2019-01-24 Nr. AB-2303-3-61-3-01773-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-68-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01773-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. ir atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 47SD-951 „Dėl garso įrašo kopijos išdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VST išduoti 2018 m. balandžio 20 d. VST pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo kopiją.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d., administracinės bylos dalis dėl įpareigojimo išduoti 2018 m. balandžio 20 d. VST tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo kopiją buvo nutraukta, o kita dalis dėl Sprendimo panaikinimo buvo patenkinta visiškai.

2018 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl 605 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

VST atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo prašė jo netenkinti arba sumažinti prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 30 Eur.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjo S. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo VST 252,50 Eur išlaidų pareiškėjo naudai.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimas, kuriuo administracinės bylos dalis nutraukta, o kita – patenkinta visiškai, įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d. Pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą toje dalyje, kurioje jo skundo dalis dėl Sprendimo panaikinimo buvo patenkinta visiškai. Spręsdamas klausimą, ar pareiškėjas įgijo teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų dėl tos dalies, kuria teismas nutraukė bylą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bylos rašytiniai duomenys patvirtino, kad garso įrašo kopija pareiškėjui buvo pateikta prieš kreipiantis į teismą, vadinasi, VST, išduodama garso įrašo kopiją, nežinojo apie tai, kad pareiškėjas yra kreipęsis į teismą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog negalima teigti, kad skundo padavimas teismui nulėmė VST elgesį taip, kad ji patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus, todėl pareiškėjas įgijo teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Remdamasis į bylą pateiktais duomenimis, teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas advokatui sumokėjo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytais dydžiais teismas nurodė, jog pareiškėjui priteistina suma yra 252,5 Eur.

III. Pareiškėjas S. S. atskirajame skunde prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas teigia, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, t. y. teismas klaidingai skaičiavo terminą, kada atsakovas įvykdė reikalavimą. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2018 m. gegužės 18 d., o teismas vertino, kada pareiškėjo skundas buvo gautas teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai sumažintos perpus. Be to, teismas iš pradžių nurodė, jog bylinėjimosi išlaidas perpus sumažino nuo 470 Eur, o po to jau sumažintą 235 Eur sumą padalino dar kartą.

Atsakovas VST atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, ir sumažinti prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 30 Eur.

Atsakovo teigimu, teismas klaidingai vertino aplinkybę, jog pareiškėjo atstovo pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai nėra prieštaringi. Priešingai, iš teismui pateiktos proceso išlaidas pagrindžiančios atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinės turinio matyti, kad joje nurodomas 2018 m. gegužės 16 d. teismui pateiktas skundas, tačiau teismo skundo data yra 2018 m. gegužės 18 d. Vadinasi, atliktų darbų išklotinėje nurodytas kitas dokumentas, visiškai nesusijęs su šios bylos nagrinėjimu, t. y. byloje esantis pareiškėjo atstovo 2018 m. gegužės 16 d. prašymas atsakovui.

Teismas visiškai nepasisakė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje keliamos sąlygos egzistavimo, t. y., jog nagrinėjamu atveju išlaidos, kurias patyrė pareiškėjas proceso metu, buvo jo sumokėtas žyminis mokestis.

Atsakovas VST atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl skundo išsiuntimo datos neturi jokios reikšmės, nes pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį svarbu tai, kad atsakovas, išduodamas garso įrašą, žinojo apie pareiškėjo skundo padavimo teismui aplinkybę.

Pareiškėjas S. S. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, jog jis reikalavimą pateikti garso įrašą įvykdė tik 2018 m. gegužės 25 d., kai įrašą gavo pareiškėjo atstovas. Pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai jis kreipėsi į advokatą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo S. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 252,50 Eur iš atsakovo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Pažymėtina ir tai, kad laimėjusiai proceso šaliai atlyginamos jos bylinėjimosi išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimu administracinės bylos dalis dėl įpareigojimo išduoti 2018 m. balandžio 20 d. VST tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą buvo nutraukta, o kita reikalavimo dalis dėl Sprendimo panaikinimo buvo patenkinta visiškai.

ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai; iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-810-442/2018). Šioje byloje pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 18 d. (b. l. 9), tačiau skundas teisme buvo gautas tik 2018 m. gegužės 24 d. Atsakovas VST garso įrašą pareiškėjui išdavė 2018 m. gegužės 23 d., taigi prieš skundui patenkant į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad VST, išduodamas garso įrašo kopiją, nežinojo, kad pareiškėjas yra kreipęsis į teismą. Atsižvelgus į tai, negalima teigti, kad VST geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimus, todėl, teismui 2018 m. spalio 17 d. sprendimu patenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, pareiškėjas įgijo teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Šios bylos nagrinėjimo procese pareiškėjui atstovavo advokatas A. K. pagal 2018 m. gegužės 9 d. sudarytą atstovavimo sutartį. Pareiškėjas kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 51–56) pateikė įrodymus, kad advokatui 2018 m. lapkričio 20 d. sumokėjo 605 Eur (500 Eur +PVM). Pareiškėjas paaiškino, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 450 Eur už skundo parengimą, 30 Eur žyminį mokestį ir 20 Eur už procesinio prašymo parengimą + 105 Eur PVM. Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu maksimali priteistina suma pareiškėjui už skundo parengimą yra 2 212 Eur. Šiuo atveju pareiškėjo prašoma 450 Eur suma už skundo teismui parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio ir gali būti priteisiama. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriam pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. Pareiškėjas prašymą dėl dalies reikalavimo atsisakymo pareiškė 2018 m. birželio 13 d., šiuo atveju taikomas 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (884,8 Eur), todėl maksimali priteistina suma pareiškėjui už prašymo pateikimą yra 353,92 Eur. Pareiškėjas prašo 20 Eur, taigi ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio ir gali būti priteisiama. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas įgijo teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui turi būti priteisiama 302,5 Eur (605 Eur x 0,5).

Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius, darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį pakeisti. Priteisti pareiškėjui S. S. iš atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 302,5 Eur (tris šimtus du eurus ir penkiasdešimt centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė