrindu kvartalo kelias buvo nutiestas per dabar atsakovams ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus. Jokio naujo kelio, leidžiančio tretiesiems asmenims patekti į jų valdomus sklypus nėra.

Atsakovai savo reikalavimÄ panaikinti servitutÄ dėl jo bÅ«tinybės iÅ¡nykimo grindžia tik tuo, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo metu laikinai gavo leidimÄ privažiuoti prie savo sklypo per kaimyninių žemės sklypų pievas, tačiau tai niekaip neįrodo fakto, kad teisėtai nustatyto servituto bÅ«tinybė yra iÅ¡nykusi, tuo labiau, kad tretieji asmenys leidimo važinėti per kaimynų pievas neturi. Atsakovai turi įrodyti, kad niekas ne mažiau nei 10 metų nesinaudoja per ginčo žemės sklypÄ nustatytu servitutu.

Taip ir lieka neaiÅ¡ku kaip atsakovai įrodinėja aplinkybę, kad yra suėjęs 10 metų senaties terminas. Manytina, kad atsakovai neįrodė servituto pasibaigimo pagrindo. 15.Liudytojas G. Å . parodė, kad pažįsta ieÅ¡kovÄ , su juo2019-04-05 buvo sudaręs rangos sutartį dėl privažiavimo kelio įrengimo Ž. B. (duomenys neskelbtini) g., bet pilnai negalėjo pabaigti kelio, nes kaimynai neleido. Pagal projektÄ naujų namų kvartale turi bÅ«ti įrengtas kelias, jis turėjo sujungti keliÄ su tarp namų einančiu asfaltuotu keliu.

Kelias turėjo bÅ«ti suformuotas iÅ¡ grunto ir smėlio su skalda ir asfaltu – su kieta danga, kad galėtų privažiuoti technika ir žmonės prie sklypų. Jis tik įrengė keliÄ iki metalinės tvoros, kad tvora priklauso, gal bendrijai. Jis yra statybos inžinierius, gerbÅ«vio specialistas. Kai jis pirmÄ kartÄ nuvyko į vietÄ ta tvora stovėjo. Jis įsiareigojo įrengti keliÄ 5 metrų pločio, sutartyje nebuvo nurodyti kelio parametrai, viskas buvo daroma pagal projektÄ . Jis turėjo nužymėjimo ribas, turėjo įrengti lovį, užpilti žvyrÄ , gruntÄ ir smėlį, įrengto požemines komunikacijas – nuotekas, vandens nubėgimÄ , bet nieko neįrengė, nes atsakovai sutrukdė.

Iki beveik 50 m iki tvoros eina asfaltas, kelias turėjo eiti iki formuojamo sklypo galo, kur suformuoti ieÅ¡kovo sklypai gyvenamųjų namų statybai. Nuo to formuojamo ieÅ¡kovo sklypo kelias turėjo eiti nuo tos tvoros tiesiai gal 40-70 m, o po to sukti į kairę ir eiti pagal gyvenamuosiui namus. Jis įrengė kelio dalį iki tvoros, jÄ Ä¯rengiant jokių kliūčių nebuvo. To viso kelio įrengimas buvo 15000 Eur, bet už tÄ Ä¯rengtÄ atkarpÄ jis gavo 7500 Eur, kitÄ dalį ieÅ¡kovas sumokės kai jis įrengs.

Lietaus kanalizacija nebuvo įrengta, nes tas Å¡ulinys į kurį reikia pasijungti yra už tvoros. Å ulinys kiek jis žino priklauso bendrijai. Tas Å¡ulinys nurodytas projekte, tas projektas yra ieÅ¡kovo sklypų suformavimo projektas. Prie to kelio kur jis įrenginėjo negalima privažiuoti, nes stovi tvora, o iÅ¡ kitos pusės irgi negalima, nes tarp kelio ir ieÅ¡kovui priklausančių sklypų yra dar kiti sklypai. Jis darbus pradėjo po sutarties pasiraÅ¡ymo ir baigė 2019 metų birželį. Jis darbus vykdė pagal verslo liudijimÄ .

Susitarimas dėl kelio įrengimo buvo tik su ieÅ¡kovu. Kelio įrengimui jis samdė žmones. Kai tik pradėjo kelio įrengimo darbus jis ardė tvorÄ , nes reikėjo pažiÅ«rėti ir į Å¡ulinį, jis vadovavosi projektu. Su sunkiaja technika iki ieÅ¡kovo sklypo jis privažiuodavo ten esančiu nedideliu keliuku, pažeisdamas privačių sklypų teritorijÄ . 16.Liudytojas E. V. parodė, kad jis sudarė su ieÅ¡kovu K. M. 2020-01-24 preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį norėjo pirkti sklypÄ .

Buvo nuvykęs į vietÄ apžiÅ«rėti sklypo, jam sklypÄ rodė K. M. du kartus. Jam buvo pasakyta, kad įvažiavimas bus kur Å¡lagbaumas, nepamena ar per Å¡lagbaumÄ važiavo. Jis sumokėjo avansÄ , kuris buvo nurodytas sutartyje. Sutartis buvo nutraukta, nes nebuvo atidarytas įvažiavimas į sklypÄ . Sutarties pratęsti jis nenorėjo. IeÅ¡kovas sakė, kad nepavyksta pasiekti susitarimo dėl įvažiavimo į sklypÄ . IeÅ¡kovas jam sumokėjo pagal sutartį jo pareikalavimu avansÄ , netesybas ir baudÄ .

Tarp jo ir ieškovo buvo susitartimas, kad bus atidaryta tvora. Kas buvo nurodyta sutartyje dėl įvažiavimo nepamena. Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, patikslintas priešieškinys atmestinas.

17. Byloje nustatytos sekančios aplinkybės. 17.1.IeÅ¡kovui K. M. nuosavybės teise priklauso 0.1998 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ieÅ¡kovo sklypas); daikto naudojimo paskirtis kita, žemės sklypo naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, statusas – suformuotas padalijus daiktÄ , gautas padalijus daiktÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenys parengti UAB „Ginteka“ ir patvrirtinti 2019-06-19 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini),įregistravimo pagrindas: 2006-03-09 Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2006-04-03 Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2006-04-26 Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-03-21 Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-06-19 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). 17.2.Atsakovei UAB „Deirita“ nuosavybės teise priklausė 0.0301 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo sklypas), esantis (duomenys neskelbtini);

žemės sklypo naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių tinkle koridorių teritorijos, statusas – suformuotas padalijus daiktÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; įregistravimo pagrindas ; 2016-06-02 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklype nustatyti servitutai: - kelio servitutas – teisė važiuoti transport priemonėmis, naudotis pėsčiųkų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas: 2008-04-04 Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-06-17 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-08-20 Nacionalinės žemės tarnybos teritorrinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0181 ha, įraÅ¡as galioja nuo 2014-09-10; servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas: 2008-04-04 Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-06-17 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-08-20 Nacionalinės žemės tarnybos teritorrinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0128 ha, įraÅ¡as galioja nuo 2014-09-10. (Å¡iame sklype nustatytas tarnaujantis kelio servitutas 181 kv.m ploto užtvertas kelio užkarda).

Ginčo sklypas buvo suformuotas padalijus žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į 6 žemės sklypus pagal detalųjį planÄ , patvirtintÄ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-18 įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo sklypo kadastro duomenys patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014-06-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), minėtame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014-06-17 sprendime 2 punkte nurodoma, kad pertvarkius žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau nustatyti servitutai iÅ¡lieka.

Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis 6.1 p. nurodoma, kad ginčo sklype Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014-06-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 0,0181 ha ploto kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas). Ginčo sklype esantis kelio servitutas 181 kv.m ploto pirmÄ kartÄ buvo nustatytas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008-04-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suformavus žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Å ioje vietoje kelio servitutas buvo numatytas patekti į kitus 2 žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡ių žemės sklypų padalinus juos dar kartÄ buvo suformuoti žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat Nr. (duomenys neskelbtini), t.y 6 sklypai. Atkreiptinas dėmesys, kad administraciniai aktai, kurių pagrindu yra nustatytas kelio servitutas ginčo sklype nėra nuginčyti yra galiojantys. Ginčos sklype esantis kelio servitutas pavaizduotas S. L. IÄ® parengtuose kadastriniuose matavimuose, kurie patvirtinti 2008-04-07 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). 17.3.2021-08-02 Nuotekų Å¡alinimo tinklų, vandentiekio tinklų, kelio (gatvės) ir žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartimi su priėmimo-perdavimo aktu, patv.

Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės Jurgo Kontutienės atstovo A. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas UAB “Deirita” pardavė Gyvenamųjų namų bendrijai “Bendorių kelias” 0.0301 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo sklypas), esantis (duomenys neskelbtini). 17.4.Atsakovams E. D. 1434/1934, I. L. ir R. L. 500/1934 nuosavybės teise priklauso 0.1934 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - ginčo sklypas 1), esantis (duomenys neskelbtini);

žemės sklypo naudojimo bÅ«das –gyvenamosios teritorijos, statusas – suformuotas padalijus daiktÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; įregistravimo pagrindas: 2011-25-02 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-23 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklype nustatyti servitutai: kiti servitutai (vieÅ¡pataujantis , įregistravimo pagrindas: 2008-04-02 Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 130.00 kv.m; kiti servitutai (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas: 2008-04-02 Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 263.00 kv.m; kelio servitutas (vieÅ¡pataujantis), įregistravimo pagrindas: 2008-04-02 Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 176.00 kv.m; kelio servitutas (vieÅ¡pataujantis), įregistravimo pagrindas: 2008-04-02 Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 344.00 kv.m. (Å¡iame žemės sklype yra nustatytas tarnaujantis kelio servitutas - plotas 344 m2, tačiau jis užtvertas kelio kliÅ«timis).

Ginčo sklype 1 kelio servitutas 344 kv.m ploto pirmÄ kartÄ buvo nustatytas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008-04-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kai padalijus žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti naujų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys (iÅ¡ pastarojo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalinus buvo suformuoti dar 3 žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008-04-02 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nuginčytas.

Ginčos sklype 1 esantis kelio servitutas pavaizduotas S. L. IÄ® parengtuose kadastriniuose matavimuose, kurie patvirtinti 2008-04-02 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). 17.5.2007-10-12 Vilniaus rajono savivaldybės administracija (Statybos skyrius) statytojams K. M., V. M., A. K. iÅ¡davė Statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) penkių gyvenamųjų namų kvartalo keliams, inžineriniams tinklams įrengti, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo dėl to, kad Å¡io leidimo pagrindu kvartalo kelias buvo nutiestas per dabar atsakovams E. D., I.

L., R. L., UAB „Deirita“ - dabar Gyvenamųjų namų bendrijai „Bendorių kelias“ ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus, nekilo. 17.6.2008 m. balandžio 7 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patekimui iÅ¡ vietinės reikÅ¡mės (duomenys neskelbtini) kelio į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ (vieÅ¡pataujantis daiktas) buvo nustatytas kelio servitutas per aukščiau minimus atsakovams ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus (tarnaujantys daiktai) (Priedas Nr. 5).

Å ioje vietoje svarbu pažymėti, kad kelio statybos leidimas buvo derintas bÅ«tent ieÅ¡kovo vardu, todėl apie viso kvartalo keliÄ ir nustatytus servitutus puikiai žinojo atsakovai įsigydami jiems priklausančius žemės sklypus. 17.7. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius nagrinėdamas 2019-04-26 ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame pateiktÄ informacijÄ dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, 2019-07-25 atliko žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei kelio (gatvės), unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ vietoje.

Patikrinimo vietoje metu suraÅ¡ytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu GPS imtuvu pamatuota metalinė tvora, esanti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Å¡iaurės vakarinėje dalyje, kuri užtveria servitutinį keliÄ esantį minėtame žemės sklype. Minėto servituto teritorijoje taip pat užfiksuota grunto krÅ«va bei smėlio dėžė ir iÅ¡kasta duobė. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Å¡iaurinėje dalyje užfiksuotas kelio užkardas ant kelio važiuojamosios dalies ir užtveria servitutinį keliÄ (vaizdas fiksuotas nuotraukose, nubraižyta vietos schema). 17.8.2020-01-14 Anstolės Nemiros Å iugždaitės-StakeliÅ«nės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (su nuotraukomis) Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad „2020-01-14 dienÄ , 14val. 15 min. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalyvaujant K.

M. apžiÅ«rėtas įvažiavimas į minėtÄ sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ Å¡iaurinės pusės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Nustatyta, kad nusukus nuo asfalto prasideda žvyruotas kelias, kuris vėliau sukasi ir tampa lauko keliuku, kol galiausiais visiÅ¡kai iÅ¡nyksta. IÅ¡ Å¡iaurinės pusės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link sklypo iÅ¡ vienos pusės yra aukÅ¡ta žolė apaugusi krÅ«mokÅ¡niais bei medžiais iÅ¡ kitos pusės neaukÅ¡ta nelygi žolė. Einant toliau žolė didėja, reljefas tampa nelygus, kol galiausiai prieinama prie Å¡laito, kurio virÅ¡uje žemė iÅ¡lyginta.

Å laitas aukÅ¡tėja iki 2-2,5 metrų aukščio. Dėl Å¡io Å¡laito patekti į aukščiau nurodytÄ sklypÄ automobiliu nėra galimybių. Atliekamos fotofiksacijos, kurios yra Å¡io protokolo sudedamoji dalis.“ 17.9.2019-11-12 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raÅ¡e UAB „Deirita‘ direktorei, nurodyta, kad ieÅ¡kovas galėtų patekti į jam priklausantį žemės sklypÄ , siÅ«loma paÅ¡alinti kelio servitute esančiÄ užtvarÄ ir nepaÅ¡alinus minėto užtvaro, gali bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė. 2020-03-17 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad duomenų apie leidimÄ statyti užtvarÄ 2010 m. užtveriant servitutinį keliÄ (duomenys neskelbtini) duomenų neturi. 18.Nuosavybės teisės ir jos apsaugos institutas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4 knygos V skyriuje „Nuosavybės teisė“.

Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Daikto savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį CK 4.98 straipsnio pagrindu.

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 ir kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Ieškovas siekia įpareigoti atsakovus pašalinti kliūtis naudojantis kelio servitutu nustatytu administraciniu aktu, aukščiau paminėtais viršininko administracijos įsakymais.

19. Servituto nustatymas administraciniu aktu yra viena iÅ¡ galimų daiktinių teisių suvaržymo priemonių, kuriÄ taikant neretai siekiama įgyvendinti ir tam tikrÄ visuomeninį interesÄ atitinkantį tikslÄ . Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Å iuo atveju servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu. 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1276 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“.

Taisyklių 1 punkte numatyta, kad Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau vadinama – Å¡ios Taisyklės) reglamentuoja žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau vadinama – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarkÄ . Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti.

Teisės aktai leidžia institucijai, nustačiusiai servitutÄ , administraciniu aktu jį panaikinti tik realiai egzistuojant CK 4.130 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams. 20.Byloje nėra ginčo, kad ginčo sklypuose esančiuose nustatytuose kelio servitutuose yra tvora, smėlio dėžė, iÅ¡kasta duobė, kelio užkarda. Tai patvirtina ir 2019-07-25 Nacionalinės žemės tarnybos atlikto atliko ginčo žemės sklypų patikrinimo aktas su priedais. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti.

Duomenų, kad ginčo sklypuose nustatyti kelio servitutai yra panaikinti byloje nėra. Byloje nustatytyta, kad kelio servitutai buvo nustatyti administraciniais aktais dar prieÅ¡ atsakovams tampant minėtų ginčo žemės sklypų savininkais, todėl atsakovams apie esančius kelio servitutus buvo žinoma. Akivaizdu, kad atsakovai ribodami ieÅ¡kovui galimybę patekti į jam priklausantį sklypÄ , pažeidžia jo kaip žemės savininko teises. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovai nestatė tvoros, užkardos, kad jie pastatyti 2009-2010 metais, nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės, nes atsakovai patys pripažino, kad yra Å¡ių objektų valdytojai.

Kita vertus, atsakovai taip pat teigė, kad užkardai įrengti buvo gautas 2010 m. policijos sutikimas, vienok tokių duomenų byloje nėra, o juos paneigia aukščiau nurodyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštai. Aplinkybės, kad ieškovas neikreipė į atsakovus dėl kelio servitutų naudojimo, neturi reikšmės, kadangi, kaip jau nurodyta aukščiau kelio servitutai ginčo sklypuose nėra panaikinti. 21.CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose įtvirtinti pagrindai, kada servitutas baigiasi.

Servitutas baigiasi:

1) jo atsisakius;

2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku;

3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui;

4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei;

5) išnykus servituto būtinumui;

6) suėjus senaties terminui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, servitutas gali pasibaigti tik esant šio straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams. 22.Byloje ginčas kilo dėl nustatytų ginčo sklypuose kelio servitutų panaikinimo išnykus servituto būtinumui. (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šio servituto pasibaigimo pagrindo turinys yra atskleistas CK 4.135 straipsnio 1 dalyje. Servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais turi būti ištirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas.

Turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto bÅ«tinumo iÅ¡nykimas. Ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar vieÅ¡pataujantysis daiktas iÅ¡ tikrųjų gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto. Servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi iÅ¡ esmės pasikeisti konkrečios sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis).

Pažymėtina, kad esminio tokių aplinkybių pasikeitimo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, reikalaujančiam servituto panaikinimo (CPK 12 ir 178 straipsniai).

23. Atsakovai teigė, kad kelio servitutų būtinumas yra išnykęs, kadangi iki ieškovo žemės sklypo ir susijusių sklypų veda puikus kelias (duomenys neskelbtini) gatvė, kuria ieškovas patenka į savo sklypus. Tokie atsakovų argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo teisė naudotis atsakovams priklausančiais ginčo sklypais nėra išnykusi. Be kelio servituto, kuris teisėtai nustatytas per ginčo žemės sklypus, jokio kito kelio iki ieškovo sklypo faktiškai nėra.

Tai patvirtina ir 2020-01-14 antstolės Nemiros Å iugždaitės-StakeliÅ«nės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) gatvė ribojasi tik su 3 žemės sklypais, t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie priklauso A. K. IeÅ¡kovo žemės sklypas nesiriboja su (duomenys neskelbtini) gatve. Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovas prie jam priklausančio sklypo gali patekti per kitÄ servitutinį keliÄ ir tai matyti iÅ¡ atsakovų pateiktų www.

Geoportal.lt pateiktų orto nuotraukos, tačiau, atsakovų nurodytas keliukas yra išvažinėta kaimyninių sklypų pieva, duomenų, kad tai yra servitutinis kelias atsakovai nepateikė, be to tai paneigia ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų Detalusis planas, kuriame užfiksuota viso kvartalo kelio ir kelio servituto vieta, kuri neatitinka atsakovų nurodytas keliuko vietos, taip pat ieškovo kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateikta schema, iš kurios matyti, kad alternatyvus numatytas servitutinis kelias nėra įrengtas.

Tai, kad šiuo metu ieškovas gali privažiuoti laikinai per kaimyninius sklypus prie savo sklypo nereiškia, kad kelio servitutų būtinumas yra išnykęs. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad panaikinus ginčo sklypuose kelio servitutus, bus suvaržyta ir trečiųjų asmenų V. M. (žemės sklypo, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)), A. K. (žemės sklypo, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)), A. K. (žemės sklypo, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)), J. M., G. M. (žemės sklypo, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)), E. A., M.

A. (žemės sklypo, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kt. nuosavybės teise turinčių greta esančius sklypus teisė patekti į jiems priklausančius sklypus. Apie tai, kad negali privažiuoti prie savo sklypų patvirtino ir tretieji asmenys A. K., A. K. bei tretieji asmenys M. A., E. A., V. M., J. M., G. M. savo atsiliepime. 24.Kasacinis teismas nurodė, kad, reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigÄ , iÅ¡nykus kelio servituto bÅ«tinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jį panaikinus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiÅ¡kiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

Plėtodamas pirmiau nurodytÄ CK 4.135 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bylų dėl servituto panaikinimo iÅ¡nykus bÅ«tinumui atvejais turi bÅ«ti iÅ¡tirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto bÅ«tinybę, pasikeitimas, o Å¡is klausimas spręstinas taip:

1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę;

2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas;

3) turi bÅ«ti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar vieÅ¡pataujantysis daiktas iÅ¡ tikrųjų gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019 33 punktÄ ). 25.Servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi iÅ¡ esmės pasikeisti konkrečios Å¡alių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis).

Taigi reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigÄ , iÅ¡nykus kelio servituto bÅ«tinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jį panaikinus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiÅ¡kiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti. 26.CK 4.130 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad servitutas baigiasi suėjus senaties terminui.

Pagal CK 4.136 straipsnio 1 dalį servitutas baigiasi suėjus senaties terminui, jeigu turintis teisę juo naudotis asmuo savanoriÅ¡kai deÅ¡imt metų pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teisėmis. Nesutinka su atsakovų teiginiais, kad suėjo senatis, nes ieÅ¡kovas nesinaudojo kelio servitutu daugiau nei deÅ¡imt metų. IeÅ¡kovas, o galimai ir kiti asmenys negalėjo objektyviai naudotis kelio servitutu, nes atsakovai užtvėrė servitutinį keliÄ ginčo sklype. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti.

Ar nustatyto kelio servituto bÅ«tinumas yra iÅ¡nykęs, ar ne, sprendžia institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ . Duomenų, kad atsakovai, drausdami ieÅ¡kovui naudotis kelio servitutais, buvo pasikreipę į Nacionalinę žemės tarnybÄ , atsakovai nepateikė, dėl kelio servituto pabaigos kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, tik po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Atsakovaų teiginiai, kad ne tik, kad ieÅ¡kovas, bet ir kiti sklypų savininkai nesinaudojo ginčo kelio servitutais nėra pagrįsti įrodymais.

Akivaizdu, kad, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, kiti sklypų savininkai ir negalėjo naudotis kelio servitutais, kadangi dėl atsakovų draudimo, esančios užtvaros, metalinės tvoros, ieÅ¡kovas juo negalėjo naudotis. BÅ«tent dėl savo teisių pažeidimo ieÅ¡kovas ir kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. 27.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatÄ , civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sÄ voka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis).

28. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , subjektyvioji neteisėtumo sÄ lygos pusė – kaltė preziumuojama. Taigi, ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti deliktinę atsakomybę, visų pirma turėjo pareigÄ Ä¯rodyti atsakovų veiksmų neteisėtumÄ (CPK 178 straipsnis).

Veiksmų neteisėtumas gali bÅ«ti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti.

Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015). 29.Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų nuostolius – 2300 Eur ieÅ¡kovo sumokėtÄ baudÄ sklypo pirkėjui E. V. pagal 2020-01-24 preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – preliminarioji sutartis), sudarytÄ tarp pardavėjo - ieÅ¡kovo K.

M. ir pirkėjo E. V. dėl 0.1998 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), nurodydamas, kad preliminariosios sutarties 1 p. buvo nurodyta, kad patekimui į žemės sklypÄ yra numatytas servitutas per atsakovams priklausančius sklypus ir naujasis pirkėjas galės netrukdomai patekti į parduodamÄ Å¾emės sklypÄ . Vienok, kaip matyti iÅ¡ Å¡ios preliminariosios sutarties 1 p., tokios nuostatos joje nėra. Be to, ieÅ¡kovas, žinodamas, kad byla yra nagrinėjama teisme bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo negalėjimo patekti į jam priklausantį žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), savo iniciatyva ėmėsi jį pardavinėti, sudarydamas preliminariÄ jÄ sutartį, tokiu bÅ«du prisiėmė sau rizikÄ dėl galimų nuostolių.

Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas E. V. parodė, tame tarpe, kad sutartis buvo nutraukta, nes nebuvo atidarytas įvažiavimas į sklypÄ , sutarties pratęsti jis nenorėjo, ieÅ¡kovas sakė, kad nepavyksta pasiekti susitarimo dėl įvažiavimo į sklypÄ . Taigi, ieÅ¡kovas neįrodė, kad bÅ«tent dėl atsakovo kaltų veiksmų Å¡i preliminari sutartis buvo nutraukta, neįrodė, kad Å¡iuo atveju yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: atsakovų neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, yra priežastinis ryÅ¡ys tarp jų ir yra atsakovų kaltė.

Analogiškais pagrindais taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas ir argumentai, kuriais jis buvo grindžiamas dėl 7500 Eur nuostolių, patirtų ieškovo dėl 2019-04-05 Kelio rangos sutarties (toliau – rangos sutartis) nutraukimo. Rangos sutartyje nurodyta, kad rangos darbai turėjo būti atlikti ieškovui priklausančiame sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) (1.1.p); 2019-04-30 darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyti atlikti darbai:kelio pagrindų įrengimas, lietaus nuotekų trasos įrengimas, kelio bortelių įrengimas, geodeziniai matavimai, papildomi darbai ir medžiagos, transportas, taip pat nurodyta, kad sutartis stabdoma užsakovo (t.y. ieškovo) prašymu dėl kaimynų trukdymo tęsti darbus.

Kaip nurodė ieÅ¡kovas, jog pradėti pagrindinius įrengimo darbus rangovas objektyviai negalėjo, nes nebuvo užtikrintas tinkamas statybinės technikos patekimas į ieÅ¡kovo sklypÄ dėl atsakovų pastatytos užkardos. Vienok jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovo minimas transportas negalėjo patekti į ieÅ¡kovo sklypÄ nepateikė. Kaip nurodyta 2019-04-30 darbų priėmimo-perdavimo akte suma už transportÄ nurodyta 3000 Eur, kai 2019-04-05 Darbų sÄ matoje buvo nurodyta mažesnė suma - 600 Eur. Be to, kaip parodė liudytojas G.

Å ., kad su sunkiÄ ja technika iki ieÅ¡kovo sklypo jis privažiuodavo ten esančiu nedideliu keliuku, pažeisdamas privačių sklypų teritorijÄ . IeÅ¡kovas, žinodamas, kad nėra galimybės keio servitutu pravažiuoti prie ieÅ¡kovo sklypo, kad kelio servitutas apsunkintas kliÅ«timis, ėmėsi kelio įrengimo darbų, yokiu bÅ«du prisimdamas sau visa rizikÄ dėl neįvykusio kelio įrengimo sandorio ir su tuo susijusiomis pasekmėmis.

30. Kadangi nenurodė termino, kuriuo turi būti pašalintos ieškovo prašomos pašalinti kelio servituto kliūtys, CPK 271 str. 1 d. pagrindu, atsakovams nustatytinas sprendimo įvykdymo terminas – 1(vienas) mėnuo nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. 31.Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79.88.93.96.98 str. str.). Kadangi patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies (procentine išraiška 50 proc.), o priešieškinys atmestinas, atitinkamai proporcingai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.2d.).

IeÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro: 338 Eur už ieÅ¡kinio (ir patikslinto) padavimÄ , 6195,20 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, viso 6533,20 Eur. Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti 50 proc., todėl ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 3266,60 Eur – Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovų „Gyvenamųjų namų bendrijos „Bendorių kelias“, UAB „Deirita“, E. D., I. L., R. L. lygiomis dalimis, t.y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 653,32 Eur. PaÅ¡to iÅ¡laidos valstybei sudaro 189,84 Eur ir jos priteistinos sekančiai: iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 94,92 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovų priteistina viso 94,92 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, t.y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 18,98 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-268, 270 str., n u s p r e n d ž i a: PatikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dallies, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Å iam teismo sprendimui įsiteisėjus per vienÄ mėnesį: - įpareigoti atsakovus E. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), I. L. ((duomenys neskelbtini)) ir R. L. ((duomenys neskelbtini)), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir kadastro vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrasavininkus paÅ¡alinti tarnaujančio kelio servituto (servituto kodas (duomenys neskelbtini), servituto plotas 344 m2) kliÅ«tis: tvorÄ (nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), smėlio dėžę (koordinatės (duomenys neskelbtini)), žvyro sÄ vartÄ (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ir iÅ¡kastÄ duobę (koordinatės (duomenys neskelbtini)), ir netrukdyti Å¡iuo servitutu naudotis ieÅ¡kovui K.

M., a.k. (duomenys neskelbtini). - įpareigoti atsakovę Gyvenamųjų namų bendrijÄ â€žBendorių kelias“ (j.a.k.305478911) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas žemės sklypui nesuteiktas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir kadastro vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkę paÅ¡alinti tarnaujančio kelio servituto (servituto plotas 181 m2) kliÅ«tį - kelio užkardÄ (koordinatės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), ir netrukdyti Å¡iuo servitutu naudotis K.

M., a.k. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovų „Gyvenamųjų namų bendrijos „Bendorių kelias“, (j.a.k.305478911), UAB „Deirita“, j.a.k. 304097028, E. D., (gim. (duomenys neskelbtini)), I. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), R. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), ieÅ¡kovui K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), viso 3266,60 Eur ( tris tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 653,32 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 32 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iš ieškovo K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662), viso 94,92 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 92 ct) pašto išlaidų. Priteisti iš atsakovų „Gyvenamųjų namų bendrijos „Bendorių kelias“, (j.a.k.305478911), UAB „Deirita“, j.a.k. 304097028, E. D., (gim. (duomenys neskelbtini)), I. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), R. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), valstybei viso 94,92 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 92 ct) pašto išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 18,98 Eur (aštuoniolika eurų 98 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėja Dalia Zeniauskaitė