2024-12-18 Nr. AB-18354-3-61-3-03288-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2502-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03288-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 24S139671 (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo uždrausta asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi; 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 24S144493 (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi; 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui, kuris yra Baltarusijos Respublikos pilietis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2022 m. liepos 4 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760153398 (toliau – ir Leidimas), galiojantis iki 2024 m. liepos 8 d.

2.2. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 4 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Erfekta“ (toliau – ir Bendrovė) sudarė neterminuotą darbo sutartį (toliau – ir Darbo sutartis) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms, o 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, kuris buvo patenkintas.

2.3. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 24S92691 (toliau – ir 2024 m. balandžio 4 d. sprendimas) panaikino Leidimą dėl to, kad tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis (1 390 Eur) pareiškėjui buvo išmokėtas tik 2023 m. spalio mėn. ir 2023 m. gruodžio mėn., o 2023 m. lapkričio mėn. ir 2024 m. vasario mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Pareiškėjui 2023 m. rugsėjo mėn. ir 2024 m. sausio mėn. darbo užmokestis apskritai nebuvo mokamas, t. y. pareiškėjas šiais laikotarpiais Bendrovėje nedirbo.

2.4. Pareiškėjui su Bendrove sudarytoje neterminuotoje darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis (1 390 Eur) nebuvo mokėtas, nes jis turėjo grįžti į kilmės valstybę, pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais, kadangi yra vienintelis vaikas šeimoje, dėl to teikdavo prašymus darbdaviui dėl nemokamų atostogų suteikimo.

2.5. Pareiškėjui nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. iš viso buvo išmokėta 9 840 Eur. Lietuvos Respublikoje MMA 2023 metais buvo 840 Eur (atskaičius mokesčius 633 Eur), o 2024 m. – 924 Eur (atskaičius mokesčius 709 Eur). Taigi, jis turėjo pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

2.6. Nebuvo jokių teisinių pagrindų uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi. 2024 m. birželio 10 d. pranešime Nr. 24SD12921 nurodyta, kad Sprendimas 1 buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, tačiau visiškai neaišku, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis įtrauktas perspėjimas į SIS. Todėl atsakovo sprendimas yra neproporcingas, nes nebuvo įvykdytos jokios SIS reglamento 24 straipsnio sąlygos. Pareiškėjas, būdamas tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju, atlieka svarbų darbą, ypač atsižvelgiant į tai, kad tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Europos Sąjungoje tarptautinio krovinių vežimo vairuotojų trūksta. Vien dėl to, kad pareiškėjas negalėjo dirbti dėl objektyvių priežasčių ir buvo nemokamose atostogas, įtraukimas į SIS sistemą ir uždraudimas jam atvykti į Šengeno erdvę yra visiškai neproporcingas siekiamiems tikslams.

3. Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad vairuotojo darbas Lietuvos Respublikoje buvo jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Teigė, kad Sprendimo 1 neskundė, nes pateikė naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu panaikino pareiškėjui Leidimą, nes nustatė, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi jis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apie minėto sprendimo priėmimą 2024 m. balandžio 5 d. buvo informuotas per MIGRIS komunikaciją ir su juo 2024 m. balandžio 5 d. susipažino. Pareiškėjas neskundė 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo ir šios aplinkybės skunde neginčijo. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl 2024 m. balandžio 4 d. sprendime nustatytų faktų neturi jokios teisinės reikšmės ginčijamiems sprendimams, nes 2024 m. balandžio 4 d. sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas.

5.2. Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 11 ir 14 punktu, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, o pareiškėjas skunde nustatytų aplinkybių nepaneigė.

5.3. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamento priimti sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytas juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Ginčijamuose sprendimuose buvo įvertintos ir kitos su pareiškėju susijusios aplinkybės, t. y. šeiminiai, ekonominiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas, Baltarusijos Respublikos pilietis, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Hanztransa“, 2022 m. gegužės 9 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

7.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2022 m. liepos 4 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

7.3. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 4 d. su Bendrove sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

7.4. Migracijos departamente 2023 m. rugpjūčio 10 d. gautas pareiškėjo prašymas Nr. 2308-LLGD-0529 pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

7.5. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu leido pareiškėjui pakeisti darbdavį.

7.6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 punktu, priėmė 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, nes nustatyta, kad norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, jis neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo neskundė, jis yra galiojantis.

7.7. Bendrovė 2024 m. balandžio 8 d. tarpininkavimo rašte Nr. 20240408-069063 nurodė, jog pareiškėjui leidimą prašoma išduoti 2 metams, pareiškėjas Bendrovėje dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį, darbo sutarties laikotarpiu pareiškėjui bus mokamas 1 525 Eur mėnesinis darbo užmokestis.

7.8. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu ir Migracijos departamento Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo leidimas gyventi buvo panaikintas, priėmė Sprendimą 1, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius bei įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Sprendime 1 buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. pareiškėjui nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. spalio 9 d. buvo išduota nacionalinė viza, jis nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 7 d. buvo įdarbintas UAB „Hanztransa“, nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. įdarbintas Bendrovėje, tačiau nenustatyta, jog su Lietuvos Respublika pareiškėją sietų ilgalaikiai ekonominiai, šeiminiai ryšiai. Migracijos departamentas atsižvelgė į tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, į tai, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o asmens su Lietuvos Respublika nesieja ekonominiai, šeiminiai ryšiai, padarė išvadą, jog asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi į SIS, Migracijos departamentas nusprendė asmens duomenis iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS.

7.9. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

8. Teismas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 1 ir 8 dalių, Kriterijų vertinimo tvarkos 2, 11 ir 14 punktų nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės ginčijo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo pagrįstumą, teikdamas argumentus dėl faktinių aplinkybių vertinimo, tačiau šie argumentai nebuvo nagrinėti, nes pareiškėjas neprašė panaikinti šio sprendimo. Be to, pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, kodėl uždraudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo dienos yra neteisėtas ar nepagrįstas, bei nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurių neįvertino ar netinkamai įvertino Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą 1. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises, o draudimo atvykti terminas yra neproporcingas.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad nebuvo tenkinamos jokios SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, pažymėjo, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, iš Sprendimo 1 turinio matyti, kad sprendimas įtraukti pareiškėją į SIS buvo priimtas sistemiškai, kartu taikant SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą ir 24 straipsnio 2 dalies c punktą. Teismas, įvertinęs tai, kad buvo priimtas 2024 m. balandžio 4 d. sprendimas, kuris yra galiojantis, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti nustatyto draudimo atvykti termino teisingumu ir proporcingumu, nenustačius savarankiškų pagrindų sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi panaikinimui, sprendė, kad naikinti Sprendimą 1 nėra jokio pagrindo, todėl jį paliko galioti.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyti Sprendimo 1 negaliojimo pagrindai, sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti ir Sprendimą 2. Konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimas 2 yra teisėtas ir pagrįstas, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

11. Teismas konstatavo, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 buvo priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo juos panaikinti. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, nurodė, kad jis neįgijo ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, nurodytomis skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas, nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

14. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo apriboti jam teisės skųsti visiškai kitą sprendimą ir pasisakyti dėl jame išdėstytų argumentų bei motyvų, motyvuojant tuo, jog jis prieš tai neskundė Migracijos departamento priimto visai kito ir visai kitokias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo, nors ir grindžiamo iš esmės tais pačiais argumentais, o taip padaręs pirmosios instancijos teismas apribojo Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą jo teisę į teisminę gynybą.

15. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, kai atsakovas priėmė Sprendimą 1, pareiškėjui tik 2024 m. balandžio 4 d. buvo panaikintas leidimas gyventi, t. y. daugiau nei per vienerius metus nei sprendimų panaikinti, nei atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar vizą, pareiškėjo atžvilgiu priimta nebuvo, o atsakovo atsisakymas išduoti naują leidimą gyventi pareiškėjui buvo priimtas jau po Sprendimo 1 ir grindžiamas vien tuo, jog yra priimtas sprendimas uždrausti atvykti, o ne dėl to, kad pareiškėjas būtų padaręs kokių nors nusižengimų ar pažeidimų.

16. Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, jog jo buvimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

17. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad sprendimas įtraukti jį į SIS buvo priimtas sistemiškai kartu taikant SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą ir 24 straipsnio 2 dalies c punktą. Atsakovo sprendimas įtraukti perspėjimą į SIS priimtas netenkinus SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, prieštarauja proporcingumo principui ir aktualiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Be to, Sprendimas 1 priimtas neatlikus ir individualaus vertinimo pareigos, kurią nustato SIS reglamento 21 straipsnis, neatlikus vertinimo proporcingumo aspektu, t. y. automatiškai, uždraudus pareiškėjui atvykti į Lietuvą, buvo įvestas ir toks perspėjimas.

18. Pareiškėjas teigia, kad Sprendime 2 apskritai nėra jokių motyvų, atskleidžiančių, ar iš SIS reglamento (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2018/1861) 21 straipsnio kylanti pareiga vertinti įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą proporcingumą buvo tinkamai įvykdyta.

19. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovas atsiliepimą grindžia argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

21. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. eA-1044-789/2024 aplinkybės ir šios bylos aplinkybės skiriasi, todėl nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta teismų praktika.

22. Atsakovo vertinimu, ginčijamame Sprendime 1 nurodyti motyvai, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, jog perspėjimas būtų įvestas į SIS. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo 1, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 m.), ir Sprendimo 2, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi bei Migracijos departamento įpareigojimo išnagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Sprendimas 1 yra teisėtas ir pagrįstas, nes atsakovas priėmė 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, be kita ko, pripažinęs, jog pareiškėjas, siekdamas gauti minėtą leidimą, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas šio sprendimo, kuris ir sudarė pagrindą byloje ginčijamam Sprendimui 1 priimti, neskundė. Teismas sprendė, kad nenustačius Sprendimo 1 negaliojimo pagrindų, nėra pagrindo panaikinti ir Sprendimą 2, o konstatavus, kad atsakovo Sprendimas 2 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių pareiškėjo argumentų, sprendimas įtraukti perspėjimą į SIS priimtas netenkinus SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, o nustatyti draudimai yra neproporcingi, Sprendimas 1 priimtas neatlikus ir individualaus vertinimo pareigos, kurią nustato SIS reglamento 21 straipsnis. Pareiškėjo teigimu, Sprendime 2 apskritai nėra jokių motyvų, atskleidžiančių, ar iš SIS reglamento 21 straipsnio kylanti pareiga vertinti įvesto perspėjimo į SIS proporcingumą buvo tinkamai įvykdyta.

26. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 24S92691 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (kuris buvo išduotas Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p. pagrindu), konstatavęs, kad : 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas 1 priimtas remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas šio atsakovo sprendimo neskundė, o 2024 m. balandžio 8 d. pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsižvelgdamas į minėtą 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą ir jame nustatytas aplinkybes, Migracijos departamentas priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Sprendimą 1, kuriuo pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno zoną 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. birželio 5 d.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

28. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).

30. Taip pat paminėtina, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.).

31. Įvertinus aptarto reglamentavimo turinį, darytina išvada, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).

32. Kaip matyti iš Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 24S92691, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas dėl to, kad pareiškėjui nebuvo mokamas įmonės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti atlyginimas, o konkrečiais laikotarpiais pareiškėjo darbo užmokestis nesiekė minimalios mėnesinės algos, t. y. asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Skundžiamame Sprendime 1 buvo nurodyta, kad pareiškėjas nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi 2024 m. balandžio 4 d. sprendime Nr. 24S92691 nustatytomis aplinkybėmis.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento nurodytos aplinkybės (užsieniečiui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas atlyginimas, konkrečiais laikotarpiais mokėta alga nesiekė minimalios mėnesinės algos, t. y. asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje) nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad pagrįsta ir proporcinga nustatyti draudimą atvykti, nes užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, įgyvendindamas savo diskreciją, padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, Sprendimas 1 užsieniečio atžvilgiu nėra proporcingas, todėl skundžiama Sprendimo 1 dalis dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl panaikinama.

34. Teisėjų kolegija, vertindamas Sprendimo 1 dalį dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą, teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

35. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

38. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra priėmęs administracinio sprendimo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, Sprendime 1 taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčijamas Sprendimas 1 negali būti laikomas motyvuotu ir proporcingu, todėl jis neatitinka Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų, Kriterijų vertinimo tvarkos ir yra naikintinas. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir kitose faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Ne. eA-2511-602/2024, 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024).

40. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo taip pat skundžiamas Sprendimas 2, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. birželio 5 d. Sprendimas 2 priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir grindžiamas atsakovo nustatyta aplinkybe, jog asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, t. y. Sprendimu 1.

41. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šiame teismo sprendime nurodytų motyvų pagrindu Sprendimas 1 panaikinamas, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti ir Sprendimą 2, kadangi šis sprendimas priimtas motyvuojant Sprendimu 1 ir jo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis (pareiškėjo įtraukimu į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą). Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas tenkinti ir byloje pareiškėjo pareikštą išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 8 d. pateiktą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 str.) ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

43. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

44. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

45. Pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti 1 179,75 Eur už konsultacijas su pareiškėju, dokumentų analizę, skundo teismui parengimą. Šias išlaidas patvirtina 2024 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymas. Pareiškėjas už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 968 Eur, tą patvirtina 2024 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymas. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo ir apeliacinio skundo parengimą (2 147,75 Eur) neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto dydžio, todėl priteisiama.

46. Pareiškėjas prašė priteisti 363 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas atstovaujant teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (už 2 val.). Patirtas išlaidas patvirtina 2024 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą išlaidos apskaičiuojamos taikant 0,1 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Lietuvos statistikos departamento 2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 161 Eur, todėl maksimalus priteistinas pareiškėjui dydis už atstovavimo teisme valandą sudaro 216,10 Eur. Kadangi teismo posėdis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 24 d. truko 41 minutę, pareiškėjui priteistina suma už 1 valandą, t. y. 181,50 Eur (363 Eur / 2).

47. Prie bylinėjimosi išlaidų taip pat priskirtinas žyminis mokestis. Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 22,50 Eur, už apeliacinį skundą – 11,25 Eur. Todėl ši suma (33,75 Eur) taip pat priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

48. Taigi, pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento priteistina 2 363 Eur suma (1 179,75 + 968 + 181,50 + 33,75) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 24S139671 ir 2024 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 24S144493 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. A. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Priteisti pareiškėjui V. A. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 363 eurų (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis