e342af73-738e-4c8a-81d7-157839ca22e5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Skundas Nr. II-492-806/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02398-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 14.14 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Laurai Mikelskytei, dalyvaujant skundo pareiškėjai (toliau - Pareiškėja) J. M. K., suinteresuotam asmeniui J. K., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Vilniaus miesto 6 policijos komisariato (toliau – PK) įgaliotajam atstovui A.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo J. M. K., gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK 2020 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 17-ANR_N-918-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 20118171394). Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. 2020 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 17-ANR_N-918-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 20118171394) J.

K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. birželio 19 d. 21:20 val. vieÅ¡oje vietoje, pievoje, esančioje Å¡alia namo (duomenys neskelbtini), vedžiojo jai priklausantį cvergÅ¡naucerio veislės Å¡unį, vardu (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2015 m. nėra skiepytas teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo J. K. pažeidė 2013-09-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 16 punktÄ ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 1 dalyje.

Minėtu nutarimu už šį nusižengimÄ J. K. skirtas įspėjimas. J. M. K. pateikė teismui skundÄ dėl 2020 m. liepos 9 d. nutarimo. Skunde nurodė, kad nesutinka su minėtu sprendimu. 2020-06-19 jai vaikščiojant su Å¡unimi prie savo namų laukuose, netikėtai pradėjo skalyti nepažįstamo asmens juodas, vidutinio dydžio Å¡uo. Å uns Å¡eimininkė nebandė raminti savo Å¡uns ir visiÅ¡kai nereagavo į savo augintinio lakstymÄ ir lojimÄ , nebandė jo pasiÅ¡aukti ir prisegti prie pavadžio.

PareiÅ¡kėjos Å¡uo iÅ¡sinėrė iÅ¡ pavadžio ir nubėgo. Ji iÅ¡kart pasileido paskui. Bėgdama suriko Å¡uniui komandas - negalima ir į vietÄ . Pribėgus jos Å¡uo gulėjo ant žemės, suprasdamas, kad prasikalto, o kitas, nepažįstamas juodas Å¡uo, sėdėjo nedideliu atstumu, pamatęs pareiÅ¡kėjÄ sulojo. Jai prisiartinus ir bandant uždėti antkaklį savo Å¡uniui, nepažįstamas Å¡uo griebė jai už rankos, taip sužalodamas deÅ¡inės rankos maÅ¾Ä jį pirÅ¡tÄ .

Å unų ji neskyrė, kaip vėliau bandė teigti J. K., nes jie jau buvo atsiskyrę ir Å¡uo įkando tikslingai, norėdamas įkÄ sti žmogui. Prie Å¡uns ji pribėgo pirma, už akimirkos Å¡alia buvo sutuoktinis G. K., o netrukus priėjo ir sÅ«nus A. K.. Sutuoktinis gali patvirtinti, kad pareiÅ¡kėjai pribėgus, Å¡unys nesipjovė ir jų skirti neteko. Ä®vykio buvo atėjusi pažiÅ«rėti kaimynė, kuriai pasilenkus link nepažįstamo Å¡uns, pastarasis bandė įkÄ sti ir jai. Praėjus valandai ar dviem po įvykio pirÅ¡tas iÅ¡tino, tvinkčiojo.

Skausmas nemažėjo, teko vartoti nuskausminamuosius, be to, suprastėjo psichologinė savijauta. Kai po savaitės savarankiÅ¡ko medikamentų vartojimo savijauta negerėjo, kreipėsi į medikus pagalbos. Nuvykus į gydymo įstaigÄ , gydytojas chirurgas, pamatęs pirÅ¡tÄ , iÅ¡barė dėl neatsakingo požiÅ«rio į sveikatÄ , paskyrė stipresnius vaistus nuo skausmo ir uždegimo bei nusprendė, kad tikslingas skiepas nuo stabligės bei pasiutligės. Savo atsakomybe atsisakė skiepo nuo pasiutligės, tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, jog jai įkandęs Å¡uo nebuvo skiepijamas nuo 2014 m., t.y. skiepo galiojimas pasibaigė 2015 m.

Po Å¡io įkandimo ilgai jautė fizinį skausmÄ , stipriai pablogėjo psichologinė bÅ«sena, suprastėjo gyvenimo kokybė, atsirado baimė nedideliems Å¡unims, suprastėjo miego kokybė ir tai tęsiasi gana ilgÄ laikÄ . Å eimos gydytoja nustatė panikos atakas bei nusprendė, kad yra tikslinga psichologo konsultacija bei rimtesni vaistai gyvenimo kokybei sugrÄ Å¾inti. Å uns Å¡eimininkė nei karto nepasidomėjo, ar viskas gerai. Mano, kad nagrinėjamu atveju įspėjimo paskyrimas yra neadekvati ir neproporcinga nuobauda, kuri nepasieks ANK 22 str. 2 d. numatytų tikslų.

PraÅ¡o pripažinti J. K. kalta pagal ANK 346 str. 4 d., taip pat priteisti iÅ¡ J. K. neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 1000 eurų patirtai skausmo žalai atlyginti bei 1000 eurų ilgalaikei psichologinei žalai atlyginti bei įpareigoti atlyginti teritorinės ligonių kasos patirtas pareiÅ¡kėjos gydymo iÅ¡laidas. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK raÅ¡ytiniame atsiliepime nurodė, kad institucijos manymu, vyriausiasis tyrėjas A. B. teisėtai ir pagrįstai įvertino administracinio nusižengimo byloje turimus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Institucijos manymu, vyriausiasis tyrėjas tinkamai ir iÅ¡samiai įvertino byloje esančius įrodymus, proceso metu buvo nustatytas ir administracinio nusižengimo padarymo faktas, veika kvalifikuota tinkamai bei teisingai iÅ¡spręsta administracinio nusižengimo byla. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas vadovaujantis pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. J. K. paskirta administracinė nuobauda yra adekvati jos padarytam pažeidimui.

PareiÅ¡kėja J. M. K. teismo posėdyje palaikė savo skundo argumentus ir nurodė, kad birželio mėnesį su Å¡unimi vaikščiojo laukuose prie namų. Priekyje pamatė moterį su aplink lakstančiu vidutinio dydžio Å¡unimi. Tarp Å¡unų buvo kokių 50 metrų atstumas. Tas kitas Å¡uo nebuvo pririÅ¡tas. PareiÅ¡kėjos Å¡uo iÅ¡sinėrė iÅ¡ apykaklės ir įkando tam kitam mažam Å¡uniui. Dėl Å¡ito ji savo kaltę pripažįsta. Jos Å¡uo net į stirniukus nereaguoja, ji visiÅ¡kai nesitikėjo, kad jis puls kitÄ Å¡unį.

Niekada anksčiau to nėra buvę, nes kitaip jau bÅ«tų vaikščiojęs su antsnukiu. Kai tas kitas Å¡uo grybÅ¡telėjo priėjusiai pareiÅ¡kėjai į pirÅ¡tÄ , jos pačios Å¡uo jau gulėjo ant žemės, suprasdamas, kad blogai pasielgė ir bus nubaustas. Skirti jų nereikėjo. Ji tik pasilenkė savo Å¡uniui užsegti antkaklio ir besegant tÄ antkaklį kitas Å¡uo jai įkando. Kando grynai jai, o ne jos Å¡uniui. Ji pasiėmė savo Å¡unį ir nuėjo. PirÅ¡tas kraujavo. Vyras siÅ«lė važiuoti į ligoninę, tačiau ji atsisakė.

Vėliau atsirado psichologinės pasekmės, kreipėsi į gydytojus, jai buvo iÅ¡raÅ¡yti stiprÅ«s vaistai, vyko pas chirurgÄ dėl pirÅ¡to. PaaiÅ¡kėjo, kad J. Å¡uo neskiepytas. Po įvykio pablogėjo psichologinė savijauta. Jau du mėnesius vartoja vaistus. Pamačius maÅ¾Ä Å¡unį atsiranda baimė, temsta akyse. Mano, kad tai dėl įkandimo. Niekada anksčiau to nebuvo. Dabar jau pavadį savo augintiniui sega stipriai. Jos pačios Å¡uo didelis, turi jį treji metai. Gydymosi eigoje paaiÅ¡kėjo, kad J.

Å¡uo jau penki metai kaip neskiepytas. Ä® medikus ji buvo priversta kreiptis, stresÄ patyrė bÅ«tent dėl J. Å¡uns įkandimo, todėl praÅ¡o atlyginti skunde nurodytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Suinteresuotas asmuo J. K. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad pareiÅ¡kėja sako labai daug netiesos. Ji su savo Å¡unimi vaikščiojo aukÅ¡tai laukuose. PareiÅ¡kėjos Å¡uo atbėgo iÅ¡ apačios. Å uo buvo prie jos ir buvo prisegtas, aplink buvo aukÅ¡ta žolė. Atbėgęs didelis Å¡uo staigiai griebė jos Å¡uniukÄ .

Å uniukui buvo padaryti labai dideli sužalojimai, kurie užfiksuoti nuotraukose. Patyrė didelį Å¡okÄ matydama, kaip jos akyse žudo jos Å¡uniukÄ . Kai atbėgusi pareiÅ¡kėja atitraukė savo Å¡unį, jos Å¡uniukas jau gulėjo ant žemės ir atrodė kaip nebegyvas. Jis buvo visas sužalotas. Kaimynai atnešė dėžę, paguldė į jÄ , jis niekam nekando, nors jam skaudėjo. Gydymas buvo brangus ir sunkus. Klausinėjo J. numerio, galvojo tartis su ja dėl gydymo. Po to J. paskambino pati, pokalbio metu net neužsiminė, kad jos (J.) Å¡uo jai įkando, tik klausė, kodėl jinai jos ieÅ¡ko ir kas yra jos Å¡uniui.

O kai ji J. pasakė, kad Å¡uniukui labai blogai ir gydymas bus sunkus, tik pasiÅ«lė susiskambinti kitÄ dienÄ . Apie savo pirÅ¡tÄ ji nieko nesakė. Tik kai jÄ iÅ¡kvietė į komisariatÄ , sužinojo apie pirÅ¡tÄ . Ä®vykio metu pribėgusi J. griebė savo Å¡unį už sprando, kad atplėštų nuo jos Å¡uns. Jis tikrai labai greitai sureagavo į jos komandÄ ir gulėjo po to ramiai, bet jos pačios sužalotas Å¡uo tuo metu jau iÅ¡ viso nebejudėjo. Incidento metu įvykio vietoje buvo tik ji ir J..

J. vyras ir kaimynas M. atsirado vėliau. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 PK Veiklos skyriaus atstovas A. B. prašė pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti. IÅ¡ situacijos matyti, kad dėl viso incidento yra kaltas tik pačios pareiÅ¡kėjos Å¡uo. O klausimas, kuris Å¡uo ir kada įkando pareiÅ¡kėjai, labai abejotinas. PareiÅ¡kėjos J. M. K. skundas netenkintinas ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. J. K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, numatančia administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ .

Å i teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalis numato pareigÄ gyvÅ«nų savininkams ir laikytojams pagal teisės aktų reikalavimus užtikrinti kačių, Å¡unų, Å¡eÅ¡kų ir kitų pasiutligei imlių gyvÅ«nų vakcinacijÄ nuo pasiutligės. GyvÅ«no savininko pareigÄ vakcinuoti savo gyvÅ«nÄ nuo pasiutligės numato ir 2013-09-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 16 punktas, kuris įtvirtina, jog Å¡uns, katės laikytojas privalo registruoti ir vakcinuoti (skiepyti) gyvÅ«nÄ Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2013 m. gegužės 2 d.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Nauja redakcija nuo 2019-05-07) 4.1 punktas numato, jog gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi šunys, katės, šeškai ir (ar) kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip nustatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. B1-463 „Dėl Pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“, ir turėti dokumentus, kuriais patvirtinamas tokių gyvÅ«nų vakcinavimas nuo pasiutligės. Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. B1-463 „Dėl pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (su pakeitimais ir papildymais) 4.1 punktas numato, kad gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti Å¡unų, kačių ir Å¡eÅ¡kų, o užkrėstoje gyvÅ«nų laikymo vietoje – visų imlių pasiutligei gyvÅ«nų vakcinacijÄ nuo pasiutligės, 5 punktas numato, kad Å¡unys, katės, Å¡eÅ¡kai ir pasiutligei imlÅ«s gyvÅ«nai, kurie gali turėti kontaktÄ su žmonėmis ir potencialiai jiems kelti pavojų dėl pasiutligės, turi bÅ«ti vakcinuojami nuo pasiutligės ne rečiau kaip vienÄ kartÄ kas 12 mėnesių, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje.

Byloje iÅ¡ esmės nėra Å¡alių ginčo, jog J. K. cvergÅ¡naucerio veislės Å¡uo nebuvo paskiepytas nuo pasiutligės aukščiau paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka. To neneigė pati Å¡uns savininkė J. K., šį faktÄ patvirtino ir jos Å¡uns skiepų pažymėjimo duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog paskutinį kartÄ Å¡uo buvo skiepytas 2014-03-13 metais, skiepas galiojo iki 2015-03-13 (b.l. 21). Tokiu bÅ«du, J. K., kaip Å¡uns savininkė, pažeidė GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 16 punkto, Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalies bei kitų aukščiau paminėtų teisės aktų, iÅ¡ kurių kyla savininko pareiga kasmet skiepyti nuo pasiutligės savo augintinį, reikalavimus.

Atitinkamai ginčijamÄ nutarimÄ priėmusi institucija pagrįstai konstatavo ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį J. K. veikoje. Minėtos straipsnio sankcija už šį nusižengimÄ numato įspėjimÄ arba baudÄ nuo trisdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto dvideÅ¡imt eurų. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėja gailėjosi dėl nusižengimo, nebuvo nustatyta jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, institucija pagrįstai už pirmÄ kartÄ padarytÄ nusižengimÄ taikė Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ nuobaudos rūšį – įspėjimÄ .

Esminis J. M. K. skundo argumentas, kad ji reikalauja J. K. veikÄ kvalifikuoti ir pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, motyvuodama, jog pastarosios Å¡uo jai įkando ir bÅ«damas nevakcionuotas sukėlė realų pavojų jos sveikatai, stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Å io nusižengimo objektyviosios pusės bÅ«tinasis požymis – pasekmės – žala asmens sveikatai ir turtui. Be to, Å¡ios pasekmės tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu turi bÅ«ti susijusios su kaltais gyvÅ«no savininko veiksmais. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pozicijos matyti, kad žalÄ savo sveikatai ji sieja su J. K. Å¡uns įkandimu, papildoma grėsmė fizinei ir psichinei pareiÅ¡kėjos sveikatai dėl vakcinacijos nebuvimo ir to patirto streso yra iÅ¡vestinės pasekmės, kurias konstatuoti galima tik konstatavus neabejotinÄ Ä¯kandimo faktÄ .

Tuo tarpu J. K. kategoriÅ¡kai neigė PareiÅ¡kėjos nurodomas aplinkybes, kuriomis, pasak pastarosios, ji patyrė sužalojimÄ . J. K. nurodė, kad jos Å¡uo po patirtų sužalojimų gulėjo nebejudėdamas ir nebuvo pajėgus kam nors įkÄ sti, to ir nedarė. Sužalojimas galėjo rastis tik Å¡unų skyrimo metu, o dėl incidento tarp gyvÅ«nų yra kalta pati pareiÅ¡kėja, kurios iÅ¡sinėręs iÅ¡ antkaklio Å¡uo užpuolė ir sukandžiojo jos atokiai vedžiojamÄ Å¡uniukÄ . IÅ¡ abiejų Å¡unų savininkų nurodomų aplinkybių matyti, kad J.

M. K. Å¡uo pribėgo prie J. K. vedžiojamo Å¡uns ir pastarÄ jį užpuolė padarydamas jam sužalojimus. J. M. K. teigia, jog svetimas Å¡uo jai įkando, tačiau medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, jog objektyviai matomas deÅ¡inės rankos V pirÅ¡to paraudimas ir nežymus patinimas, nulūžusi distalinė nago dalis. IÅ¡ Å¡io apraÅ¡ymo nėra akivaizdus sužalojimo pobÅ«dis ir mechanizmas. Kiti byloje surinkti duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai neleidžia vertinti, kad pareiÅ¡kėjÄ sužalojo bÅ«tent J.

K. Å¡uo. J. M. K. teigia, kad J. K. Å¡uo įkando jai tikslingai griebdamas už rankos po to, kai Å¡unys jau buvo atsiskyrę, o ji komandoms paklususiam, ramiai gulinčiam bei nuo J. K. augintinio atsitraukusiam savo Å¡uniui mėgino užsekti antkaklį. Teigia Å¡unų neskyrusi, jos Å¡uo atsitraukęs pats iÅ¡imtinai paklusdamas komandoms. Tuo tarpu J. K. tiek praneÅ¡imo policijai dienÄ , tiek apklausiama apie įvykį medžiagų ROIK 20117909810, ROIK 20118171394 tyrimo metu nuosekliai teigė, kad atbėgusi didžiojo Å¡uns savininkė pati atitraukė savo Å¡unį.

Tiesioginių įvykio liudininkų, mačiusių Å¡unų susikibimo, kovos ir jų atskyrimo momentÄ ir galinčių objektyviai patvirtinti ar paneigti abiejų moterų skirtingai nurodomas Å¡unų iÅ¡skyrimo aplinkybes, nėra. Kaimynai ir pareiÅ¡kėjos vyras į incidento vietÄ atskubėjo vėliau ir matė tik jo pasekmes, bet ne eigÄ . Teismui telieka vertinti abiejų Å¡unų savininkių parodymų patikimumÄ . J. K. nuosekliai nuo incidento tyrimo pradžios teigė, jog po užpuolimo jos Å¡uo liko nejudėdamas gulėti ant žemės, nes buvo smarkiai sužalotas.

Å iuos jos parodymus iÅ¡ dalies patvirtina į bylÄ pateikti duomenys apie augintinio patirtus sužalojimus (b.l.22-27). Abejotini pareiÅ¡kėjos parodymai, kad Å¡uo atsitraukė ir tuoj pat nurimo pats, paklusdamas griežtoms Å¡eimininkės komandoms, nes abejotina, kad dresÅ«rai nedelsiant paklÅ«stantis Å¡uo bÅ«tų iÅ¡siplėšęs Å¡eimininkei iÅ¡ rankų, pabėgęs, užpuolęs ir draskęs kitÄ Å¡unį. Å i aplinkybė formuoja teismo vidinį įsitikinimÄ , jog nagrinėjamoje situacijoje objektyvesni yra J.

K. parodymai, kad svetimas Å¡uo purtė ir draskė jos Å¡unį nereaguodamas į jos Å¡auksmus, bandymÄ nuvyti ir jį galiausiai nuo sužaloto Å¡uns atitraukė tik atbėgusi Å¡eimininkė. Institucija pagrįstai konstatavo, jog sužalojimo mechanizmas ir priežastinis ryÅ¡ys neaiÅ¡kus, sužeidimas galėjo gautis skiriant Å¡unis. Tokiu bÅ«du lieka nenustatyta, kad dėl sužalojimo kaltas iÅ¡imtinai J. K. Å¡uo ir už jo veiksmus administracinė atsakomybė tenka savininkei. Teismas vertina, kad byloje nepakanka duomenų įžvelgti J.

K. kaltės, kuri neužtikrino, kad jos laikomas gyvÅ«nas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Ji negali bÅ«ti grindžiama prielaidomis ir spėlionėmis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, reiÅ¡kiančiu, kad visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ teismas konstatuoja, kad skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi institucija pagrįstai konstatavo, jog ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymių J. K. veikoje nenustatyta ir nubaudė jÄ tik dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, darytina iÅ¡vada, kad J. K. veiksmai pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir nuobaudÄ paskyrė pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti Å¡ios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A.

B. 2020 m. liepos 9 d. nutarimÄ Nr. 17-ANR_N-918-2020 skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas n u t a r i a : PareiÅ¡kėjos J. M. K. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. 2020 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 17-ANR_N-918-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 20118171394), kuriuo J. K. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 1 dalį ir nubausta įspėjimu, palikti nepakeistÄ .

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė