e349f642-cbc5-4ed4-bd38-e0244e663af4 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-357-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00003-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam G.

B., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,nuteistajam N. N., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,nukentėjusiajam J. U.,specialistei Sigitai Bielevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. B., N. N. ir nukentėjusiojo J. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas:pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (J.

U. fizinio skausmo sukėlimas 2017 m. sausio m. mėnesį) - 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2017 m. sausio 22 d. J. U. nežymus sveikatos sutrikdymas) - 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ - 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡ios bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie Å¡ios subendrintos bausmės pilnai pridėta neatlikta bausmė pagal 2013 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendį - 2 (dvi) dienos laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė pagal abu nuosprendžius G. B. nustatyta - 2 (dveji) metai 2 (dvi) dienos laisvės atėmimo.Laisvės atėmimo bausmė G. B. paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® Å¡ios laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmime įskaitytinai nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. vasario 7 d. Laisvės atėmimo bausmės laikÄ G. B. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2018 m. vasario 7 d.Kardomoji priemonė, kol nuosprendis įsiteisės, G.

B. palikta suėmimas.N. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ - 1 (vieneri) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo,pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡ios bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė už Å¡iuos nusikaltimus N. N. paskirta - 2 (dveji) metai 1 (vienas) mėnesis laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Å¡ios subendrintos bausmės N. N. iÅ¡ dalies pridėta neatlikta bausmė pagal 2008 m. sausio 27 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį - 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnesis ir 24 (dvideÅ¡imt keturios) dienos laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė pagal abu nuosprendžius N. N. nustatyta - 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos - 2018 m. vasario 7 d.Kol nuosprendis įsiteisės, N. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jis suimtas teismo salėje paskelbus nuosprendį.G.

B. ir N. N. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nenustačius jų veiksmuose Å¡io nusikaltimo sudėties (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : G. B. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskirtÄ už kitÄ nusikaltimÄ , (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atviroje kolonijoje (duomenys neskelbtini) sektoriuje, atlikdamas bausmę už drausmines nuobaudas, bÅ«damas patalpintas į kamerų tipo patalpas, 2017 m. sausio mėn. viduryje, kamerų tipo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių diržu kitam nuteistajam - nukentėjusiajam J.

U. į įvairias kÅ«no vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ .Be to, G. B. ir N. N. nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę, paskirtÄ už kitus nusikaltimus, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (duomenys neskelbtini) sektoriuje, už drausmines nuobaudas bÅ«dami patalpinti į kamerų tipo patalpÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio mėn. viduryje, tiksliai nenustatytÄ dienÄ , vakare, tiksliai nenustatytÄ valandÄ , veikdami bendrai, tyčia užpuolę nukentėjusįjį - nuteistÄ jį J.

U. ir užpylę ant nukentėjusiojo kÅ«no verdančio vandens iÅ¡ virdulių, tuo sukeldami nukentėjusiajam J. U. dideles fizines kančias, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam II-o laipsnio odos nudegimÄ abiejų sėdmenų srityje, II-o laipsnio odos nudegimÄ krÅ«tinės kairėje, nepatikslinto laipsnio odos nudegimÄ pilvo deÅ¡inėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Be to, G. B. ir N. N. nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę, paskirtÄ už kitÄ nusikaltimÄ , (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atviroje kolonijoje (duomenys neskelbtini) sektoriuje, atlikdami bausmę už drausmines nuobaudas, bÅ«dami patalpinti į kamerų tipo patalpas, 2017 m. sausio 22 d., apie 21.00 val., kamerų tipo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai veikdami, vėl užpuolė nuteistÄ jį nukentėjusįjį J.

U. ir tyčia sudavė jam nenustatytÄ skaičių smÅ«gių rankų kumščiais į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, badė peiliu per kojas, taip padarydami nukentėjusiajam J. U. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejose Å¡launyse, deÅ¡iniajame žaste, sėdmenų srityje, lytinės varpos srityje, žaizdeles deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, juosmens kairėje, deÅ¡iniajame žaste, kairiame kelyje, kakle, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, deÅ¡inėje ausyje, deÅ¡inėje ir kairėje Å¡launyje, kariame kelyje, viso ne mažiau kaip 23 sužalojimus, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis G.

B. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra nekaltas, nuteistas už tai, ko nepadarė. 2017 m. sausio 22 d. kamerų tipo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju J. U., kuris yra psichiÅ¡kai nesveikas. Apie 21.00 val. jis su N. N. snaudė, jis dar nemiegojo, po kurio laiko tualete iÅ¡girdo garsÄ tokį, kaip metalo galandimo į betonÄ . Tualete tuo metu buvo nukentėjusysis J. U.. Pastarasis tyliai išėjo iÅ¡ tualeto, priėjo prie jo, po to prie N. N. ir, iÅ¡sitraukęs peilį, slinko vis arčiau.

Tuomet jis gynybos smÅ«giu smogė J. U. per rankÄ , peilis iÅ¡krito, pabudo N. N.. Jis J. U. nustÅ«mė link tualeto sienos, tada pribėgo N. N. ir pradėjo nukentėjusįjį raminti smÅ«giais. Jis tuo metu bėgo prie durų kviesti pareigÅ«nų, todėl visko nematė, Å¡aukė, kad vyksta konfliktas, tačiau pagalba atėjo tik po 20-30 min. Atėję pareigÅ«nai buvo su vaizdo registratoriais. J. U. pilnai prisipažino, kad dėl sukelto konflikto kaltas pats. Taigi, jis nėra kaltas, jį nepagrįstai pripažino bendrininku.

Nuteistasis pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai yra skirtingi, todėl remtis Å¡iais parodymais teismas negalėjo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad savo kaltę dėl J. U. sukelto fizinio skausmo 2017 m. sausio mėn. pripažįsta. Nukentėjusįjį sumušė, nes Å¡is sugadino jo asmeninį daiktÄ , jį įžeidė. Sudavė nestipriai krepÅ¡io diržu ir kelis smÅ«gius į pilvÄ plaÅ¡taka. Po kurio laiko jis J. U. atsiprašė, Å¡is atleido ir jie susitaikė, pretenzijų nebuvo, muÅ¡imo žymių taip pat.

Tačiau jis vis tiek yra už tai nuteistas, be to, kaip bendrininkas nepagrįstai nuteistas N. N.. G. B. skunde nurodo ir tai, kad N. N. su J. U. dažnai pykdavosi, tarp jų neretai kildavo muÅ¡tynės. PrieÅ¡ jiems abiems inkriminuotÄ konfliktÄ N. N. buvo trenkęs su lenta J. U. per sėdynę bei krÅ«tinę, taip pat daužė su Å¡lapiu rankÅ¡luosčiu. Tuomet jis matė kraujÄ , galimai dėl to eksperto iÅ¡vadoje atsirado neva nukentėjusiojo nudeginimai. Jis nėra matęs, kad nukentėjusįjį kas nors bÅ«tų nuplikęs vandeniu, tai melas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis N. N. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti bendrininkavimÄ ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas G. B. kaip jo bendrininkÄ nuteisė nepagrįstai. Jis vienas padarė visus inkriminuotus nusikaltimus. Tačiau dėl kilusio konflikto taip pat kaltas ir nukentėjusysis, nes Å¡is yra psichiÅ¡kai nesveikas ir nestabilus, serga paranoidine Å¡izofrenija, elgiasi agresyviai. Toks asmuo iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti laikomas kartu su jais vienoje kameroje.

Jie prašė šį iškelti, tačiau į tai nebuvo kreipiamas dėmesys. J. U. jis dažnai mušdavo, tačiau teisme neprisipažino dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos veikos, nes negalvojo, kad taip stipriai sužeidė nukentėjusįjį. G. B. iš pradžių gindavo J. U. nuo jo, bet po kurio laiko šiam atsibodo ir šis nebekreipdavo dėmesio į jų konfliktus. 2017 m. sausio mėn. G. B. jį išgelbėjo nuo J. U., kuris jį puolė su peiliu, turbūt norėjo atkeršyti už sukeltus skausmus ar pan.

G. B. tik atrėmė peilį, nors pastarajam taip pat dÅ«rė stipriai į kojÄ , ko Å¡is nepaminėjo. Turėjo likti randas kaip įrodymas. Apeliantas prisipažįsta, kad persistengė smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau norėjo tik pagÄ sdinti šį, kad nusiramintų. G. B. Å¡aukė pareigÅ«nų pagalbos, tačiau Å¡ie užtruko ateidami. Nuteistasis pažymi, kad jam paskirta per griežta bausmė. Teismas turėjo taikyti jo atžvilgiu bÅ«tinosios ginties institutÄ (BK 28 straipsnis), nes nukentėjusysis buvo agresyvus, puolė jį peiliu, elgėsi provokuojančiai.

Be to, nukentėjusysis turi bÅ«ti nubaustas pagal BK 236 straipsnį už melÄ , savo veiksmų nesuvokimÄ . Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, smurtaudamas J. U. atžvilgiu buvo stipriai susijaudinęs. Teismas turėjo pritaikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6, 10 punktus. Nukentėjusysis J. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistieji G. B. ir N. N. 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu nuteisti per maža laisvės atėmimo bausme. Todėl praÅ¡o Å¡iÄ bylÄ atnaujinti ir paskirti nuteistiesiems tinkamas bausmes.2018 m. kovo 14 d. teisme gautas nuteistojo G.

B. praÅ¡ymas kviesti į teismo posėdį ekspertÄ , kuris nustatė nukentėjusiajam sumuÅ¡imus, Å¡iÄ bylÄ tyrusiÄ tyrėjÄ A. K. bei liudytojus - A. G., V. G.. Taip pat praÅ¡oma iÅ¡samiau patikrinti nukentėjusiojo psichinę bÅ«klę.BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusysis J. U. prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistieji G. B. ir N. N. taip pat prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistųjų gynėjai advokatai Romas Aikevičius ir Marytė Vietaitė ginamųjų apeliacinius skundus palaikė, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o nukentėjusiojo – tenkinti ir skirti nuteistiesiems tokias bausmes, kokių prašė prokurorė pirmosios instancijos teisme.Nuteistųjų G.

B. ir N. N. apeliaciniai skundai atmetami, o nukentėjusiojo J. U. apeliacinis skundas tenkinamas. Dėl nuteistųjų apeliacinių skundų Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , kurio pagrindu jo veiksmuose buvo nustatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintų nusikaltimų požymiai. Nuteistasis N. N. apeliaciniame skunde teigia, kad visus inkriminuotus nusikaltimus padarė vienas, todėl praÅ¡o paÅ¡alinti bendrininkavimÄ , atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurių nepagrįstai nepripažino pirmosios instancijos teismas, ir paskirti jam ne tokiÄ griežtÄ bausmę.

Apeliantų praÅ¡ymai analizuotini pateiktų apeliacinių skundų ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuteisdamas G. B. ir N. N., tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o jo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto pateiktomis iÅ¡vadomis bei parodymais.

Teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimÄ , todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo fakto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

G. B. iÅ¡ jam inkriminuotų trijų nusikalstamų veikų pripažįsta padaręs tik vienÄ , t. y. 2017 m. sausio mėn. viduryje, kamerų tipo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia sudavęs nenustatytÄ skaičių smÅ«gių diržu kitam nuteistajam – nukentėjusiajam J. U. į įvairias kÅ«no vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Dėl Å¡io nusikaltimo nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad J. U. sumušė, nes Å¡is sugadino jo asmeninį daiktÄ , jį įžeidė.

Sudavė krepÅ¡io diržu nestipriai, po kurio laiko nukentėjusiojo atsiprašė, Å¡is jam atleido, pretenzijų nebuvo, muÅ¡imo žymių taip pat, todėl nesupranta, kodėl yra už tai nuteistas. Be to, kaip bendrininkas nepagrįstai nuteistas ir N. N.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡is nusikaltimas buvo inkriminuotas tik G. B. ir jis dėl jo padarymo pagrįstai pripažintas kaltu. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å ios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti bÅ«tina pagrįsti faktÄ , jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir prieÅ¡ingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Å iuo atveju J. U. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nuteistojo G. B. aiÅ¡kinimas, kad krepÅ¡io diržu sudavė nestipriai, jokių žymių ant nukentėjusiojo kÅ«no neliko, nukentėjusysis jam pretenzijų neturėjo, nes jis Å¡io atsiprašė, vertinamas kritiÅ¡kai, kaip siekis suÅ¡velninti savo atsakomybę.

Pažymėtina, jog skausmo potyrį kiekvienas asmuo jaučia individualiai, tiksliai nustatyti, kokio stiprumo skausmas buvo sukeltas, praktiÅ¡kai neįmanoma, tai vertinama pagal atliktų veiksmų pobÅ«dį bei intensyvumÄ . Sukeliant fizinį skausmÄ , muÅ¡ant, žymės ant asmens kÅ«no gali ir neiÅ¡ryÅ¡kėti, tačiau tai nepaneigia smurtavimo fakto. Nukentėjusysis J. U. ikiteisminio tyrimo metu teigė neprisimenantis, ar G. B. mušė jį su diržu (1 t., b. l. 55), jis detaliau sugebėjo papasakoti tik tuos smurtavimo jo atžvilgiu atvejus, kai jam buvo sukelti sunkesni sveikatos sutrikdymai – nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tačiau nukentėjusysis taip pat pažymėjo, kad smurtavimas (psichologinis bei fizinis) jo atžvilgiu nebuvo pavienis, tai tęsėsi nuo to laiko, kai iš kameros išėjo nuteistasis T. R., tuomet G. B. ir N. N. po truputį pradėjo jį vis žaloti, nes matė, kad jis nėra visiškai sveikas, buvo po insulto (1 t., b. l. 43-44, 50-51). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad nelabai gerai prisimena visų sumušimų aplinkybių, bet teigė, jog prisimena, kaip G. B. diržu jį mušė, kai buvo išvestas iš baudos izoliatoriaus kameros Nr. (duomenys neskelbtini).

Pretenzijų teigė Å¡iam neturįs, tačiau tokiÄ nukentėjusiojo pozicijÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismas vertina kaip nuteistojo baimę. J. U. G. B. ir N. N. buvo terorizuojamas kelis mėnesius, smurtas vis intensyvėjo, nuo muÅ¡imo buvo pereita prie deginimo, badymo peiliu ir kt., nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu yra pripažinęs, kad nuteistieji jį gÄ sdindavo, sakydavo, jog yra nuteisti už žmonių nužudymÄ ar sužalojimÄ , todėl jis bijojo susidorojimo. Tai, jog nukentėjusysis iÅ¡ tiesų turi pretenzijų dėl sveikatos sutrikdymo patvirtina ir apeliacinio skundo teiginiai, kur praÅ¡oma sugriežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes.

G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad mušė J. U. krepÅ¡io diržu per nugarÄ , kojas (2 t., b. l. 113-114, 117-118, 3 t., b. l. 129). Apie sudavimÄ nukentėjusiajam krepÅ¡io diržu per sėdmenis G. B. prisipažino ir prokuratÅ«rai raÅ¡ytame praÅ¡yme-paaiÅ¡kinime (2 t., b. l. 67). Taigi, pagrįsta daryti iÅ¡vadÄ , kad diržu G. B. mušė J. U. į įvairias kÅ«no vietas, t. y. kur papuolė. Suduotų smÅ«gių skaičius nėra tiksliai nustatytas, tačiau akivaizdu, jog jų buvo gerokai daugiau nei vienas (nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad galėjo bÅ«ti apie 10 smÅ«gių, plakė per apatinius, todėl, kaip atrodė nukentėjusiojo užpakalis, nematė (2 t., b. l. 108-108)).

Tai patvirtina, kad nukentėjusysis objektyviai galėjo justi fizinį skausmÄ . Kokios priežastys nuteistÄ jį paskatino smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu (įžeidimas, asmeninio daikto sugadinimas ir pan.), veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Be to, G. B. nurodomų smurtavimo motyvų nepatvirtina surinkta bylos medžiaga, todėl teisėjų kolegija jų plačiau neanalizuoja. Daroma iÅ¡vada, kad G. B. dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (2017 m. sausio mėn. veika) nuteistas pagrįstai.2017 m. sausio mėn. viduryje nukentėjusiojo J.

U. atžvilgiu buvo padaryta BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta nusikalstama veika, dėl kurios savo kaltės nepripažino nei G. B., nei N. N., nors bylos medžiaga patvirtina, kad buvo veikiama bendrai, t. y. ant nukentėjusiojo kÅ«no buvo užpiltas verdantis vanduo, kas sukėlė pastarajam dideles fizines kančias bei padarė II-o laipsnio odos nudegimÄ abiejų sėdmenų srityje, krÅ«tinės kairėje bei nepatikslinto laipsnio odos nudegimÄ pilvo deÅ¡inėje. Nukentėjusysis dėl Å¡io nusikaltimo ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad abu nuteistieji, pasiėmę arbatinukÄ , nuplikė jį verdančiu vandeniu.

IÅ¡ pradžių vienas, po to kitas užpylė verdančio vandens ant krÅ«tinės kairės pusės, dar užpylė to vandens ant užpakalio ir pilvo. Tai jie padarė paeiliui (1 t., b. l. 43-44). Papildomos apklausos metu J. U. patvirtino, kad pats sau niekada nudegiminių sužalojimų nėra pasidaręs. Buvo padegęs kitoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) čiužinį, tačiau tuo metu pats jokių sužalojimų nepatyrė. Nukentėjusysis dar kartÄ pabrėžė, kad visi nudegimai jam buvo padaryti abiejų nuteistųjų (1 t., b. l. 48-49).

Detalizuodamas savo parodymus, J. U. nurodė, kad G. B. ir N. N. jį apdegino kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiais dviem juodais virduliais, kurių talpa 600-700 ml. Tie virduliai nebuvo asmeniniai, jie buvo duoti įstaigos (1 t., b. l. 53-54). Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 28-38), kuriame užfiksuota, kad kamerų tipo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje, stovi stalas, o ant jo du juodi virduliai (fotonuotrauka Nr. 4, 1 t., b. l. 32).

Taigi, nukentėjusysis tiksliai apibÅ«dino objektus, kuriais buvo žalojamas, be to, virduliai buvo du, kas netiesiogiai patvirtina, jog G. B. ir N. N. neteisėtus veiksmus atliko pakaitomis, t. y. abu naudojo skirtingus virdulius, esančius kameroje. Nuteistieji bandė kelti versijÄ , kad nukentėjusysis galėjo pats susižaloti, įsitrinti nudegintas vietas druska, tačiau Å¡iÄ versijÄ atmetė apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė Sigita Bielevičienė. Ji paliudijo, kad padarytos žaizdos buvo didelės, vienos žaizdos buvo su Å¡aÅ¡u, kitos be.

Nudegiminė žaizda turi savitÄ vaizdÄ , negu kad bÅ«tų nutrynus druska. Nudegimai yra gilesni (4 t., b. l. 78-79). Pats nukentėjusysis teisėjų kolegijai nurodė, kad nebuvo tokių atvejų, jog žaizdas trintų druska (4 t., b. l. 80). J. U. padaryti kÅ«no nudeginimai yra nufotografuoti ir apraÅ¡yti asmens apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 64-70). Specialisto iÅ¡vada Nr. G272/2017(02) (1 t., b. l. 78-79) nustatyta, kad J. U. padaryta II laipsnio odos nudegimas krÅ«tinės kairėje, abiejų sėdmenų srityse, nepatikslinto laipsnio odos nudegimas pilvo deÅ¡inėje.

Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl II laipsnio odos nudegimo sėdmenų srityje, krÅ«tinės kairėje, J. U. sveikata sutriks daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Odos nudeginimai padaryti lokaliai veikiant aukÅ¡tÄ temperatÅ«rÄ turinčiu skysčiu ar liepsnos poveikyje. Specialisto iÅ¡vada Nr. pG2498/2017(02) (1 t., b. l. 87-88) konstatuota, kad J. U. II laipsnio nudegimas krÅ«tinės kairėje, nepatikslinto laipsnio odos nudegimas pilvo deÅ¡inėje galimai padaryti artimu jo kÅ«no apžiÅ«ros laiku, t. y. 217 m. sausio 22 d., o II laipsnio odos nudegimas abiejų sėdmenų srityje, vertinant nudegiminių žaizdų pobÅ«dį (kairėje žaizda su Å¡aÅ¡u, deÅ¡inėje pusėje – su užsitraukusiu Å¡aÅ¡u) padaryti ne mažiau kaip prieÅ¡ 1-2 savaites iki J.

U. kÅ«no apžiÅ«ros. Nors nukentėjusysis teigė, kad verdančiu vandeniu buvo deginamas 2017 m. sausio 22 d. vakarÄ , tačiau teisėjų kolegija sutinka, jog Å¡io nusikaltimo padarymo laikas yra ankstesnis, t. y. kaip teisingai nurodyta kaltinime - 2017 m. sausio mėnesio vidurys. 2017 m. sausio 22 d. J. U. taip pat buvo stipriai sumuÅ¡tas, jam padaryti įvairÅ«s kÅ«no sužalojimai, todėl laikytina, jog nukentėjusysis dėl nuolat patiriamo fizinio smurto galėjo susimaiÅ¡yti, kada kuris sužalojimas buvo padarytas.

Tačiau tai nekeičia fakto, jog nudeginimai jam padaryti G. B. ir N. N. veikiant bendrai. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kartu su J. U., G. B. ir N. N. bausmę toje pačioje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikinėjo ir T. R., tačiau jis Å¡ioje kameroje buvo tik iki 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigos, po to buvo perkeltas į gretimÄ kamerÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, 2017 m. sausio mėnesį kameroje be nukentėjusiojo buvo tik G. B. ir N. N.. T. R., buvęs gretimoje kameroje, teigė girdėjęs kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusį triukÅ¡mÄ .

G. B. ir N. N. jam buvo gyręsi, kad tyčiodavosi iÅ¡ J. U., jį muÅ¡davo, uždarydavo tualete (1 t., b. l. 94-95), pirmosios instancijos teisme liudytojas nurodė, kad girdėdavo riksmus, juokÄ (4 t., b. l. 8). Nuteistasis N. N. teisme kėlė versijÄ , kad J. U. jau buvo nuplikintas, kai šį įkėlė pas juos į kamerÄ (3 t., b. l. 128), tačiau toks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja surinktai bylos medžiagai. J. U. nuteistųjų priėmimo į kamerų tipo patalpas registracijos žurnalo (1 t., b. l. 161-167) duomenimis į kamerÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeltas 2016 m. lapkričio 27 d., o iÅ¡leistas 2017 m. sausio 22 d.

Teiginys, kad nudeginimai jam buvo padaryti 2017 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, t. y. prieÅ¡ jį įkeliant į kamerÄ Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG2498/2017(02) nustatytam nudeginimų laikui, t. y. 1-2 savaitės iki J. U. kÅ«no apžiÅ«ros, kuri buvo atlikta 2017 m. sausio 22 d. Nudeginimų padarymo mechanizmas, pobÅ«dis, lokalizacija (padarytos žaizdos yra didelės, skirtingose kÅ«no vietose) patvirtina, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

J. U. buvo sukeltos didelės kančios, žaizdos gijo lėtai, liko randai. Todėl nei G. B., nei N. N. iÅ¡teisinimui nėra pagrindo.Paskutinis smurto nukentėjusiojo atžvilgiu atvejis užfiksuotas 2017 m. sausio 22 d., apie 21.00 val., toje pačioje kamerų tipo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini). Abu nuteistieji vėl užpuolė J. U., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusysis, nebeiÅ¡tvėręs fizinio skausmo, pradėjo Å¡auktis pagalbos, belstis į kameros duris. Pagalbos Å¡auksmÄ iÅ¡girdo vyresnysis prižiÅ«rėtojas A.

R., kuris išvedė iš kameros J. U.. Pareigūnui nukentėjusysis sakė, kad jį mušė abu nuteistieji kartu, t. y. G. B. ir N. N.. Ant J. U. veido A. R. matė aiškias sumušimo žymes, veidas buvo patinęs, iš nosies bėgo kraujas. Pareigūnas pažymėjo, kad dienos metu akivaizdžių sužalojimų ant J. U. nesimatė, maždaug 20.40 val. vyko vakarinis patikrinimas, tačiau tuo metu nukentėjusiojo veidas taip pat nebuvo sužalotas (1 t., b. l. 96-97, 3 t., b. l. 130). Specialisto išvada Nr. G272/2017(02) nustatyta, kad J.

U. padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejose šlaunyse, dešiniame žaste, sėdmenų srityse, lytinės varpos srityje, žaizdelė dešinėje plaštakoje, juosmens kairėje, dešiniame žaste, kairiame kelyje, kakle; odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešinėje ausyje, dešinėje ir kairėje šlaunyje, kairiame kelyje. Neskaičiuojant nudeginimo vietų, konstatuoti ne mažiau kaip 23 sužalojimai. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejose šlaunyse, sėdmenų srityje, lytinėje varpoje, odos nubrozdinimai dešinėje ausyje, nosies nugarėlėje, abiejose šlaunyse, kairiame kelyje padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas.

Žaizdelės deÅ¡iniame žaste su poodinėmis kraujosruvomis, žaizdelės juosmens kairėje, kairiame kelyje padarytos bukabriauniu ar neaÅ¡trius aÅ¡menis turinčiu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti neaÅ¡trus peilio smaigalys, Å¡akutė ar kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio daiktas. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti J. U. nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2017 m. sausio 22 d., apie 21.00 val. Specialisto iÅ¡vada Nr. pG1762/2017(02) konstatuota, kad aukščiau iÅ¡vardinti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nukentėjusysis dėl Å¡io įvykio ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad abu nuteistieji po vakarinio patikrinimo pradėjo jį daužyti alkÅ«nėmis ir kumščiais į veidÄ , galvÄ . SmÅ«gių buvo labai daug. Dar badė peiliu per kojas, galėjo suduoti peiliu apie 12 smÅ«gių. Nuteistieji taip pat jį mušė pagaliais, kuriuos buvo pasidarę iÅ¡ pjaustymo lentos. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog nuteistieji turėjo du peilius – vieno geležtė buvo apie 14 cm, kito – apie 7 cm.

Peiliai būdavo padėti užkišti po čiužiniais tarp lovos metalinio pagrindo. Jis tais peiliais niekada nesinaudojo, jais nuteistiesiems nėra grasinęs. (1 t., b. l. 43-44, 45-46, 48-49, 50-51). Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose (1 t., b. l. 140-142, 143-145) užfiksuota, kad J. U. atpažino abu peilius, kuriais buvo žalojamas ir kurie buvo rasti kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu. Dėl šio nusikaltimo kaltę iš dalies pripažino tik N. N.. Apeliaciniame skunde jis aiškina, kad jo veiksmai buvo tik gynimasis, nes neva buvo užpultas nukentėjusiojo.

J. U. artinosi prie jo turėdamas rankose peilį, todėl G. B. iÅ¡mušė nukentėjusiajam iÅ¡ rankos peilį, taip jį iÅ¡gelbėdamas. G. B. taip pat laikėsi Å¡ios versijos, t. y. kad nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo tik N. N., o jis tik iÅ¡mušė J. U. iÅ¡ rankos peilį. Be to, jis Å¡aukė, kad vyksta konfliktas, tačiau pagalba atėjo tik po 20-30 minučių. Abu nuteistieji praÅ¡o panaikinti bendrininkavimÄ , tačiau teisėjų kolegija nenustatė, jog apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti teiginiai bÅ«tų teisingi.

BÅ«tinosios ginties situacija nebuvo kilusi.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos.

BÅ«tinosios ginties taikymui yra bÅ«tina, kad situacija atitiktų tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017). Be to, bÅ«tinosios ginties institutas yra skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014).Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. U. neva slinkimas artyn prie snūduriuojančio N. N. su peiliu rankoje, yra nuteistųjų gynybinė versija, kuri paneigta pačių nuteistųjų parodymais, prieštaraujančiais tarpusavyje. G. B. aiškino, kad išmušė iš nukentėjusiojo rankos peilį ir nustūmė jį prie stalo.

Tada atsibudo N. N., tuo metu jis jau laikė J. U. prie tualeto durų, ir perėmė nukentėjusiojo laikymÄ . Visos muÅ¡tynės vyko tualete, jis nieko nematė, tik daužė kameros duris, rėkė, kvietė pagalbÄ , tačiau į visus Å¡auksmus buvo sureaguota maždaug po 20 minučių (2 t., b. l. 108-109). N. N. aiÅ¡kino, kad bÅ«tent jis pastÅ«mė nukentėjusįjį link tualeto durų. J. U. pats įėjo į tualetÄ ir pradėjo rėkti, kad juos abu iÅ¡pjaus po vienÄ . Jis norėjo iÅ¡traukti nukentėjusįjį iÅ¡ tualeto ir jį apraminti, kol ateis prižiÅ«rėtojai.

Jam pavyko atidaryti tualeto duris, jis pagavo J. U. rankÄ , jÄ užsuko ir traukė į save, tuomet nukentėjusysis pargriuvo, o jis šį toliau ramino kumščiais (2 t., b. l. 157-158). Taigi, nukentėjusysis buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ tualeto, nematyti, kas vyksta nedidelėje kameros patalpoje, nėra galimybių. G. B. pagalbos Å¡auksmÄ teisėjų kolegija vertina kritiÅ¡kai, nes prižiÅ«rėtojas jokio Å¡auksmo negirdėjo. Pagalbos prašėsi tik J. U., kuris aiÅ¡kiai nurodė, jog yra muÅ¡amas abiejų kameroje kartu su juo buvusių nuteistųjų.

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis yra vyresnis už nuteistuosius, turintis sveikatos problemų, todėl akivaizdu, kad jo fizinės jėgos yra gerokai silpnesnės. Todėl pulti su peiliu nuteistųjų jam nebuvo jokio pagrindo. Be to, šiame nuosprendyje jau minėta, kad nukentėjusysis bijojo G. B. ir N. N., nes buvo pastarųjų terorizuojamas. 2017 m. sausio 22 d. pagalbos jis kvietėsi, nes nebegalėjo tverti fizinio skausmo, ankstesnių smurtavimų metu jis kentėjo ir niekam nepranešė, nes bijojo dar didesnio smurto protrūkio.

Baimė dėl susidorojimo buvo jaučiama ir nukentėjusiajam duodant parodymus pirmosios instancijos teisme, kur jis prisiderino prie nuteistųjų parodymų, t. y. teigė, kad buvo žalojamas tik N. N..Nuteistieji savo skunduose aukštesniajam teismui nurodė, kad J. U. yra psichikos ligonis, todėl jo parodymais tikėti neverta, tačiau tokiai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria. Sutiktina, kad nukentėjusysis serga šizofrenija, kuri jam nustatyta dar (duomenys neskelbtini) m., tačiau gydytojas psichiatras B.

S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme paliudijo, kad jis tiki nukentėjusiojo J. U. parodymais apie patirtÄ smurtÄ iÅ¡ kartu su juo toje pačioje kameroje laikytų nuteistųjų. Psichiatras su nukentėjusiuoju bendravo kitÄ dienÄ po 2017 m. sausio 22 d. vakare vykusio nukentėjusiojo muÅ¡imo. Pas J. U. jis atėjo apie 8.30 val. ryto, rado jį kraÅ¡tutinai sujaudintÄ ir raudantį. J. U. buvo smarkiai sumuÅ¡tas, visas kÅ«nas buvo nusėtas pavirÅ¡inėmis mėlynėmis ir nubrozdinimais.

Matėsi, kad muÅ¡ta ilgÄ laikÄ , nes matėsi ne vienkartinės, o ilgalaikės mėlynės, psichiatro teigimu, taip daroma norint kankinti. Be to, nukentėjusysis gydytojui įvardijo jį skriaudusius abu nuteistuosius, t. y. G. B. ir N. N.. B. S. vertinimu, nukentėjusiojo emocijos buvo per daug gilios, jų negali nuslopinti liga (1 t., b. l. 115-116). Teisme psichiatras pažymėjo, kad su J. U. dirba jau penkerius metus, jis nėra piktybinis, tik turi savo požiÅ«rį, kaip ir visi nuteistieji. Savo elgesiu J. U. nėra pavojingas kitiems (3 t., b. l. 101-102).

Taigi, ne vienerius metus nukentėjusįjį gydantis psichiatras patvirtino, kad Å¡is nėra linkęs iÅ¡sigalvoti ar fantazuoti apie patirto smurto aplinkybes. J. U. nesmurtauja kitų nuteistųjų atžvilgiu, jis nėra agresyvus, kas taip pat paneigia apeliantų G. B. ir N. N. aiÅ¡kinimÄ , jog pirmasis su peiliu puolė nukentėjusysis. Teisėjų kolegija nukentėjusiojo parodymus vertina visų bylos medžiagoje esančių įrodymų kontekste ir sprendžia, kad Å¡ie parodymai jiems neprieÅ¡tarauja, prieÅ¡ingai, papildo surinktus įrodymus ir kartu su jais sudaro nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę.Nuteistasis N. N. apeliaciniame skunde nurodė, jog G.

B. buvo sužeistas J. U., t. y. pastarasis peiliu sužalojo G. B. kojÄ . Tačiau Å¡ios neva puolimo versijos nepatvirtino net pats G. B.. Stipriai peiliu duriant į kojÄ , neabejotinai bÅ«tų padarytas rimtas sužeidimas, bÅ«tų gausiai kraujuojama, tačiau nuteistasis G. B. į medikus nesikreipė, jokie sužalojimai jam nenustatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad dÅ«rimo į kojÄ versija iÅ¡kelta tik pateikiant apeliacinį skundÄ , nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme N. N. neminėjo apie kitam nuteistajam 2017 m. sausio 22 d.

įvykio metu sužalotÄ kojÄ . N. N. buvo nurodęs tik tai, kad J. U. keistai į jį žiÅ«rėjo, kas nesudarė jokio pagrindo nukentėjusiajam padaryti daugybinius kÅ«no sužalojimus. Kadangi G. B. nekvietė pagalbos, nebandė sulaikyti N. N., o taip pat kartu su Å¡iuo smurtavo J. U. atžvilgiu, todėl jie laikytini bendrininkais.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis).

BendrininkavimÄ apibÅ«dina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). BÅ«tinas bendrininkavimo (BK 25 straipsnis) požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

Nagrinėjamu atveju G. B. ir N. N. aiÅ¡kiai suvokė, jog veikia bendrai, kėsinasi į tÄ patį objektÄ â€“ J. U. sveikatÄ , ir nori bÅ«tent taip veikti. Jei ne nukentėjusiojo pagalbos Å¡auksmas, kurį iÅ¡girdo pataisos įstaigos prižiÅ«rėtojas, smurtiniai veiksmai bÅ«tų tęsiami ir galėjo sukelti kur kas sunkesnius ar netgi negrįžtamus padarinius. Taigi, Å¡iuo atveju yra du vykdytojai, kurie bendrais veiksmais realizavo bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, todėl laikytina, kad G.

B. ir N. N. veikė kaip bendravykdytojai. Remiantis išdėstytu, G. B. išteisinimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2017 m. sausio 22 d. veika) nėra pagrindo.N. N. teigia pripažįstantis, kad smurtavo J. U. atžvilgiu, tačiau negalvojo, kad šiam padarė tokius rimtus sužalojimus. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų jis gailisi, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6, 10 punktuose.

Nuoseklioje teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato bent vienÄ iÅ¡ trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412/2014). Å i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimÄ bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Be to, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai (kritiÅ¡kai) vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

Analizuojamu atveju N. N. dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos nusikalstamos veikos kaltės nepripažino, o dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nusikaltimo prisipažino tik iÅ¡ dalies. Be to, jis siekė suklaidinti tyrimÄ atliekančius pareigÅ«nus dėl neva kilusios bÅ«tinosios ginties situacijos, taip pat dėl kito nuteistojo G. B. nedalyvavimo nusikaltimo daryme. NuoÅ¡irdžios atgailos dėl įvykdytų nusikaltimų teisėjų kolegija iÅ¡ viso nenustatė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagrįstai nekonstatuota.Teismų praktikoje provokuojančiu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvÄ ) padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Sprendžiant, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, yra vertinama, kiek toks elgesys prieÅ¡tarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumÄ , ar tas elgesys buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai, kurie paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti. Taip pat įvertinami nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiai ir jų asmenybės bei nukentėjusiojo elgesys iki nusikaltimo padarymo.

Nagrinėjamu atveju nenustatytas nei provokuojantis, nei rizikingas J. U. elgesys. Priešingai, šiame nuosprendyje jau minėta, kad nukentėjusysis bijojo nuteistųjų. Jokių neteisėtų veiksmų nuteistųjų atžvilgiu J. U. neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti nei BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nei 10 punkte numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. N. N. nebuvo pagrindo labai susijaudinti, nes jo sveikatai ar gyvybei grėsmė nebuvo kilusi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde N. N. teigia, jog jis kartu su G.

B. prašė J. U. iÅ¡kelti iÅ¡ kameros Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau surinkta bylos medžiaga liudija prieÅ¡ingai. BÅ«tent nuteistieji pasiprašė, kad nukentėjusįjį įkeltų į jų kamerÄ . Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniosios inspektorės A. K. tarnybiniu praneÅ¡imu (1 t., b. l. 173) nustatyta, kad pagal Kriminalinės žvalgybos nuostatus skyriaus darbuotojai gali skirstyti nuteistuosius į kameras jų nuobaudos atlikimui, be to, prieÅ¡ paskiriant nuteistuosius į kameras su jais yra pravedami pokalbiai, kurių metu jie gali pareikÅ¡ti norÄ , su kuo jie galėtų kartu gyventi toje pačioje kameroje.

Liudytojas T. R. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad J. U. į kamerÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeltas jo ir kitų kameroje buvusių nuteistųjų, t. y. G. B. ir N. N., iniciatyva (4 t., b. l. 8). Tai, kad nuteistieji buvo paklausti, ar sutinka kartu gyventi su J. U. ir tam neprieÅ¡taravo, Kriminalinės žvalgybos vyr. specialistė A. K. patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 79). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji puikiai žinojo apie nukentėjusiojo psichinę ligÄ , dėl kurios jis buvo lengviau pažeidžiamas, todėl ir prašė šį perkelti į jų kamerÄ , kad galėtų įgyvendinti savo smurtinius ketinimus, t. y. tokiu bÅ«du nuteistieji leisdavo laisvÄ laikÄ , pramogaudavo.

Todėl N. N. praÅ¡omai skirti Å¡velnesnei bausmei nėra jokio pagrindo. Abiejų nuteistųjų apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo Nukentėjusysis J. U. apeliaciniame skunde praÅ¡o sugriežtinti bausmes nuteistiesiems, prokurorė šį praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teisme palaikė ir prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti - skirti nuteistiesiems tokias bausmes, kokių prašė prokurorė pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sutinka, kad bausmes nuteistiesiems reikia griežtinti, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teisme prokurorė baigiamųjų kalbų metu G.

B. ir N. N. siÅ«lė nepagrįstai Å¡velnias bausmes, todėl bausmių abiems nuteistiesiems individualizavimas atliekamas iÅ¡ naujo, nes apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir neteisingai paskyrė bausmes (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tiek G. B., tiek N. N. yra charakterizuojami neigiamai. G. B. padarė du nesunkius (BK 140 straipsnio 1 dalis) ir vienÄ apysunkį (BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktas) tyčinius nusikaltimus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Anksčiau jis ne kartÄ teistas už turtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ , nuteistasis sistemingai nusikalsta nuo pat paauglystės ir savo elgesio visiÅ¡kai nekoreguoja. Bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu G. B. padarė 48 vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, 43 kartus buvo baustas drausmine tvarka, už Å¡iurkščius vidaus tvarkos pažeidimus buvo perkeltas iÅ¡ paprastosios į drausmės grupę bei kamerų tipo patalpas. Å iuo metu bausmę atlieka drausmės grupės sÄ lygomis.

Per visÄ bausmės laikÄ G. B. paskatintas nebuvo, į taikomas socialinės reabilitacijos bei drausminio poveikio priemones jis nereaguoja, pataisos procese dalyvauja labai pasyviai, nesistengia koreguoti savo asmenybės ypatumų teigiama linkme (2 t., b. l. 74, 75-77). N. N., atlikdamas bausmę pataisos namuose, padarė du tyčinius nusikaltimus – nesunkų ir apysunkį. Anksčiau jis taip pat ne kartÄ teistas dėl turtinio bei smurtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymo, tame tarpe ir dėl negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo – itin žiauraus kito žmogaus nužudymo.

Bausmės atlikimo metu jis padarė 45 vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, 43 kartus buvo baustas drausmine tvarka, už Å¡iurkščius vidaus tvarkos pažeidimus buvo perkeltas iÅ¡ paprastosios į drausmės grupę bei kamerų tipo patalpas. Å iuo metu bausmę atlieka drausmės grupės sÄ lygomis. Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ jis nė karto nebuvo paskatintas. Kaip ir G. B., jis į taikomas socialinės reabilitacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, pataisos procese dalyvauja labai pasyviai, nesistengia koreguoti savo asmenybės ypatumų teigiama linkme (2 t., b. l. 122, 123-125).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinamajame akte G. B. ir N. N. buvo pagrįstai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. veikimas bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija laiko nustatyta, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ (2017 m. sausio mėn. vidurio veika) G. B. padarė veikdamas vienas, o BK 140 straipsnio 1 dalyje (2017 m. sausio 22 d. veika) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos G.

B. ir N. N. bendrininkaujant, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkinanti aplinkybė yra, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė nuteistiesiems bausmes, švelnesnes už inkriminuotų straipsnių sankcijų vidurkius.

Teisėjų kolegija, įvertinusi G. B. ir N. N. asmenybių pavojingumÄ visuomenei, jų padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , sistemingumÄ , veiksmų įžūlumÄ , sprendžia, kad skiriamos bausmės turi bÅ«ti netgi Å¡iek tiek didesnės nei sankcijų vidurkiai. Be to, bausmes bendrinant su neatliktų bausmių dalimis pagal ankstesnius nuosprendžius, teisėjų kolegija renkasi griežtesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ , t. y. visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimÄ , nes Å¡velnus baudžiamumas nuteistiesiems nėra efektyvus ir jokio poveikio jų elgsenai nedaro.

Tik ilgalaikės bausmės atlikimas struktÅ«rizuotoje aplinkoje gali užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Tokiais sprendimais formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus. Šiuo atveju G. B. ir N. N. palikus galioti pirmosios instancijos teismo paskirtas laisvės atėmimo bausmes bus pažeistas teisingumo principas, nebus išlaikyta pusiausvyra tarp nuteistųjų ir valstybės interesų paisymo, todėl bausmės nuteistiesiems griežtinamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : nuteistųjų G.

B. ir N. N. apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiojo J. U. apeliacinį skundÄ tenkinti.Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti.Pripažinti G. B. ir N. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje (2017 m. sausio mėnesio vidurio veika) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).G. B. paskirti Å¡ias bausmes:pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas J.

U.) - 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės atėmimo,pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas J. U.) – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo,pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ (nesunkus sveikatos sutrikdymas J. U.) – 2 (dvejus) metus 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡ias bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį Å¡velnesnių, ir paskirti 3 (trejus) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie Å¡ios bausmės pridėti visÄ neatliktÄ bausmės dalį pagal 2013 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendį – 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo ir galutinę subendrintÄ bausmę G. B. nustatyti 3 (trejus) metus 2 (du) mėnesius 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo.N. N. paskirti Å¡ias bausmes:pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas J. U.) – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo,pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ (nesunkus sveikatos sutrikdymas J. U.) – 2 (dvejus) metus 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡ias bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės, ir paskirti 2 (dvejus) metus 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie Å¡ios bausmės pridėti visÄ neatliktÄ bausmės dalį pagal 2008 m. sausio 27 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį – 1 (vienerius) metus 1 (vienÄ ) mėnesį 24 (dvideÅ¡imt keturias) dienas ir galutinę subendrintÄ bausmę N. N. nustatyti 4 (ketverius) metus 24 (dvideÅ¡imt keturias) dienas laisvės atėmimo.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                              JÅ«ratė Jakubonienė                                                                               Algirdas Remeika                                                                               Gytis Večerskas