Legislator Case Law & Legislation
e3444dfb-80da-424b-8c49-c50161410ec6 AI generated

e3444dfb-80da-424b-8c49-c50161410ec6 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e3444dfb-80da-424b-8c49-c50161410ec6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Andžejaus Maciejevskio, sekretoriaujant M. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo L. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L. G. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl bendrųjų vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo, tretysis asmuo antstolis V. Z..

Legislator headnote

AI generated

e3444dfb-80da-424b-8c49-c50161410ec6 · Vilniaus apygardos teismas: S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo L. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L. G. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl bendrųjų vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo, tretysis asmuo antstolis V. Z..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-340-464/2011

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06035-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija: 129.4

 (S)

 Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Andžejaus Maciejevskio, sekretoriaujant M. S.,Â

dalyvaujant ieškovui L. G.,

atsakovo atstovei J. O.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo L. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L. G. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl bendrųjų vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo, tretysis asmuo antstolis V. Z..

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas L. G. 2009-05-19 kreipėsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (t.1, b.l. 1-6), kuriuo prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 94 557,34 Lt kompensacijos už investuotas asmenines spendimų vykdymui panaudotas lėšas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nuo 1997 m. iki 2007-10-01 jis dirbo antstoliu (duomenys neskelbtini)  mieste. 2007-09-28 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 7P-75 2007-10-01 buvo atleistas iÅ¡ antstolio pareigų ir iÅ¡brauktas iÅ¡ Lietuvos antstolių sÄ raÅ¡o, vykdomÄ sias bylas perdavė antstoliui V. Z.. Antstoliui V.

Z. buvo perduota 1219 nebaigtų vykdomųjų bylų, kuriose, vykdant teismų priimtus sprendimus, buvo atliekamas iÅ¡ieÅ¡kojimas valstybės naudai. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Å¡ias bylas, buvo investuotos ieÅ¡kovo asmeninės lėšos – 94 557,34 Lt, kurias sudaro: 53 435,89 Lt administravimo bei 41 121,45 Lt vykdymo iÅ¡laidos. 2008-10-01 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ , praÅ¡ydamas sumokėti minėtas vykdymo iÅ¡laidos. Atsakovas atsisakė tai padaryti nurodęs, kad

vykdymo iÅ¡laidų vykdomosiose bylose, kurios buvo perduotos vykdyti antstoliui V. Z., apmokėjimo jam klausimÄ svarstys kai įsiteisės teismo

sprendimas administracinėje byloje pagal ieÅ¡kovo skundÄ dėl Teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-75 „Dėl antstolio L. G. įgaliojimų pasibaigimo“. Tačiau po Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo atsakovas vykdymo iÅ¡laidų jam nekompensavo remdamasis tuo, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ antstolių neįgijus Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. numatyto iÅ¡silavinimo bei iÅ¡brauktas iÅ¡ Lietuvos antstolių sÄ raÅ¡o. Mano, kad atsakovo atsisakymas apmokėti jam asmenines lėšas už vykdomųjų dokumentų bendrÄ sias ir faktines vykdymo iÅ¡laidas prieÅ¡tarauja įstatymams, teisingumo bei protingumo kriterijams, pažeidžia ieÅ¡kovo teisę į turėtų privalomiesiems vykdomiesiems veiksmams atlikti panaudotų asmeninių lėšų grÄ Å¾inimÄ . Minėtas iÅ¡laidas ieÅ¡kovas patyrė atlikdamas antstoliui privalomus vykdymo veiksmus, t.y. Å¡ie santykiai kilo iÅ¡ darbinių teisinių santykių.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu (t. 7, b.l. 93-95) prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimui taikoma pareikÅ¡tinė tvarka, todėl ieÅ¡kovas praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ 3 ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tam, kad Teisingumo ministerija apmokėtų vykdymo iÅ¡laidas, reikia kelių esminių sÄ lygų, t.y. vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡kotojas turi bÅ«ti valstybė, kuri neturi bÅ«ti atleista nuo vykdymo iÅ¡laidų mokėjimo, ir siekiant vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo antstolis turi pateikti Teisingumo ministerijai praÅ¡ymÄ , kuriame nurodomi bÅ«tini duomenys, ir apskaitos dokumentÄ . CPK 610 str. numatyta, kad visas vykdymo iÅ¡laidas apmoka iÅ¡ieÅ¡kotojas. IÅ¡imtys dėl vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo gali bÅ«ti nustatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Ä®vykdžius teismo sprendimÄ Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ skolininko. Todėl Teisingumo ministerijai apmokėjus vykdymo iÅ¡laidas vykdomosiose bylose, kuriuose iÅ¡ieÅ¡kotojas yra valstybė, jos iÅ¡leistos pinigų sumos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos įvykdžius teismo sprendimÄ , priteisiant jas iÅ¡ skolininko. Å iuo atveju nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų, kurioms esant Teisingumo ministerija turi pareigÄ apmokėti vykdymo iÅ¡laidas. Pažymėjo, kad iÅ¡braukus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Lietuvos antstolių sÄ raÅ¡o, teisiniai santykiai, atsiradę dėl vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo nepasibaigė, o tik pasikeitė vienas iÅ¡ teisinio santykio dalyvių. Perimantis antstolis V. Z., įvykdęs perduotas vykdomÄ sias bylas, įgys teisę į vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimÄ , o Å¡iÄ teisę įgyvendinęs galės atlyginti vykdymo iÅ¡laidas ieÅ¡kovui už jo atliktus vykdymo veiksmus.

Vilniaus

m. 2-asis apylinkės teismas 2010-05-11 sprendimu (t. 8, b.l. 37-39) ieškovo L. G. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei 20 Lt

procesinių dokumentų įteikimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡braukus iÅ¡ antstolių sÄ raÅ¡o, vykdomosios bylos buvo perduotos vykdyti antstoliui V. Z., tame tarpe buvo perduota ir 1219 vykdomųjų bylų, kuriose iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal teismų sprendimus buvo vykdomas į valstybės pajamas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami CK 1.5 str., 1.137 str. ir 1.138 str. nuostatomis, Sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdymo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija bei Civilinio proceso kodekso VI dalies nuostatomis. Ä®statymas reglamentuoja santykius tarp antstolio, vykdančio teismų sprendimus dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo valstybei ir Teisingumo ministerijos, tai yra valstybės institucijos, kuriai pavesta tvarkyti valstybės skirtas lėšas (asignavimus) teismų sprendimų vykdymui. Nustatyta speciali Å¡ių lėšų panaudojimo ir atlyginimo valstybei tvarka - turi bÅ«ti pateiktas antstolio praÅ¡ymas dėl lėšų grÄ Å¾inimo ir valstybė neturi bÅ«ti atleista nuo sprendimo vykdymo iÅ¡laidų. Ä®vykdęs teismo sprendimÄ , vykdymo iÅ¡laidas antstolis iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ skolininko ir kompensuoja Teisingumo ministerijai panaudotas lėšas, pervesdamas iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas į jos sÄ skaitÄ . Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei nustatė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atlyginti vykdymo iÅ¡laidas su visais praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimui bÅ«tinais dokumentais buvo pateiktas, kuomet ieÅ¡kovas jau nedirbo antstoliu, neatliko jokių vykdymo veiksmų ir neturėjo galimybės vykdyti Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų. Vykdymo iÅ¡laidos ieÅ¡kovo paskaičiuotos remiantis vykdymo instrukcijoje nustatytais dydžiais, tačiau ieÅ¡kovas neįrodė ir bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, jog į sprendimų vykdymÄ buvo investuotos asmeninės ieÅ¡kovo lėšos – 94 557,34 Lt., t.y. ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimo.

IeÅ¡kovas L. G. apeliaciniu skundu (t. 8, b.l. 41-49) praÅ¡o pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-05-11 sprendimÄ ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisti 53 435,89 Lt administravimo iÅ¡laidų, kitų ieÅ¡kinio reikalavimų nepalaiko, bei praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atleidus jį iÅ¡ antstolio pareigų nuo 2007-10-01, per 2007 m. spalio mėnesį reikėjo atlikti bylų inventorizacijÄ ir antstoliui V. Z. perduoti beveik 11 000 bylų, todėl nebuvo laiko paskaičiuoti ir praÅ¡yti Teisingumo ministerijos atlyginti priklausančias vykdymo iÅ¡laidas, juo labiau, kad ir Teisingumo ministerija neiÅ¡sprendė avansu įdėtų asmeninių antstolio lėšų į bylų vykdymÄ grÄ Å¾inimo klausimo.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-23 nutartimi civilinėje byloje sustabdė Teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr.7P-75 „Dėl antstolio L. G. įgaliojimų pasibaigimo” galiojimÄ ir tik priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-19 sprendimÄ ieÅ¡kovo įgaliojimai nutrÅ«ko. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo, kaip antstolio, įgaliojimai pasibaigė 2008-10-06. Kartu su kitomis bylomis antstoliui V. Z. buvo perduota 1219 nebaigtų vykdomųjų bylų, kuriose, vykdant teismų priimtus sprendimus, buvo atliekamas iÅ¡ieÅ¡kojimas valstybės naudai.

Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Å¡ias bylas, ieÅ¡kovas investavo savo asmenines lėšas – 94 557,34 Lt, tame skaičiuje 53 435,89 Lt administravimo bei 41 121,45 Lt tiesioginės vykdymo iÅ¡laidos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Teisingumo ministerijai ieÅ¡kovas nepateikė duomenų apie tai, ar ieÅ¡kovas nebuvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kad dėl Å¡ios priežasties ministerija negalėjo ieÅ¡kovui apmokėti vykdymo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas kreipėsi dėl apmokėjimo į Teisingumo ministerijÄ , o ne į teismÄ , todėl neaiÅ¡ku apie kokį žyminį mokestį nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime.

Atsakovas iÅ¡ esmės net neneigė, kad ieÅ¡kovui priklauso vykdymo iÅ¡laidos, tik pareikalavo, kad ieÅ¡kovas pateiktų susitarimus su mokesčių inspekcija. Tačiau vėliau visiÅ¡kai atsisakė Å¡ias iÅ¡laidas kompensuoti motyvuodamas ieÅ¡kovo iÅ¡braukimu iÅ¡ antstolių sÄ raÅ¡o faktu. Toks atsisakymas pažeidžia protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, kadangi pripažįstama, kad vykdymo iÅ¡laidos neapmokėtos už tÄ laikotarpį kai ieÅ¡kovas dirbo antstoliu. 2009-12-07 teismo posėdyje buvo pasiÅ«lyta ieÅ¡koti galimybių baigti bylÄ abipusių nuolaidų keliu, sudarant taikos sutartį, taigi ieÅ¡kovas, siekdamas taikaus bylos sprendimo bÅ«do, sumažino reikalavimÄ , praÅ¡ydamas apmokėti tik administravimo - bendrÄ sias iÅ¡laidas.

Su tuo sutiko ir atsakovas ir net buvo numatyta data, kada ieÅ¡kovas turiu atvykti į ministerijÄ pasiraÅ¡yti taikos sutartį. Tačiau netikėtai 2010-02-09 raÅ¡tu Nr. (8.23)7R-l 109 atsakovas pateikė neigiamÄ atsakymÄ . Aplinkybę, kad atsakovas skolÄ pripažino, įrodo ir tai, kad 2010-03-10 teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pasiÅ«lė apmokėti visÄ reikalaujamÄ sumÄ antstoliui V. Z., kuris galėtų pervesti Å¡ias lėšas ieÅ¡kovui, nors su Å¡iuo pasiÅ«lymu nesutiko nei ieÅ¡kovas, nei antstolis

V. Z.. Atkreipia dėmesį, kad analogiÅ¡kose situacijose vykdymo iÅ¡laidos kai kuriems nedirbantiems antstoliams buvo apmokėtos, pavyzdžiui D. S. pagal 2008-11-07 praÅ¡ymÄ vykdymo iÅ¡laidos apmokėtos 2008-12-15. Tuo tarpu D. S. įgaliojimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pasibaigė 2008-11-20. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatatvo, kad ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimo. IeÅ¡kovas teismui pateikė kiekvienoje vykdomojoje byloje turėtų vykdymo iÅ¡laidų paskaičiavimo aktus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiktu atsiliepimu (t. 8, b.l. 54-55) praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-05-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Tvirtina, kad vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimui ginčo atveju nebuvo pagrindo ir sÄ lygų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p. 5 d. nustatyta, jog iÅ¡ieÅ¡kant valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus vykdymo iÅ¡laidas apmoka Teisingumo ministerija iÅ¡ teismų sprendimų vykdymui skirtų asignavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ieÅ¡kotojas Å¡ios Instrukcijos nustatyta tvarka buvo atleistas nuo vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo. Antstolis pateikia Teisingumo ministerijai praÅ¡ymÄ ir apskaitos dokumentÄ , kuriame nurodyta apmokėtina suma. Teisingumo ministerija apmoka vykdymo iÅ¡laidas per deÅ¡imt dienų nuo Å¡ių dokumentų gavimo. Teisingumo ministerijos apmokėtas ir nustatyta tvarka iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kotas vykdymo iÅ¡laidas antstolis grÄ Å¾ina į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ . Taigi tam, kad Teisingumo ministerija apmokėtų vykdymo iÅ¡laidas, reikia kelių esminių sÄ lygų: vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡kotojas turi bÅ«ti valstybė, kuri neturi bÅ«ti atleista nuo vykdymo iÅ¡laidų mokėjimo, ir siekiantis vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo antstolis turi pateikti Teisingumo ministerijai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ bei apskaitos dokumentÄ . Å iuo konkrečiu atvejų tokių bÅ«tinų sÄ lygų nėra. Teisingumo ministerijos sprendimai dėl vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo D. S., V. Å ., V. K. atžvilgiu buvo priimti pagal jų praÅ¡ymus, pateiktus dar iki jų, kaip antstolių, veiklos nutraukimo, todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas neturi jokio reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje. Apeliaciniame skunde nenurodoma kokiu bÅ«du vykdymo iÅ¡laidos, jeigu jos bÅ«tų apmokėtos apeliantui, bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ skolininko ir pervestos iÅ¡ieÅ¡kotojui (valstybei). Todėl netgi įvertinus aplinkybę, jog apelianto reikalavimas sumažėjo iki 53 435, 89 Lt, nesant visų vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo pagrindų apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, tai pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamojoje byloje apeliacine tvarka spręstinas klausimas dėl apelianto įgytos, bÅ«nant jam antstoliu, teisės į vykdymo iÅ¡laidų kompensavimÄ , vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimus valstybės naudai, realizavimo, kuomet nutrÅ«ko jo, kaip antstolio, įgaliojimai. Ginčo byloje nei dėl to, kad tokios iÅ¡laidos apeliantui turėtų bÅ«ti atlygintos, jeigu įgaliojimai nebÅ«tų pasibaigę, nei dėl  iÅ¡laidų paskaičiavimo pagrįstumo (jų dydžio) nekilo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas susiklosčiusioje situacijoje nevisiÅ¡kai tinkamai aiÅ¡kino bei taikė norminius aktus, nustatančias antstolio iÅ¡laidų, kuomet iÅ¡ieÅ¡koma valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus, atlyginimÄ , netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė dvi prieÅ¡taringas iÅ¡vadas - apelianto paskaičiavimai paremti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytais dydžiais, nepaisant to, Å¡is, teismo manymu, neįrodė asmeninių lėšų investavimo fakto ir jau nedirba antstoliu, taigi teisinio pagrindo priteisti reikalaujamÄ sumÄ nėra. Su pastarÄ ja iÅ¡vada kolegija sutikti negali.

Nustatyta, kad apeliantas nuo 1997 m. dirbo antstoliu. 2002-09-23 Lietuvos Respublikos

teisingumo ministras įsakymu Nr. 254 leido apeliantui įkurti „Antstolio L. G. kontorÄ â€œ adresu (duomenys neskelbtini)  . 2003-01-03

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu „Dėl įraÅ¡ymo į Lietuvos antstolių sÄ raÅ¡Ä â€œ Nr. 38 apeliantÄ Ä¯traukė į Lietuvos antstolių sÄ raÅ¡Ä . 2006-10-23 įsakymu Nr. 7P-79 nuspręsta pratęsti antstolio L.

G. kontoros antstolio L. G. įgaliojimus iki 2007-10-23 įskaitytinai (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-2379-661/2008, teismo sprendimas t.1, b.l. 42-44). Teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymu Nr.7P-75  L. G. nuo 2007-10-01 buvo atleistas iÅ¡ antstolio pareigų ir iÅ¡brauktas iÅ¡ antstolių sÄ raÅ¡o, neįgijus Antstolių įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyto iÅ¡silavinimo (t.1, b.l. 130), o pagal 2007-10-02 įsakymÄ Nr. 7P-104 jo nebaigtas vykdyti vykdomÄ sias bylas ir kitus dokumentus, neiÅ¡mokėtas iÅ¡ieÅ¡kotas pinigines lėšas ar turtÄ , nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo iÅ¡laidas bei archyvÄ perėmė antstolis V.

Z. (t.1, b.l. 55,56). L. G. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ginčas dėl jo iÅ¡braukimo iÅ¡ antstolių sÄ rašų baigtas nagrinėti 2008-12-19 (t.1, b.l. 42-44, 45-48). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje nustatė ir tokiÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad L. G. iÅ¡ antstolių buvo atleistas nuo 2007-11-05 (t.1, b.l. 48), taigi bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ jo, kaip antstolio, įgaliojimai nutrÅ«ko.

Apeliantas L. G. 2008-10-01 atsakovui pateikė praÅ¡ymÄ (t.7, b.l. 97-127) pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p. 4 ir 5 dalių nuostatas apmokėti jam vykdomųjų dokumentų bendrÄ sias ir faktines vykdymo iÅ¡laidas, kurių

94 557,34 Lt dydį grindė pateikta ataskaita (1219 vykdomųjų bylų, kuriose vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti nuo 2003-05-05 iki 2007-09-28), tačiau atsakovas atsisakė svarstyti tokiÄ galimybę iki įsiteisės teismo sprendimas dėl 2007-09-28 įsakymo Nr.7P-75 teisėtumo patikrinimo (t.7, b.l. 128-129). Pakartotinai pateiktas analogiÅ¡kas apelianto 2009-02-17 praÅ¡ymas (t.7, b.l. 139-140) buvo nepatenkintas tuo pagrindu, kad jis jau yra iÅ¡brauktas iš Lietuvos antstolių sÄ raÅ¡o.

Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas reikalauja kompensuoti jam vykdymo iÅ¡laidas bÅ«tent už tÄ laikotarpį, kuomet jis dar atliko (vykdė) antstolio funkcijas. Valstybė, pasirinkdama po 2003-01-01 pradėjusį veikti sprendimų priverstinio vykdymo modelį, nustatė antstoliui teisę gauti atlygį už vykdomųjų bylų įvykdymÄ , į bÅ«tinųjų ir faktinių iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 609 str. - 611 str.). Pagal Antstolių įstatymo 21 str., vykdymo iÅ¡laidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo iÅ¡laidos; Å¡ias sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti bÅ«tinos iÅ¡laidos ir papildomos iÅ¡laidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 2) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymÄ , faktinių aplinkybių konstatavimÄ teismo pavedimu, dokumentų perdavimÄ ir įteikimÄ teismo pavedimu. Vykdymo iÅ¡laidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais. Vykdomosios bylos administravimo iÅ¡laidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patirtas sÄ naudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui turi užtikrinti pagrįstÄ investicijų grÄ Å¾Ä , galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sÄ lygas ir įdarbinti reikalingus darbuotojus. Vykdymo iÅ¡laidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, Å¡iuo atveju teisė jÄ nustatyti Vyriausybės 2002-06-04 nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymÄ â€œ 1.3 p. pagrindu buvo deleguota teisingumo ministrui, kuris savo įsakymu patvirtino Sprendimų vykdymo instrukcijÄ (ankstesnę ir Å¡iuo metu galiojančiÄ akto redakcijÄ ).

Kaip nurodyta, vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimo, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarkÄ detalizuoja Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 str. 2 d.). Jos 28 p 5 d. numatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kant valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus Teisingumo ministerija iÅ¡ teismų sprendimams vykdyti skirtų asignavimų apmoka bÅ«tinÄ sias vykdymo iÅ¡laidas, kurias sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti bÅ«tinos iÅ¡laidos, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ieÅ¡kotojas Å¡ios Instrukcijos nustatyta tvarka buvo atleistas nuo vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo. Papildomos iÅ¡laidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir atlygis antstoliui, iÅ¡ieÅ¡kant valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus, nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡komi iÅ¡ skolininko. Pažymėtina, kad anksčiau galiojusi Å¡io norminio akto redakcija numatė visų antstolio tokiose vykdomose bylose apskaičiuotų vykdymo iÅ¡laidų (ne tik bÅ«tinųjų)

apmokėjimÄ iÅ¡ specialiai tam skirtų lėšų. Atsižvelgdamas į įsigaliojusį naujÄ teisinį

reglamentavimÄ , apeliantas apeliaciniu skundu sumažino praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ atsakovo sumÄ , lyginant su pareikÅ¡tais ieÅ¡kinyje reikalavimais, ir siekia tik bÅ«tinųjų iÅ¡laidų jam kompensavimo.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p. yra reglamentuota, kokius veiksmus reikia atlikti siekiant bÅ«tinųjų iÅ¡laidų apmokėjimo. Kiekvienais kalendoriniais metais iki spalio 1 dienos antstolis turi pateikti Teisingumo ministerijai praÅ¡ymÄ , nurodydamas praÅ¡omÄ apmokėti bÅ«tinųjų vykdymo iÅ¡laidų sumÄ . BÅ«tinosios vykdymo iÅ¡laidos pagal antstolių praÅ¡ymus, pateiktus iki einamųjų metų spalio 1 dienos, apmokamos antstoliams kitais kalendoriniais metais iÅ¡ tiems metams teismų sprendimams vykdyti skirtų asignavimų. Kai iÅ¡ vieniems kalendoriniams metams teismų sprendimams vykdyti skirtų lėšų nepakanka apmokėti bÅ«tinųjų vykdymo iÅ¡laidų pagal visus tais metais gautus antstolių praÅ¡ymus, minėtos lėšos paskirstomos proporcingai pagal antstolių pareikÅ¡tų reikalavimų ir skirtų asignavimų dydį.

Teisingumo ministerija antstoliui, pateikusiam praÅ¡ymÄ dėl bÅ«tinųjų vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo, siunčia praneÅ¡imÄ apie apmokamos sumos dydį. Gavęs praneÅ¡imÄ , antstolis pateikia Teisingumo ministerijai iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ apmokamai sumai ir vykdomųjų bylų sÄ raÅ¡Ä . SÄ raÅ¡e nurodoma: vykdomosios bylos numeris, skolininko vardas, pavardė ar pavadinimas, teismo, iÅ¡davusio vykdomÄ jį dokumentÄ , pavadinimas, vykdomojo dokumento numeris, iÅ¡ieÅ¡kotina suma

(išieškojimo esmė), būtinųjų vykdymo išlaidų dydis. Neapmokėtų būtinųjų vykdymo

iÅ¡laidų dalys pagal vienais kalendoriniais metais pateiktus antstolių praÅ¡ymus apmokamos kitais kalendoriniais metais. Vėliau Teisingumo ministerijos apmokėtas ir nustatyta tvarka iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kotas vykdymo iÅ¡laidas antstolis grÄ Å¾ina į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ .

Apeliantas praÅ¡o atlyginti jam bÅ«tinÄ sias vykdymo iÅ¡laidas, t.y. apmokėti už kiekvienoje vykdomojoje byloje, kurioje iÅ¡ieÅ¡kojimai buvo vykdomi valstybės naudai, privalomus atlikti veiksmus už ketverių, o ne vienerių metų laikotarpį. Viena vertus, atsakovas, kaip matyti iÅ¡ jo pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , Å¡ia aplinkybe negrindžia savo atsisakymo apmokėti vykdymo iÅ¡laidas PrieÅ¡ingai, siÅ«lo, kad dėl Å¡ių iÅ¡laidų į atsakovÄ kreiptųsi antstolis V. Z., perėmęs apelianto vykdytas bylas.

Kita vertus, minėto Instrukcijos punkto formuluotė dėl praÅ¡ymo pateikimo tvarkos nėra iÅ¡dėstyta imperatyvia forma, dar daugiau, yra leidžiama Teisingumo ministerijai apmokėti Å¡ias iÅ¡laidas ir paskesniais metais, priklausomai nuo skirtų tam tikslui lėšų ir turimų antstolių praÅ¡ymų kiekio. Taigi faktas, kad apeliantas tokių praÅ¡ymų kasmet nepateikdavo, kaip turėtų pagal Sprendimų vykdymo instrukcijÄ , o jį pateikė tik tuomet, kai buvo atleistas iÅ¡ antstolio pareigų, pats savaime nepaneigia jo įstatymo pagrindu (CPK 609 str. - 611 str.) įgytos teisės į vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimÄ .

Nesant kategoriÅ¡kos įstatymų leidėjo ar jo deleguoto asmens pozicijos, kuria bÅ«tų imperatyviai įtvirtinta tokio praÅ¡ymo tenkinimo sÄ lyga sumokėti atitinkamas lėšas tik už vienerių, pasibaigusių iki praÅ¡ymo padavimo, kalendorinių metų laikotarpį, bei nenustačius konkretus vėliausio termino pagal pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ sumokėti Å¡ias lėšas, atsakovo atsikirtimuose į ieÅ¡kinį nurodyti motyvai dėl sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino, taikytino žalos atlyginimo atvejams (CK 1.125 str. 8 d.), teisiÅ¡kai nekorektiÅ¡ki.

Tokiu atveju bÅ«tų sudėtinga identifikuoti kriterijų, nuo kurio prasideda senaties eiga, kaip antai žalos atlyginimo atveju jis siejamas su tokios žalos padarymo faktu. Kadangi ieÅ¡kinio senaties termino pradžia gali bÅ«ti siejama ir su prievolės įvykdymo termino pasibaigimu, kurį taip pat sudėtinga bÅ«tų nustatyti, Å¡iuo konkrečiu atveju tiksliausiai senaties eigÄ bÅ«tų nustatyti nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimo momento (CK 1.127 str. 3 d.), ir bendrasis 10 metų senaties terminas, skaičiuojant jį nuo apelianto pirmojo pareiÅ¡kimo pateikimo, akivaizdžiai nėra pasibaigęs.      Â

Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad apeliantas neįrodė savo asmeninių lėšų investavimo, o teikdamas praÅ¡ymÄ Teisingumo ministerijai jau nedirbo antstoliu, taigi Å¡ios iÅ¡laidos jam pagal įstatymÄ nepriklauso, taip pat teisiÅ¡kai ydingi. Asmeninių lėšų investavimas nebÅ«tinai reiÅ¡kia kurias nors tiesiogines įplaukas

iš kitų šaltinių. Atsižvelgdamas į išieškotojo – fizinio asmens turtinę padėtį,

antstolis gali iÅ¡ viso ar iÅ¡ dalies atleisti jį nuo vykdymo iÅ¡laidų mokėjimo arba vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimÄ atidėti. IÅ¡ieÅ¡kotojui – juridiniam asmeniui gali bÅ«ti atidėtas papildomų vykdymo iÅ¡laidų, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, apmokėjimas. Be to, vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo valstybės naudai, antstolis turi teisę atidėti visų vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimÄ arba atleisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ nuo Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimo (Instrukcijos 28 p.). Tačiau tai anaiptol nereiÅ¡kia, kad dėl to antstolio atliekami vykdymo veiksmai, pradedant vykdomosios bylos užvedimu, skolininko turtinės padėties patikrinimu, o reikiamais atvejais - jo gyvenamosios ir darbo vietos paieÅ¡komis ir t.t., nereikalauja jokių sÄ naudų ar iÅ¡laidų. Jas antstolis kompensuoja iÅ¡ kitų Å¡altinių - iÅ¡ savo atliekamų funkcijų ar kitos vykdomos veiklos gaunamų pajamų (Antstolių įstatymo

21 str.), t.y. atlieka antstolio funkcijas savo paties sÄ skaita. Vėliau visos vykdymo iÅ¡laidos, iÅ¡skyrus Å¡ioje Instrukcijoje numatytas iÅ¡imtis, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ skolininko pagal Å¡ioje Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar iÅ¡ieÅ¡kotojas buvo atleistas nuo vykdymo iÅ¡laidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Skirtumas tarp iÅ¡ieÅ¡kotojo apmokėtų ir Å¡ioje Instrukcijoje nustatytų vykdymo iÅ¡laidų dydžių taip pat iÅ¡ieÅ¡komas antstoliui.

Kolegija akcentuoja, kad asmeniui praradus antstolio įgalinimus, juo bÅ«nant įgyta teisė į savo paties sÄ skaita atliktų vykdymo iÅ¡laidų atlyginimÄ nepasibaigia, kaip tai traktavo atsakovas ir pirmosios instancijos teismas. Kitoks aiÅ¡kinimas nebÅ«tų teisingas ir sÄ Å¾iningas, paneigtų valstybei naudingos veiklos, kuri antstolio funkcijas vykdančiam (ar vykdžiusiam) asmeniui kartu yra privaloma, atlygintinumo principÄ , asmens teisėtų lÅ«kesčių principÄ bei taisyklę, kad civilines teises gali bÅ«ti apribotos tik įstatymo ar įstatymų pagrindu – teismo (CK 1.2 str., 1.5 str.). Nagrinėjamos bylos atveju įstatyminių prielaidų tokiam ribojimui kolegija nenustatė. Å ioje situacijoje teisinės reikÅ¡mės neturi ir apelianto antstolio įgalinimų pasibaigimo priežastis - Antstolių įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyto iÅ¡silavinimo neįgijimas nustatytu terminu, bei tai, kad pakartotinis pareiÅ¡kimas buvo pateiktas Teisingumo ministerijai jau nutrÅ«kus apelianto įgaliojimams (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ dėl atleidimo ir priėmus galutinį sprendimÄ ). Pastebėtina, kad Å¡io ginčo baigties siÅ«lė palaukti pats atsakovas (t.7, b.l. 128-129).

Kolegija nesutinka su atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, kad apmokėti praÅ¡omas lėšas kliudo ir tai, jog apeliaciniame skunde neįvardinta kokiu pagrindu, apmokėjus apeliantui vykdymo iÅ¡laidas, jas iÅ¡ieÅ¡kos ir valstybei perves tretysis asmuo antstolis V. Z.. Pagal Antstolių įstatymo

12 str. 5 d. nuostatas, pasibaigus antstolio įgaliojimams vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neiÅ¡mokėtos iÅ¡ieÅ¡kotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas iÅ¡ieÅ¡kotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rÅ«mams. Antstolių rÅ«mai privalo užtikrinti, kad bus atlikti Å¡ioje dalyje nurodyti veiksmai ir įforminta antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga. Taigi jau paties įstatymų leidėjo valia yra įtvirtintas buvusio antstolio vykdytų funkcijų, atliekant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , perimamumas ir jo atliktų vykdymo veiksmų tęstinumas. Toks reglamentavimas reiÅ¡kia, kad užbaigti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir pačiÄ vykdomÄ jÄ bylÄ bei nustatyta tvarka (CPK 611 str.) iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko vykdymo iÅ¡laidas, tame tarpe ir grÄ Å¾intinas valstybės naudai, yra antstolio, kuriam perduotos tokios bylos, pareiga.  Be to,  pažymėtina, kad antstolio praÅ¡ymo, adresuoto Teisingumo ministerijai dėl bÅ«tinųjų vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo, patenkinimo galiojantys

norminiai aktai nesieja su vykdomosios bylos užbaigimu. Todėl nors apeliantas L. G. 1219 vykdomųjų bylų nebuvo baigęs išieškojimų valstybės

naudai ir jas užbaigti tenka antstoliui V. Z., tai neįtakoja Å¡io trečiojo asmens pareigos inicijuoti Teisingumo ministerijos apmokėtų bÅ«tinųjų vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko procedÅ«ras, grÄ Å¾inant jas į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ . TokiÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ iÅ¡ dalies suponuoja ir kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-09-11  iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2006, nors joje faktinės aplinkybės ir nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, yra pasisakęs dėl buvusių teismo antstolių ir antstolių po Å¡io instituto reformos veiklos tęstinumo, nurodydamas, jog ir po antstolių reformos iÅ¡liko tam tikras tęstinumas tarp antstolių ir teismo antstolių veiklos. Antstoliai toliau vykdo perduotas vykdomÄ sias bylas, taip užtikrindami vykdymo tęstinumÄ , todėl nėra esminio skirtumo tarp antstolių ir teismo antstolių iÅ¡ieÅ¡komų vykdymo iÅ¡laidų instituto paskirties. Ä®statymų leidėjas, priskyręs antstoliams tokias teises ir pareigas, kaip atlikti visus vykdymo veiksmus, nenurodė, jog tam tikros teisės ar pareigos, įtvirtintos CPK normose, nepereina antstoliui, tarp jų ir CPK (1964 m.) 402 str. 5 d. nurodyta teisė gauti vykdymo iÅ¡laidas, taip pat skolininko prievolė Å¡ias vykdymo iÅ¡laidas mokėti, taip neiÅ¡skiriant skolininko iÅ¡ visų kitų skolininkų. Kolegijos manymu, Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas yra aktualus nagrinėjamai bylai tuo aspektu, kad galiojantys teisės aktai nenumato iÅ¡lygos, jog antstoliui, perėmusiam kito antstolio vykdytas bylas, neperina pareiga reikalauti iÅ¡ skolininko vykdymo iÅ¡laidų kompensavimo Teisingumo ministerijai.  Â

Tai konstatavusi, teisėjų kolegija skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys buvo atmestas, iÅ¡ dalies panaikina ir priima naujÄ sprendimÄ â€“ apelianto L. G. ieÅ¡kinį, atsižvelgiant į skunde sumažintÄ reikalavimų mastÄ , tenkina, priteisdama iÅ¡ atsakovo 53 435,89  Lt (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Sutinkamai su CPK 93 str. 4 d. ir 98 str. nuostatomis, iÅ¡spręstinas ieÅ¡kovo turėtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas, priteisiant jam 1603 Lt žyminio mokesčio (53 435,89 Lt x 3 proc.) iÅ¡laidas (t.8, b.l. 27) ir 2380 Lt atstovavimo iÅ¡laidas (t.1, b.l. 7), iÅ¡ viso 3983 Lt. Sprendžiant dėl pastarųjų kompensuojamos dalies, kolegija atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02  įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus kriterijus, į ginčo pobÅ«dį, į bylos apimtį ir rengtų procesinių dokumentų skaičių, į atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose laikÄ . IeÅ¡kovo turėtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalių Rekomendacijose įtvirtintų dydžių už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ir atstovės dalyvavimÄ teismo posėdžiuose. Kolegijos nuomone, mažinti kompensuojamÄ jÄ jų dalį tik dėl tos priežasties, kad turtiniai ieÅ¡kinio reikalavimai paties ieÅ¡kovo iniciatyva apeliacinės instancijos teisme buvo sumažinti ir jam priteisina mažesnė, nei pradinė reikalauta suma, Å¡iuo konkrečiu atveju netikslinga, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga (CPK 3 str. 1 d.), juo labiau, kad reikalaujamos priteisti sumos sumažinimas pats savaime neįtakoja kitos reikalavimo dalies nepagrįstumo, nes kolegija, atsižvelgdama į CPK 320 str. 2 d. įtvirtintÄ skundo ribų neperžengimo taisyklę, to nevertino.  Â

Taip pat ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 1603 Lt žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ (t.8, b.l. 50). Atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti, todėl dėl jų priteisimo nepasisakytina (CPK 93 str. 3 d., 98 str. 1 d.).

                                                                                           Â

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija n u s p r e n d ė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies panaikinti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 53 435 (penkiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt penkis) litus 89 centus skolos ir 3983 (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt tris) litus bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų L. G. naudai.

Priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1603 (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus tris) litus žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų L. G. naudai.

Kolegijos

pirmininkė                                                                        Â

Dalia Kačinskienė

Teisėjai                                                                                             Â

Virginija Volskienė

                                                                                                            Andžej Maciejevski                                                                                                                                           Â

         Â