e33db798-c64e-4f46-ac95-2288da0aa6f0 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja N Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4; 44.5.2.17.  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės, kolegijos teisėjų RÅ«tos Veniulytės - JankÅ«nienės ir Alvydo Barkausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-82-808/2012 pagal ieÅ¡kovų Policijos departamento prie LR VRM ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovui J.

R. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai Policijos departamentas prie LR VRM ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2011-03-09 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo 64281,84 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad Vyriausiasis policijos komisariatas atliko tarnybinį patikrinimÄ dėl Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Patrulių rinktinės pareigÅ«nų A.

J. ir R. R. 2008-08-09 sužalojimo tarnybos metu ir nustatė, kad 2008-08-09 apie 0 val. 44 min. Vilniaus apskrities VPK PR 4-ojo bÅ«rio vyresnysis patrulis R. R. su patruliu D. T., taip pat patruliai A. J. ir S. B. pagal iÅ¡kvietimÄ atvyko prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), dėl triukÅ¡maujančio jaunimo. Jaunuoliai buvo neblaivÅ«s, garsiai Å¡Å«kavo, įžeidinėjo pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais. Atsakovas metė į patrulį D. T. skardinę su alumi ir pabėgo. Sulaikomas atsakovas prieÅ¡inosi ir du kartus spyrė patruliui R.

R. į deÅ¡inę rankÄ bei smogė A. J. į krÅ«tinę, dėl ko patruliams nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Panaudojus kovinius veiksmus, dujas ir antrankius, atsakovas buvo sulaikytas ir pristatytas į VAPK Vilniaus miesto 3 PK, kur jam nustatytas 0,95 promilių girtumas. 2008-10-24 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 10-7-IS-310 „Dėl Vilniaus aps. VPK PR pareigÅ«nų sužalojimo tarnybos metu“, pripažinta, kad pareigÅ«nai A. J. ir R. R. buvo sužaloti tarnybos metu, vykdydami tarnybines pareigas, jų sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi, todėl Vilniaus apskrities VPK virÅ¡ininko 2009-01-24 įsakymu Nr. 10-TE-24 nuspręsta VAVPK PR vyresniajam patruliui R.

R. skirti 33644,88 litų kompensacijÄ , o 2009-02-04 įsakymu Nr. 10-TE-63 nuspręsta iÅ¡mokėti VAVPK PR vyresniajai patrulei A. J. 30636,96 Lt kompensacijÄ . Policijos departamentas prie VRM iÅ¡mokėjo nurodytas pinigines kompensacijas. Žala atsirado dėl atsakovo J. R. neteisėtų veiksmų, kurių metu buvo sutrikdyta pareigÅ«nų R. R. ir A. J. sveikata, todėl jis yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos pareigÅ«nus ir privalo atlyginti ieÅ¡kovų patirtus nuostolius dėl iÅ¡mokėtos kompensacijos (LR CK 6.263 str. 2 d., 6.249 str.).

Atsakovas J. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-07-25 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo J. R. ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai 64281,84 Lt nuostolių; priteisti iš atsakovo J. R. ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 119,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu; iš atsakovo J.

R. į valstybės biudžetÄ priteisti 1952,80 Lt iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, iÅ¡mokama 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. PareigÅ«nui R.

R. buvo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 33644,88 Lt piniginė kompensacija, o pareigÅ«nei A. J. - 30636,12 Lt piniginė kompensacija (b.l. 15-16, 25-26). Asmens sveikatos sužalojimas sukuria prievolę atlyginti žalÄ , kuri dėl savo specifinių bruožų iÅ¡skiriama į specialųjį deliktÄ . Tai reiÅ¡kia, kad žala, padaryta asmeniui jo sveikatos sužalojimu, atlyginama pagal specialias taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punktas numato, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas pagal nurodytas sÄ lygas, turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Teismas konstatavo, kad, vadovaudamiesi pastarojo nutarimo normomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1 d., ieÅ¡kovai, atlyginę A. J. ir R. R. asmenų, tarp jų ir atsakovo J. R. neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , pagrįstai reiÅ¡kia atsakovo atžvilgiu regresinį (atgręžtinį) reikalavimÄ dėl atlyginant žalÄ patirtų iÅ¡laidų (nuostolių) atlyginimo (priteisimo). Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas, kad nurodyto dydžio žala atsirado tik dėl jo kaltės - pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nams, pripažino jog nuo pareigÅ«nų jis bėgo, norėdamas iÅ¡vengti sulaikymo.

Tuo pačiu atsakovas nurodė, kad su pareigÅ«nais nekonfliktavo, teigdamas, kad pats yra nukentėjęs nuo policijos pareigÅ«nų. Atsakovas pateikė teismui 2008-08-12 specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje nustatyta, jog jam galimai 2008-08-09 padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 148). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad atsakovas susižalojo rankÄ , perÅ¡okdamas per tvorÄ . Nurodyta aplinkybė paneigia atsakovo pozicijÄ , kad jis su pareigÅ«nais nekonfliktavo, nes tada tampa nesuprantami atsakovo veiksmai, kai nesant konflikto, jis bėga nuo policijos pareigÅ«nų, vengdamas sulaikymo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė neginčytinų įrodymų, jog ne dėl jo veiksmų buvo sužaloti policijos pareigÅ«nai A. J. ir R. R., padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo teiginio apie jo atžvilgiu pareigÅ«nų panaudotÄ jėgÄ , kuriÄ patvirtina pateikta specialisto iÅ¡vada, nėra pakankamas įrodymas neginčytinai tvirtinti, kad tik dėl pareigÅ«nų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta atsakovo sveikata. Teismas konstatavo, kad civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų, nepaklusus teisėtiems policijos pareigÅ«no reikalavimams, t. y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d.), todėl atsakovas J.

R. yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos darbuotojus. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo jam atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.251, 6.282 straipsnių nuostatas (LR CPK 6.263 str. 2 d., 6.280 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas J. R. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas 2012-07-25 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė neginčytinų įrodymų, jog ne dėl jo veiksmų buvo sužaloti policijos pareigÅ«nai A. J. ir R. R., daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo teiginio apie jo atžvilgiu pareigÅ«nų naudotÄ jėgÄ , kuriÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada, nėra pakankamas įrodymas neginčytinai tvirtinti, kad dėl pareigÅ«nų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta atsakovo sveikata. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3941/08(01) nėra pasisakyta dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos, o nurodyta, kad atsakovui nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje ir kiti sužalojimai.

Sužalojimai padaryti, veikiant kietu buku daiktu. Apeliantas teigia, jog tai neginčytinas įrodymas, jog ne dėl atsakovo veiksmų buvo sužaloti policijos pareigūnai. Apeliantas paaiškino, kad nuo policijos pareigūnų bėgo, nes buvo išsigandęs, kadangi buvo išgėręs ir dėl to nenorėjo turėti problemų. 2008-10-08 vykusios apklausos metu atsakovas papasakojo 2008-08-09 įvykio aplinkybes, jog be jokio pagrindo jis buvo sumuštas pareigūnų ir, kad policijos pareigūnų R. R. ir A.

J. paaiÅ¡kinimai neatitinka tikrovės. Atsakovo sumuÅ¡imo faktas patvirtintas specialisto iÅ¡vada. Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. M.. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys patvirtino, kad įvykio vietoje buvo keliasdeÅ¡imt asmenų, buvo tamsus paros metas, todėl policijos pareigÅ«nai galėjo supainioti pažeidėjus. 2009-01-29 prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ konstatuojama, kad J. R. ir D. L. nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str., nes byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų tvirtinti, kad jie naudojo fizinį smurtÄ policijos pareigÅ«nų atžvilgiu.

Atsakovo veiksmai kvalifikuojami, kaip administracinis pasiprieÅ¡inimas policijos pareigÅ«nams. Apeliantas pažymėjo, kad jis nebuvo patrauktas nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn ir, kad pats turi pakankamÄ pagrindÄ pareikÅ¡ti pretenzijas dėl sumuÅ¡imo (LR CK 6.247 str.). IeÅ¡kovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad specialisto iÅ¡vadoje, kuria remiasi apeliantas, apraÅ¡ytos įvykio aplinkybės nurodytos paties atsakovo, todėl negali bÅ«ti pripažintos objektyviomis, o apelianto nurodytų liudytojų parodymai yra nenuoseklÅ«s, todėl turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Bėgimas nuo policijos pareigÅ«nų yra prilyginimas jų teisėtų reikalavimų nevykdymui. Policijos departamento patirta žala, pasireiÅ¡kusi turėtomis iÅ¡laidomis neabejotinai yra atsakovo J. R. neteisėtų veiksmų rezultatas (LR CK 6.146 str. 1 d., 6.248 str.). IeÅ¡kovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsileipimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Ä®statymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, bÅ«tinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Ä®statymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rÅ«Å¡imi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ . Dėl to pagal analogijÄ taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį.

Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto aÅ¡tuntajame skirsnyje reglamentuojama pareigÅ«nų sveikatos priežiÅ«ra ir su tuo susijusios socialinės garantijos, be kitų – ir garantijos dėl gyvybės netekimo ar sveikatos sutrikdymo. Vidaus tarnybos statuto aÅ¡tuntojo skirsnio 40 straipsnyje nustatytos kompensacijų pareigÅ«no ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sÄ lygos, orientaciniai dydžiai, taip pat atvejai, kai kompensacijos nemokamos.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Teismų praktikoje pažymėta, jog valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigÅ«nų tarnybos pobÅ«džio nulemtÄ potencialų pavojų jų sveikatai, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigÅ«nų sveikatos bÅ«klė yra bÅ«tina sÄ lyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotinÄ svarbÄ visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigÅ«nams suteikti papildomÄ (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugÄ .

Policijos įstaigos iÅ¡mokėtos sveikatos draudimo iÅ¡mokos paskirtis – atlyginti pareigÅ«nui turtinę žalÄ , patirtÄ dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais draudžiamaisiais atvejais. Tačiau policijos įstaiga paprastai nėra žalÄ padaręs ar už jÄ atsakingas asmuo, o žalai atlyginti skirtÄ iÅ¡mokÄ sumoka pareigÅ«nui ne civilinės atsakomybės pagrindu, bet vykdydama įstatyme įtvirtintÄ socialinio draudimo funkcijÄ . Taigi kyla policijos įstaigos, iÅ¡mokėjusios specialiaisiais teisės aktais reglamentuotÄ draudimo iÅ¡mokÄ sužalotam pareigÅ«nui, teisių ir pareigų, susijusių su žalos atlyginimo mokėjimu, ir realiai žalÄ padariusio ar už jÄ atsakingo asmens civilinės atsakomybės santykio klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-23 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009).

Ä®staigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalÄ padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iÅ¡ bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalÄ padaręs ar už jÄ atsakingas asmuo turi jÄ atlyginti (CK 6.245 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.), todėl tais atvejais, kai už kaltÄ jį asmenį žalÄ atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai Vilniaus policijos vyriausiasis policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kreipėsi į teismÄ dėl žalos atlyginimo, sužalojus policijos pareigÅ«nus tarnybos metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2012-07-25 sprendimu iÅ¡nagrinėjo byloje pareikÅ¡tus reikalavimus tik ieÅ¡kovo Policijos departamento prie LR VRM atžvilgiu, bet neiÅ¡sprendė ieÅ¡kinio reikalavimų, pareikÅ¡tų ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vardu.

Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), nes bylos dalyje dėl neiÅ¡nagrinėtų reikalavimų, pareikÅ¡tų ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vardu, negalima iÅ¡skirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka. Å is procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindÄ naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Å iuo atveju bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teises, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grÄ Å¾inant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Nurodytas procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindÄ naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visa apimtimi, perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.). IÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas turi paÅ¡alinti nurodytÄ procesinį pažeidimÄ , kuris negali bÅ«ti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes jis yra kliÅ«tis iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Apeliacinės instancijos teisme nėra numatyta galimybė iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teismo neiÅ¡nagrinėtų reikalavimų dalį, pareikÅ¡tų ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vardu.

Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.), atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas draudžia bloginti apelianto padėtį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnams išmokėta jų 12 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jie negavo pajamų.

Å i aplinkybė kelia abejonių, ar jiems iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka atitinka pareigÅ«nų realiai patirtÄ Å¾alÄ ir jos nevirÅ¡ija, bei paneigia kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai prezumpcijÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti tokio dydžio žalÄ , kokia buvo iÅ¡mokėta kompensacija pareigÅ«nams, realios žalos dydžio nenustatinėjo ir jos pagrįstumo neanalizavo, nepasiÅ«lė Å¡alims pateikti papildomų žalos dydį patvirtinančių įrodymų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žalos dydis yra esminė Å¡ioje byloje nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant pareikÅ¡to regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, tarp jų ir padarytos realios žalos dydis. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi, ir tik paÅ¡alinus apeliacinės instancijos teismo nurodytÄ procesinį pažeidimÄ ir iÅ¡tyrus visas aplinkybes, nagrinėtina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Apeliantas J. R. sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ pagal 2012-08-10 mokėjimo nurodymÄ (b.l. 199). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymÄ Å¡ioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (LR CPK 80 str., 87 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. GrÄ Å¾inti apeliantui J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ , pavedant nutarties vykdymÄ Å¡ioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.             Kolegijos pirmininkė                                                                                                       Neringa Å vedienė Teisėjai                                                                                                             RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė   Alvydas Barkauskas