2013-05-09 Nr. AB-1551-3-65-3-00140-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-195/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00140-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimų panaikinimo bei žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. T. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (9.15) R3-9419 „Dėl išmokų mokėjimo ir nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2002 m. rugpjūčio 26 d., pripažinimo draudiminiu“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (11.1) I-3275 „Dėl žalos atlyginimo mokėjimo prievolės neperėmimo ir nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu“ ir įpareigoti atsakovus priimti naują sprendimą – pripažinti 2002 m. rugpjūčio 26 d įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu ir mokėti pareiškėjui draudimines išmokas;

2) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovų Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5189-565/2011 priteistas pinigines išmokas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Skunde (b. l. 2-5) paaiškino, kad 2002 m. rugpjūčio 26 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio tapo neįgalus (darbingumo lygis – 15 proc.). Pažymėjo, jog įsiteisėjusiu VSDFV Visagino skyriaus 2002 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 88 nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintas draudiminiu. Paaiškino, jog 2011 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal S. T. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) “Energetinės statybos projektai” ir akcinei bendrovei (toliau – ir AB) “Energetinės statybos pramonė”, kurioje teismas nusprendė įtraukti S. T.

į atsakovo BUAB „Energetinės statybos projektai“ pirmos eilės kreditorių sąrašą su 5 877,73 Lt reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo ir su 100 000 Lt reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pasak pareiškėjo, minėta nutartimi Vilniaus apygardos teismas iš esmės pripažino jam darbe įvykusį nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu. Teigė, jog pareiškėjui kreipusis į BUAB “Energetinės statybos projektai” bankroto administratorių šis paaiškino, jog išmokos iš Garantinio fondo skiriamos tik tokiu atveju, kai sužalojimas darbe ar susirgimas profesine liga įvyko iki 1999 m. gruodžio 31 d.

Bankroto administratorius pareiškėjui nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 997 “Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos patvirtinimo” nuostatomis žalos atlyginimo prievolės vykdymas perduodamas VSDFV teritoriniams skyriams pagal žalos atlyginimo gavėjo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas paaiškino, jog jam kreipusis į atsakovą VSDVF šis nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelamingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – ir Žalos atlyginimo dėl nelamingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas, Laikinasis įstatymas) 23 straipsnio 7 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas žalai dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d.

Atsakyme pažymėjo, jog atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą neturi teisinio pagrindo perimti prievolių vykdymo, kadangi atsitikimas darbe įvyko po 1999 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas nurodė, jog minėtame atsakovo rašte pažymėta, kad VSDFV Visagino skyriaus sprendimas yra nepanaikintas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje naujų aplinkybių, suteikiančių pagrindą peržiūrėti šį sprendimą nenustatyta. Atsakovo rašte nurodyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi priteistos sumos negali būti atlygintos atsakovo, kadangi tokios galimybės nenumato Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas).

Pareiškėjas teigė nesutinkantis su tokia atsakovo pozicija ir mano, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis vertintina kaip nauja aplinkybė, suteikianti pagrindą peržiūrėti VSDFV Visagino skyriaus sprendimą. Pareiškėjo manymu atsakovai privalo jam išmokėti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi priteistas sumas.

Atsakovas VSDFV Utenos skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 28-30) paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas neatlieka išimtinai VSDFV skyrių kompetencijai priskirtos funkcijos – pripažinti ar nepripažinti įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi jokių sumų iš atsakovų pareiškėjui nepriteisė, o tik įtraukė pareiškėją bankroto byloje į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su reikalavimais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Minėta teismo nutartimi nėra nustatyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos VSDFV Visagino skyriui priimant 2002 m. spalio 28 d. sprendimą. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas turi teisę skirti tik tas valstybinio socialinio draudimo išmokas, kurios nustatytos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Šis įstatymas nenumato VSDFV skyriams prievolės atlyginti žalą, teismo priteistą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) normas. Pažymėjo, jog atsakovas neturi teisinio pagrindo perimti BUAB “Energetinės statybos projektai” prievolių vykdymo, kadangi atsitikimas darbe įvyko po 1999 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu Žalos atlyginimo dėl nelamingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad šis įstatymas taikomas žalai dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d.

Atsakovas VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 50-52) sutiko su atsakovo VSDFV Utenos skyriaus argumentu dėl Laikinojo įstatymo taikymo nagrinėjamu atveju, taip pat pažymėjo, jog pagal šį įstatymą valstybei gali pereiti tik įmonių turtinės žalos atlyginimo prievolės. Atsakovo įsitikinimu prievolę vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį turi BUAB “Energetinės statybos projektai”. Nurodė, jog net ir pripažinus pareiškėjui įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, jam galėtų būti skirtos išmokos, numatytos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi priteistos sumos nebūtų atlygintos, nes jos priteistos pagal Civilinio kodekso normas. Pažymėjo, jog žalos, priteistos iš darbdavio dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio iki 1999 m. gruodžio 31 d., atlyginimo nenumato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, taip pat Žalos atlyginimo dėl nelamingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas. Atsakovas iš esmės palaikė VSDFV Utenos skyriaus atsiliepime išdėstytus argumentus.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo S. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 91-95).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal 2002 m. gegužės 30 d. darbo sutartį Nr. 6 priimtas į darbą UAB „Energetinės statybos projektai“ lentpjūvės darbininku. 2002 m. rugpjūčio 26 d. įvyko nelaimingas atsitikimas AB „Energetinės statybos pramonė“ teritorijoje, kurio metu jis buvo sunkiai sužalotas. VSDFV Visagino miesto skyrius išnagrinėjo pateiktus įvykio tyrimo dokumentus ir 2002 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 88 „Dėl S. T. nelaimingo atsitikimo nepripažinimo draudiminiu įvykiu“ įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe nepripažino draudiminiu įvykiu, kadangi įvykis neatitinka pripažinimo draudiminiu įvykiu kriterijų.

Šio sprendimo pareiškėjas neskundė. Pažymėjo, jog pareiškėjas 2005 m. kreipėsi į VSDFV Visagino miesto skyrių, prašydamas skirti jam netekto darbingumo kompensaciją, tačiau jo prašymas VSDFV Visagino miesto skyriaus 2005 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. R3-2711 „Dėl netekto darbingumo kompensacijos“ nebuvo patenkintas. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė VSDFV, kuri 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (11.1)-I-8354 „Dėl atsisakymo skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ paliko galioti VSDFV Visagino miesto skyriaus sprendimą, be to, paaiškino, jog jis yra praleidęs VSDFV Visagino miesto skyriaus 2002 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 88 apskundimo terminus.

Nurodė, jog teismai atsisakė atnaujinti pareiškėjui skundo pateikimo terminą. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5189-565/2011 nutarė ieškovo S. T. ieškinį atsakovui BUAB „Energetinės statybos projektai“ patenkinti iš dalies ir įtraukti S. T. į minėtos bendrovės pirmos eilės kreditorių sąrašą su 5 788,73 Lt reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo ir 100 000 Lt reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, jog pareiškėjas kreipėsi į BUAB „Energetinės statybos projektai“ bankroto administratorių dėl minėtų išmokų, tačiau bankroto administratorius 2012 m. kovo 15 d. raštu Nr. 03-5405 nurodė, jog pareiškėjui piniginės išmokos iš Garantinio fondo skirtos nebus, o bankrutuojančių įmonių, kurių veikla sustojusi ir jokių pajamų negaunama, žalos atlyginimo prievolių vykdymas perduodamas VSDFV teritoriniams skyriams, todėl pasiūlė pareiškėjui dėl išmokų kreiptis į VSDFV teritorinį skyrių pagal jo gyvenamąją vietą.

Pažymėjo, jog pareiškėjui 2012 m. kovo 22 d. kreipusis į VSDFV Utenos skyrių su prašymu išmokėti Vilniaus apygardos teismo nutartimi priteistas sumas bei pripažinti 2002 m. rugpjūčio 26 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, šis 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (9.15) R3-9419 netenkino prašymo, todėl jis 2012 m. balandžio 18 d. pateikė analogišką prašymą VSDFV, tuo pačiu nurodydamas, kad VSDFV Utenos skyriaus sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. VSDFV 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (11.1) I-3275 prašymą atmetė motyvuodama, kad nėra jokio teisinio pagrindo perimti žalos mokėjimą iš BUAB „Energetinės statybos projektai“, be to, pagrindo pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu nėra, kadangi VSDFV Visagino miesto skyriaus 2002 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. 88 yra pagrįstas ir galiojantis, o Vilniaus apygardos teismo nutartimi nebuvo nustatytos jokios naujos aplinkybės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5189-565/2011 pripažino nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu ir tai laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą iš naujo nagrinėti klausimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu. Pažymėjo, jog minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui iš BUAB „Energetinės statybos projektai“, tačiau byloje nebuvo nagrinėjama, ar nelaimingas atsitikimas darbe turėtų būti pripažintas draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo taikymo prasme, todėl aplinkybė, kad pareiškėjo naudai iš BUAB „Energetinės statybos projektai“ buvo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, automatiškai nesudaro pagrindo peržiūrėti įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytą VSDFV Visagino miesto skyriaus 2002 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 88 ir nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtinto “Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo” 1.1. punkto, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 7 dalies 1 punkto sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog Laikinojo įstatymo nuostatos dėl žalos atlyginimo prievolės perėjimo valstybei taikomos tik dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d.

įskaitytinai, tuo tarpu byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu pareiškėjas buvo sunkiai sužalotas, įvyko 2002 m. rugpjūčio 26 d. Konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu Laikinojo įstatymo nuostatos netaikomos, atsakovams nėra jokio teisinio pagrindo perimti BUAB „Energetinės statybos projektai“ prievolių vykdymo dėl žalos atlyginimo pareiškėjui.

III. Pareiškėjas S. T. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde (b. l. 97-100) pakartoja savo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus. Jokių naujų aplinkybių ar įrodymų, pagrindžiančių išdėstytas aplinkybes, nenurodo.

Atsakovai VSDFV ir VSDFV Utenos skyrius atsiliepimuose prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 104-111).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl VSDFV teritorinio skyriaus atsisakymo valstybei perimti žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe mokėjimo prievolę.

Nustatyta, kad S. T. 2002 m. rugpjūčio 26 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiu VSDFV Visagino miesto skyriaus 2002 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 88 šis nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, pareiškėjas neįgijo teisės į nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 ir 6.283 straipsniu iš bankrutavusios UAB “Energetinės statybos projektai” jam yra priteistas 5 877,73 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas už sužalotą sveikatą.

Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnis reglamentuoja žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei atvejus. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad šiame įstatyme nurodyta žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, kai įmonei iškelta bankroto byla, kai įmonė likviduojama dėl bankroto, taip pat kai įmonė neveikia ir jai netaikoma bankroto procedūra bei dėl lėšų ir turto stokos įmonėje pagal teismo antstolių kontoros dokumentus nėra galimybės išieškoti nukentėjusiems teismo priteistą žalos atlyginimą.

Iš nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių matyti, jog pagrindas reikalauti, kad valstybė perimtų bankrutavusios UAB “Energetinės statybos projektai” skolą, pareiškėjui atsirado jau įsigaliojus Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2, 12, 18-1, 20, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui. Nuo 2002 m. spalio 25 d. aktuali Laikinojo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 1 punkto redakcija nustato, kad šis įstatymas taikomas žalai atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai <...>. Taigi Laikinojo įstatymo nuostatos, jei asmuo atitinka analizuojamo įstatymo nustatytų sąlygų visumą, asmeniui padarytai žalai atlyginti gali būti taikomos į ateitį tik dėl tų nelaimingų atsitikimų darbe, kurie įvyko iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, ir netaikomos žalai atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių po 1999 m. gruodžio 31 d. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1246/2012). Todėl VSDFV Utenos skyriaus išvada, kad 2002 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjui įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe nepatenka į Laikinojo įstatymo taikymo sritį, yra teisinga ir pagrįsta.

Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytas žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai ši prievolė nurodyto įstatymo nustatyta tvarka nepereina valstybei, Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo (toliau – ir Garantinio fondo įstatymas) 3 straipsnyje nurodytiems darbuotojams mokamas iš Garantinio fondo lėšų (Garantinio fondo įstatymo 5 str. 1 d. 4 p., galiojęs nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. sausio 1 d.). Analogiškas reguliavimas įtvirtintas ir naujos redakcijos Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Remdamasi tuo teisėjų kolegija atmeta S. T. argumentą, kad tikrinamu atveju nėra jokių prielaidų kreiptis dėl Garantinio fondo išmokos, kartu pažymėdama, jog šioje procedūroje dalyvaujančių subjektų veiksmus, kuriais galbūt pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, pareiškėjas gali apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė