2022-03-02 Nr. AB-4814-3-61-3-04132-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1354-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04132-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. M. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. M. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja B. M. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31150 (toliau – ir 2021 m. spalio 13 d. sprendimas), Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Departamento komisija) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 6K-1318 (toliau – ir 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pabėgo nuo (duomenys neskelbtini) žiaurumų, nes priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kurią (duomenys neskelbtini) pajėgos stengiasi išnaikinti, vykdo jų genocidą. Pareiškėja, pajutusi realią grėsmę savo gyvybei, nusprendė bėgti iš šalies, bijodama kankinimų ir persekiojimo dėl savo religinių įsitikinimų išvyko į Lietuvą. Departamentas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos pasakojimas buvo neišsamus ar prieštaringas. Pareiškėja apklausoje nurodė, kad jaučia nuolatinę baimę ir persekiojamą savo kilmės šalyje. Pareiškėja galėjo papasakoti tiek, kiek jai pavyko prisiminti apklausos metu. Pasak pareiškėjos, moksliniais tyrimais įrodyta, kad praėjus tam tikram laikui po emocinių sukrėtimų, žmogus gali prisiminti tik dalį faktų. Aplinkybė, kad pareiškėjos paaiškinimai pareigūnams nepasirodė pakankamai išsamūs, nevertintina kaip pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių trūkumas. Pareiškėjos teiginiai turėjo būti vertinami surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos pasakojimas buvo išsamus ir konkretus, grindžiamas ne prielaidomis, o konkrečiais teiginiais, įvardinant detales ir išsamiai atsakant į patikslintus klausimus. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Pareiškėja taip pat nesutiko su Departamento sprendimo dalimi, kuria nuspręsta ją išsiųsti į kilmės valstybę, pažymėjo, kad jai nepagrįstai nebuvo sudaryta galimybė išvykti savanoriškai. Pareiškėjos manymu, Departamentas taip pat teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės.

3. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad prašė galimybės būti išklausytai tiesiogiai. Net ir skundo nagrinėjimo procedūrai esant ikiteisminei, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Atsižvelgiant į tai, kad skundai nagrinėjami per labai trumpą laiką, minimizuotas sprendimų apskundimo terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo, negali būti paneigta.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Departamentas nurodė, kad prieglobsčio apskundimo procesas yra rašytinis, todėl pareiškėjos prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėja skunde nenurodė, o Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

6. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjos abstraktus pasakojimas yra suderinamas su surinkta kilmės valstybės informacija, tačiau įžvelgiamą grėsmę pareiškėja iš esmės sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar savo asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjos pasakojimas sudarytas iš abstrakčių bendros informacijos faktų, konkrečios ir individualios faktinės informacijos, pagrindžiančios jos įžvelgiamos grėsmės tikimybę, pareiškėja nepateikė, vadovavosi tik prielaidomis (gali būti pagrobta), tačiau, ar asmeniškai buvo susidūrusi su šiomis grėsmėmis apklausos metu nenurodė. Nagrinėjamu atveju Departamentas nenustatė, o pareiškėja nenurodė persekiojimo vykdytojų ar to, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Tyrimo metu nenustatyta, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjos nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Pareiškėja nepateikė duomenų, o Departamentas nerado informacijos, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas. Departamentas neprivalėjo įrodinėti neiginių (kad pareiškėja nesusidurs su persekiojimu ateityje). Iki sprendimo atsisakyti suteikti prieglobstį priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėja pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, bus inicijuota šio klausimo sprendimo procedūra.

7. Departamentas pažymėjo, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį, neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių, siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Pareiškėja iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, nusprendė neteisėtai kirsti sieną į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjos B. M. C. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, išdėstant jį taip: „Uždrausti B. M. C. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą, išdėstant jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi B. M. C. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Departamento komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė.

9. Remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 89 ir 99 punktais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, jog persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prieglobsčio prašytojas turi galimybę savo prašymą grįsti tiek rašytiniais įrodymais, tiek kitais būdais užfiksuotais duomenimis ar dokumentais, todėl teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą, turi išanalizuoti, ar pareiškėjo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomus faktus, ar pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, nuoseklus ir neprieštaringas.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2021 m. liepos 7 d. vyko pirminė pareiškėjos apklausa, kurioje pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) labai sudėtingas gyvenimas ir ji negalėjo dirbti, jos brolis darbininkas ją išlaikė, bet jam buvo finansiškai sunku, nes jis turi savo šeimą, todėl pareiškėja išvyko iš (duomenys neskelbtini) ieškoti geresnio gyvenimo; 2021 m. spalio 1 d. apklausoje pareiškėja nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), todėl jai nėra saugu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra religinė mažuma (duomenys neskelbtini), daug šios religinės bendruomenės žmonių buvo pagrobta, jie buvo verčiami keisti religiją, dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), pareiškėja negali dirbti, jai kyla pavojus, nes ją bet kada gali pagrobti, išprievartauti ar kitaip nepagarbiai su ja elgtis, todėl ji negali gyventi savo kilmės šalyje, nusprendė iš jos išvykti.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos motyvai, kuriais ji grindė prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, yra nesusiję su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytomis priežastimis, pareiškėja nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, tačiau nepateikė jokios informacijos apie jai asmeniškai kylančią grėsmę. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Departamento argumentais, kad pareiškėja vadovaujasi prielaidomis, o ne asmeniniais išgyvenimais ar patyrimu. Departamentas surinko aktualią pareiškėjos kilmės valstybės informaciją, jos kontekste įvertino pareiškėjos individualią situaciją.

12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Departamentas pagrįstai pareiškėjai nesuteikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos. Pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo šioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, byloje nenustatyta.

13. Pareiškėjos argumentus dėl žodinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais, atkreipė dėmesį, kad Tvarkos aprašo reglamentavimas neįpareigoja Departamento komisijos visais atvejais organizuoti žodinį skundo nagrinėjimą. Departamento komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pareiškėja. Pareiškėja nenurodė, kokios informacijos ji negalėjo pateikti rašytiniais paaiškinimais.

14. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl, siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai, būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios turėtų įtakos maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu, todėl pakeitė šią Departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pakeitė ir aptariamo sprendimo dalį dėl duomenų į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo, nustatydamas, kad į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 15. Pareiškėja B. M. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi.

16. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir kad jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėja teigia, kad dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo negali pasilikti kilmės šalyje, kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Skundžiamame Departamento sprendime nurodyta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, vertė priimti (duomenys neskelbtini), moterys ir merginos buvo parduodamos vergų turguose bei laikomos seksualinėje nelaisvėje.

Šiuo metu (duomenys neskelbtini) moterų padėtis (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra pasikeitusi, moterys ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė (duomenys neskelbtini) vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečių teisių. Atsakovas nepaneigė, kad pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Pareiškėja pažymi, jog (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra moteris ir pagal tikėjimą (duomenys neskelbtini), pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) (dabar Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Taigi pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos grupei net pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini) religija), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai įrodinėti nereikia.

Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad Departamento nurodyti apibendrinti duomenys yra vienerių metų, t. y. pasenę, todėl nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjai kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai ir fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti, ypač, kai ji yra iš (duomenys neskelbtini), kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis.

Kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo yra nesaugu, todėl vyksta didelė gyventojų migracija. Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jos teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

17. Pasak pareiškėjos, jos išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais yra neryškus. Už ekonominių priemonių gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Pareiškėjos teigimu, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21S31150, kuriuo pareiškėjai B. M. C. nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 6K-1318, kuriuo minėtas Departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

22. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas atlikęs išsamų pareiškėjos prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjos situaciją, išanalizavęs jos nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjai grįžti į kilmės šalį nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjai nesuteiktina. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, skaičiuojamas nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neproporcingas, šį terminą sutrumpino iki 2 metų, taip pat iki 2 metų sutrumpino duomenų (perspėjimo dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo terminą.

24. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo.

25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

28. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad ji yra (duomenys neskelbtini), todėl jai nėra saugu (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) yra religinė mažuma (duomenys neskelbtini), daug šios religinės bendruomenės žmonių buvo pagrobta, jie buvo verčiami keisti religiją, dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), pareiškėja negali dirbti, jai kyla pavojus, nes ją bet kada gali pagrobti, išprievartauti ar kitaip nepagarbiai su ja elgtis, o jos broliui darbininkui, kuris ją išlaikė, pasidarė finansiškai sunku ją išlaikyti, nes jis turi savo šeimą, todėl pareiškėja išvyko iš (duomenys neskelbtini) ieškoti geresnio gyvenimo.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjos apklausose teiktus paaiškinimus, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsienietės bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtai, kankinamai. Pareiškėja savo pasakojimo dėl kilmės valstybėje jai tariamai gresiančio pavojaus niekaip nedetalizavo ir neindividualizavo, jos pasakojimui trūksta konkretumo, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėja, grįžus į kilmės valstybę jos sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos abstraktūs teiginiai dėl kilmės valstybėje jai, kaip (duomenys neskelbtini), tariamai gresiančio pavojaus, savaime, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjai galbūt galinčią kilti grėsmę. Pažymėtina, jog iš 2020–2021 metų Europos pabėgėlių prieglobsčio biuro (dabar Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EPPB) 2021 m. sausio mėnesio (duomenys neskelbtini) matyti, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis ir kt.

33. Nors, remiantis EPPB pateikiamais duomenimis, pareiškėja, kaip (duomenys neskelbtini) moteris, priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau EPPB taip pat nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija).

34. Iš Departamento 2020 m. spalio 13 d. sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys ((duomenys neskelbtini) šios teritorijos nevaldo). Vertinant pareiškėjos galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja iki šiol saugiai gyveno kilmės valstybėje, nepatirdama grasinimų ar persekiojimo, taip pat ji nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu ar kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas, savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio informacija apie padėtį kilmės valstybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos individualių aplinkybių pagrindu, nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

35. Dėl pareiškėjos argumentų, kad Departamentas vadovavosi pasenusiais duomenimis apie pareiškėjos kilmės šalį, pažymėtina, kad pareiškėja jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022; kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

36. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

37. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, priešingai, nei teigia pareiškėja, byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjos kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Pareiškėjos atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

39. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos B. M. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė