e345657c-6b00-4a2c-be0b-d151b810abb2 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-22232-1043/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17226-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 3.2.6.5. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 27 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Anita Sereikienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovui P. D. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė UAB „Kapitalo valda“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo P. D. 35,69 Eur skolos, 241,57 Eur delspinigių ir 3,57 Eur baudÄ â€œ, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad atsakovas P. D. su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ 2006 m. rugpjūčio 19 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigijo prekę – vežimėlį – TOTO bei įsipareigojo per sutartyje numatytÄ 12 mėnesių terminÄ mokėti Lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas Sutarties sÄ lygas.

Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl yra skolingas 280,83 sumÄ , kuriÄ sudaro: 35,69 Eur skola, 241,57 Eur delspinigiai ir 3,57 Eur bauda. 2009 m. kovo 4 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ bei ieÅ¡kovas UAB „Kapitalo valda“ sudarė 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartį, kuria buvo perleistos reikalavimo teisės pagal 2006 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutartį. Atsakovas dėl reikalavimo perleidimo informuotas jam iÅ¡siųstu raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu.

Atsakovui procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinys su priedais ir teismo praneÅ¡imas per 14 dienų pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį) įteikti 2016 m. rugsėjo 6 d. vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi konstatavus, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Atsakovas per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ nepateikė teismui atsiliepimo į ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priimti sprendimÄ už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį.

Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytÄ terminÄ nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, yra pagrindas priimti sprendimÄ už akių, bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laikÄ ir vietÄ , (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .

IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Teismas, atlikęs formalų ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų vertinimÄ nustatė, kad UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas 2006 m. rugpjūčio 19 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsigijo vežimėlį TOTO už 537,19 Lt (155,58 Eur) sumÄ , nustatant dalinius kredito grÄ Å¾inimus ir galutinį kredito sugrÄ Å¾inimo terminÄ iki 2007 rugpjūčio 19 d. Atsakovas savo prievolės tinkamai nevykdė, visų įmokų laiku nemokėjo, todėl liko skolingas UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 35,69 Eur.

Pirminis kreditorius UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ ieÅ¡kovui UAB „Kapitalo valda“ (2009-03-04 perdavimo – priėmimo aktas Nr. 201). Apie reikalavimo teisės perleidimÄ atsakovui buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje nurodytu adresu, tačiau atsakovas prievolės iki Å¡iol neįvykdė.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, pirminis kreditorius UAB ,,Ūkio banko lizingas“ perdavė atsakovui valdyti ir naudotis vežimėlį TOTO. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas už Å¡iÄ prekę atsiskaitė nevisiÅ¡kai, duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų tinkamai įvykdęs savo prievolę atsiskaityti byloje nėra, Å¡alys teismui tokių įrodymų nepateikė (CPK 178, 179 straipsniai), todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas prievolės neįvykdė.

Atsakovui neįvykdžius prievolės atsikaityti už įsigytÄ prekę iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 35,69 Eur skolos. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡perkamosios nuomos sutarties 11.1 punkte numatyti 0,2 % dydžio delspinigiai už kiekvienÄ pavėluotÄ atsiskaityti dienÄ . IeÅ¡kovė paskaičiavo 241,57 Eur delspinigių už 3384 dienas, kuriuos praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Netesybos yra Å¡alutinė prievolė, kuria siekiama užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymÄ . Netesybos atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau jokiu bÅ«du netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies.

Taigi netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ . Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę sumažinti netesybas, jeigu jos aiÅ¡kiai ir neprotingai per didelės, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 nurodė, kad remdamasis CK 6.73 str. 2 d. nuostatomis, teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su pradiniu kreditoriumi buvo sudaręs prisijungimo bÅ«du pagal standartines sutarties sÄ lygas, t. y. turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, į tai, kad praÅ¡omi priteisti delspinigiai (241,57 Eur) yra žymiai didesni už pačiÄ skolÄ (35,69 Eur), beveik net 7 kartus, taip pat į tai, kad delspinigiai paskaičiuoti net už 3384 dienas (nors Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalis 1 punktas numato, kad delspinigiams yra taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas) bei įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė tokio didelio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, taip pat įvertinus, kad nei pradinis kreditorius, nei ieÅ¡kovė ilgai nesikreipė į teismÄ , todėl sprendžiant netesybų klausimÄ , kai pati ieÅ¡kovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę ir dėl to netesybos tapo daug kartų didesnės už pačiÄ neįvykdytÄ prievolę, pati prievolė iÅ¡ dalies yra įvykdyta, konstatuotina, kad praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli ir laikytini baudiniais, iÅ¡ esmės net pasipelnymo iÅ¡ vartotojo, o ne kompensuojamais, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jie mažintini iki 0,1 proc. dydžio ir skaičiuotini už 180 dienų laikotarpį (CK 6.258 straipsnis, 1.5 straipsnio 4 dalis).

Teismo vertinimu, 6,42 Eur delspinigių suma laikytina pakankama atlyginti ieÅ¡kovės nuostolius, o likusi reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis). Be to, praÅ¡omų priteisti delspinigių sumažinimas iki 0,1 proc. bei delspinigių skaičiavimo termino sutrumpinimas iki 180 dienų teismui įgyvendinant pareigÄ apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies – vartotojo teises ir teisėtus interesus, atitinka aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuotÄ praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje byloje (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-899-273/2013).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reikalaudama 0,2 % dydžio delspinigiai už 3384 dienas remiasi Å¡alių sudarytos sutarties nuostatomis bei sutarties laisvės principu. Atsakant į šį argumentÄ pažymėtina, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Neretai sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, bÅ«tinybės patenkinti bÅ«tinuosius poreikius ar kitų aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertė.

Siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas įstatymo. Vienas tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties Å¡alies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Vartojimo sutartys dažniausiai (kaip buvo ir nagrinėjamu atveju) sudaromos prisijungimo bÅ«du, taikant standartines sutarčių sÄ lygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siÅ«lomas sutarties sÄ lygas arba apskritai atsisakyti sutarties.

Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tina atsižvelgti ir į teisės normas, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus. Kas savo ruožtu sÄ lygoja teismo ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, kad priteisimos netesybos nebÅ«tų neprotingai didelės. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas iÅ¡ dalies.IÅ¡perkamosios nuomos sutarties 5.2. punktu Å¡alys susitarė, kad lizingo įmonei pareikalavus, per 5 dienas nuomininkas (atsakovas) turi pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine bÅ«kle ar turinčius reikÅ¡mės Å¡ios sutarties vykdymui, bei sudaryti sÄ lygas lizingo įmonės atstovams patikrinti kaip eksploatuojamas turtas.

Sutarties 5.5. punkte numatyta, kad nuomininkas (atsakovas) turi informuoti per 5 dienas Lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. IÅ¡perkamosios nuomos sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta Partizanų g. 76-37, Kaunas. Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis, atsakovas 2009 m. gruodžio 4 d. iÅ¡vyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų įvykdęs sutarties 5.5. punkte nustatytÄ pareigÄ ir informavęs apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ .

Todėl iÅ¡perkamosios nuomos sutarties 11.2. punkto pagrindu atsakovui kyla pareiga mokėti 10 proc. dydžio baudÄ nuo neiÅ¡pirktos turto vertės, t. y. 3,56 Eur (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas, už sumÄ , kuriÄ mokėti praleistas terminas, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti metines palÅ«kanas už priteistÄ skolos sumÄ yra pagrįstas įstatymu, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos 5 proc. dydžio palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.Byloje pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovė patyrė 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (sumokėtas žyminis mokestis).

Kadangi buvo patenkinta16 procentų ieÅ¡kovės reikalavimų (45,67 x 100 / 280,83) iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 2,40 Eur sumokėto žyminio mokesčio (15 x 16 / 100) (CPK 93 str. 1 d.). Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos.Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, todėl nėra galimybės atsakovui sprendimÄ už akių iÅ¡siųsti CPK 285 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovui P. D. sprendimas už akių yra įteikiamas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu praneÅ¡imo specialiame interneto tinklalapyje dienÄ . Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei UAB „Kapitalo valda“, kodas 126308223, 35,69 Eur (trisdeÅ¡imt penkis eurus 69 ct) skolos, 3,56 Eur (tris eurus 56 ct) baudos, 6,42 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 42 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (45,67 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2,44 Eur (du eurus 44 ct) žyminio mokesčio.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimÄ vieÅ¡ai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateikimo terminÄ nuo vieÅ¡o paskelbimo dienos.Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimÄ už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovė turi teisę per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                             Anita SereikienėÂ