e34a4e27-0e32-40ac-86c5-2e9f1c47cb85 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas Audrius Saulėnas                                       Civilinė byla Nr. 2S-1518-622/2011Teisėja Eugenija Šatkuvienė                                       Procesinio sprendimo kategorijos:32.5.1.; 122.4.; 129.20.3. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2011 m. spalio 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Irmos Čuchraj, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D.

S. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo AB SEB bankas pareiÅ¡kimÄ Nr. 03/11/03280 „Dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, suinteresuoti asmenys D. A., D. S., V. L., N. L..Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , nustatė: pareiÅ¡kėjas AB SEB bankas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ pakartotiniu pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti pareiÅ¡kėjo AB SEB bankas naudai iÅ¡ D.

A. 353 939,66 Lt skolÄ , 133 Lt žyminį mokestį, 182,03 Lt iÅ¡laidas už procesinių dokumentų įteikimÄ vieÅ¡o paskelbimo spaudoje bÅ«du, 5 procentų dydžio metines įstatymines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių įkeistÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-20 nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino. IÅ¡ieÅ¡kojo pareiÅ¡kėjo AB SEB bankas naudai iÅ¡ D. A. 353 939,66 Lt skolÄ , 133 Lt žyminį mokestį, 182,03 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, 5 procentų dydžio metines įstatymines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Už skolÄ priverstinai nutarė parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ daiktÄ :

žemės sklypÄ , bendras plotas 1,1400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Suinteresuotas asmuo D. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 nutarties dalį, kuria nutarta už skolÄ parduoti iÅ¡ varžytinių įkeistÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nepagrįstai nutarta iÅ¡ieÅ¡koti turtÄ tik iÅ¡ įkeisto žemės sklypo, o nebandyta iÅ¡ieÅ¡koti turto iÅ¡Â skolininkės D.

A. turto. PareiÅ¡kėjas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ suinteresuoto asmens D. S. atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir nutartį palikti nepakeistÄ .Suinteresuoto asmens D. S. atskirasis skundas atmestinas.Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiÅ¡kia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos.

Antra, Å¡i norma reiÅ¡kia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiÅ¡kia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimÄ , atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar bÅ«simo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamÄ jį daiktÄ , kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Å ios daiktinės teisės bÅ«dingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieÅ¡ kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistÄ daiktÄ . Be nurodytų bendrųjų daiktinės teisės požymių įkeitimo teisė turi specifikÄ , nes ji, kaip daiktinė teisė, yra ribota, priklauso pagrindinės prievolės likimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad hipotekos ir hipotekos registro normų sistema įtvirtina efektyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmÄ , kuriuo kreditoriui suteikiamos galimybės iki skolos suteikimo gauti informacijÄ , ar yra kitų asmenų, kurių reikalavimai jau užtikrinti įkeičiamu turtu, hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto prieÅ¡ visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ra.

Hipotekos institutÄ sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotÄ padėtį prieÅ¡ kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, o tokiÄ specifinę Å¡io kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v.

Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. v. BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010; kt.). Jeigu per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėjÄ ir praÅ¡ydamas, kad įkeistas daiktas bÅ«tų parduotas iÅ¡ viešųjų varžytynių ir iÅ¡ gautų pinigų visiÅ¡kai atlyginta jam priklausanti suma, kuriÄ jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam bÅ«tų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistÄ daiktÄ (CK 6.192 straipsnio 1 dalis).Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto ir kt. sÄ lygos.

Teismų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad XXXVI skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra, ir nesprendžia hipotekos sutarties Å¡alių ginčų, t. y. nagrinėdamas bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių, hipotekos teisėjas patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto sÄ lygos. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., Å¡ie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea bank Finland Plc v.

BUAB ,,Neto“, N. P., kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SEB bankas v. UAB ,,Inrent“, UAB ,,Kavaska“, bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra, ir nesprendžia hipotekos sutarties Å¡alių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jam priklauso atlikti atitinkamÄ procedÅ«rÄ , taip pat ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai.

Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, prieÅ¡ingu – jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009).Hipotekos teisėjas įstatymo neįpareigojamas aiÅ¡kintis ir spręsti įkeitimo sutarties Å¡alių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymÄ priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotÄ skolinį įsipareigojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v.

A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sÄ lygas materialiosioms teisėms, kylančioms iÅ¡ hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau ne ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v.

G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi civilinio proceso normose nustatytas hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas – tokių bylų nagrinėjimas supaprastinta proceso tvarka užtikrina operatyvų priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , tačiau apriboja ir suvaržo hipotekos teisėjo teisę ir galimybę tirti ir spręsti kilusius hipotekos sutarties Å¡alių ginčus. Hipotekos teisėjas pagal hipotekos lakÅ¡tÄ ir viešųjų registrų duomenis sprendžia, kiek ir kokio turto hipotekos lakÅ¡tu buvo įkeista, ir nukreipia į jį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .CPK 558 straipsnyje reglamentuojamas pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimas ir tenkinimas, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamÄ hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , priima nutartį areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ ir įregistruoja jÄ turto areÅ¡to aktų registre bei raÅ¡tu įspėja skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkÄ , kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduodamas iÅ¡ varžytynių arba perduodamas administruoti kreditoriui. Tokios procedÅ«ros paskirtis – įspėti skolininkÄ ir įkaito davėjÄ apie numatomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.

PrieÅ¡ priimdamas atitinkamÄ nutartį, hipotekos teisėjas iÅ¡analizuoja gautÄ pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡tiria ir įvertina prie pareiÅ¡kimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, iÅ¡siaiÅ¡kina, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, ar pareiÅ¡kėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sÄ lygos praÅ¡omai procedÅ«rai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v.

UAB ,,Inrent“, bylos Nr. 3K-3-50/2010).Atskiruoju skundu įkeisto turto savininkas D. S. neginčija pareiÅ¡kėjo teisės dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo į įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , pareiÅ¡kėjas (kreditorius) savo valiÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto turto – žemės sklypo realizavo kreipdamasis pareiÅ¡kimu CPK 558 straipsnio nustatyta tvarka, todėl hipotekos teisėjas nesprendė klausimo dėl galimybės iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ kito skolininko turto ir pagrįstai priėmė nutartį už skolÄ Ä¯keistÄ daiktÄ parduoti iÅ¡ varžytynių.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo iÅ¡vadomis, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi CPK 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Audrius Saulėnas Kolegijos teisėjai                                                    Rimvida Zubernienė                                                                  Irma Čuchraj