e34c4ce0-d4bb-4a4d-8a83-6ad13a8bc174 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedMarÄiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Å eÄkuvienei, nuteistajam G. J., nuteistojo gynÄjai advokatei Reginai AtkoÄaitienei, skundus dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo 2010-06-23 nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281
Legislator headnote
AI generatede34c4ce0-d4bb-4a4d-8a83-6ad13a8bc174 · Kauno apygardos teismas: J., nuteistojo gynÄjai advokatei Reginai AtkoÄaitienei, skundus dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo 2010-06-23 nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281
Full text
PraneÅ¡Äjas Romualdas LinceviÄius
PraneÅ¡Äjas
Arūnas Paštuolis                                         Baudž. byla Nr. 1A-13-493/2011
TeisÄja
Dalia KurseviÄienÄÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â (Proceso Nr.
20-1-00693-08)Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â
                            Procesinio sprendimo kategorija:
 (S)
                 2.4.9.                                   Â
                                                               Â
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ArÅ«no PaÅ¡tuolio, teisÄjų Romualdo
LinceviÄiaus, Â Reginos MajauskienÄs, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, Vilmai
MarÄiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Å eÄkuvienei, nuteistajam G. J., nuteistojo gynÄjai advokatei Reginai AtkoÄaitienei,
nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui S.
P., civilinei ieškovei A. P., jų atstovei advokatei
Karinai RaÄkauskienei, civilinio atsakovo AAS âG. B.â
atstovams G. J., A. V.,
vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ
bylÄ pagal civilinio atsakovo AAS âG. B.â Lietuvos filialo
įgalioto atstovo A. V. ir nuteistojo G. J.
gynÄjo advokato Zenono Jono JanuÅ¡kos apeliacinius
skundus dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo 2010-06-23 nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281
str. 3 d. ir skirta 2 (dvejų) metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 7 p.,Â
laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas G. J. atidÄtas 2
(dvejiems) metams, paskiriant BK 68 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ
â uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, ir
įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinÄios bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , sutikimo
neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
BausmÄs vykdymo atidÄjimo termino pradžiÄ skaiÄiuoti
nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Priteista iÅ¡ AAS âG. B.â Lietuvos
filialo S. P. 90897,03 Lt. (devyniasdešimt
tÅ«kstanÄių aÅ¡tuoni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt septyni litai 03 ct) turtinÄs žalos
atlyginimui.Â
Priteista iš G. J.
S. P. 66457,20 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i tÅ«kstanÄiai
keturi šimtai penkiasdešimt septyni litai 20 ct) ir A. P. 20000,00
(dvideÅ¡imt tÅ«kstanÄių) Lt neturtinÄs žalos atlyginimui.
Pripažinta S. P. teisÄ Ä¯
ieÅ¡kinio dalies dÄl netekto darbingumo pajamų kompensavimo  patenkinimÄ , o
klausimas dÄl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinÄti civilinio proceso
tvarka.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,
                                                  n u
s t a t Ä:
G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. už tai, kad 2008-07-15, apie 16.20 val.,
Kaune, Birželio 23-osios g., vairuodamas automobilį Audi 100, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo V.KrÄvÄs pr. link
Savanorių pr., sankryžoje su Partizanų g., pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 53,
199 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių,
nesielgÄ taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, netrukdytų
eismo, sukdamas į kairÄ nedavÄ kelio važiavusiam lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga
kryptimi tiesiai motociklui Gilera Runner 125, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), vairuojamam S. P. ir su juo susidÅ«rÄ, ko pasÄkoje S. P. padarÄ sužalojimÄ ,
sukÄlusį sunkų sveikatos sutrikdymÄ .
Nuosprendį skundÄ civilinio atsakovo AAS âG. B.â Lietuvos filialo atstovas ir apeliaciniu skundu praÅ¡Ä
nuosprendį pakeisti ir  priteistÄ
iÅ¡ draudimo bendrovÄs S. P. priežiÅ«ros
iÅ¡laidoms 18613,00 Lt sumÄ sumažinti iki 10237,- Lt. ir priteistÄ
sumÄ iÅ¡ draudimo bendrovÄs S. P. lifto įrengimui -  sumažinti
iki 8625,- Lt
sumos (būsto 1
aukšto pertvarkymo išlaidos). Civilinio atsakovo atstovo nuomone, teismas nevertino LR CK 6.988 str.
3 d. nuostatų, kad privalomojo draudimo rūšis ir sÄ lygas bei draudimo Å¡akas ir
draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai - LR transporto priemonių valdytojų
civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymas (2007-05-17 Nr. X-1137) bei Eismo įvykio metu padarytos
žalos  nustatymo ir iÅ¡mokos mokÄjimo
taisyklÄs (patvirtinta LR VyriausybÄs 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija).
Civilinio atsakovo
atstovas nurodÄ, jog byloje
yra pateikti duomenys, kad Kauno rajono savivaldybÄs SocialinÄs paramos skyrius kas mÄnesį S. P. moka - 360,- Lt didžio
tikslinÄ kompensacijÄ priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidoms. Civilinis ieÅ¡kovas
byloje nepateikÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄių, kad slaugant ieÅ¡kovÄ yra pasitelkiama
nuolatinÄ treÄiųjų asmenų pagalba, jiems yra mokamas atlygis ir Å¡ie asmenys moka valstybei
nustatytus mokesÄius. Teismas, nustatydamas 1 MMA (800,- Lt)
iÅ¡mokÄ dÄl priežiÅ«ros iÅ¡laidų ir
priteisdamas visÄ mokÄti draudimo bendrovei, turÄjo priteistÄ sumÄ mažinti - 360,-
Lt. ir priteisti iÅ¡ draudimo bendrovÄs mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ už 2008-07-15
â 2010-06-23 laikotarpį po 440,- Lt
į mÄnesį, kas sudarytų 10237,- Lt.
Civilinio atsakovo teigimu, teismas tinkamai neįvertino ir tai, kad
draudimo bendrovÄ iki nuosprendžio priÄmimo geranoriÅ¡kai atlygino
nukentÄjusiajam, pagrįstas reikiamais dokumentais, patirtas gydymo ir kitas
iÅ¡laidas. Å iuo metu draudimo bendrovÄ ir toliau periodinÄmis iÅ¡mokomis moka
draudimo iÅ¡mokas dÄl negautų pajamų, kurios kas mÄnesį sudaro - 1476,86 Lt draudimo
iÅ¡mokÄ . LikusiÄ negautų pajamų dalį nukentÄjusiajam kas mÄnesį po 793,79 Lt moka socialinis draudimas,
kuris kas mÄnesį moka dar po 32,50 Lt transporto iÅ¡laidų kompensacijÄ ,
todÄl nukentÄjusiojo
S. P. priteista suma
priežiūros išlaidoms mažintina iki 10237 Lt.
Civilinio atsakovo atsakovas taip pat
ginÄija ir priteistÄ sumÄ pagal pateiktÄ lokalinÄ sÄ matÄ , lifto įrengimui
nukentÄjusiojo gyvenamoje vietoje, Kauno r., (duomenys neskelbtini). Atstovo
teigimu, teismas neįvertino atsakovo atstovo pateiktos
lokalinÄs sÄ matos dÄl S.
P. namo 1 aukšto
pertvarkymo, pagal kuriÄ Å¡ios
iÅ¡laidos be PVM mokesÄio sudarytų 8625,- Lt, o su PVM mokesÄiu - 10436,25 Lt.
Atkreipiamas dÄmesys, kad teismas, priteisdamas 71255,69 Lt sumÄ lifto
įrengimui, neatsižvelgÄ, kad į Å¡iÄ sumÄ yra
įskaitytas ir PVM mokestis - 12366,69 Lt (dvylika tÅ«kstanÄių tris Å¡imtai
Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 69 cnt.), taÄiau darbai neatlikti, o jeigu tokie
darbai bus atliekami - darbų atlikÄjas, pateikÄs
nurodytÄ sÄ matÄ yra PVM mokÄtojas, o tai prieÅ¡tarauja įstatymo ir Taisyklių (15 p.) nuostatoms. IeÅ¡kovas neįrodÄ, jog įrengiant judÄjimui su
vežimÄliu skirtÄ liftÄ , yra vienintelÄ bÅ«sto pritaikymo galimybÄ. Be to, pagal
BÅ«sto pritaikymo žmonÄms su negalia 2007-2011 m. programÄ , kuri finansuojama iÅ¡
LR valstybÄs biudžeto, savivaldybių
biudžetų, Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų, nukentÄjusiajam bÅ«sto pritaikymo
iÅ¡laidos bÅ«tų buvÄ atlygintos pagal nurodytÄ programÄ . Teismas nuosprendyje padarÄ prielaidÄ , kad âtikÄtis lifto įrengimo
valstybÄs ir savivaldybÄs biudžeto lÄÅ¡omis S. P. gali per labai neapibrÄžtÄ tolimÄ laikÄ " ir nesvarstÄs ankstesnio draudimo bendrovÄs siÅ«lomo varianto dÄl
busto 1 aukšto pertvarkymo, bent jau iki to laiko kol bus gautas finansavimas
iÅ¡ valstybÄs bei savivaldybÄs biudžeto - visÄ Å¡ių iÅ¡laidų naÅ¡tÄ perkÄlÄ draudimo bendrovei. Neatsižvelgta, kad
pagal nurodytos Programos 17.4 punktÄ , neįgaliajam,
kuris savarankiÅ¡kai pritaikÄ savo bÅ«stÄ , bÅ«sto pritaikymo iÅ¡laidos
nekompensuojamos. Šios išlaidos,
nesilaikant Programos nuostatų, nekompensuojamos ir draudimo bendrovei.
Teismas, priteisdamas
aukÅ¡Äiau nurodytÄ sumÄ dÄl lifto įrengimo iÅ¡ draudimo bendrovÄs,
neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senato 2000-06-16
nutarimÄ Nr.
27, taikant įstatymus dÄl atlyginimo turtinÄs žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo
apžvalgoje yra nurodÄs, kad prievolÄs turi bÅ«ti vykdomos ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du, o žalos atlyginimo atveju atsakovas turi
kompensuoti tas iÅ¡laidas, kurios bÅ«tinos, o jeigu ieÅ¡kovas vykdo netikslingÄ
remontÄ iÅ¡leisdamas daugiau lÄšų -atsakovas neprivalo atlyginti
neracionaliai iÅ¡leistų lÄšų.
Nuosprendį taip pat skundžia nuteistojo G. J. gynÄjas advokatas Z.J. J. ir apeliaciniu
skundu praÅ¡Ä Kauno miesto
apylinkÄs teismo 2010-06-23 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-382-651/2010 panaikinti bei priimti naujÄ nuosprendį ir G. J. dÄl veikos, numatytos BK 281 str. 3 d. iÅ¡teisinti, pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį
atmesti.
Nuteistojo gynÄjas nurodÄ,
jog teismo
nuosprendyje pacituojama tik dalis nuteistojo duotų, apklausiant jį įtariamuoju ir
kaltinamuoju teisme parodymų, vertinant eismo įvykio aplinkybes ir
nustatant, kuris iÅ¡ eismo dalyvių - G. J. ar S. P. â kaltas. Svarbios
aplinkybÄs iÅ¡dÄstytos teisme yra tai, kad iÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad jis
įsitikino,
kad nuo
Savanorių pr. nÄra atvažiuojanÄių transporto priemonių, todÄl pradÄjo važiuoti,
daryti manevrÄ
į kairÄ. Jam pravažiavus minÄtÄ prieÅ¡ais stovintį automobilį ir važiuojant į
Partizanų gatvÄ,
pamatÄ kaip nuo minÄto stovinÄio automobilio galinÄs dalies, iÅ¡ antros eismo
juostos į jo jau kertamÄ
pirmÄ eismo juostÄ , Äiuoždamas ant Å¡ono artÄjo motociklas Gilera Runner 125, kuris
trenkÄsi į jo vairuojamo automobilio galinį deÅ¡inį sparnÄ . SusidÅ«rimo metu automobilio pusÄ - priekinÄ dalis - jau buvo
Partizanų gatvÄje. Tai, kad netikÄtai
âatsiradÄs" pirmoje eismo juostoje motociklas ne važiavo, o ÄiuoÅ¾Ä parvirtÄs ant Å¡ono, patvirtino
teisme liudytojas A. V., kuris nurodÄ, jog âužsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, mes
pradÄjome daryti manevrÄ , kai pamaÄiau, kad slysdamas ant kairio Å¡ono į
mÅ«sų automobilį lekia žmogus su motociklu" (T2 b.l. 57). Taip pat liudytojas A. V. paaiÅ¡kino, kad po eismo įvykio jis su G. J. buvo nuvykÄ Ä¯ policijos komisariatÄ , ten abu
su G.
J. raštu
paaiškino jiems žinomas eismo įvykio
aplinkybes. G. J. ir A. V. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. G. (T 2 b.l. 105-106)
taÄiau jo parodymai teismo posÄdžio protokole (T2 b.l. 105-106) užraÅ¡yti
nepilnai. O gynÄjas pasižymÄjÄs, jog liudytojas paaiÅ¡kino, kad âprie sankryžos
su Birželio 23-osios g-ve atvykau Partizanų gatve, važiavau link prekybos centro
âSavas". Atvažiavus prie sankryžos, man degÄ raudonas Å¡viesoforo signalas,
aš sustojau.
Birželio 23-osios g-je, man iÅ¡ kairÄs antroje juostoje prieÅ¡ sankryÅ¾Ä stovÄjo
automobilis. Ta juosta geru (laikytina dideliu greiÄiu arba greitai) greiÄiu
atvažiavo motoroleris. PrivažiavÄs prie priekyje stovÄjusio automobilio staiga
âmetÄsi" į deÅ¡inÄ ir pradÄjo âžemÄti". AplinkybÄ, kad nukentÄjusiojo S. P. vairuojamas
motociklas važiavo Birželio 23-osios g-ve, kaire (kraštine) eismo juosta ir
priartÄjÄs prie stovinÄio priekyje automobilio, kirsdamas iÅ¡tisinÄ juostÄ , staiga
persirikiavo (metÄsi) į deÅ¡inÄ juostÄ , atlikdamas šį prieÅ¡taraujantį KET manevrÄ , parvirto
ir Äiuoždamas ant Å¡ono atsitrenkÄ Ä¯ G. J. vairuojamÄ
automobilį, leidžia daryti
iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykį sukÄlÄ pats nukentÄjusysis S. P..
GynÄjo teigimu, nukentÄjusiojo parodymai
gana prieštaringi, prieštaraudamas
teiginiui, kad nieko neprisimena, jis tvirtina, jog jis su motociklu
pasvirÄs ar parvirtÄs nebuvo, neÄiuožÄ. TikÄtina, kad jis patyrÄs traumÄ , kurį
laikÄ buvÄs komoje, eismo įvykio aplinkybių
neprisimena. TodÄl teigti, kad jis su motociklu neparvirto, neÄiuoÅ¾Ä jis galÄtų
tik kalbÄdamas apie važinÄjimÄ motociklu kitomis dienomis ar apie laikÄ , kai eismo įvykio dienÄ važiavo iki sankryžos ir
priartÄjo prie jos per 30 metrų. TaÄiau teismas nuosprendyje kaip įrodymÄ
cituoja jo parodymus, laikytinus tik pasvarstymais ir nuomone neatsižvelgdamas į du kartus duotus
paaiÅ¡kinimus, kad jo prisiminimai baigiasi momentu, kai jis priartÄjo prie
sankryžos (jo nuomone) iki 30 metrų.
Nuteistojo gynÄjas
taip pat atkreipia dÄmesį į tai, kad  eismo įvykio vietos apžiÅ«ra buvo atlikta
nekvalifikuotai. Eismo įvykio vietos schemoje (T l b.l. 6) neteisingai
pažymÄtos arba nepažymÄtos Birželio 23-osios g. prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Partizanų g. eismo
juostos. Birželio 23-osios g. deÅ¡inÄje pusÄje nuo Å¡viesoforo prasideda ir 19 metrų tÄsiasi iÅ¡tisinÄ balta
linija. Kitoje Å¡ios gatvÄs pusÄje taip pat
tokio ilgio iÅ¡tisinÄ, o ne punktyrinÄ linija kaip parodyta eismo įvykio vietos plane (T. l b.l. 6). Eismo įvykio vietoje
nebuvo apklaustas G. J., neiÅ¡siaiÅ¡kinta, kad motociklas ÄiuoÅ¾Ä keletÄ (apie 10)
metrų, kol susidÅ«rÄ su automobiliu Audi 100, nebuvo bandoma nustatyti, kurioje vietoje
motociklas parvirto, neieÅ¡koti ir nefiksuoti jo slydimo pÄdsakai ant asfalto. Eismo
įvykio vietoje nebuvo ieÅ¡koma įvykį maÄiusių liudytojų, nebuvo jų ieÅ¡koma
vÄliau. Nepateko į bylÄ G. J. ir A. V. eismo įvykio dienÄ paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimai, todÄl, nagrinÄjant
bylÄ teisme, prokuroras ir nukentÄjusiųjų atstovÄ reiÅ¡kÄ abejones, ar A. V. iÅ¡ tikrųjų važiavo
kartu su G. J., ar jis matÄ eismo įvykį.
GynÄjo nuomone, kad
pats nukentÄjusysis S. P. Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ KET, sukÄlÄ eismo įvykį
ir dÄl jo pats yra kaltas leidžia teigti
aplinkybÄs - tai, kad G. J. važiuodamas Birželio 23-osios g-ve ir
sukdamas į kairÄ Ä¯sitikino, kad Å¡iÄ gatve prieÅ¡inga kryptimi deÅ¡ine kraÅ¡tine
juosta (eile) jokia transporto priemonÄ prie sankryžos neartÄja, todÄl jis galÄjo
ir privalÄjo tÄsti manevrÄ - važiuoti per sankryÅ¾Ä Ä¯ Partizanų gatvÄ; vairuotojas G. J., sukdamas sankryžoje
į kairÄ negalÄjo matyti kaire kraÅ¡tine eile atvažiuojanÄio motociklo Gilera Runner 125, vairuojamo S. P., nes matomumÄ užstojo Å¡ioje
juostoje stovintis lengvasis automobilis, taip pat ketinantis sukti į kairÄ; SÄdintis ant
motociklo žmogus, žemesnis už automobilį, todÄl automobilis jį užstojo; Tai, kad motociklas Gilera Runner 125 su jį vairuojanÄiu žmogumi gana dideliu (geru) greiÄiu
atvažiavo Birželio 23-osios gatve kaire juosta matÄ ir tai paaiÅ¡kino teisme liudytojas R. G.; S. P. vairuojamu motociklu G. R. 125, prie sankryžos kirsdamas
(pervažiuodamas)
iÅ¡tisinÄ baltÄ linijÄ pažeidÄ KET 2 priedo 1.1 punkto draudimÄ kirsti Å¡iÄ linijÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai ji žymi
važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ arba stovÄjimo vietÄ .
Būtent S. P. KET pažeidimas buvo
pagrindinÄ ir
vienintelÄ
eismo įvykio priežastis. Lietuvos Respublikos BK 2 str. 3 d. nustato, kad asmuo
atsako pagal baudžiamÄ jį
įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu yra padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu
veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkanÄio
elgesio.
G. J., važiuodamas per
sankryÅ¾Ä , netrukdÄ daryti manevrÄ prieÅ¡inga kryptimi kaire eile važiuojanÄiam
ir ketinanÄiam sukti į kairÄ automobiliui. Už jo stovinÄios transporto priemonÄs jau
negalÄjo manevruoti kirsdamos baltÄ iÅ¡tisinÄ linijÄ . Jeigu G. J. ir bÅ«tų matÄs priartÄjusį prie
sankryžos motociklÄ , jis galÄjo tÄsti manevrÄ važiuodamas per sankryÅ¾Ä , tikÄdamasis, kad
motociklas važiuos tiesiai ar suks į kairÄ iÅ¡ kairÄs juostos. Motociklistas
galÄjo bet kurį manevrÄ
daryti tik po to, kai norima kryptimi nuvažiuos prieš jį stovintis automobilis.
G. J. savo
veiksmais KET nepažeidÄ, nusikaltimo nepadarÄ.
Kolegija, iÅ¡klausiusi teisÄjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį ir
jo gynÄjÄ , praÅ¡iusius nuteistojo gynÄjo apeliacinį skundÄ patenkinti, o dÄl
civilinio atsakovo skundo palieka sprÄsti teismui, civilinio atsakovo atstovÄ ,
praÅ¡iusį jo apeliacinį skundÄ patenkinti, o dÄl nuteistojo gynÄjo skundo
palieka sprÄsti teismui, nukentÄjusįjį ir civilinį ieÅ¡kovÄ , civilinÄ ieÅ¡kovÄ ir
jų atstovÄ, prokurorÄ, praÅ¡iusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, jog
civilinio atsakovo ir nuteistojo gynÄjo apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo
baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai
kvalifikavo G. J. nusikalstamÄ veikÄ , teisingai paskyrÄ
bausmÄ, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) taip pat priteisÄ
pagrįsta civilinį ieškinį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistojo G. J. gynÄjas ginÄijÄ nuteistojo
kaltÄ dÄl nusikalstamos veikos padarymo, civilinio atsakovo atstovas nesutinka
su priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydžiu, todÄl teisÄjų kolegija, neiÅ¡eidama už
apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio
teisÄtumo dalį tik dÄl tų klausimų, dÄl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK
320 str.).
                 DÄl civilinio atsakovo apeliacinio
skundo.
Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios
instancijos teismas neįskaitÄ Ä¯ priteistÄ priežiÅ«ros iÅ¡laidų sumÄ S. P. gaunamÄ 360 Lt. tikslinÄ kompensacijÄ priežiÅ«ros
išlaidoms. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas
nurodÄ, kad Å¡i suma nÄra pakankama S. P. turimoms
priežiÅ«ros iÅ¡laidoms, todÄl sprendÄ, kad draudikas papildomai turi sumokÄti po
800 Lt. iÅ¡mokų į mÄnesį. Tokia suma atitinka ir teismų praktikÄ , suformuotÄ
2005 m. lapkriÄio 21 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-598/2005, kurioje
priteistos 1,5 minimalaus darbo užmokesÄio mÄnesinÄs priežiÅ«ros iÅ¡laidos.
Apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios
instancijos teismas priteisdamas 71 255,69 Lt. lifto įrengimui, neatsižvelgÄ Ä¯
tai, kad į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitytas ir PVM mokestis - 12 366,69 Lt., kolegija laiko
nepagrįstais. Apeliantas savo skundo argumentams pagrįsti remiasi teismųÂ
praktika, suformuota 2006 m. birželio 07 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr.
3K-3-381/2006, kurioje inter alia yra pasisakyta, kad kai prekes ir
paslaugas įgyja PVM mokÄtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti Å¡io asmens
nuostoliu. Akivaizdu, kad nagrinÄjamos bylos ir apelianto cituojamos Lietuvos
AukÅ¡Äiausiojo teismo nutarties faktinÄs aplinkybÄs skiriasi, todÄl nurodyta
teismų praktika Å¡ioje byloje nÄra pagrindo vadovautis. NukentÄjusysis ir
civilinis ieškovas S. P. kaip fizinis asmuo, kuriam
padaryta žala nÄra PVM mokÄtojas. SumokÄjÄs pridÄtinÄs vertÄs mokestį už lifto
įrengimÄ , jis jokia forma neįgis teisÄs į PVM atskaitÄ , todÄl PVM suma
laikytina jo tiesioginiu nuostoliu ir turi būti priteista iš draudiko.
              Apeliantas ginÄija pirmosios instancijos teismo priteistÄ 71 255,69 Lt. sumÄ už lifto įrengimÄ , nurodydamas, kad toks bÅ«sto pritaikymo bÅ«das yra neracionalus. Apeliantas teigia, kad S. P. bÅ«stÄ galima pritaikyti pertvarkant namo pirmÄ aukÅ¡tÄ , įrengus pertvaras. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka. Nors apeliantas nurodo, kad prievolÄs turi bÅ«ti vykdomos ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du, pabrÄžtina, kad sveikatos sužalojimo atveju taikytina LR CK 6.283 straipsnio norma, kuri įtvirtina visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimo principÄ .
Jo taikymas reiÅ¡kia, kad nukentÄjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padÄtį, kokia bÅ«tų jam nesant sužalotam ( Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartys civilinÄse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-357/2008). NagrinÄjamu atveju visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas yra įgyvendinamas per draudiminį mechanizmÄ , kurio metu draudikas prisiima pareigÄ atlyginti žalÄ , gaudamas draudimo įmokas. Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G-3636/08(02) nustatyta, kad S. P. patyrÄ pilnÄ trauminį nugaros smegenų pakenkimÄ su visiÅ¡ku kojų paralyžiumi.
IÅ¡vadoje konstatuota, kad S. P. reikalinga pastovi slauga, priežiÅ«ra ir pagalba apsitarnaujant. NukentÄjusysis juda tik invalido vežimÄlio pagalba. PraÅ¡ydamas priteisti lifto įrengimo iÅ¡laidas nukentÄjusysis nurodÄ, kad pakilti į namo antrÄ aukÅ¡tÄ be lifto, nÄra jokių galimybių, todÄl Å¡iuo metu jis gali bÅ«ti tik pirmo aukÅ¡to patalpose, kuri yra viena- virtuvÄ ir svetainÄ. Å ioje patalpoje jis miega, gyvena, Å¡ioje patalpoje yra prausiamas, kadangi į duÅ¡o patalpÄ su invalido vežimÄliu patekti nÄra galimybÄs. IÅ¡ byloje pateikto gyvenamojo namo, esanÄio Kauno r. sav.
SB (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos planų, bei 2010 m. rugpjÅ«Äio 31 d. antstolio Sauliaus UžkuraiÄio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad gyvenamajame name yra du aukÅ¡tai. Pirmame aukÅ¡te yra bendra patalpa ( virtuvÄ ir valgomasis), bei duÅ¡as su tualetu. Tuo tarpu antrame aukÅ¡te yra miegamieji, bei vonios patalpa, kurioje yra trikampÄ vonia su masažinÄmis ir cirkuliacinÄmis voniomis. Kolegija sprendžia, kad siekiant grÄ Å¾inti S. P. į tÄ padÄtį, kuri bÅ«tų jam nesant sužalotam, bÅ«tina užtikrinti S. P. galÄjimÄ naudotis visomis namo patalpomis, o ne tik namo pirmu aukÅ¡tu, kaip kad nurodo apeliantas.
Tokia bÅ«tinybÄ kyla remiantis tiek bendraisiais žalos atlyginimo principais, tiek ir LR Neįgaliųjų socialinÄs integracijos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais, numatanÄiais, kad neįgaliųjų socialinÄ integracija turi bÅ«ti organizuojama skatinant neįgaliuosius bÅ«ti savarankiÅ¡kais, jiems turi bÅ«ti sudaromos sÄ lygos veiklai visose gyvenimo srityse, bei galimybÄs naudotis iÅ¡tekliais. Å ios S. P. teisÄs gali bÅ«ti įgyvendinamos tik suteikiant jam galimybÄ laisvai ir kiek įmanoma savarankiÅ¡kai judÄti gyvenamojo namo visose patalpose, o tai padaryti galima tik lifto pagalba.
PažymÄtina ir tai, kad bÅ«sto pritaikymas pagal draudimo bendrovÄs pateiktÄ schemÄ neatitiktų LR Aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 patvirtinto STR 2.03.01:2001 "Statiniai  ir  teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmÄms" reikalavimų bei pažeistų nukentÄjusiojo asmens teises bei teisÄtus interesus. LR Aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 patvirtinto STR 2.03.01:2001 "Statiniai  ir  teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmÄms" 102 punktas numato, kad sanitarinÄs patalpos žmonių su negalia butuose turi bÅ«ti įrengiamos pagal 106-115 punktų reikalavimus.
Statybos techninio reglamento 106 punktas numato, kad tualeto kabinų patalpoje takas palei kabinas turi bÅ«ti ne siauresnis kaip 1 500 mm. ŽmonÄms su negalia pritaikytos kabinos dydis turi bÅ«ti toks, kad, sumontavus bÅ«tinus prietaisus (unitazÄ , kriauklÄ, duÅ¡Ä ir kt.), kabinoje liktų laisvas 1 500 mm skersmens  plotas vežimÄliui važiuoti. 107 punktas numato, kad unitazas turi bÅ«ti pastatytas taip, kad iÅ¡ vieno jo šono liktų ne siauresnis kaip 900 mm tarpas vežimÄliui  pastatyti.
Unitazas turi bÅ«ti pastatytas ne arÄiau kaip 300 mm iki šoninÄs sienos ar pertvaros. IÅ¡ byloje pateikto gyvenamojo namo, esanÄio Kauno r. sav. SB (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos plano, bei 2010 m. rugpjÅ«Äio 31 d. antstolio Sauliaus UžkuraiÄio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pirmame aukÅ¡te duÅ¡as ir tualetas yra įrengtas patalpoje, plane pažymÄtoje indeksu 1-3/ 2,24 kv.m. dydžio. Å ios patalpos plotis yra 1,40 m., o ilgis 1,6 metro. IÅ¡ fotonuotraukų, esanÄių prie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad S. P. su invalido vežimÄliu negali laisvai judÄti Å¡ioje patalpoje, kadangi patalpos plotas bei iÅ¡planavimas su vežimÄliu neleidžia net savarankiÅ¡kai apsisukti.
TodÄl patalpoje nÄra iÅ¡laikyti aukÅ¡Äiau minÄti STR plotų reikalavimai ir nelieka laisvo 1 500 mm ploto vežimÄliui važiuoti ir jam pastatyti. Statybos techninio reglamento 112 punkte yra numatyta, kad žmonių su negalia pritaikyta duÅ¡o kabina, jei joje yra tik duÅ¡as, turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 1 500 x 900 mm. Kabinos grindys gali bÅ«ti įrengtos su nuolydžiu ir  be bortelių. Toks ploto reikalavimas yra taikomas paÄiai duÅ¡o kabinai, kai tuo tarpu pati S. P. patalpa, kurioje yra duÅ¡o kabina tÄra tik 1,4 m x 1,6 m.
Å ioje patalpoje yra ir duÅ¡o kabina ir tualetas, todÄl akivaizdu, kad patalpos plotas neatitinka privalomų techninių reikalavimų, keliamų žmonių su negalia sanitarinÄms patalpoms. Be to, duÅ¡o patalpos bortų aukÅ¡tis neleidžia S. P. patekti į duÅ¡o patalpÄ su invalido vežimÄliu. IÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad S. P. negali savarankiÅ¡kai Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis ( tuÅ¡tinamasi žvakuÄių pagalba), todÄl norint tinkamai užtikrinti tokio neįgalaus asmens higienÄ , yra bÅ«tina turÄti techninÄ galimybÄ naudotis vonia.
Namo antrame aukÅ¡te yra įrengta trikampÄ vonia su masažinÄmis ir cirkuliacinÄmis voniomis. IÅ¡ antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad Å¡ioje patalpoje galima laisvai judÄti ir su invalido vežimÄliu. Byloje pateiktas 2010 m. rugsÄjo 21 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų patvirtina, kad po S. P. skirtų povandeninių masažų jo bÅ«klÄ pagerÄjo, sumažÄjo raumenų įtempimas ir rankų tirpimas. TodÄl esant name įrengtai masažinei voniai, S. P. turi turÄti galimybÄ ir ja naudotis.
Ä® namo antro aukÅ¡to patalpas su invalido vežimÄliu galima pateikti tik įrengus liftÄ , todÄl toks bÅ«sto pritaikymas ne tik leistų S. P. naudotis visomis namo patalpomis, bet ir užtikrintų jam tinkamas sanitarines sÄ lygas, pozityviai įtakotų jo sveikatos bÅ«klÄ. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad S. P. turÄs galimybÄ gauti bÅ«sto finansavimÄ iÅ¡ biudžeto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄ, kad lifto įrengimo S. P. gali tikÄtis tik per labai neapibrÄžtÄ tolimÄ laikÄ .
Å ias iÅ¡vadas patvirtina byloje esantis 2009 m. lapkriÄio 26 d. SavivaldybÄs biudžetinÄs įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, kad bÅ«sto pritaikymo eilÄje yra 14 asmenų. BÅ«stas kiekvienais metais pritaikomas 2-3 asmenims. TaÄiau prioritetas taikomas vaikams ir jaunuoliams nuo 7 iki 24 metų. TodÄl bÅ«sto pritaikymo laikotarpis S. P. atveju yra galimas ne greiÄiau nei po 5-7 metų, jeigu į eilÄ nebus įraÅ¡yti asmenys, turintys prioritetus, o tai nesuderinama su visiÅ¡ku žalos atlyginimo principu.
PažymÄtina ir tai, kad apeliantas neginÄija S. P. pateiktos bÅ«sto pritaikymo, t.y. lifto įrengimo sÄ matos bei iÅ¡laidų dydžio, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad pažeistas prievolÄs vykdymo ekonomiÅ¡kumo principas. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , civilinio atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.                             DÄl nuteistojo gynÄjo Z. J. J. apeliacinio skundo.               Nuteistojo gynÄjas savo apeliaciniame skunde, nurodo, jog pareigÅ«nas netinkamai įformino eismo įvykio vietos planÄ , tai yra nenubrÄÅ¾Ä motociklo judÄjimo kryptimi pirmÄ ir antrÄ eismo juostÄ skirianÄios iÅ¡tisinÄs linijos Birželio 23-osios gatve link sankryžos su Partizanų gatve.
TaÄiau toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas, nes kaip apeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metru parodÄ liudytojas S. Ä., jis 2008-07-15 sudarytame eismo įvykio vietos plane linijas nubraiÅ¾Ä taip, kaip jos buvo nubraižytos paÄioje gatvÄje įvykio metu, o be to, kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio vietos plano, G. J. su planu sutiko. DÄl paminÄto, S. P., vairuodamas motociklÄ , prieÅ¡ sankryÅ¾Ä jokios iÅ¡tisinÄs kelio linijos nekirto, o tuo paÄiu, jokių skunde įvardijamų KET reikalavimų nepažeidÄ.              Nepagrįstas gynÄjo apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkÄs teismo posÄdžio protokole neteisingai užfiksuoti liudytojo R.
G. parodymai dÄl matytų įvykio aplinkybių. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apklaustas liudytojas R. G. parodÄ, jog matÄ, kaip automobilis âAudi 100â sankryžoje suko į kairÄ, o į automobilio galÄ tuo metu trenkÄsi iÅ¡ priekio atvažiavÄs motociklas. PaÄias abi transporto priemones jis pamatÄ joms jau esant sankryžoje, viena nuo kitos 6-7 metrų atstumu. Ar tuo momentu ÄiuoÅ¾Ä ar važiavo motoroleris pasakyti negali, taÄiau pradžioje matÄ motociklÄ važiuojantį.
IÅ¡ specialisto iÅ¡vados seka, kad automobilio âAudi
100â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. J., sankryžoje prieÅ¡ sukdamas į kairÄ Ä¯ Partizanų g.
privalÄjo įsitikinti, kad tai bus saugu ir duoti keliÄ pagrindine gatve prie
sankryžos prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta artÄjusiam motociklo Gilera Runner,
valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui S. P., tokiu bÅ«du bÅ«tų turÄjÄs techninÄ galimybÄ iÅ¡vengti
susidÅ«rimo su Å¡ia transporto priemone. Automobilio âAudi 100â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo G. J. veiksmai
â sankryžoje sukdamas į kairÄ Ä¯ Partizanų g. nedavÄ kelio pagrindine gatve
prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta prie jo artÄjusiam motociklo Gilera Runner, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui S. P., dÄl ko su juos susidÅ«rÄ,- techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo
Å¡io eismo įvykio kilimÄ (2 t., b.l. 86-89). ApeliacinÄs instancijos teismo
posÄdyje, apklaustas ekspertas Martin Možeiko pilnai patvirtino duotÄ iÅ¡vadÄ ir
paaiÅ¡kino, jog pagrindinÄ autoįvykio priežastis buvo automobilio vairuotojo
veiksmai nepriklausomai nuo to, ar motociklo vairuotojas darÄ manevrÄ iÅ¡ antros
eismo juostos į pirmÄ ir nepriklausomai nuo to, ar motociklas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ
ÄiuoÅ¾Ä asfaltu ar juo važiavo. Atsižvelgiant į paminÄtÄ , nors ir imant domÄn
kaltinamojo G. J. ir kartu su juo automobilyje važiavusio
A. V. parodymus dÄl motociklo judÄjimo, taÄiau įvertinus
iÅ¡dÄstytus įrodymus, neginÄijamai nustatyta, jog G. J., 2008-07-15,
apie 16.20 val., Kaune, Birželio 23-osios g., vairuodamas automobilį Audi 100,
valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo V.KrÄvÄs
pr. link Savanorių pr., sankryžoje su Partizanų g., pažeidÄ Kelių eismo
taisyklių 53, 199 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo
priemonių, nesielgÄ taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams,
netrukdytų eismo, sukdamas į kairÄ nedavÄ kelio važiavusiam lygiareikÅ¡miu keliu
priešinga kryptimi tiesiai motociklui Gilera Runner. 125,
valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam S. P. ir su juo susidÅ«rÄ. Taip pat nustatyta, jog S. P., vairuodamas automobilį, KET reikalavimų, kurie
sÄ lygotų eismo įvykio kilimÄ , nepažeidÄ. DÄl paminÄto, kiti nuteistojo gynÄjo
apeliaciniame skunde dÄstomi argumentai jokios reikÅ¡mÄs nuteistojo G. J. kaltei paneigti dÄl autoįvykio kilimo  įtakos neturi,
todÄl jie neanalizuojami ir teisÄjų kolegija dÄl jų pagrįstumo nepasisako.            Atsižvelgiant
į paminÄtÄ , G. J. kaltÄ pilnai įrodyta apylinkÄs teismo
nuosprendyje iÅ¡dÄstytais ir apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje
patikrintais įrodymais, o jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str.
3 d. DÄl paminÄto, nuteistojo gynÄjo apeliacinis skundas atmestinas kaip
nepagrįstas.
            Atsižvelgiant į
paminÄtÄ , apylinkÄs teismo nuosprendis teisÄtas ir pagrįstas, todÄl jo naikinti
apeliaciniuose skunduose iÅ¡dÄstytais argumentais nÄra pagrindo.
           TeisÄjų kolegija,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
                                                              Â
n u t a r Ä:
          Â
Civilinio atsakovo AAS âG. B.â Lietuvos filialo įgalioto
atstovo A. V. ir nuteistojo G. J. gynÄjo
advokato Zenono Jono Januškos apeliacinius skundus
atmesti.
Kolegijos
pirmininkas                                                                    Arūnas
Paštuolis
TeisÄjai                                                                                          Â
Romualdas LinceviÄius
                                                                                                       Â
Regina MajauskienÄ