Legislator Case Law & Legislation
e34c4ce0-d4bb-4a4d-8a83-6ad13a8bc174 AI generated

e34c4ce0-d4bb-4a4d-8a83-6ad13a8bc174 · Kauno apygardos teismas

Case Number e34c4ce0-d4bb-4a4d-8a83-6ad13a8bc174
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Å ečkuvienei, nuteistajam G. J., nuteistojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281

Legislator headnote

AI generated

e34c4ce0-d4bb-4a4d-8a83-6ad13a8bc174 · Kauno apygardos teismas: J., nuteistojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Romualdas Lincevičius

Pranešėjas

Arūnas Paštuolis                                         Baudž. byla Nr. 1A-13-493/2011

Teisėja

Dalia Kursevičienė                                            (Proceso Nr.

20-1-00693-08)Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

                            Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                 2.4.9.                                   Â

                                                               Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo

Lincevičiaus,  Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, Vilmai

Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam G. J., nuteistojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S.

P., civilinei ieškovei A. P., jų atstovei advokatei

Karinai Račkauskienei, civilinio atsakovo AAS „G. B.“

atstovams G. J., A. V.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ

bylÄ pagal civilinio atsakovo AAS „G. B.“ Lietuvos filialo

įgalioto atstovo A. V. ir nuteistojo G. J.

gynėjo advokato Zenono Jono Januškos apeliacinius

skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281

str. 3 d. ir skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 7 p.,Â

laisvės atėmimo bausmės vykdymas G. J. atidėtas 2

(dvejiems) metams, paskiriant BK 68 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę

– uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, ir

įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo

neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti

nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteista iš AAS „G. B.“ Lietuvos

filialo S. P. 90897,03 Lt. (devyniasdešimt

tūkstančių aštuoni šimtai devyniasdešimt septyni litai 03 ct) turtinės žalos

atlyginimui.Â

Priteista iš G. J.

S. P. 66457,20 Lt (šešiasdešimt šeši tūkstančiai

keturi šimtai penkiasdešimt septyni litai 20 ct) ir A. P. 20000,00

(dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Pripažinta S. P. teisė į

ieÅ¡kinio dalies dėl netekto darbingumo pajamų kompensavimo  patenkinimÄ , o

klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso

tvarka.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                                                  n u

s t a t ė:

G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. už tai, kad 2008-07-15, apie 16.20 val.,

Kaune, Birželio 23-osios g., vairuodamas automobilį Audi 100, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo V.Krėvės pr. link

Savanorių pr., sankryžoje su Partizanų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 53,

199 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių,

nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, netrukdytų

eismo, sukdamas į kairę nedavė kelio važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga

kryptimi tiesiai motociklui Gilera Runner 125, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini), vairuojamam S. P. ir su juo susidÅ«rė, ko pasėkoje S. P. padarė sužalojimÄ ,

sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nuosprendį skundė civilinio atsakovo AAS „G. B.“ Lietuvos filialo atstovas ir apeliaciniu skundu prašė

nuosprendį pakeisti ir  priteistÄ

iš draudimo bendrovės S. P. priežiūros

iÅ¡laidoms 18613,00 Lt sumÄ sumažinti iki 10237,- Lt. ir priteistÄ

sumÄ iÅ¡ draudimo bendrovės S. P. lifto įrengimui -  sumažinti

iki 8625,- Lt

sumos (būsto 1

aukšto pertvarkymo išlaidos). Civilinio atsakovo atstovo nuomone, teismas nevertino LR CK 6.988 str.

3 d. nuostatų, kad privalomojo draudimo rūšis ir sÄ lygas bei draudimo Å¡akas ir

draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai - LR transporto priemonių valdytojų

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2007-05-17 Nr. X-1137) bei Eismo įvykio metu padarytos

žalos  nustatymo ir išmokos mokėjimo

taisyklės (patvirtinta LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija).

Civilinio atsakovo

atstovas nurodė, jog byloje

yra pateikti duomenys, kad Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius kas mėnesį S. P. moka - 360,- Lt didžio

tikslinę kompensacijÄ priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidoms. Civilinis ieÅ¡kovas

byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad slaugant ieÅ¡kovÄ yra pasitelkiama

nuolatinė trečiųjų asmenų pagalba, jiems yra mokamas atlygis ir šie asmenys moka valstybei

nustatytus mokesčius. Teismas, nustatydamas 1 MMA (800,- Lt)

iÅ¡mokÄ dėl priežiÅ«ros iÅ¡laidų ir

priteisdamas visÄ mokėti draudimo bendrovei, turėjo priteistÄ sumÄ mažinti - 360,-

Lt. ir priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ už 2008-07-15

– 2010-06-23 laikotarpį po 440,- Lt

į mėnesį, kas sudarytų 10237,- Lt.

Civilinio atsakovo teigimu, teismas tinkamai neįvertino ir tai, kad

draudimo bendrovė iki nuosprendžio priėmimo geranoriškai atlygino

nukentėjusiajam, pagrįstas reikiamais dokumentais, patirtas gydymo ir kitas

išlaidas. Šiuo metu draudimo bendrovė ir toliau periodinėmis išmokomis moka

draudimo išmokas dėl negautų pajamų, kurios kas mėnesį sudaro - 1476,86 Lt draudimo

iÅ¡mokÄ . LikusiÄ negautų pajamų dalį nukentėjusiajam kas mėnesį po 793,79 Lt moka socialinis draudimas,

kuris kas mėnesį moka dar po 32,50 Lt transporto iÅ¡laidų kompensacijÄ ,

todėl nukentėjusiojo

S. P. priteista suma

priežiūros išlaidoms mažintina iki 10237 Lt.

Civilinio atsakovo atsakovas taip pat

ginčija ir priteistÄ sumÄ pagal pateiktÄ lokalinę sÄ matÄ , lifto įrengimui

nukentėjusiojo gyvenamoje vietoje, Kauno r., (duomenys neskelbtini). Atstovo

teigimu, teismas neįvertino atsakovo atstovo pateiktos

lokalinės sÄ matos dėl S.

P. namo 1 aukšto

pertvarkymo, pagal kuriÄ Å¡ios

išlaidos be PVM mokesčio sudarytų 8625,- Lt, o su PVM mokesčiu - 10436,25 Lt.

Atkreipiamas dėmesys, kad teismas, priteisdamas 71255,69 Lt sumÄ lifto

įrengimui, neatsižvelgė, kad į Å¡iÄ sumÄ yra

įskaitytas ir PVM mokestis - 12366,69 Lt (dvylika tūkstančių tris šimtai

šešiasdešimt šeši Lt 69 cnt.), tačiau darbai neatlikti, o jeigu tokie

darbai bus atliekami - darbų atlikėjas, pateikęs

nurodytÄ sÄ matÄ yra PVM mokėtojas, o tai prieÅ¡tarauja įstatymo ir Taisyklių (15 p.) nuostatoms. IeÅ¡kovas neįrodė, jog įrengiant judėjimui su

vežimėliu skirtÄ liftÄ , yra vienintelė bÅ«sto pritaikymo galimybė. Be to, pagal

BÅ«sto pritaikymo žmonėms su negalia 2007-2011 m. programÄ , kuri finansuojama iÅ¡

LR valstybės biudžeto, savivaldybių

biudžetų, Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų, nukentėjusiajam bÅ«sto pritaikymo

iÅ¡laidos bÅ«tų buvę atlygintos pagal nurodytÄ programÄ . Teismas nuosprendyje padarė prielaidÄ , kad „tikėtis lifto įrengimo

valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis S. P. gali per labai neapibrėžtÄ tolimÄ laikÄ " ir nesvarstęs ankstesnio draudimo bendrovės siÅ«lomo varianto dėl

busto 1 aukšto pertvarkymo, bent jau iki to laiko kol bus gautas finansavimas

iÅ¡ valstybės bei savivaldybės biudžeto - visÄ Å¡ių iÅ¡laidų naÅ¡tÄ perkėlė draudimo bendrovei. Neatsižvelgta, kad

pagal nurodytos Programos 17.4 punktÄ , neįgaliajam,

kuris savarankiÅ¡kai pritaikė savo bÅ«stÄ , bÅ«sto pritaikymo iÅ¡laidos

nekompensuojamos. Šios išlaidos,

nesilaikant Programos nuostatų, nekompensuojamos ir draudimo bendrovei.

Teismas, priteisdamas

aukščiau nurodytÄ sumÄ dėl lifto įrengimo iÅ¡ draudimo bendrovės,

neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-06-16

nutarimÄ Nr.

27, taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo

apžvalgoje yra nurodęs, kad prievolės turi būti vykdomos ekonomiškiausiu būdu, o žalos atlyginimo atveju atsakovas turi

kompensuoti tas iÅ¡laidas, kurios bÅ«tinos, o jeigu ieÅ¡kovas vykdo netikslingÄ

remontÄ iÅ¡leisdamas daugiau lėšų -atsakovas neprivalo atlyginti

neracionaliai išleistų lėšų.

Nuosprendį taip pat skundžia nuteistojo G. J. gynėjas advokatas Z.J. J. ir apeliaciniu

skundu prašė Kauno miesto

apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-382-651/2010 panaikinti bei priimti naujÄ nuosprendį ir G. J. dėl veikos, numatytos BK 281 str. 3 d. iÅ¡teisinti, pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį

atmesti.

Nuteistojo gynėjas nurodė,

jog teismo

nuosprendyje pacituojama tik dalis nuteistojo duotų, apklausiant jį įtariamuoju ir

kaltinamuoju teisme parodymų, vertinant eismo įvykio aplinkybes ir

nustatant, kuris iš eismo dalyvių - G. J. ar S. P. – kaltas. Svarbios

aplinkybės išdėstytos teisme yra tai, kad iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis

įsitikino,

kad nuo

Savanorių pr. nėra atvažiuojančių transporto priemonių, todėl pradėjo važiuoti,

daryti manevrÄ

į kairę. Jam pravažiavus minėtÄ prieÅ¡ais stovintį automobilį ir važiuojant į

Partizanų gatvę,

pamatė kaip nuo minėto stovinčio automobilio galinės dalies, iš antros eismo

juostos į jo jau kertamÄ

pirmÄ eismo juostÄ , čiuoždamas ant Å¡ono artėjo motociklas Gilera Runner 125, kuris

trenkėsi į jo vairuojamo automobilio galinį deÅ¡inį sparnÄ . SusidÅ«rimo metu automobilio pusė - priekinė dalis - jau buvo

Partizanų gatvėje. Tai, kad netikėtai

„atsiradęs" pirmoje eismo juostoje motociklas ne važiavo, o čiuožė parvirtęs ant šono, patvirtino

teisme liudytojas A. V., kuris nurodė, jog „užsidegus žaliam šviesoforo signalui, mes

pradėjome daryti manevrÄ , kai pamačiau, kad slysdamas ant kairio Å¡ono į

mÅ«sų automobilį lekia žmogus su motociklu" (T2 b.l. 57). Taip pat liudytojas A. V. paaiÅ¡kino, kad po eismo įvykio jis su G. J. buvo nuvykę į policijos komisariatÄ , ten abu

su G.

J. raštu

paaiškino jiems žinomas eismo įvykio

aplinkybes. G. J. ir A. V. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. G. (T 2 b.l. 105-106)

tačiau jo parodymai teismo posėdžio protokole (T2 b.l. 105-106) užrašyti

nepilnai. O gynėjas pasižymėjęs, jog liudytojas paaiškino, kad „prie sankryžos

su Birželio 23-osios g-ve atvykau Partizanų gatve, važiavau link prekybos centro

„Savas". Atvažiavus prie sankryžos, man degė raudonas šviesoforo signalas,

aš sustojau.

Birželio 23-osios g-je, man iÅ¡ kairės antroje juostoje prieÅ¡ sankryÅ¾Ä stovėjo

automobilis. Ta juosta geru (laikytina dideliu greičiu arba greitai) greičiu

atvažiavo motoroleris. Privažiavęs prie priekyje stovėjusio automobilio staiga

„metėsi" į dešinę ir pradėjo „žemėti". Aplinkybė, kad nukentėjusiojo S. P. vairuojamas

motociklas važiavo Birželio 23-osios g-ve, kaire (kraštine) eismo juosta ir

priartėjęs prie stovinčio priekyje automobilio, kirsdamas iÅ¡tisinę juostÄ , staiga

persirikiavo (metėsi) į deÅ¡inę juostÄ , atlikdamas šį prieÅ¡taraujantį KET manevrÄ , parvirto

ir čiuoždamas ant Å¡ono atsitrenkė į G. J. vairuojamÄ

automobilį, leidžia daryti

iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykį sukėlė pats nukentėjusysis S. P..

Gynėjo teigimu, nukentėjusiojo parodymai

gana prieštaringi, prieštaraudamas

teiginiui, kad nieko neprisimena, jis tvirtina, jog jis su motociklu

pasviręs ar parvirtęs nebuvo, nečiuožė. Tikėtina, kad jis patyręs traumÄ , kurį

laikÄ buvęs komoje, eismo įvykio aplinkybių

neprisimena. Todėl teigti, kad jis su motociklu neparvirto, nečiuožė jis galėtų

tik kalbėdamas apie važinėjimÄ motociklu kitomis dienomis ar apie laikÄ , kai eismo įvykio dienÄ važiavo iki sankryžos ir

priartėjo prie jos per 30 metrų. Tačiau teismas nuosprendyje kaip įrodymÄ

cituoja jo parodymus, laikytinus tik pasvarstymais ir nuomone neatsižvelgdamas į du kartus duotus

paaiškinimus, kad jo prisiminimai baigiasi momentu, kai jis priartėjo prie

sankryžos (jo nuomone) iki 30 metrų.

Nuteistojo gynėjas

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad  eismo įvykio vietos apžiūra buvo atlikta

nekvalifikuotai. Eismo įvykio vietos schemoje (T l b.l. 6) neteisingai

pažymėtos arba nepažymėtos Birželio 23-osios g. prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Partizanų g. eismo

juostos. Birželio 23-osios g. dešinėje pusėje nuo šviesoforo prasideda ir 19 metrų tęsiasi ištisinė balta

linija. Kitoje šios gatvės pusėje taip pat

tokio ilgio ištisinė, o ne punktyrinė linija kaip parodyta eismo įvykio vietos plane (T. l b.l. 6). Eismo įvykio vietoje

nebuvo apklaustas G. J., neiÅ¡siaiÅ¡kinta, kad motociklas čiuožė keletÄ (apie 10)

metrų, kol susidūrė su automobiliu Audi 100, nebuvo bandoma nustatyti, kurioje vietoje

motociklas parvirto, neieškoti ir nefiksuoti jo slydimo pėdsakai ant asfalto. Eismo

įvykio vietoje nebuvo ieškoma įvykį mačiusių liudytojų, nebuvo jų ieškoma

vėliau. Nepateko į bylÄ G. J. ir A. V. eismo įvykio dienÄ paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimai, todėl, nagrinėjant

bylÄ teisme, prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovė reiÅ¡kė abejones, ar A. V. iÅ¡ tikrųjų važiavo

kartu su G. J., ar jis matė eismo įvykį.

Gynėjo nuomone, kad

pats nukentėjusysis S. P. šiurkščiai pažeidė KET, sukėlė eismo įvykį

ir dėl jo pats yra kaltas leidžia teigti

aplinkybės - tai, kad G. J. važiuodamas Birželio 23-osios g-ve ir

sukdamas į kairę įsitikino, kad Å¡iÄ gatve prieÅ¡inga kryptimi deÅ¡ine kraÅ¡tine

juosta (eile) jokia transporto priemonė prie sankryžos neartėja, todėl jis galėjo

ir privalėjo tęsti manevrÄ - važiuoti per sankryÅ¾Ä Ä¯ Partizanų gatvę; vairuotojas G. J., sukdamas sankryžoje

į kairę negalėjo matyti kaire kraÅ¡tine eile atvažiuojančio motociklo Gilera Runner 125, vairuojamo S. P., nes matomumÄ užstojo Å¡ioje

juostoje stovintis lengvasis automobilis, taip pat ketinantis sukti į kairę; Sėdintis ant

motociklo žmogus, žemesnis už automobilį, todėl automobilis jį užstojo; Tai, kad motociklas Gilera Runner 125 su jį vairuojančiu žmogumi gana dideliu (geru) greičiu

atvažiavo Birželio 23-osios gatve kaire juosta matė ir tai paaiškino teisme liudytojas R. G.; S. P. vairuojamu motociklu G. R. 125, prie sankryžos kirsdamas

(pervažiuodamas)

iÅ¡tisinę baltÄ linijÄ pažeidė KET 2 priedo 1.1 punkto draudimÄ kirsti Å¡iÄ linijÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai ji žymi

važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ arba stovėjimo vietÄ .

Būtent S. P. KET pažeidimas buvo

pagrindinė ir

vienintelė

eismo įvykio priežastis. Lietuvos Respublikos BK 2 str. 3 d. nustato, kad asmuo

atsako pagal baudžiamÄ jį

įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu

veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio

elgesio.

G. J., važiuodamas per

sankryÅ¾Ä , netrukdė daryti manevrÄ prieÅ¡inga kryptimi kaire eile važiuojančiam

ir ketinančiam sukti į kairę automobiliui. Už jo stovinčios transporto priemonės jau

negalėjo manevruoti kirsdamos baltÄ iÅ¡tisinę linijÄ . Jeigu G. J. ir bÅ«tų matęs priartėjusį prie

sankryžos motociklÄ , jis galėjo tęsti manevrÄ važiuodamas per sankryÅ¾Ä , tikėdamasis, kad

motociklas važiuos tiesiai ar suks į kairę iš kairės juostos. Motociklistas

galėjo bet kurį manevrÄ

daryti tik po to, kai norima kryptimi nuvažiuos prieš jį stovintis automobilis.

G. J. savo

veiksmais KET nepažeidė, nusikaltimo nepadarė.

Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį ir

jo gynėjÄ , praÅ¡iusius nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ patenkinti, o dėl

civilinio atsakovo skundo palieka spręsti teismui, civilinio atsakovo atstovÄ ,

praÅ¡iusį jo apeliacinį skundÄ patenkinti, o dėl nuteistojo gynėjo skundo

palieka spręsti teismui, nukentėjusįjį ir civilinį ieÅ¡kovÄ , civilinę ieÅ¡kovę ir

jų atstovę, prokurorę, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, jog

civilinio atsakovo ir nuteistojo gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo

baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai

kvalifikavo G. J. nusikalstamÄ veikÄ , teisingai paskyrė

bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) taip pat priteisė

pagrįsta civilinį ieškinį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistojo G. J. gynėjas ginčijÄ nuteistojo

kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, civilinio atsakovo atstovas nesutinka

su priteisto civilinio ieškinio dydžiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už

apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio

teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK

320 str.).

                 Dėl civilinio atsakovo apeliacinio

skundo.

Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios

instancijos teismas neįskaitė į priteistÄ priežiÅ«ros iÅ¡laidų sumÄ S. P. gaunamÄ 360 Lt. tikslinę kompensacijÄ priežiÅ«ros

išlaidoms. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas

nurodė, kad ši suma nėra pakankama S. P. turimoms

priežiūros išlaidoms, todėl sprendė, kad draudikas papildomai turi sumokėti po

800 Lt. iÅ¡mokų į mėnesį. Tokia suma atitinka ir teismų praktikÄ , suformuotÄ

2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2005, kurioje

priteistos 1,5 minimalaus darbo užmokesčio mėnesinės priežiūros išlaidos.

Apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios

instancijos teismas priteisdamas 71 255,69 Lt. lifto įrengimui, neatsižvelgė į

tai, kad į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitytas ir PVM mokestis - 12 366,69 Lt., kolegija laiko

nepagrįstais. Apeliantas savo skundo argumentams pagrįsti remiasi teismųÂ

praktika, suformuota 2006 m. birželio 07 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.

3K-3-381/2006, kurioje inter alia yra pasisakyta, kad kai prekes ir

paslaugas įgyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens

nuostoliu. Akivaizdu, kad nagrinėjamos bylos ir apelianto cituojamos Lietuvos

Aukščiausiojo teismo nutarties faktinės aplinkybės skiriasi, todėl nurodyta

teismų praktika šioje byloje nėra pagrindo vadovautis. Nukentėjusysis ir

civilinis ieškovas S. P. kaip fizinis asmuo, kuriam

padaryta žala nėra PVM mokėtojas. Sumokėjęs pridėtinės vertės mokestį už lifto

įrengimÄ , jis jokia forma neįgis teisės į PVM atskaitÄ , todėl PVM suma

laikytina jo tiesioginiu nuostoliu ir turi būti priteista iš draudiko.

              Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistÄ 71 255,69 Lt. sumÄ už lifto įrengimÄ , nurodydamas, kad toks bÅ«sto pritaikymo bÅ«das yra neracionalus. Apeliantas teigia, kad S. P. bÅ«stÄ galima pritaikyti pertvarkant namo pirmÄ aukÅ¡tÄ , įrengus pertvaras. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka. Nors apeliantas nurodo, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du, pabrėžtina, kad sveikatos sužalojimo atveju taikytina LR CK 6.283 straipsnio norma, kuri įtvirtina visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimo principÄ .

Jo taikymas reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų jam nesant sužalotam ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-357/2008). Nagrinėjamu atveju visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas yra įgyvendinamas per draudiminį mechanizmÄ , kurio metu draudikas prisiima pareigÄ atlyginti žalÄ , gaudamas draudimo įmokas. Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G-3636/08(02) nustatyta, kad S. P. patyrė pilnÄ trauminį nugaros smegenų pakenkimÄ su visiÅ¡ku kojų paralyžiumi.

IÅ¡vadoje konstatuota, kad S. P. reikalinga pastovi slauga, priežiÅ«ra ir pagalba apsitarnaujant. Nukentėjusysis juda tik invalido vežimėlio pagalba. PraÅ¡ydamas priteisti lifto įrengimo iÅ¡laidas nukentėjusysis nurodė, kad pakilti į namo antrÄ aukÅ¡tÄ be lifto, nėra jokių galimybių, todėl Å¡iuo metu jis gali bÅ«ti tik pirmo aukÅ¡to patalpose, kuri yra viena- virtuvė ir svetainė. Å ioje patalpoje jis miega, gyvena, Å¡ioje patalpoje yra prausiamas, kadangi į duÅ¡o patalpÄ su invalido vežimėliu patekti nėra galimybės. IÅ¡ byloje pateikto gyvenamojo namo, esančio Kauno r. sav.

SB (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos planų, bei 2010 m. rugpjūčio 31 d. antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad gyvenamajame name yra du aukÅ¡tai. Pirmame aukÅ¡te yra bendra patalpa ( virtuvė ir valgomasis), bei duÅ¡as su tualetu. Tuo tarpu antrame aukÅ¡te yra miegamieji, bei vonios patalpa, kurioje yra trikampė vonia su masažinėmis ir cirkuliacinėmis voniomis. Kolegija sprendžia, kad siekiant grÄ Å¾inti S. P. į tÄ padėtį, kuri bÅ«tų jam nesant sužalotam, bÅ«tina užtikrinti S. P. galėjimÄ naudotis visomis namo patalpomis, o ne tik namo pirmu aukÅ¡tu, kaip kad nurodo apeliantas.

Tokia bÅ«tinybė kyla remiantis tiek bendraisiais žalos atlyginimo principais, tiek ir LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais, numatančiais, kad neįgaliųjų socialinė integracija turi bÅ«ti organizuojama skatinant neįgaliuosius bÅ«ti savarankiÅ¡kais, jiems turi bÅ«ti sudaromos sÄ lygos veiklai visose gyvenimo srityse, bei galimybės naudotis iÅ¡tekliais. Å ios S. P. teisės gali bÅ«ti įgyvendinamos tik suteikiant jam galimybę laisvai ir kiek įmanoma savarankiÅ¡kai judėti gyvenamojo namo visose patalpose, o tai padaryti galima tik lifto pagalba.

Pažymėtina ir tai, kad bÅ«sto pritaikymas pagal draudimo bendrovės pateiktÄ schemÄ neatitiktų LR Aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 patvirtinto STR 2.03.01:2001 "Statiniai  ir  teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms" reikalavimų bei pažeistų nukentėjusiojo asmens teises bei teisėtus interesus. LR Aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 patvirtinto STR 2.03.01:2001 "Statiniai  ir  teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms" 102 punktas numato, kad sanitarinės patalpos žmonių su negalia butuose turi bÅ«ti įrengiamos pagal 106-115 punktų reikalavimus.

Statybos techninio reglamento 106 punktas numato, kad tualeto kabinų patalpoje takas palei kabinas turi bÅ«ti ne siauresnis kaip 1 500 mm. Žmonėms su negalia pritaikytos kabinos dydis turi bÅ«ti toks, kad, sumontavus bÅ«tinus prietaisus (unitazÄ , kriauklę, duÅ¡Ä ir kt.), kabinoje liktų laisvas 1 500 mm skersmens  plotas vežimėliui važiuoti. 107 punktas numato, kad unitazas turi bÅ«ti pastatytas taip, kad iÅ¡ vieno jo šono liktų ne siauresnis kaip 900 mm tarpas vežimėliui  pastatyti.

Unitazas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 300 mm iki šoninės sienos ar pertvaros. Iš byloje pateikto gyvenamojo namo, esančio Kauno r. sav. SB (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos plano, bei 2010 m. rugpjūčio 31 d. antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pirmame aukšte dušas ir tualetas yra įrengtas patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1-3/ 2,24 kv.m. dydžio. Šios patalpos plotis yra 1,40 m., o ilgis 1,6 metro. Iš fotonuotraukų, esančių prie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad S. P. su invalido vežimėliu negali laisvai judėti šioje patalpoje, kadangi patalpos plotas bei išplanavimas su vežimėliu neleidžia net savarankiškai apsisukti.

Todėl patalpoje nėra išlaikyti aukščiau minėti STR plotų reikalavimai ir nelieka laisvo 1 500 mm ploto vežimėliui važiuoti ir jam pastatyti. Statybos techninio reglamento 112 punkte yra numatyta, kad žmonių su negalia pritaikyta dušo kabina, jei joje yra tik dušas, turi būti ne mažesnė kaip 1 500 x 900 mm. Kabinos grindys gali būti įrengtos su nuolydžiu ir  be bortelių. Toks ploto reikalavimas yra taikomas pačiai dušo kabinai, kai tuo tarpu pati S. P. patalpa, kurioje yra dušo kabina tėra tik 1,4 m x 1,6 m.

Å ioje patalpoje yra ir duÅ¡o kabina ir tualetas, todėl akivaizdu, kad patalpos plotas neatitinka privalomų techninių reikalavimų, keliamų žmonių su negalia sanitarinėms patalpoms. Be to, duÅ¡o patalpos bortų aukÅ¡tis neleidžia S. P. patekti į duÅ¡o patalpÄ su invalido vežimėliu. IÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad S. P. negali savarankiÅ¡kai Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis ( tuÅ¡tinamasi žvakučių pagalba), todėl norint tinkamai užtikrinti tokio neįgalaus asmens higienÄ , yra bÅ«tina turėti techninę galimybę naudotis vonia.

Namo antrame aukšte yra įrengta trikampė vonia su masažinėmis ir cirkuliacinėmis voniomis. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad šioje patalpoje galima laisvai judėti ir su invalido vežimėliu. Byloje pateiktas 2010 m. rugsėjo 21 d. išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad po S. P. skirtų povandeninių masažų jo būklė pagerėjo, sumažėjo raumenų įtempimas ir rankų tirpimas. Todėl esant name įrengtai masažinei voniai, S. P. turi turėti galimybę ir ja naudotis.

Ä® namo antro aukÅ¡to patalpas su invalido vežimėliu galima pateikti tik įrengus liftÄ , todėl toks bÅ«sto pritaikymas ne tik leistų S. P. naudotis visomis namo patalpomis, bet ir užtikrintų jam tinkamas sanitarines sÄ lygas, pozityviai įtakotų jo sveikatos bÅ«klę. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad S. P. turės galimybę gauti bÅ«sto finansavimÄ iÅ¡ biudžeto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad lifto įrengimo S. P. gali tikėtis tik per labai neapibrėžtÄ tolimÄ laikÄ .

Šias išvadas patvirtina byloje esantis 2009 m. lapkričio 26 d. Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro raštas, iš kurio matyti, kad būsto pritaikymo eilėje yra 14 asmenų. Būstas kiekvienais metais pritaikomas 2-3 asmenims. Tačiau prioritetas taikomas vaikams ir jaunuoliams nuo 7 iki 24 metų. Todėl būsto pritaikymo laikotarpis S. P. atveju yra galimas ne greičiau nei po 5-7 metų, jeigu į eilę nebus įrašyti asmenys, turintys prioritetus, o tai nesuderinama su visišku žalos atlyginimo principu.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neginčija S. P. pateiktos bÅ«sto pritaikymo, t.y. lifto įrengimo sÄ matos bei iÅ¡laidų dydžio, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeistas prievolės vykdymo ekonomiÅ¡kumo principas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , civilinio atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.                             Dėl nuteistojo gynėjo Z. J. J. apeliacinio skundo.               Nuteistojo gynėjas savo apeliaciniame skunde, nurodo, jog pareigÅ«nas netinkamai įformino eismo įvykio vietos planÄ , tai yra nenubrėžė motociklo judėjimo kryptimi pirmÄ ir antrÄ eismo juostÄ skiriančios iÅ¡tisinės linijos Birželio 23-osios gatve link sankryžos su Partizanų gatve.

Tačiau toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas, nes kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metru parodė liudytojas S. Č., jis 2008-07-15 sudarytame eismo įvykio vietos plane linijas nubraižė taip, kaip jos buvo nubraižytos pačioje gatvėje įvykio metu, o be to, kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio vietos plano, G. J. su planu sutiko. Dėl paminėto, S. P., vairuodamas motociklÄ , prieÅ¡ sankryÅ¾Ä jokios iÅ¡tisinės kelio linijos nekirto, o tuo pačiu, jokių skunde įvardijamų KET reikalavimų nepažeidė.              Nepagrįstas gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismo posėdžio protokole neteisingai užfiksuoti liudytojo R.

G. parodymai dėl matytų įvykio aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. G. parodė, jog matė, kaip automobilis „Audi 100“ sankryžoje suko į kairę, o į automobilio galÄ tuo metu trenkėsi iÅ¡ priekio atvažiavęs motociklas. Pačias abi transporto priemones jis pamatė joms jau esant sankryžoje, viena nuo kitos 6-7 metrų atstumu. Ar tuo momentu čiuožė ar važiavo motoroleris pasakyti negali, tačiau pradžioje matė motociklÄ važiuojantį.

Iš specialisto išvados seka, kad automobilio „Audi

100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. J., sankryžoje prieš sukdamas į kairę į Partizanų g.

privalėjo įsitikinti, kad tai bus saugu ir duoti keliÄ pagrindine gatve prie

sankryžos priešpriešinio eismo juosta artėjusiam motociklo Gilera Runner,

valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui S. P., tokiu būdu būtų turėjęs techninę galimybę išvengti

susidūrimo su šia transporto priemone. Automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo G. J. veiksmai

– sankryžoje sukdamas į kairę į Partizanų g. nedavė kelio pagrindine gatve

priešpriešinio eismo juosta prie jo artėjusiam motociklo Gilera Runner, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui S. P., dėl ko su juos susidÅ«rė,- techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo

Å¡io eismo įvykio kilimÄ (2 t., b.l. 86-89). Apeliacinės instancijos teismo

posėdyje, apklaustas ekspertas Martin Možeiko pilnai patvirtino duotÄ iÅ¡vadÄ ir

paaiškino, jog pagrindinė autoįvykio priežastis buvo automobilio vairuotojo

veiksmai nepriklausomai nuo to, ar motociklo vairuotojas darė manevrÄ iÅ¡ antros

eismo juostos į pirmÄ ir nepriklausomai nuo to, ar motociklas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ

čiuožė asfaltu ar juo važiavo. Atsižvelgiant į paminėtÄ , nors ir imant domėn

kaltinamojo G. J. ir kartu su juo automobilyje važiavusio

A. V. parodymus dėl motociklo judėjimo, tačiau įvertinus

išdėstytus įrodymus, neginčijamai nustatyta, jog G. J., 2008-07-15,

apie 16.20 val., Kaune, Birželio 23-osios g., vairuodamas automobilį Audi 100,

valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo V.Krėvės

pr. link Savanorių pr., sankryžoje su Partizanų g., pažeidė Kelių eismo

taisyklių 53, 199 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo

priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams,

netrukdytų eismo, sukdamas į kairę nedavė kelio važiavusiam lygiareikšmiu keliu

priešinga kryptimi tiesiai motociklui Gilera Runner. 125,

valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam S. P. ir su juo susidūrė. Taip pat nustatyta, jog S. P., vairuodamas automobilį, KET reikalavimų, kurie

sÄ lygotų eismo įvykio kilimÄ , nepažeidė. Dėl paminėto, kiti nuteistojo gynėjo

apeliaciniame skunde dėstomi argumentai jokios reikšmės nuteistojo G. J. kaltei paneigti dėl autoįvykio kilimo  įtakos neturi,

todėl jie neanalizuojami ir teisėjų kolegija dėl jų pagrįstumo nepasisako.            Atsižvelgiant

į paminėtÄ , G. J. kaltė pilnai įrodyta apylinkės teismo

nuosprendyje išdėstytais ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje

patikrintais įrodymais, o jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str.

3 d. Dėl paminėto, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip

nepagrįstas.

            Atsižvelgiant į

paminėtÄ , apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti

apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

           Teisėjų kolegija,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

                                                              Â

n u t a r ė:

          Â

Civilinio atsakovo AAS „G. B.“ Lietuvos filialo įgalioto

atstovo A. V. ir nuteistojo G. J. gynėjo

advokato Zenono Jono Januškos apeliacinius skundus

atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                    Arūnas

Paštuolis

Teisėjai                                                                                          Â

Romualdas Lincevičius

                                                                                                       Â

Regina Majauskienė