2022-11-24 Nr. CB-9121-2-06-3-00889-2012-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

(S)

Nr. DOK-5450

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00889-2012-1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. lapkričio 14 d. paduotu pareiškėjos I. M. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja I. M. K. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas jos prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1) teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl precedentų taikymo. Pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino pareiškėjos argumentų dėl precedentinės nutarties (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-401-618/2021) egzistavimo, o apeliacinės instancijos teismas, supainiodamas teismo precedento ir prejudicinių faktų teisinius institutus, nepagrįstai nusprendė, kad nurodytoje teismo nutartyje nėra pateiktos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kurios laikytinos precedentu nagrinėjamoje byloje.

Tačiau šia teismo nutartimi buvo išnagrinėtas iš esmės tas pats ginčas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu teisiniu pagrindu ir dėl to paties dalyko, todėl teismai privalėjo vadovautis šia teismo nutartimi. Precedentine teismo nutartimi pripažinta, kad atidėti teismo sprendimo vykdymą būtina iki kitoje civilinėje byloje bus išspręstas bendraturčių ginčas dėl turto atidalijimo. Todėl pareiškėjai susiformavo teisėti lūkesčiai, kad terminas įteisinti savavališkas statybas bus pratęstas tol, kol nepasibaigs teisminis ginčas su kitais bendraturčiais.

Skundžiamomis teismų nutartimis pareiškėjos teisėti lūkesčiai buvo paneigti;

2) teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 284 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą, ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pareiškėjos teigimu, jos atlikta savavališka statinio rekonstrukcija niekam nekliudo, nepažeidžia valstybės saugomos teritorijos reikalavimų, valstybinių institucijų interesų ir viešojo intereso. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos byloje neįrodinėjo, kad dar kartą atidėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo įvykdymą, bus pažeisti jos interesai.

Šiuo teismo sprendimu nuspręsta skirti pareiškėjai baudą už sprendimo neįvykdymą nustatytu terminu, ir nėra nuspręsta, kad ieškovė gali savo lėšomis nugriauti savavališką statybą ir patirtas išlaidas išieškoti iš pareiškėjos. Toki reikalavimą ieškovė galėtų reikšti kitoje byloje. Taigi, nepagrįsti teismų motyvai, kad, nepratęsus teismo sprendimo įvykdymo termino, bus pasiekti visi savavališkos statybos konstatavimo tikslai ir savavališkos statybos darbai bus nugriauti. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju daug racionalesnis ir ekonomiškesnis sprendimas būtų sudaryti jai visas galimybes įsiteisinti savavališką statybą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė