e33f2d67-46e3-41b4-92f1-e8e71e1a077f · Marijampolės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-137-374/2022 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01939-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 1.3.2.9.5. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 18 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja RÅ«ta Gustienė, sekretoriaujant R. L., dalyvaujant ieÅ¡kovui M. L., ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjai M. Å ., atsakovo UAB „Gikra“ atstovams: direktorius A. G., advokato padėjėjui K. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. L. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Gikra“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo pakeitimo, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ir nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas M. L. teismo praÅ¡o: pakeisti ieÅ¡kovo M. L. atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , nustatant, kad 2021-12-14 darbo sutartis nutraukta DK 60 str. 4 d., o ne DK 55 str. 1 d. pagrindu; priteisti ieÅ¡kovo M. L. naudai vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; pripažinti, kad ieÅ¡kovo M. L. 2020-10-14 patirta trauma yra nelaimingas atsitikimas įvykęs darbe; priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Gikra“ visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tame tarpe ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybei.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Užimtumo tarnybos siuntimu pagal 2020-09-30 sudarytÄ darbo sutartį dirbo UAB „Gikra“ prie medienos padėklų kalimo staklių, iÅ¡ kur po trijų darbo dienų, turėdamas nustatytÄ netektÄ darbingumÄ , be medicininės patikros ir raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo buvo pervestas dirbti į tos pačios įmonės kitÄ gamybos padalinį. IeÅ¡kovas teigia, kad 2020-10-14 dirbdamas minėtame padalinyje prie lentelių skersavimo staklių, susižalojo kairės rankos bevardį pirÅ¡tÄ , tačiau atidirbo likusiÄ dienos dalį ir į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kreipėsi baigęs darbÄ , t. y. iÅ¡ darbo iÅ¡vyko apie 16 val. 17 min. Parvežęs kolegÄ R., nedelsiant nuvyko į pirminės sveikatos priežiÅ«ros centrÄ Marijampolėje.

3. IeÅ¡kovÄ apžiÅ«rėjęs ir gydymÄ taikęs chirurgas medicininiuose dokumentuose pažymėjo, kad įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iÅ¡) darbo. TokiÄ informacijÄ gydytojas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau - SODRA), ko pasekoje nuo sekančios darbo dienos ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas ir paskirtas gydymas namuose.

4. IeÅ¡kovo teigimu, nedarbingumo metu ieÅ¡kovas du kartus buvo kviečiamas atvykti pas darbdavį paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , tačiau tik pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir negavus ligos iÅ¡mokos, jis sužinojo, jog nedarbingumo pažymėjimas jam buvo iÅ¡duotas kaip nelaimingas atsitikimas buityje ir dėl trÅ«kstamo darbo stažo jam nebus mokama ligos iÅ¡moka. Vėliau iÅ¡mokos nemokėjimo priežastis buvo keičiama ir teigiama, jog įvykis nebuvo tirtas, dar vėliau buvo nurodyta, jog yra 2020-10-26 UAB „Gikra" laisvos formos įvykio tyrimo aktas, kuriame nurodoma, jog įvykis su darbu nėra susijęs. Dėl tokios susidariusios situacijos ieÅ¡kovas 2020-11-09 kreipėsi į Marijampolės konsultacinę poliklinikÄ , kur jam buvo iÅ¡duotas apsilankymo pirminės priežiÅ«ros sveikatos centre iÅ¡raÅ¡as.

IeÅ¡kovas nurodė, kad kreipėsi į SodrÄ , Valstybinę darbo inspekcijÄ , policijÄ , prokuratÅ«rÄ bei į kitas institucijas dėl savo pažeistų teisių gynimo. Savo pažeistas teises gynė pats savarankiÅ¡kai, taip, kaip iÅ¡manė. Tuo pačiu sužinojo, kad pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NDNT) ieÅ¡kovui nustatytus apribojimus darbui, jis negali dirbti patalpoje neatitinkančioje temperatÅ«rinių verčių, kai rankomis reikia kelti krovinius sunkesnius nei 15 kg.

IeÅ¡kovas tuo pagrindu parašė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo. Atsakovas ieÅ¡kovÄ atleido 2020-12-14, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 55 str. 1 d. (darbuotojo raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ dvideÅ¡imt kalendorinių dienų).

5. IeÅ¡kovas teigė, kad praÅ¡yme atleisti jį iÅ¡ darbo nurodė, jog dirbti negali dėl to, kad darbdavys negali jam užtikrinti darbo sÄ lygų pagal NDNT iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodytus apribojimus. Å i pažyma atsakovui buvo patekta, ieÅ¡kovÄ priimant į darbÄ . IÅ¡ to seka, kad atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu turėjo bÅ«ti nurodytas DK 60 str. 4 d. (kai darbuotojas pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ nebegali eiti Å¡ių pareigų ar dirbti Å¡io darbo ir jis nesutinka bÅ«ti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatÄ atitinkančias pareigas ar darbÄ arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra). IeÅ¡kovo nuomone, atleidžiant Å¡iuo pagrindu atsakovas ieÅ¡kovui privalėjo iÅ¡mokėti vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , nes darbo santykiai tęsėsi trumpiau negu vienerius metus, tačiau iÅ¡eitinės iÅ¡mokos atsakovas ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėjo.

6. IeÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad jam savo pažeistas teises ginant kreipiantis į įvairias institucijas, Valstybinė darbo inspekcija (toliau - VDI) savo kompetencijos ribose atliko neplaninį patikrinimÄ UAB „Gikra“, adresu (duomenys neskelbtini). (teisinis pagrindas - VDI Kauno teritorinio skyriaus patarėjo 2021 m. sausio 7 d. pavedimas Nr. 17). Ä®vertinant bei apibendrinant Lietuvos Respublikos darbo įstatymų bei darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nuostatas, VDI 2021-01-27 priėmė sprendimÄ , kuriuo konstatavo UAB „Gikra“ padarytus pažeidimus. Buvo nustatyta, kad įmonės darbuotojams nėra suteikiamos specialiosios pertraukos ir tokiu dažnumu kaip to reikalaujama darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, darbdavys buvo įpareigotas organizuoti profesinės rizikos vertinimÄ ir Å¡iuo aspektu bei esant nurodytoms sÄ lygoms, darbuotojams suteikti specialias pertraukas.

7. IeÅ¡kovo nuomone, iÅ¡ VDI nustatytų pažeidimų buvo akivaizdu, kad atsakovas netinkamai organizavo darbÄ ir neužtikrino darbuotojams saugių ir tinkamų darbo sÄ lygų. To pasekoje ieÅ¡kovas darbe patyrė traumÄ , o atsakovas dėjo visas pastangas, kad įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe bÅ«tų nuslėptas ir jam netektų už tai atsakyti. Ne gana to, ieÅ¡kovo įsitikinimu, darbdavys (atsakovas) siekė atsikratyti darbuotojo (ieÅ¡kovo) ir jį atleido tokiu teisiniu pagrindu, kuris buvo jam patogiausias.

8. Atsakovo UAB „Gikra“ atstovas nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

9. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kinyje nurodama, kad „2020-10-14 ieÅ¡kovas dirbdamas minėtame padalinyje prie lentelių skersavimo staklių, susižalojo kairės rankos bevardį pirÅ¡tÄ , tačiau atidirbo likusiÄ dienos dalį ir į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kreipėsi baigęs darbÄ , t. y. iÅ¡ darbo iÅ¡vyko apie 16 val. 17 min., parvežęs kolegÄ RomÄ , nedelsiant nuvyko į pirminės sveikatos priežiÅ«ros centrÄ Marijampolėje.“ Atsakovo atstovo nuomone, aukščiau nurodytas aplinkybes paneigia raÅ¡ytiniai įrodymai – vienas iÅ¡ jų – 2020-10-16 pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumÄ Nr.-1938, kurioje nurodoma, kad į skubios pagalbos skyrių buvo kreiptasi 2020-10-14 17:51 val., arba po beveik dviejų valandų, pasibaigus darbo valandoms, nes darbo laikas bendrovėje pas atsakovÄ yra nuo 7 val. ryto iki 16 val. vakaro.

10. Atsakovas nurodo, kad 2020 m. spalio 16 d. paaiÅ¡kinime UAB „Gikra“ direktoriui ieÅ¡kovas rašė: „Šių metų spalio 14 dienÄ dirbau prie skersavimo staklių pjaunant lenteles sulyginant jų ilgį <...> per neatsargumÄ Ä¯sipjoviau į kairės rankos bevardį pirÅ¡tÄ . Kadangi trauma buvo nedidelė, tai aÅ¡ niekam nesakiau ir dirbau toliau. Pasibaigus darbo dienai, iÅ¡važiavau namo. Grįžęs namo, uždarydamas automobilio dureles pirÅ¡tÄ užsigavau papildomai. Pasijutęs blogai, nuvažiavau į priimamÄ jį. Ten pasakiau, kad sužalojimÄ patyriau darbe. TÄ dienÄ mano gliukozės kiekis po pietų buvo labai žemas. Tai sudarė papildomÄ Ä¯takÄ stresui po patirtų sužalojimų“.

11. Atsakovo teigimu, iÅ¡ Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (Tyrimo medžiagos numeris M-2-03-00059-21): „PeržiÅ«rėti 2020 m. spalio 14 d. vaizdo kamerų įraÅ¡ai, kuriuose neįprastų įvykių neužfiksuota. 2020 m. spalio 23 d. pagalbinis darbuotojas M. L. pateikė paaiÅ¡kinimÄ apie įvykio aplinkybes, kad pirÅ¡tÄ Ä¯sipjovė darbe, bet niekam apie tai nepranešė, nes sužalojimas buvo nedidelis bei pakartotinai pirÅ¡tÄ susižeidė po darbo, prisivėręs automobilio durelėmis.

IÅ¡tyrus įvykį darbe nustatyta, kad įvykis priežastiniu ryÅ¡iu su darbu nesusijęs, M. L. susižeidė namuose buityje, todėl įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu dar ir N-1 formos aktas nesuraÅ¡omas.“ 12. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovo pateiktoje Medicininėje knygelėje 2020 m. rugsėjo 29 d. įraÅ¡as – „Pagalbiniu darbininku dirbti gali“. SekančiÄ dienÄ su ieÅ¡kovu sudaryta darbo sutartis. Direktorius nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė jam jokios IÅ¡vados nei prieÅ¡ įsidarbinant UAB „Gikra“, nei darbo įmonėje laikotarpiu, todėl ieÅ¡kovui taikomi sveikatos apribojimai darbdaviui negalėjo bÅ«ti žinomi.

Atsakovas pažymėjo, jog darbdavys, negavęs ieÅ¡kovo neįgalumÄ patvirtinančių dokumentų, neturėjo jokio teisinio bei faktinio pagrindo ir neprivalėjo ieÅ¡kovui sudaryti iÅ¡skirtines darbo sÄ lygas. Atsakovas pabrėžė, jog vadovaujantis Ä®statymo 22 straipsnio 9 dalimi, ieÅ¡kovas turėjo teisę atsisakyti dirbti, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga jo sveikatai ar gyvybei.

13. Atsakovas taip pat aptarė ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jog: „IeÅ¡kovas, praÅ¡yme atleisti jį iÅ¡ darbo nurodė, kad dirbti negali dėl to, kad darbdavys negali jam užtikrinti darbo sÄ lygų pagal NDNT iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodytus apribojimus. Å i pažyma atsakovui buvo pateikta, ieÅ¡kovÄ priimant į darbÄ . IÅ¡ to seka, kad atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu turėjo bÅ«ti nurodytas DK 60 str. 4 d.“. Atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka su tokia ieÅ¡kovo nuomone.

Atsakovas remiasi prokuratÅ«ros nutarime nepradėti ikiteisminio tyrimo iÅ¡dėstyta nuomone: „Inspekcijos sprendime nurodoma, jog pagal gydytojo iÅ¡duotÄ pažymÄ ir kadangi darbdavio teigimu jis nėra pateikęs darbovietei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos komisijos iÅ¡vados, pagal darbo kodeksÄ sveikatos pažymėjime iÅ¡duotame UAB "Gutavita", darbdavio yra nurodyta jog skiltis darbai lauko sÄ lygomis, o pagal darbo kodeksÄ minimali temperatÅ«ra dirbant lauko sÄ lygomis yra +4 laipsniai Å¡ilumos, todėl praÅ¡ymas atleisti jį iÅ¡ darbo neturi pagrindo.“ 14.

Atsakovas, apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes bei remdamasis pačio ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, įsitikinęs, kad ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

15. Liudytojas G. S. su ieÅ¡kovu dirbo vienoje įmonėje, tačiau apie ieÅ¡kovo sužalojimÄ darbe nieko nežino ir nematė, nieko konkrečiai negali nurodyti.

16. Liudytojas R. T. paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu dirba atsakovo įmonėje labai trumpai, apie jo sužalojimÄ darbe nieko nežino ir ieÅ¡kovo sužaloto nematė, nors tÄ dienÄ ieÅ¡kovas liudytojÄ pavėžėjo po darbo namo. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys atmestinas.

17. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas M. L. pagal 2020-09-30 sudarytÄ darbo sutartį dirbo UAB „Gikra“ prie medienos padėklų kalimo staklių, vėliau buvo nurodyta ieÅ¡kovui dirbti prie lentelių skersavimo staklių. IeÅ¡kovas teigė, kad 2020-10-14 dirbdamas padalinyje prie lentelių skersavimo staklių, susižalojo kairės rankos bevardį pirÅ¡tÄ , tačiau atidirbo likusiÄ dienos dalį ir į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kreipėsi baigęs darbÄ , t.y. iÅ¡ darbo iÅ¡vyko apie 16 val. 17 min.

Parvežęs kolegÄ RomÄ , nedelsiant nuvyko į pirminės sveikatos priežiÅ«ros centrÄ Marijampolėje. IeÅ¡kovas parašė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo, praÅ¡yme atleisti jį iÅ¡ darbo nurodė, jog dirbti negali dėl to, kad darbdavys negali jam užtikrinti darbo sÄ lygų pagal NDNT iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodytus apribojimus. Atsakovui susižeidus darbe, buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, kuriame buvo nurodyta, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo iÅ¡duotas dėl susižalojimo kaip nelaimingo atsitikimo buityje.

Atsakovas ieÅ¡kovÄ atleido 2020-12-14, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 str. 1 d. (darbuotojo raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ dvideÅ¡imt kalendorinių dienų). Dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo pakeitimo 18. Darbo sutartis pasibaigia, kai ji yra nutraukiama ar pasibaigia kitais Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. DK 53 straipsnyje nurodyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Å ioje teisės normoje iÅ¡skirta, kad darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio gali bÅ«ti pabaigiami darbo sutarties nutraukimu:

šalių susitarimu (1 punktas), vienos iš šalių iniciatyva (2 punktas), darbdavio valia (3 punktas), nesant šalių valios (4 punktas). Taigi, matyti, kad DK galimus darbo sutarties nutraukimo pagrindus pirmiausia sieja su sutarties šalių valia ir jų iniciatyva (DK 54–59 straipsniai), tačiau įstatymų leidėjas taip pat yra imperatyviai įtvirtinęs, kai dėl tam tikrų priežasčių darbdavys yra įpareigojamas darbo sutartį nutraukti net ir nesant šalių valios (DK 60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimÄ ir individualių darbo ginčių dėl teisės nagrinėjimÄ , apžvalga Nr. AC-55-1. Teismų praktika. 2021, 55, p. 588-644) 19. Atvejai, kai darbuotojas vienaÅ¡aliÅ¡kai gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimÄ , įstatymų leidėjo skirstomi į be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis) ir dėl įstatymo laikomų svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis).

20. DK 56 straipsnio pagrindu darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimÄ tik esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad Å¡ių aplinkybių, kurias įstatymų leidėjas įvardija kaip svarbias priežastis, sÄ raÅ¡as yra baigtinis: darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdeÅ¡imt dienų iÅ¡ eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdeÅ¡imt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių (1 punktas); darbuotojui du mėnesius iÅ¡ eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iÅ¡ eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančios darbo teisės normos (2 punktas); darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo Å¡eimos narį (vaikÄ , tėvÄ (įtėvį, rÅ«pintojÄ ), motinÄ (įmotę, rÅ«pintojÄ ), vyrÄ , žmonÄ ), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis (3 punktas); pagal neterminuotÄ darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visÄ senatvės pensijÄ dirbdamas pas tÄ darbdavį (4 punktas).

21. Pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , darbo sutartis privalo bÅ«ti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ nebegali eiti Å¡ių pareigų ar dirbti Å¡io darbo ir jis nesutinka bÅ«ti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatÄ atitinkančias pareigas ar darbÄ arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Vadovaudamasis DK 60 straipsnio 2 dalimi, darbdavys, gavęs DK 60 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ priežastį patvirtinantį dokumentÄ ar kitaip apie jÄ sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį.

22. Nagrinėjamuoju atveju ieÅ¡kovas teigia, kad buvo įdarbintas atsakovo įmonėje Užimtumo tarnybos siuntimu, pateikiant darbdaviui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų apribojimų taikomų ieÅ¡kovui. Atsakovas neigia ieÅ¡kovo nurodyto dokumento pateikimÄ Ä¯sidarbinant atsakovo įmonėje. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktoje Medicininėje knygelėje 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo tik įraÅ¡as – „Pagalbiniu darbininku dirbti gali“.

SekančiÄ dienÄ su ieÅ¡kovu sudaryta darbo sutartis. Direktorius nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė jam jokios IÅ¡vados nei prieÅ¡ įsidarbinant UAB „Gikra“, nei darbo įmonėje laikotarpiu, todėl ieÅ¡kovui taikomi sveikatos apribojimai darbdaviui negalėjo bÅ«ti žinomi. Atsakovas pažymėjo, jog darbdavys, negavęs ieÅ¡kovo neįgalumÄ patvirtinančių dokumentų, neturėjo jokio teisinio bei faktinio pagrindo ir neprivalėjo ieÅ¡kovui sudaryti iÅ¡skirtines darbo sÄ lygas.

23. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, jog vadovaujantis Ä®statymo 22 straipsnio 9 dalimi, ieÅ¡kovas turėjo teisę atsisakyti dirbti, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga jo sveikatai ar gyvybei. Tokių veiksmų ieÅ¡kovas neatliko, prieÅ¡ingai, jis neprieÅ¡taravo prieÅ¡ jam paskirtÄ darbÄ , nebuvo jokių pretenzijų nereiÅ¡kė jį pervedant dirbti prie lentelių skersavimo staklių.

24. Atsakovas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ pradedant dirbti buvo supažindintas su pareiginėmis instrukcijomis, saugos ir sveikatos instrukcija. Žurnale esančio paraÅ¡o, patvirtinančio ieÅ¡kovo supažindinimÄ su instrukcijomis, ieÅ¡kovas neginčijo.

25. Be to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad apie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieÅ¡kovui nustatytus apribojimus darbui, t.y. tai, kad ieÅ¡kovas negali dirbti patalpoje neatitinkančioje temperatÅ«rų verčių, kai rankomis reikia kelti krovinius sunkesnius nei 15 kg, jis sužinojo tik tada, kai 2020-11-09 pats kreipėsi į daugelį institucijų – SodrÄ , Valstybinę darbo inspekcijÄ , policijÄ , prokuratÅ«rÄ . Vadinasi, ieÅ¡kovas negalėjo pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡vadų apie nustatytus ieÅ¡kovui apribojimus darbui 2020-10-14 įsidarbinant atsakovo įmonėje.

26. DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte suformuluota imperatyvaus pobÅ«džio teisės norma, kad darbo sutartis be įspėjimo turi bÅ«ti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ negali eiti Å¡ių pareigų ar dirbti Å¡io darbo. Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi bÅ«ti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties Å¡alių valiÄ . Å i įstatymo nuostata paaiÅ¡kinama tuo, kad darbuotojo sveikatos bÅ«klė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti, t. y. darbuotojas turi bÅ«ti ne tik pasiruošęs kokybiÅ¡kai dirbti tÄ darbÄ , dėl kurio atlikimo buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi, bet ir atliekamas darbas darbuotojui turi bÅ«ti saugus, nekenkiantis jo sveikatai ir nekeliantis pavojingų rizikos veiksnių.

27. Kaip minėta, ieÅ¡kovui 2020-10-14 susižalojus darbe kairės rankos bevardį pirÅ¡tÄ , jis darbe dirbo visÄ darbo laikÄ , po to pavėžėjo bendradarbį namo, ir tik po to kreipėsi į ligoninę dėl sužaloto pirÅ¡to. Gydytojui apžiÅ«rėjus ieÅ¡kovÄ , jam buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, nurodant, kad jis iÅ¡duodamas dėl nelaimingo atsitikimo buityje. IeÅ¡kovas praÅ¡yme atleisti jį iÅ¡ darbo nurodė, kad dirbti negali dėl to, kad darbdavys negali jam užtikrinti darbo sÄ lygų pagal NDNT iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodytus apribojimus.

Kaip minėta, tokia pažyma atsakovui nebuvo pateikta, ieÅ¡kovÄ priimant į darbÄ . IÅ¡ to seka, kad atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu darbdavys laikė darbuotojo praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo, kas suponuoja galimybę atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo LR DK 55 str. 1 d. (darbuotojo raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ dvideÅ¡imt kalendorinių dienų) pagrindu. Tokiu bÅ«du, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas nepateikė darbdaviui prieÅ¡ įsidarbinant įmonėje jokių medicininių dokumentų, kurių pagrindu darbdavys privalėjo sudaryti iÅ¡skirtines darbo sÄ lygas.

IÅ¡ darbo ieÅ¡kovas atleistas jo praÅ¡ymo pagrindu ir įstatymo numatyta tvarka. Dėl traumos pripažinimo nelaimingu atsitikimu, įvykusiu darbe 28. Ä®vykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalÄ sveikatai – tai įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalÄ sveikatai arba dėl kurio darbuotojas mirÅ¡ta, nurodyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Tik tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir / ar atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimÄ arba kitÄ veiklÄ , už kuriÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, toks įvykis darbe pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ir suraÅ¡omas N-1 formos aktas.

29. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato praneÅ¡imų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalÄ sveikatai (toliau – įvykis darbe), nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo tyrimo, apskaitos, tyrimo dokumentų saugojimo, skundų, susijusių su tyrimu, nagrinėjimo tvarkÄ . Nuostatų privalo laikytis visi darbdaviai ir darbdaviams atstovaujantys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, nurodytus Nuostatų 2 ir 3 punktuose.

30. Sutinkamai su nuostatais, darbdavys turi informuoti kiekvienÄ darbuotojÄ apie jo pareigÄ nedelsiant praneÅ¡ti apie įvykį darbe ar nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo.

31. Atitinkamai, darbuotojas, nukentėjęs dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui. Darbdavys nedelsdamas suteikia dėl įvykio darbe nukentėjusiam darbuotojui pirmÄ jÄ pagalbÄ , iÅ¡kviečia greitosios medicinos pagalbos tarnybÄ , prireikus nuveža nukentėjusį darbuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , organizuoja įvykio darbe tyrimÄ .

32. PraneÅ¡imai apie įvykius darbe, įskaitant mirtį darbe dėl ligos, Valstybinėje darbo inspekcijoje registruojami vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos žurnale. PraneÅ¡imai apie nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo registruojami darbdavio nustatyta tvarka.

33. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodė, kad 2020-10-14 dirbdamas padalinyje prie lentelių skersavimo staklių, susižalojo kairės rankos bevardį pirÅ¡tÄ , tačiau atidirbo likusiÄ dienos dalį ir į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kreipėsi baigęs darbÄ , t.y. iÅ¡ darbo iÅ¡vyko apie 16 val. 17 min. Parvežęs kolegÄ R., nedelsiant nuvyko į pirminės sveikatos priežiÅ«ros centrÄ Marijampolėje.

34. IeÅ¡kovas nurodo, kad neturėjo teisinės pagalbos, už savo teises ir teisėtus interesus kovojo pats savarankiÅ¡kai, kaip suprato ir sugebėjo. IeÅ¡kovo teigimu, jis kreipėsi visur, kur suprato, kad jam padės. IeÅ¡kovas kreipėsi dėl traumos įvykusios darbe pripažinimo nelaimingu atsitikimu į institucijÄ â€“ Valstybinę darbo inspekcijÄ , kuri, iÅ¡tyrusi ieÅ¡kovo M. L. skundÄ , 2021-01-27 Sprendimu Nr. SD-2-1352, konstatavo, kad įvykio darbe tyrimas atliktas pažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimus, todėl darbdavys buvo įpareigotas atlikti papildomÄ Ä¯vykio darbe tyrimÄ .

35. Atsakovas, vykdydamas LR VDI reikalavimÄ , atliko pakartotinį įvykio, įvykusio 2020-10-14 pagalbiniam darbininkui M. L., tyrimÄ ir 2021-02-08 surašė aktÄ , kur nurodė, kad iÅ¡tyrus įvykį, papildomai nustatyta, kad įvykis priežastiniu ryÅ¡iu nesusijęs su darbu, su vykimu į darbÄ ar grįžimu iÅ¡ jo. M. L. susižeidė namuose buityje, todėl įvykis nepripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

36. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiÅ¡kimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali bÅ«ti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2092-756/2021).

37. Ieškovas į aukščiau nurodytas institucijas dėl tyrimo aktų apskundimo nesikreipė.

38. Kiti ieškinyje reiškiami reikalavimai yra išvestiniai, todėl atmetus aukščiau aptartus reikalavimus, kiti ieškinio reikalavimai neaptariami.

39. Kiti šalių teismo posėdžio metu išsakyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

40. Ä®vertinus visus aukščiau nurodytus motyvus ir teismo nustatytas aplinkybes bei surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, spręstina, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.). Sprendimui įsiteisėjus, grÄ Å¾intina LR valstybinės darbo inspekcijos Alytaus II-ajai darbo ginčų komisijai darbo bylÄ Nr. APS-2-9266/2021.

41. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – atsakovo naudai 800 Eur už advokato padėjėjo paslaugas, 23,73 Eur teismo pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 93, 96, 98 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo M. L., a/k (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „Gikra“, į/k (duomenys neskelbtini), naudai – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) už advokato padėjėjo paslaugas.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. L., a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas – 23,73 Eur (dvideÅ¡imt tris eurus 73 centus) teismo paÅ¡to iÅ¡laidų. Sprendimui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti LR valstybinės darbo inspekcijos Alytaus II-ajai darbo ginčų komisijai darbo bylÄ Nr. APS-2-9266/2021. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus. Teisėja (pasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u) RÅ«ta Gustienė