e341d47d-b4d1-40d9-b6d1-beeaf7ea63e0 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-706-454/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08453-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 116.11. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 18 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovo Jean – Pierre M. I. atstovui advokatui Ričardui Lilui, atsakovei E. K., atsakovių atstovei advokatei Dianai Degutienei, nedalyvaujant ieškovui Jean – Pierre M. I., atsakovei O.

K., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Jean – Pierre M. I. ieÅ¡kinį atsakovėms E. K., O. K. dėl pažeistų teisių gynimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovių E. K. ir O. K. neteisėtai valdomÄ ieÅ¡kovo tėvui J. I. pagal 1993 m. spalio 3 d. susitarimÄ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ -  namÄ JoniÅ¡kio mieste, Sandėlio g. Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 48 (10,74 ha) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pusę žemės sklypo Nr. 66 (0,335 ha) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovo tėvas, J.

I. (M. K.), gimęs 1924 m. kovo 16 d. Pakruojo rajone, Lietuvoje ir miręs 1997 m. rugsėjo 3 d. PrancÅ«zijoje buvo A. K. ir O. K. sÅ«nus. Jo tėvai, A. ir O. K. gyveno JoniÅ¡kio mieste ir valdė nekilnojamÄ jį turtÄ - pastatus ir žemę. Karo metais pasitraukęs iÅ¡ Lietuvos, M. K. buvo priverstas pakeisti vardÄ ir pavardę, taip jis tapo J. I.. Nepakeitus pavardės, ieÅ¡kovo tėvui nebÅ«tų leista gyventi PrancÅ«zijoje ir jis bÅ«tų grÄ Å¾intas į Sovietų sÄ jungÄ . 2000 m. vasario 4 d. sprendimu JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

I. buvo A. K. ir O. K. sÅ«nus. Lietuvoje atkÅ«rus nepriklausomybę, ieÅ¡kovo tėvas, J. I., ėmė domėtis galimybe atkurti nuosavybės teises į savo tėvų A. ir O. K. turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . 2008 metais ieÅ¡kovas, tvarkydamas mirusio tėvo archyvus, rado 1993 m. spalio 3 d. J. I. ir E. K. (dalyvaujant O. K.) tarpusavio susitarimÄ , kuriame E. K. ir O. K. įsipareigojo perleisti J. I. namÄ JoniÅ¡kio mieste, Sandėlio g. Nr. 1, pusę žemės sklypo Nr. 103 (7,37 ha), visÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 48 (10 ha), pusę žemės sklypo Nr. 66 (0,33 ha).

IeÅ¡kovo įsitikinimu Å¡io susitarimo notariÅ¡kai patvirtinti nebuvo galimybės, nes nebuvo žinoma į kokį nekilnojamÄ jį turtÄ bus atkurtos nuosavybės teisės. Tuo tarpu, Å¡iuo susitarimu, J. I. įsipareigojo prižiÅ«rėti ir remontuoti atgautÄ namų valdÄ , padengti žemės pagerinimo iÅ¡laidas, apmokėti visas iÅ¡laidas susijusias su nekilnojamojo turto atgavimu. Apie tai ieÅ¡kovas ne kartÄ teiravausi E. K. ir O. K., tačiau jos neigė buvus kokiam tai susitarimui. Tik 2008 metais ieÅ¡kovas rado šį 1993 m. spalio 3 d. susitarimÄ ir visÄ eilę E. K. ieÅ¡kovo tėvui raÅ¡ytų laiÅ¡kų, iÅ¡ kurių matyti, kad toks susitarimas tikrai buvo, kad tėvas nuolat joms siųsdavo pinigus, lankydavęsis Lietuvoje ne kartÄ joms yra padėjęs finansiÅ¡kai, kad tėvas apmokėjo jų turėtas iÅ¡laidas advokatui, tvarkiusiam nekilnojamojo turto grÄ Å¾inimo klausimus.

Be to, ieÅ¡kovo tėvo namuose PrancÅ«zijoje, jam gyvam esant lankėsi E. K., jos atsivežti kiti Lietuvos piliečiai, kuriuos tėvas priimdavo ir apmokėdavo jų buvimo PrancÅ«zijoje iÅ¡laidas. Tai, kad pinigai bÅ«davo pervedami į E. K. sÄ skaitÄ Lietuvoje, AB Vilniaus banke įrodo prie ieÅ¡kinio pridedami AB Vilniaus banko ir banko Credit Lyonnais dokumentai. IÅ¡ tėvo pasakojimų ieÅ¡kovui yra žinoma, kad tokių bankinių pavedimų buvo ne vienas. Å iuo metu E. K. ir O. K., ieÅ¡kovo žiniomis, neteisėtai valdo ieÅ¡kovo tėvui pagal 1993 m. spalio 3 d. susitarimÄ priklausantį nekilojamÄ jį turtÄ , t.y. pastatÄ , esantį JoniÅ¡kio mieste Sandėlio g.

Nr. 1, pusę žemės sklypo Nr. 103 (7,37 ha), visÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 48 (10 ha), pusę žemės sklypo Nr. 66 (0,33 ha). Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovo tėvas nuo 1993 m. spalio mėn., kuomet buvo sudarytas minėtasis susitarimas, visada Å¡io susitarimo laikėsi ir tai darė iki pat savo mirties, t.y. vykdė visus sutartinius įsipareigojimus prieÅ¡ atsakoves, netgi virÅ¡ijo savo įsipareigojimus, t.y. visada atsakovėms prireikus pinigų, jų pervesdavo, o atvykęs į LietuvÄ duodavo atsakovėms nemažas sumas grynųjų pinigų, nors tų pinigų reikėdavo ne susitarimo vykdymui, o jų asmeninėms reikmėms (vaistams, pragyvenimui ir pan.).

E. K. 2011 m. rugpjūčio 29 d. atvyko į advokato R. Lilo kontorÄ ir pranešė, kad nesirengia vykdyti taip jos vadinamo pasižadėjimo. Dėl Å¡ių priežasčių, ieÅ¡kovas yra priverstas kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos jo, kaip J. I. paveldėtojo, teisės ir teisėti interesai.Atsakovė E. K. atsiliepimu į ieÅ¡kinį, taip pat ji ir jos atstovė teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas reikalauja jam priteisti atsakovių nuosavybę, nes taip neva buvo susitaręs jo velionis tėvas su atsakovėmis.

Å is reikalavimas atmestinas atsižvelgiant į keletÄ aspektų- sutartinių-prievolinių santykių vertinimÄ , reikalavimų perėjimÄ kreditoriui mirus bei senaties terminÄ . LR Civilinis kodeksas nereglamentuoja asmenų pasižadėjimų vykdymo ar pasekmių dėl pasižadėjimų nevykdymo. LR CK Prievolių teisės knyga nenumato asmenų pažadų teisinių santykių apskritai, todėl, manytina, Å¡is ginčytinas santykis negali bÅ«ti vardijamas teisiniu. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam jo velioniui tėvui pažadėtÄ turtÄ negali bÅ«ti sprendžiamas pagal LR CK 6.309 str., nes nekilnojamojo turto sandoriams privaloma speciali sandorio forma, ir, kita vertus, neįvykdytos minėto straipsnio sÄ lygos.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia tik teiginiais. Kita vertus, velionis J. I. pilnai galėjo savo noru materialiai remti bet kurį asmenį, ir neginčytinas yra tik faktas, kad J. I. iÅ¡ tiesų yra sumokėjęs atsakovei 3000 frankų. Minimame 1993-10-03 susitarime nėra nurodyta jokių terminų, per kuriuos susitarimo Å¡alys turėtų atlikti sutartus veiksmus, nėra nurodyta ir konkrečių sumų. IÅ¡ pateiktos prie ieÅ¡kinio medžiagos taip pat nėra aiÅ¡ku, ar velionis J. I. teikė lėšas (jeigu teikė) atsakovėms bÅ«tent pagal šį susitarimÄ .

IeÅ¡kinio reikalavimai turi bÅ«ti pagrįsti ir įrodytini - įvardijamas ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas. Nei dalyko (ginčo objekto), nei pagrindo (įrodymų) ieÅ¡kovas nepateikia ta apimtimi, kuri leistų nustatyti esant ginčytinÄ teisinį santykį tarp Å¡alių, kitaip tariant, leistų nustatyti, kokias ieÅ¡kovo materialiÄ sias ar neturtines teises atsakovės pažeidė. Vertintina ta aplinkybė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovių apskritai nėra jokių susitarimų, o jo velionio tėvo ir atsakovių tarpusavio santykiai negali bÅ«ti ieÅ¡kovo reikalavimų objektu ta apimtimi, kiek tai nebÅ«tų sureguliuota paveldėjimo santykių pagrindais - laiku ir reikiama forma.

LR CK 5.63 str. reglamentuoja kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarkÄ , kuria privalėjo pasinaudoti Lietuvos teisės reguliuotinų santykių dalyvis, nes atsakovės, ieÅ¡kovo įvardintos skolininkėmis paveldėjimo santykyje, yra Lietuvos pilietės ir veikia Lietuvos Respublikos įstatymų pagrindu. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str . nurodo, kad iki įsigaliojus 2000 m. LR CK, paveldėjimo santykiams taikytinos turėjo bÅ«ti 1964 m.

CK paveldėjimo normos. IeÅ¡kovo tėvui mirus 1997 m, 1964 m. CK 595 str. reglamentuotų kreditorių pretenzijų pareiÅ¡kimo tvarkÄ , palikėjo įpėdiniai privalėjo per Å¡eÅ¡is mėnesius po palikėjo mirties pareikÅ¡ti debitorinius reikalavimus palikėjo skolininkams. Visgi, pareikÅ¡ti palikėjo skolininkams debitorinius reikalavimus bÅ«tų įmanoma tik tuo atveju, jei tokie reikalavimai jau bÅ«tų buvę įvardyti palikėjo mirties momentu. Kaip matyti iÅ¡ duomenų, kuriuos mini ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, jo tėvo mirties momentu jokių velionio reikalavimų atsakovėms vieÅ¡ai nebuvo pareikÅ¡ta, todėl reikalavimas dėl susitarimo įvykdymo negalimas ir tokiu pagrindu. 1964 m.

CK nesant, kaip minėta, normos dėl debitorinių palikimo reikalavimų, atsakovė remiasi LR CK V knygos normų aiÅ¡kinimu (5.63 str.). Pažymėtina, kad atsakovės motina atsakovė O. K. ginčo turtÄ paveldėjo -žemės sklypÄ 2011-01-25, o pastatus - 2000-06-30, o atsakovė E. K. iÅ¡ viso nėra ginčo turto savininkė. Manytina, atsakovių 1993 m. susitarimai su ieÅ¡kovo tėvu dėl numatomų ateityje sandorių turi bÅ«ti vertinami tik kaip jų asmeniniai santykiai. Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovas civilinėje byloje pavieÅ¡ino be atsakovės sutikimo jos ir kito asmens privatų susiraÅ¡inėjimÄ , tuo pažeisdamas LR CPK 201 str.

IeÅ¡kovas pateikė atsakovės ir jau mirusio asmens privataus susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ kaip raÅ¡ytinius įrodymus (LR CPK 197 str.), nors tokio sutikimo iÅ¡ velionio susiraÅ¡inėtojo ir atsakovės neturi. Atsakovė mano, kad jos ir kito asmens privatus susiraÅ¡inėjimas negali bÅ«ti laikomas raÅ¡ytiniu įrodymu trečiojo asmens jų atžvilgiu byloje, nes nėra registruotas vieÅ¡ame registre, t. y. toks susiraÅ¡inėjimas gali bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas tik susiraÅ¡inėjančiųjų santykiams (jei tokie ginčytini bÅ«tų).

IeÅ¡kovo minimame 1993 m. susitarime perleisti turtÄ nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja turtÄ â€žperleisti“, t. y. perduoti vienu iÅ¡ civiliniuose santykiuose naudojamų bÅ«dų-dovanoti, parduoti, keisti. Konkrečiai, kokiu bÅ«du atsakovė įsipareigojo turtÄ perleisti, nenurodoma, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡kus yra ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės neva jos neteisėtai valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - atsakovė, kaip minėta, net nėra ginčo turto savininkė.

Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovo nurodomam teisiniam santykiui turėtų bÅ«ti taikomos mutatis mutandis normos, reglamentuojančios avansinius mokėjimus daikto perleidimo santykiuose ar preliminariuosius susitarimus (esant visoms privalomoms sÄ lygoms- LR CK 6.401 str.), jei tokie susitarimai bÅ«tų tarp Å¡alių. Konkrečiu gi atveju, ieÅ¡kovas nėra susitarimo Å¡alis, todėl negali turėti jokių pretenzijų atsakovėms. Jei ieÅ¡kovo tėvo sumokėta suma laikytina avansu bÅ«simai sutarčiai iÅ¡ dalies apmokėti, tai, neįvykdžius daikto perleidėjui savo prievolės daiktÄ perleisti, avansinė įmoka turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama.

Tai bÅ«tų įmanoma tuo atveju, jei ieÅ¡kovas įrodytų buvus avansinį mokėjimÄ už sutartÄ perleisti (neaiÅ¡ku- parduoti, dovanoti) turtÄ , ir įrodytų, kad dėl atsakovės kaltės turto perleidimo sutartis nebuvo sudaryta. Galimai ieÅ¡kovui, jei įrodytų esÄ s debitorinių teisių perėmėju, bÅ«tų grÄ Å¾intas velionio tėvo mokėtas avansas (jei ginčo susitarimas bÅ«tų ir toliau laikytinas tinkamai sudaryta avansine sutartimi). IeÅ¡kovo pateiktame atsakovės E. K. ir jo tėvo velionio J.

I. pasiraÅ¡ytame susitarime nurodyta, kad bÅ«tent atsakovė E. K. pasižada perleisti turtÄ . Pastebėtina, kad E. K. jokio senelių turto niekada neatgavo ir Å¡iÄ dienÄ neturi, todėl jos pasižadėjimas negali bÅ«ti vertinamas kaip sandorio sudarymas. Tai, kad pats velionis J. I. pasirašė susitarimÄ gauti turtÄ iÅ¡ asmens, kuris tokio turto niekada neturėjo ir neturės, rodo tik sandorio ydingumÄ - nesupratimÄ abiejų sandorio Å¡alių tikrųjų galimybių ir ketinimų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio rezoliucjoje nurodė, kad pageidauja prisiteisti iÅ¡ atsakovių jo tėvui pagal 1993-10-03 susitarimÄ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

LR įstatymai (LR CK 4.47 str.) reglamentuoja, kokiais pagrindais nekilnojamasis turtas gali bÅ«ti įgyjamas ir valdomas, ir joks paprastas raÅ¡ytinis asmenų susitarimas dėl turto „perleidimo“ negali bÅ«ti pagrindu turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn. Nekilnojamasis turtas sandorių bÅ«du įgyjamas tik notarine turto pirkimo - pardavimo, dovanojimo, mainų ar kt. sutartimi ar vienasmeniu nurodymu- testamento pagrindu. Atsakovė pažymi, kad svarbus ginčo klausimui yra senaties termino taikymas. LR CK 1.125 str. nurodo, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra 10 metų. 1993 m. susitarimui neva įvykdyti 2011 m. ieÅ¡kovas kreipėsi tik po 18 metų, todėl yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡iam klausimui spręsti.

IeÅ¡kovo minima aplinkybė, kad jis tik 2008 m. rado tėvo archyvuose atsakovių susitarimÄ su jo tėvu, neturi teisinės reikÅ¡mės - įstatymai apibrėžia palikėjo mirties momentu buvusius kreditorinius ir debitorinius reikalavimus (1964 m. CK 595 str.).Atsakovė O. K. nustatytu terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ informuota tinkamai, praÅ¡ymų iki teismo posėdžio pradžios negauta, bylÄ veda per advokatę.IeÅ¡kinys atmestinas.Nustatyta, kad 1993-10-03 buvo sudarytas J.

I. ir E. K. (dalyvaujant O. K.) susitarimas, kuriuo E. K. įsipareigojo perleisti J. I. namÄ JoniÅ¡kio mieste, (duomenys neskelbtini), pusę žemės sklypo Nr. 103 (7,37 ha), visÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 48 (10 ha), pusę žemės sklypo Nr. 66 (0,33 ha), J. I. įsipareigojo prižiÅ«rėti ir remontuoti atgautÄ namo valdÄ , padengti žemės pagerinimo iÅ¡laidas, iÅ¡perkant sodÄ , apmokėti visas iÅ¡laidas, susijusias su nuosavybės atgavimu, E. K. įsipareigojo tvarkyti nuosavybės teisės atstatymo į nekilnojamÄ turtÄ klausimus, visas iÅ¡laidas fiksuoti iÅ¡laidų knygoje nacionaline valiuta.

Å alys taipogi susitarė, kad ateityje gautas pelnas bus dalijamas pagal atskirÄ Å¡alių susitarimÄ (b.l. 9-10). 1997-09-16 paveldėjimo liudijimu A. M. C. I. ir Ž. P. M. I. paveldėjo turtÄ po J. I. mirties (b.l. 16-17). 2004-12-10 paveldėjimo liudijimu Ž. P. M. I. paveldėjo turtÄ po A. M. C. I. mirties (b.l. 20-21). Žemės sklypas, esantis adresu Sandėlių g. 1, JoniÅ¡kis, nuo 2011-02-24 nuosavybės teise įregistruotas O. K. vardu (b.l. 23-28). Pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), JoniÅ¡kis, nuo 2000-07-18 nuosavybės teise įregistruoti O.

K. vardu (b.l. 23-28). 2011-08-10 ieÅ¡kovo atstovas raÅ¡tu kreipėsi į atsakoves dėl 1993-10-03 susitarimo nevykdymo (b.l. 49). 2011-08-29 atsakovė E. K. pateikė atsakymÄ raÅ¡tu, kuriuo atsisakė vykdyti 1993-10-03 susitarimÄ (b.l. 50). Dėl ieÅ¡kinio senaties.Atsakovai byloje praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Visų pirma, pažymėtina, jog nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik nustačius tikslų momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. 1964 m. CK 86 straipsnyje, galiojančio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieÅ¡kinio senatis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Reikalavimui priteisti iÅ¡ atsakovių nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kininės senaties termino pradžia prasideda nuo tos dienos, kai pasibaigia sutartyje numatytas įvykdymo terminas ar atsiranda aplinkybės, su kuriomis siejamos prievolės įvykdymas. Nagrinėjamojoje byloje susitarimas sudarytas 1993-10-03. IÅ¡ sutarties turinio akivaizdu, jog Å¡alys nebuvo nustačiusios konkretaus įsipareigojimų įvykdymo termino. Susitarimo sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 180 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti jÄ Ä¯vykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada jÄ Ä¯vykdyti.

Skolininkas privalo įvykdyti tokiÄ prievolę per septynias dienas nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, jeigu iÅ¡ įstatymo, sutarties ar prievolės esmės neiÅ¡plaukia pareiga įvykdyti prievolę tuojau. Todėl teismas sprendžia, kad aiÅ¡kinant sutarties turinį, konstatuotina, kad įsipareigojimų įvykdymo terminas susitarime nebuvo nustatytas, todėl įsipareigojimai turėjo bÅ«ti įvykdyti pagal pareikalavimÄ . Kaip minėta, ginčo susitarimas sudarytas 1993-10-03, t.y. galiojant 1964 m.

Civiliniam kodeksui. Pagal 2000 m. liepos 18 d. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VII-1864 41 straipsnio nuostatas Å¡is kodeksas taikomas prievoliniams santykiams, atsiradusiems po kodekso įsigaliojimo, todėl teismas tiek susitarimo esmę, tiek iÅ¡ jo kylantiems reikalavimams reikÅ¡ti nustatytus senaties terminus aiÅ¡kina taikydamas 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas. IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę. 1964 m.

CK 84 straipsnio 1 dalis numatė bendrÄ trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminÄ . Jeigu asmuo, žinodamas apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipia į skolininkÄ arba nereiÅ¡kia jam ieÅ¡kinio teisme, tai skolininkas gali tikėtis, kad kita Å¡alis atsisako reikalavimo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Taigi ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nustatoma taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį kriterijus; subjektyvusis (kada asmuo sužinojo) yra nulemtas asmeninių savybių ir suvokimo galimybių, objektyvusis (kai asmuo turėjo sužinoti) yra nulemtas normaliai rÅ«pestingo, atidaus ir protingo žmogaus (bonus pater familias) suvokimo ir elgesio standarto analogiÅ¡koje situacijoje.

Kaip minėta aukščiau, 2011-08-10 ieÅ¡kovo atstovas raÅ¡tu kreipėsi į atsakoves dėl 1993-10-03 susitarimo nevykdymo (b.l. 49). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad J. I. ar ieÅ¡kovas į atsakoves dėl 1993-10-03 susitarimo įvykdymo bÅ«tų kreipęsis anksčiau, todėl, vadovaujantis 1964 m. CK 180 str. nuostatomis, konstatuotina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2011-08-17, ir baigsis 2014-08-17. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovų praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl reikalavimo priteisti nekilnojamÄ jį turtÄ .

Nekilnojamojo turto perleidimo sandoris – vienas iÅ¡ pagrindų turto savininkams pasikeisti, nes kai vienas nuosavybės teisių subjektas jas perleidžia kitam, nuosavybės teisė pradiniam savininkui pasibaigia, o turto įgijėjas tampa naujuoju turto savininku. Nekilnojamojo turto perleidimo sandorių galiojimÄ Ä¯statymų leidėjas sieja su tam tikru sÄ lygų visuma, kurias galima bÅ«tų suskirstyti į bendrÄ sias sÄ lygas, be kurių negalioja bet kuris sandoris, ir specialiÄ sias sÄ lygas, įstatymo leidėjo nustatytas atskirų rÅ«Å¡ių sandoriams.

Teismas sprendžia, kad 1993-10-03 susitarimas dėl E. K. priklausančių nuosavybės teisių į namÄ ir žemės sklypus neatlygintino perleidimo J. I. yra iÅ¡ esmės dovanojimas. Ginčo materialiniai santykiai susiklostė 1993 m., pagal materialinių įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę ginčui spręsti taikytinos tuo metu galiojusios teisės normos. 1964 m. Civilinio kodekso 47 straipsnyje buvo nustatyta, kad sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja, Å¡i teisės norma savo esme analogiÅ¡ka CK 1.80 straipsnio 1 daliai, pagal kuriÄ imperatyviosioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto perleidimo sandorių svarbÄ civilinėje apyvartoje, įstatymų leidėjas Å¡ių sandorių galiojimo tikslais, nustatė jų privalomÄ notarinę sudarymo formÄ . 1964 m. Civilinio kodekso CK 255, 282 str. buvo numatyta, kad gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartys turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtintos, jeigu bent viena iÅ¡ Å¡alių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete.

Taip įstatyme buvo nustatyta imperatyvinio pobÅ«džio termino padariniai, kurių nei teismas, nei Å¡alys savo susitarimu pakeisti negalėjo. Nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties sudarymo atveju sandorio Å¡alis privalo atlikti aktyvų veiksmÄ â€“ sutartį pateikti turto registravimo įstaigai įregistravimo veiksmui atlikti, nes tik tokiu atveju sutartis sukels civilinius teisinius padarinius, t. y. nuo sutarties įregistravimo momento turto įgijėjui pagal sutartį atsiras nuosavybės teisė į įsigytÄ turtÄ (CK 149 straipsnis).

Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančiÄ (CK 255, 282 straipsniai). Byloje nėra pateikta duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad 1993-10-03 susitarimas buvo notariÅ¡kai patvirtintas, kad Å¡is susitarimas buvo tinkamai įregistruotas, todėl pagal jÄ nei J. I., nei ieÅ¡kovas neįgijo nuosavybės teisės į minėtus nekilnojamojo turto objektus, nes Å¡i sutartis neįgijo juridinės galios. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 1 punktÄ buvo reikalaujama gyvenamuosius namus teisiÅ¡kai registruoti.

Å ių teisės normų pagrindu J. I., siekdamas įgyti nuosavybės teisę į minėtus nekilnojamuosius daiktus, privalėjo užtikrinti, kad sandoris ne tik bus sudarytas notarine forma, tačiau kad jis ir nekilnojamieji daiktai, sandorio sudarymo metu bus įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau Å¡ių veiksmų neatliko. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas teisės normų nuostatas, sprendžia, kad susitarimo objekto – namo, kaip pastato neįregistravus nekilnojamojo turto registravimÄ atlikusioje įstaigoje, pagal galiojusius teisės aktų reikalavimus nebuvo suformuotas nekilnojamojo turto objektas, o J.

I. susitarimu neįgijo atitinkamų daiktinių teisių. Taigi, nesuformuoti ir neįregistruoti nekilnojamieji daiktai 1993-10-03 negalėjo būti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio objektais, todėl sandoris su tokiu turtu laikytinas niekiniu dėl neteisėto jo objekto (1964 m. CK 47 ir 280 straipsniai, 2000 m. CK 1.80 straipsnis). Suprantama, kad ginčo susitarimas dėl neįregistruotų nekilnojamųjų daiktų perleidimo negalėjo būti pagal 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimus notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.

Kol buvusiems savininkams bei kitiems asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , specialiajame įstatyme nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka nebus atkurtos nuosavybės teisės, jie dar nelaikomi to turto savininkais. Dėl to iki tol jie neįgyja savininko subjektinių teisių į šį turtÄ (K. T. 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas). Teismas papildomai pažymi, kad 1993-10-03 susitarimu įsipareigojimus prisiėmė tik ieÅ¡kovas ir E. K., tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek pastatai, tiek žemės sklypas, esantys adresu Sandėlių g. 1, JoniÅ¡kis, nuosavybės teise įregistruoti O.

K. vardu (b.l. 23-28), t.y. asmens, kuris 1993-10-03 susitarimu jokių įsipareigojimų neprisiėmė, o byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti, kad E. K. nuosavybės teise priklausė ar priklauso minėtas nekilnojamasis turtas. Teismas pažymi, kad nuosavybės teisių atsiradimÄ , pasibaigimÄ ar kitokį pasikeitimÄ nustatančių teisės normų laikymasis ir jų įgyvendinimas tinkamai įstatymo nustatytÄ tvarka sudarant sandorį sukuria teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ juridinį faktÄ apie nuosavybės teisių perleidimÄ ir užtikrina tų teisių apsaugÄ .

Ä®statyme nustatytos sandorio sudarymo tvarkos laikymasis yra privalomas, nes tokios tvarkos nesilaikymas sukelia tam tikrus įstatyme nurodytus padarinius, vienas iÅ¡ kurių yra sandorio negaliojimas, ir toks padarinys negali bÅ«ti vertinamas kaip prieÅ¡taraujantis konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui. Pripažįstamos ir gerbiamos tos asmenų civilinės teisės ir pareigos, kurios yra įgytos laikantis sandorių sudarymo tvarkÄ ir jų galiojimÄ reglamentuojančių teisės normų. Niekinio sandorio esminis požymis - negaliojimas nepriklausomai nuo valinių teisės subjektų veiksmų.

Niekinio sandorio nereikia nuginčyti ir negalima patvirtinti. Niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieÅ¡kinio senaties institutas nereikÅ¡mingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad ginčo sandoris, tarp Å¡alių sudarytas 1993-10-03, yra niekinis sandoris, negaliojantis dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai dėl nekilnojamojo turto priteisimo pagal 1993-10-03 susitarimÄ , atmestini.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovė E. K. byloje patyrė 2800,00 Lt dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atsakovei.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilino proceso kodekso 259 str. teismas, n u s p r e n d ž i a:Atmesti ieÅ¡kovo Jean – Pierre M.

I. ieÅ¡kinį.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Jean – Pierre M. I., gim. 1950-08-24, gyv. (duomenys neskelbtini), PrancÅ«zija, atsakovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudai 2800,00 Lt (du tÅ«kstančiai aÅ¡tuoni Å¡imtai litų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                        ArtÅ«ras Å afronas