2025-06-04 Nr. AB-9832-4-16-3-00255-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2103-629/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00255-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui H. K., jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams I. N. ir N. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui H. K. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. K. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatant iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras Teikime nurodė, kad 2024 m. spalio 19 d. Užsienietis kartu su kitais asmenimis buvo sulaikytas. Jis negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę, pilietybę bei suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. VSAT 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Užsienietis buvo laikinai apgyvendintas VSAT iki 2024 m. gruodžio 18 d. ir 2025 m. spalio 21 d. pristatytas į Centrą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Užsieniečiui buvo skirtas sulaikymas 3 mėn., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

3. 2024 m. lapkričio 24 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.

4. Centro teigimu, Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, o pasitelkęs asmenų, užsiimančių nelegalia migracija, pagalba bandė, pažeidžiant Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus, tyčia, neteisėtai, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES valstybes nares. Jo veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip užsieniečio, teisėmis, yra linkęs nesilaikyti teisės aktų ir nustatytos tvarkos.

5. Migracijos departamento 2025 m. vasario 4 d. pateiktoje nuomonėje nurodyta, kad sprendimas dėl prieglobsčio dar nėra priimtas. Remiantis Migracijos departamento turima informacija, Užsienietis nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po to, kai nelegaliai patekęs į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo sulaikytas pasieniečių. Remiantis VSAT pateiktais duomenimis, 2024 m. spalio 19 d. Užsienietis bandė tyčia, neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES valstybes nares. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas manyti, kad Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nebuvo kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog jis gali pasislėpti ir Migracijos departamentas neturės galimybės tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 113 straipsnio 4 dalimi, Centro nuomone, būtų tikslinga apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu.

6. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminas nustatytas iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Šį sprendimą Užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2025 m. kovo 12 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė.

7. Migracijos departamento 2025 m. gegužės 8 d. pateiktoje nuomonėje nurodyta, kad yra pagrįsta taikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieglobsčio procedūros laikotarpiu, nes jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nesikreipė dėl teisinės padėties nustatymo ir siekė neteisėtai išvykti, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sulaikymo, Migracijos departamentas prieglobsčio prašymą nagrinėja skubos tvarka, teismas jau taikė ir paliko galioti alternatyvią priemonę su judėjimo apribojimu, taigi, nesant judėjimo laivės apribojimo, egzistuoja rizika, kad asmuo gali slapstytis ar kitaip trukdyti prieglobsčio procedūrai.

8. Centro vertinimu, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, nes jis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje.

II. 9. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonė – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laiko apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

10. Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 19 d. Užsienietis kartu su kitais asmenins neteisėtai iš Latvijos Respublikos atvyko į Lietuvos Respubliką ir keliavo į Lenkijos Respubliką. Užsienietis neturėjo asmens tapatybės dokumentų ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. VSAT 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2645 Užsienietis apgyvendintas VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Užsieniečiui skirtas sulaikymas 3 mėn. Teismo posėdyje Užsienietis paprašė suteikti jam prieglobstį. Migracijos departamentas 2025 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 24S271267 nagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis. Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Migracijos departamento 2025 m. gegužės 8 d. pateiktoje nuomonėje Nr. 25SD9025 nurodyta, kad Užsienietis neteisėtai atvyko ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, jis nesikreipė dėl teisinės padėties nustatymo, o prieglobsčio prašymą pateikė jau po sulaikymo. Galima manyti, kad nesant judėjimo laisvės apribojimo, egzistuoja rizika, jog asmuo gali slapstytis ar kitaip trukdyti prieglobsčio procedūrai, todėl pagrįsta taikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieglobsčio procedūros laikotarpiu.

11. Taip pat teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog yra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl laikytina, jog jis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis tranzitu vyko per Lietuvos Respubliką neteisėtai, tikėtina, kad jo kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, jis ketino vykti į Lenkijos Respubliką, Užsienietis nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo padėties įteisinimo, jis prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė tik būdamas sulaikytas, teismo posėdžio metu, Užsienietis neturi jokių šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių su Lietuva, taip pat neturi lėšų pragyvenimui, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, bet nepagrindė, jog taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – pažeidžia jo teises ar pernelyg suvaržo jo judėjimo laisvę, sprendė, jog Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę, todėl jis, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, gali neteisėtai išvykti į kitas ES šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

13. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė turi būti pratęsta 3 mėn., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas Užsieniečio galutinis sprendimas prieglobsčio byloje (Įstatymo 115 str. 1 d.).

III. 14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį Centre neribojant jo laisvės.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su jo pažeidžiamumu. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Be to, įrodyti ypatingas aplinkybes byloje tenka institucijai, todėl teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, teigdamas, jog Užsienietis neįrodė, jog jo teisės apgyvendinant pagal teismo sprendimą yra pernelyg ribojamos ar pernelyg varžo jo judėjimo laisvę. Taigi asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė su laisvės suvaržymu tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Tai akcentuota ir LVAT praktikoje.

16. Užsieniečio manymu, teismas neteisingai vertino, jog jo atžvilgiu taikyta priemonė nelaikytina faktiniu sulaikymu. Šioje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės taikymą Užsieniečio atžvilgiu. Tik esant objektyvių įrodymų apie tai, kad konkretus asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, svarstytinas klausimas dėl šio asmens itin ilgo laisvės ribojimo. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Užsieniečio atžvilgiu taikė griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę.

17. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti.

18. Centras nurodo, kad Užsienietis nėra atskirtas nuo kitų gyventojų, jo judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomas įpareigojimas neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Todėl nėra pagrindo teigi, kad asmuo yra prilyginamas asmeniui, kuriam taikomas sulaikymas. Jis gali teikti prašymą ir gauti vadovo leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. Daugelis užsieniečių sėkmingai naudojasi tokia galimybe.

19. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kad Užsienietis pažeidė Įstatymo nuostatas ir vyko per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu bei buvo sulaikytas beišvykstantis į Lenkijos Respubliką, todėl darė pagrįstą išvadą, jog tokiais savo veiksmais Užsienietis įrodė, kad nesiekia bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės institucijomis.

20. Centro vertinimu, Įstatymo numatyti tikslai (išnagrinėti prieglobsčio prašymą bei priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje) gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, todėl jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietos be vadovo leidimo, nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė. Užsienietis nėra linkęs vykdyti savo, kaip užsieniečio, pareigų ir, tikėtina, kad, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ES valstybių teritorijoje.

21. Užsienietis yra identifikuotas kaip pažeidžiamas, turintis adaptacijos sutrikimų, asmuo, jo atžvilgiu taikomos specialistų rekomendacijos dėl individualių, specialiųjų poreikių bei pažymima, kad asmeniui turi būti užtikrinta rami, saugi apgyvendinimo aplinka.

22. Teismas įvertino asmens pažeidžiamumo aplinkybę ir atsižvelgė į tai, jog turimas pažeidžiamumas nesutrukdė Užsieniečiui vykti per Lietuvos Respublikos teritoriją, suvokiant tokių veiksmų neteisėtumą bei galimas pasekmes. Užsieniečiui apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu buvo užtikrintos visos socialinės bei jo psichologinę būklę atitinkančios sąlygos. Jis, būdamas saugioje ES valstybėje narėje, vis tiek siekė išvykti į kitas valstybes nares, prioritetą teigdamas savo norams ir tikslams, bet ne ES valstybių migraciniams įstatymams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis neteisėtai atvyko ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nesikreipė dėl teisinės padėties nustatymo, o prieglobsčio prašymą pateikė jau po sulaikymo, sprendė, jog, nesant judėjimo laisvės apribojimo, egzistuoja rizika, jog asmuo gali slapstytis ar kitaip trukdyti prieglobsčio procedūrai, yra pagrįsta taikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieglobsčio procedūros laikotarpiu, todėl taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

25. Užsienietis, apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašo jam taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę pakeisti apgyvendinimu laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (alternatyvia sulaikymui priemone, nurodyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte), teigia, kad nagrinėjamu atveju būtų proporcinga ir tikslinga jam (Užsieniečiui) taikyti kitą, mažiau jo judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, prioritetą teikiant jo, kaip pažeidžiamo asmens, interesams.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nesant ginčo, jog Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą, byloje taikytina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

27. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų nurodytos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (5 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.); kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo (13 p.); užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares) (14 p.).

28. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; ir kt.).

29. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija), alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

30. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus dėl jo pažeidžiamumo, pažymi, jog Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

31. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; kt.).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.).

33. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgia į šias individualias ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis yra identifikuotas kaip pažeidžiamas, turintis adaptacijos sutrikimų, asmuo, nors bandė tyčia, neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES valstybes nares, tačiau byloje nepateikta duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, taip pat nėra duomenų, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinusi bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir pateiktus įrodymus, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta Užsieniečiui, kuris yra pažeidžiamas asmuo, alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1703-789/2025; 2025 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-822/2025; 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; kt.).

35. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. rugpjūčio 9 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio H. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė