e33d244b-0efc-4277-80c2-91cbe0e54a62 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-252-912/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33106-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13; 3.3.1.20; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

M. B. E. (K. M. B. E.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. M. B. E. ieÅ¡kinį UAB „Western Union Processing Lithuania“ dėl darbo ginčo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , perkelti jį į aukÅ¡tesnes pareigas ir priteisti 55 500 000 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. dirbo UAB „Western Union Processing Lithuania“ Pinigų plovimo ir mokėjimų departamente vyr. specialistu skaitmeninės peržiÅ«ros komandos analitiku (italų k.).

IeÅ¡kovas teigė, kad jo tiesioginė vadovė V. K., neteisėtai iÅ¡siuntė direktoriaus pasiraÅ¡ytÄ 2019 m. gruodžio 3 d. elektroninį laiÅ¡kÄ visiems Pinigų plovimo ir mokėjimų departamento darbuotojams, kuriame nurodė, jog įmonė turėjo nutraukti ieÅ¡kovo darbo sutartį dėl nepakankamų migracijos dokumentų. Å is laiÅ¡kas pažeidė ieÅ¡kovo asmeninę informacijÄ , kurios jis nenorėtų vieÅ¡inti. IeÅ¡kovas, susitvarkęs migracijos dokumentus, nebuvo priimtas į tÄ pačiÄ darbo vietÄ .

ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių skyrius atmesdavo ieÅ¡kovo paraiÅ¡kas, priimdavo kitų darbuotojų pažįstamus asmenis ar jų Å¡eimos narius, nepaaiÅ¡kindavo, kodėl ieÅ¡kovas nepriimtas į darbÄ . IeÅ¡kovas mano, kad tai rasistinė diskriminacija. ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių skyrius, gavęs ieÅ¡kovo gyvenimo apraÅ¡ymÄ , jį informavo, kad su juo susisieks, kai atsiras tinkama darbo vieta, atitinkanti jo patirtį bei žinias. IeÅ¡kovas nurodė esÄ s musulmonas, gimęs ir užaugęs Libijoje, Å iaurės Afrikoje, yra tamsios odos, turi ilgus plaukus.

Dėl to mano, kad jis diskriminuojamas dėl kilmės ir tautybės. IeÅ¡kovas apie tai informavo ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių departamentÄ bei darbuotojÄ , atsakingÄ už oficialų kasdienių bei mėnesinių ataskaitų pateikimÄ . Vykstant ieÅ¡kovo ir atsakovės deryboms, Migracijos departamento darbuotojai nurodė, kad atsakovė atsiųstu tam tikrus dokumentus, kurie iÅ¡spręstų problemas. Atsakovė nebendradarbiavo, nepateikė dokumentų, todėl Migracijos departamentas neiÅ¡davė ieÅ¡kovui leidimo gyventi Lietuvoje.

Paskutiniame susitikime atsakovės ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių skyrius primigtinai reikalavo nutraukti darbo sutartį. IeÅ¡kovas nurodė, kad patirtas psichologinis spaudimas derybose su darbdaviu, darbo netekimas, baimė bei nuogÄ stavimai dėl neaiÅ¡kios ateities, galimi finansiniai sunkumai toliau kuriant Å¡eimÄ , abejotinas ieÅ¡kovo, kaip vyro, gebėjimas susitvarkyti su pagrindinėmis atsakomybėmis nulėmė ieÅ¡kovo buvusios merginos sprendimÄ nutraukti nėštumÄ . Dėl to ieÅ¡kovas prarado bÅ«simÄ kÅ«dikį.

IeÅ¡kovas, kaip darbuotojas ir žmogus, prarado savo įvaizdį ir prestiÅ¾Ä . Darbdavys iÅ¡stÅ«mė ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo rinkos, todėl jo finansinė bÅ«klė sunki. Sutriko ieÅ¡kovo fizinė bei psichinė sveikata. IeÅ¡kovo pažįstami analitikai taip pat patyrė neetiÅ¡kÄ spaudimÄ , nes jiems buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovas negalės dirbti Å¡ioje įmonėje.

2. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, nurodė, kad Å¡alys 2016 m. spalio 14 d. sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo 2016 m. spalio 24 d. ėjo analitiko pareigas. Pagal ieÅ¡kovo pareigybės apraÅ¡ymÄ , pagrindinė ieÅ¡kovo, kaip analitiko, pareiga – stebėti ir analizuoti skaitmeninių operacijų veiklÄ , kad bÅ«tų nustatyti galimi sukčiavimo modeliai. Atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. sužinojo, kad ieÅ¡kovas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymÄ dėl užsieniečių teisinės padėties.

IeÅ¡kovÄ Ä¯darbinant, su ieÅ¡kovu buvo sudaryta darbo sutartis ir prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ buvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieÅ¡kovas pateikė leidimÄ gyventi Italijos Respublikoje patvirtinančius dokumentus bei Italijos Respublikoje iÅ¡duotÄ užsieniečių tapatybės kortelę, bet ieÅ¡kovas nesikreipė, kad gautų leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje ir nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Atsakovė 2019 m. gruodžio 3 d. susitiko su ieÅ¡kovu ir paaiÅ¡kino jam susiklosčiusiÄ situacijÄ , pasiÅ«lė nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu papildomai iÅ¡mokant Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ .

IeÅ¡kovas raÅ¡tu patvirtino pasiÅ«lymo gavimÄ . Susitikimo metu ieÅ¡kovui taip pat buvo pateikti sutikimo ir susitarimo nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimo projektai, kad jis galėtų juos peržiÅ«rėti ir apmÄ styti pasiÅ«lymÄ . Atsakovė paprašė ieÅ¡kovo nevykdyti darbo funkcijų iki 2019 m. gruodžio 10 d. Å iuo laikotarpiu atsakovė mokėjo ieÅ¡kovui darbo sutartyje nustatytÄ darbo užmokestį. IeÅ¡kovas negalėjo vykdyti darbo pareigų dėl objektyvių priežasčių, todėl jis turėjo pasiimti asmeninius daiktus ir palikti bendrovės patalpas.

IeÅ¡kovo vadovė, siekdama, kad ieÅ¡kovo kolegos nesuprastų situacijos netinkamai, informavo kitus komandos narius, kad bendrovė turėjo atsisveikinti su darbuotoju dėl priežasčių, nesusijusių su jo darbo rezultatais ar kitu elgesio pažeidimu. AntrÄ kartÄ Å¡alys susitiko 2019 m. gruodžio 4 d. Atsakovė pateikė daugiau informacijos ieÅ¡kovui, patarė, kaip susitvarkyti migracijos klausimÄ , nurodė, kad jį parems, sprendžiant klausimÄ Migracijos departamente, ir įdarbins, kai bus sutvarkyti visi dokumentai.

IeÅ¡kovas su atsakovė bendradarbiavimo. Atsakovė bandė paaiÅ¡kinti, kad bÅ«tina nedelsiant nutraukti darbo sutartį, nepasiekus Å¡alių susitarimo, ieÅ¡kovo darbo sutartis bus nutraukta kitu pagrindu (darbdavio valia), pasiÅ«lymas jį įdarbinti negalios. IeÅ¡kovas neatvyko susitikti su atsakove 2019 m. gruodžio 10 d. IeÅ¡kovas 2019 m. gruodžio 11 d. nurodė, kad nepasiraÅ¡ys jokių dokumentų, nesutiko nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu. IeÅ¡kovas susitikime siekė padaryti įtakÄ kolegoms, kad nebÅ«tų nutraukta jo darbo sutartis, grasino atsakovei, kad, nutraukus darbo sutartį, jis kreipsis į žiniasklaidÄ , paskleis neigiamÄ informacijÄ .

Atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. įteikė ieÅ¡kovui įsakymÄ , kuriuo ieÅ¡kovo darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnį (darbdavio valia). IeÅ¡kovas atsisakė pasiraÅ¡yti, kad gavo įsakymÄ nutraukti darbo sutartį, todėl Å¡iÄ aplinkybę patvirtino pakviesti atsakovė darbuotojai. Atsakovė nurodė ieÅ¡kovui, kad jis galės pretenduoti į atviras pozicijas bendrovėje, kai bendrovė vykdys įprastÄ Ä¯darbinimo procesÄ , bendrovė neįsipareigojo jo įdarbinti.

Po susitikimo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovės darbuotojams L. Č. ir V. C., jog jis yra iÅ¡ Libijos, jie pamatys, kÄ tai reiÅ¡kia (leido suprasti, kad kalba apie Libijoje vykstančius sprogimus ir įvairius iÅ¡puolius). Atsakovė suprato šį ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ kaip grasinimÄ . IeÅ¡kovas apie darbo sutarties nutraukimÄ buvo įspėtas 2019 m. gruodžio 11 d., t. y. prieÅ¡ tris darbo dienas, kai įteikė įsakymÄ susitikimo metu, kurio gavimo ieÅ¡kovas atsisakė patvirtinti. Å ie dokumentai vežti ieÅ¡kovui du kartus: 2019 m. gruodžio 13 ir 16 d., bet nesėkmingai, nes kurjeris neįeiti į pastatÄ , ieÅ¡kovas neatsiliepė telefonu.

Atsakovė išsiuntė dokumentus ieškovo elektroniniu paštu, bet ieškovas nepatvirtino jų gavimo. Ieškovas dirbo atsakovės bendrovėje trejus metus, nepateikė skundų dėl tariamos diskriminacijos. Atsakovė – tarptautinė bendrovė, kurioje dirba asmenys iš įvairių pasaulio šalių. Atsakovė vienodai gerbia visų tautybių asmenis, jai svarbiausia darbuotojų kompetencija, išsilavinimas, dalykinės savybės. Bendrovė nediskriminuoja kandidatų pretenduojančių dirbti įmonėje ir jau dirbančių darbuotojų.

Bendrovė vadovaujasi lygybės, nediskriminavimo principais, kurie įtvirtinti bendrovės darbuotojų vadove. Atsakovė 2019 m. gruodžio 10 d. elektroniniame laiÅ¡ke ieÅ¡kovui nurodė, kad, kai jis susitvarkys migracijos klausimus, bendrovė galėtų vėl jį įdarbinti. Å is laiÅ¡kas nėra besÄ lyginis atsakovės įsipareigojimas įdarbinti ieÅ¡kovÄ Ä¯ konkrečias pareigas, nes atsakovė, sudarydamas darbo sutartis, laikosi bendrovės bendrųjų darbuotojų įdarbinimo gairių. Be to, atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. susitikime nurodė, kad pasiÅ«lymas nebegalioja, nes ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su atsakove.

IeÅ¡kovas yra ne kartÄ pažeidė bendrovėje nustatytÄ darbo tvarkÄ (nustatytÄ bendrovės taksi politikÄ , vėluodavo į darbÄ , neatliko privalomo sveikatos patikrinimo ir pan.). IeÅ¡kovas nebuvo diskriminuojamas. IeÅ¡kovas neįdarbintas dėl jo bÅ«do savybių, netinkamo elgesio, taip pat dėl to, kad bendrovė nebegali pasitikėti tokiu asmeniu. IeÅ¡kovas nepagrindė praÅ¡omo priteisti žalos dydžio, neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas taip pat nurodė, kad, įsiteisėjus teismo sprendimo daliai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo ginčų komisijos sprendimo ši dalis netenka galios.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, dirbamas atsakovės įmonėje, neturėjo leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. IeÅ¡kovas, 2016 m. sudarydamas darbo sutartį, pateikė atsakovei ne Europos SÄ jungos (Libijos) piliečio pasÄ bei Italijoje iÅ¡duotÄ dokumentÄ , leidžiantį mokytis.

5. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, iÅ¡siaiÅ¡kinusi visas reikÅ¡mingas aplinkybes, nutraukė ieÅ¡kovo darbo sutartį. Atsakovė, nustačiusi, kad ieÅ¡kovas neturėjo leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, ėmėsi racionalių ir pagrįstų priemonių situacijai iÅ¡siaiÅ¡kinti, skyrė ieÅ¡kovui pakankamai laiko, kad Å¡is pateiktų argumentus, galimus sprendimo bÅ«dus.

6. Teismas įvertino, kad aplinkybė, kad atsakovės darbuotoja V. K. 2019 m. gruodžio 3 d. iÅ¡siuntė kitiems skyriaus darbuotojams elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodė, jog darbo sutarti su ieÅ¡kovu nutraukiama dėl migracijos dokumentų trÅ«kumų ir padėkojo ieÅ¡kovui už jo darbÄ , nediskriminavo, neįžeidė ieÅ¡kovo, laiÅ¡ke nurodyta minimali bendro pobÅ«džio informacija. Å io laiÅ¡ko iÅ¡siuntimo tikslas – tinkama priemonė, siekiant iÅ¡vengti papildomo sÄ myÅ¡io.

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė paneigė ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jog jis atleistas dėl diskriminacinių priežasčių. IeÅ¡kovas atleistas iÅ¡ pareigų, nes neturėjo leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. jo darbo sutartis neteisėta. Dėl to darbdavys pagrįstai taikė DK 59 straipsnį. Nuo aplinkybės, kad ieÅ¡kovas neturi teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, paaiÅ¡kėjimo iki jo atleidimo praėjo 2–3 mėnesiai. Atsakovė dėjo pastangas, kad problema bÅ«tų iÅ¡spręsta, pasiÅ«lė ieÅ¡kovui palankiomis sÄ lygomis nutraukti darbo sutartį, iÅ¡mokėjo darbuotojui Å¡eÅ¡ių vidutinių dydžių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Teismas nenustatė darbdavio veiksmų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas atleistas pagal DK 59 straipsnį neteisėtai ir nepagrįstai.

8. Teismas nurodė, kad darbo užmokestis – tai objektyvus kriterijus, kuriuo darbdavys įvertina darbuotojÄ . Å alys 2016 m. spalio 14 d. darbo sutartyje susitarė, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis – 850 Eur (bruto) ir priedai. Atsakovė nuo 2016 m. spalio 24 d. įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui 150 Eur priedÄ prie mėnesinio darbo užmokesčio už užsienio kalbos (italų) vartojimÄ tiesioginėms pareigos vykdyti, nuo 2017 m. liepos 1 d. – 250 Eur. Nuo 2018 m. kovo 1 d. padidintas ieÅ¡kovo bazinis darbo užmokestis iki 892,50 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d.

– iki 1 150, 43 Eur, nuo 2019 m. kovo 1 d. – iki 1 184, 95 Eur. Atsakovė padidino ieÅ¡kovo darbo užmokestį keturis kartus per trejus metus, mokėjo priedÄ . Atsakovė paneigė ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad jis, kaip darbuotojas, neįvertintas, ar kad jį diskriminavo. Tai, kad ieÅ¡kovui nepasiÅ«lytos kitos pareigos, nepagrindžia jo diskriminavimo. Atsakovė padidino ieÅ¡kovo darbo užmokestį, neatsižvelgdama į jo darbo pareigų pažeidimus.

9. IeÅ¡kovas neįrodė, jog buvo diskriminuojamas, nes jis kilęs iÅ¡ Libijos. Atsakovė – tarptautinė įmonė, kurioje dirba 207 užsieniečiai, taip pat ir trečiųjų Å¡alių piliečiai. Ä®monės vidaus tvarkoje nustatytos vertybės, darbuotojų elgesio standartai patvirtina, kad darbdavys vertina ne tik darbo rezultatus, bet emocinę darbuotojų bÅ«klę, tarpusavio atmosferÄ .

10. Teismas įvertino, kad atsakovės pažadas priimti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ iÅ¡sakytas derybų su ieÅ¡kovu pradžioje, kai atsakovė pasiÅ«lė ieÅ¡kovui nutraukti darbo sutartį Å¡alių sutarimu. IeÅ¡kovas su Å¡iuo siÅ«lymu nesutiko, Å¡alys bendro susitarimo nepasiekė. Darbo sutartis nutraukta kitu pagrindu. Dėl to derybose atsakovės iÅ¡sakyti siÅ«lymai ar svarstymai neįpareigoja jų vykdyti. Atsakovė privatus juridinis asmuo, kuris sprendžia kokie darbuotojai reikalingi, kuriuos kandidatus kviesti į darbo pokalbį. IeÅ¡kovo siunčiami atsakovei praneÅ¡imai nėra pagrindas sudaryti darbo sutartį.

11. Teismas nenustatė darbdavio neteisėtų veiksmų, bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Tai, kad atleidimas iÅ¡ darbo sukelia neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepagrindžia darbdavio atsakomybės dėl darbuotojo patirtos žalos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimÄ ir tenkinti jo skundÄ ;

2) užtikrinti pareiškėjui galimybę dalyvauti teismo posėdyje;

3) atsakyti raštu, kodėl jo paraiškos atmestos, raštu paaiškinti, kodėl negali vėl dirbti atsakovės įmonėje;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės neturtinę kompensacijÄ , įpareigoti buvusiÄ ieÅ¡kovo vadovę V. K. vieÅ¡ai atsipraÅ¡yti už tai, kad 2019 m. gruodžio 3 d. elektroniniu laiÅ¡ku atskleidė visiems departamento darbuotojams, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis bus skubiai nutraukta;

5) atlikti atsakovės įmonėje nepriklausomÄ tyrimÄ dėl korupcijos, diskriminacijos ir rasizmo priimant bei perkeliant darbuotojus į aukÅ¡tesnes pareigas;

6) įpareigoti atsakovę priimti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ ir suteikti jam aukÅ¡tesnes pareigas;

7) priteisti ieÅ¡kovui 55 500 000 Eur neturtinę kompensacijÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 12.1. Bylos numeris pakeistas iÅ¡ 2-39129-631/2020 į 2-2857-1125/2021, nesant ieÅ¡kovo sutikimo. Be to, keitėsi bylÄ nagrinėjantis teisėjas. Teismas netenkino ieÅ¡kovo skundų, dėl jų, tai pat dėl korupcijos tarėsi su Valstybine darbo inspekcija (toliau – VDI). Pirmame teismo posėdyje leido įeiti į teismo posėdžių salę asmeniui, kuris nenurodė savo duomenų. 12.2.

Teismas sprendime nurodė ne visus faktus ir aplinkybes. Ieškovas informavo VDI apie atsakovės padarytus pažeidimus bendrovės ataskaitose, bet teismas neatliko tarnybinio tyrimo dėl korupcijos. 12.3. Teismas neįvertino, kad liudytojų parodymai prieštaringi. V. K. teismui paaiškino, kad žmogiškųjų išteklių vadybininkė – vienas svarbiausių asmenų, sprendžiant darbo užmokesčio padidinimo klausimus, bet vadybininkė tai paneigė. Ieškovas kreipėsi žodžiu į V. K., žmogiškųjų išteklių vadovę L.

Č., E. Z., B. T. dėl korupcijos, diskriminacijos ir rasizmo. Buvusi vadovė pasiÅ«lė ieÅ¡kovui paskaityti knygÄ â€žÅ impanzių paradoksas“. Å i aplinkybė patvirtina rasistinį ir diskriminacinį elgesį. V. C. nurodė, kad V. K. neperdavė ieÅ¡kovo skundų, atsakovė nežadėjo įdarbinti ieÅ¡kovo, nes ieÅ¡kovas bÅ«tų įdarbintas, jeigu bÅ«tų laisvų darbo vietų. 12.4. IeÅ¡kovas 2019 m. rugsėjo mėnesį informavo vadovę apie leidimÄ gyventi Lietuvoje, bet ji apie tai neinformavo direktoriaus.

IeÅ¡kovas visÄ laikÄ tarėsi su savo vadovę, kokie reikia jam dokumentų. Ji žadėjo padėti ieÅ¡kovui. Vėliau buvusi vadovė užblokavo ieÅ¡kovo prieigÄ prie „Messenger“ programos, neatsakė į ieÅ¡kovo elektroninį laiÅ¡kÄ . V. K. savo veiksmus aptarė su direktore L. Č. ir V. C.. IeÅ¡kovo praÅ¡ymai nepriimti. Atsakovė savo veiksmais siekia sugriauti ieÅ¡kovo įvaizdį, sunaikinti jo, kaip darbuotojo, asmenybę. Atsakovė neleidžia ieÅ¡kovui kalbėti apie korupcijÄ , manipuliavimÄ darbuotojais, kad jie nesužinotų, pinigų pervedimų priežasčių. 12.5.

Liudytoja R. V. nurodė, kad darbdavė galėjo pasirinkti kitÄ variantÄ , t. y. stabdyti sutartį, kol bus iÅ¡duotas leidimas dirbti. 12.6. Premija už kalbÄ nevertintina kaip darbuotojo paaukÅ¡tinimas, nes tai darbuotojo gebėjimas kalbėti kita kalba. IeÅ¡kovas teigia, kad jo darbo užmokestis pirmaisiais metais padidėjo 5 proc., antraisiais sumažėjo apie 3 proc. IeÅ¡kovas teigia, kad visada dirbo gerai, todėl Å¡i aplinkybė patvirtina, kad jis buvo diskriminuojamas. 12.7. IeÅ¡kovas per visus darbo metus neperkeltas į aukÅ¡tesnes pareigas, nors buvo vienas geriausių įmonės darbuotojų.

L. Č., V. C., R. V. dalyvavo susitikime, kuriame nutraukta ieÅ¡kovo darbo sutartis. Visi dėkojo ieÅ¡kovui už gerÄ darbÄ , prašė grįžti, pažadėjo, kad ieÅ¡kovas vėl bus priimtas. L. Č. ir V. C. pasiÅ«lė ieÅ¡kovui nutraukti darbo sutartį ir nurodė, kad, jeigu jis nepasiraÅ¡ys, ieÅ¡kovas negalės dirbti įmonėje. Darbo sutartis nutraukta ne dėl ieÅ¡kovo kaltės. IeÅ¡kovas, susitvarkęs migracijos dokumentus, nesėkmingai siekė įsidarbinti atsakovės įmonėje.

Atsakovė atmesdavo jo praÅ¡ymus ir priimdavo naujus darbuotojus (atsakovės darbuotojų Å¡eimos narius, draugus). 12.8. V. K. 2019 m. gruodžio 3 d. elektroninis laiÅ¡kas – iÅ¡ankstinis ketinimas atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. Juo pavieÅ¡inta asmeninė informacija, kurios ieÅ¡kovas nenorėjo pavieÅ¡inti. Be to, derybos dar nebuvo prasidėję. 12.9. Atsakovė ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių skyrius informavo ieÅ¡kovÄ , kad su juo susisieks, kai bus tinkama darbo vieta, atitinkanti ieÅ¡kovo patirtį ir žinias.

Atsakovė nesusiekė su ieÅ¡kovu, todėl pažeidė atsakovės elgesio kodeksÄ , kitus teisės aktus. 12.10. IeÅ¡kovas nurodė esÄ s musulmonas, gimė ir užaugo Libijoje, Å iaurės Afrikoje. IeÅ¡kovo oda tamsi, plaukai ilgi. IeÅ¡kovas mano, kad atsakovė toleruoja rasizmÄ , atrinkdama darbuotojus. Atsakovė netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡duoti jo darbo apžvalgÄ . Atsakovė pažeidžia darbuotojų privatumÄ , iÅ¡ anksto nustatydama daromų apklausų laikÄ . 12.11. IeÅ¡kovas teigia, kad prarado bÅ«simÄ kÅ«dikį, nes jo buvusi mergina nutraukė nėštumÄ .

Ji priėmė tokį sprendimÄ dėl neaiÅ¡kios ateities, tikėtinų finansinių sunkumų. 12.12. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė jį iÅ¡spyrė iÅ¡ darbo rinkos. IeÅ¡kovo finansinė bÅ«klė sunki, turi skolų, negali savęs iÅ¡laikyti, sumokėti nuomos už butÄ . Atsakovė kitiems savo darbuotojams nurodė, kad ieÅ¡kovui „užvertos visos durys“ grįžti į įmonę. 12.13. IeÅ¡kovas teigia, kad neužtikrinta jo galimybė patekti į darbo rinkÄ IeÅ¡kovo laisvė pasirinkti profesijÄ ir teisė dirbti įtvirtinta Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijoje.

Jungtinių Tautų Ekonominių socialinių ir kultÅ«rinių teisių pakte užtikrina, kad valstybės narės užtikrina kiekvieno asmens teisę turėti galimybę užsidirbti pragyvenimui, laisvai pasirinkti darbÄ . Teismas pažeidė 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos praÅ¡ytojų priėmimo, 15 straipsnį, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ .

13. Atsakovė atsiliepime praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Teismas tinkamai nustatė civilinės bylos aplinkybes, iÅ¡tyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas. 13.2. Atsakovė pagrįstai nutraukė darbo sutartį su apeliantu, tinkamai ir laiku sumokėjo iÅ¡eitinę kompensacijÄ ir kitas sumas. IeÅ¡kovo darbo sutartis nutraukta dėl objektyvios priežasties, t. y. kad nebÅ«tų toliau pažeidžiamos įstatymo nuostatos.

IeÅ¡kovas nebendradarbiavo su atsakove, todėl Å¡alims nepavyko susitarti taikiai. 13.3. IeÅ¡kovo argumentai dėl diskriminacijos nepagrįsti, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas dirbo atsakovės įmonėje trejus metus, bet nepateikė nei vieno skundo dėl diskriminacijos. Atsakovė – tarptautinė bendrovė, kurioje dirba apie 207 asmenys iÅ¡ įvairių pasaulio valstybių. Atsakovė nediskriminuoja kandidatų, pretenduojančių dirbti bendrovėje, ir savo darbuotojų. Visiems darbuotojams ir kandidatams sudarytos vienodos sÄ lygos, neatsižvelgiant į rasę ar nacionalinę kilmę.

Bendrovės darbuotojų vadove atsakovė įsipareigojo užtikrinti darbo aplinkÄ , kurioje nebÅ«tų diskriminacijos, bauginimo ir priekabiavimų. 13.4. IeÅ¡kovo vadovė informavo kolegas apie jo darbo sutarties nutraukimÄ , kad jie nesuprastų situacijos netinkamai ir apsaugotų ieÅ¡kovo reputacijÄ . 13.5. IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovės pasiÅ«lytomis sÄ lygomis, todėl jos 2019 m. gruodžio 10 d. elektroninis laiÅ¡kas nėra besÄ lyginis įsipareigojimas priimti ieÅ¡kovÄ Ä¯ konkrečias pareigas.

Atsakovė įdarbino kitus asmenis, kurie, jos manymu, buvo tinkamesni negu ieÅ¡kovas. Tai nėra diskriminacija. Darbdavys neįpareigotas paaiÅ¡kinti neatrinktiems kandidatams, kodėl jie neįdarbinti. Tai, kad ieÅ¡kovas – prieglobsčio praÅ¡ytojas, neįpareigoja atsakovė priimti jį į darbÄ . 13.6. IeÅ¡kovas neapgrindė, kad jam padaryta 55 500 000 Eur žala, atsakovės neteisėtų veiksmų, neįrodinėja atsakovės kaltės. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės (vaiko, pajamų praradimas, iÅ¡stÅ«mimas iÅ¡ darbo rinkos, sveikatos sutrikimas) nesusiję su ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimu ir neįdarbinimu.

Kai asmuo nepriimamas į darbÄ nereiÅ¡kia, kad jis iÅ¡stumtas iÅ¡ darbo rinkos. 13.7. Atsakovė ketino įdarbinti ieÅ¡kovÄ , kai Å¡is susitvarkys dokumentus, gaus leidimÄ gyventi ir dirbti Lietuvoje. IeÅ¡kovo neadekvatus elgesys, grasinimai, nebendradarbiavimas pakeitė atsakovės nuomonę, todėl ji pasirinko kitus asmenis, atsižvelgdama į jų kompetencijÄ , sugebėjimus, dalykines savybes. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiami darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, darbuotojo (ne)diskriminacijos klausimai.

15. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 16. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

18. Apeliantas praÅ¡o užtikrinti jo dalyvavimÄ teismo posėdyje, bet nenurodo argumentų, dėl kurių byla nagrinėtina bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės nepatvirtina bÅ«tinybės bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė nesutinka su apelianto praÅ¡ymu. Pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose ieÅ¡kovas ir jo atstovas advokatas dalyvavo, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti.

Å alys pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais grindžia procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas taip pat iÅ¡klausė liudytojus. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, todėl apelianto praÅ¡ymas netenkinamas. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra atliekama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl naujų įrodymų 19. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

20. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.

Todėl, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Å is draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ , nes, užkirsdamas keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

21. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

Taigi apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 6, 61 punktai).

22. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė raÅ¡ytinius įrodymus – teismo sprendimo, užsieniečio registracijos pažymėjimo, straipsnio, mokėjimo už leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, susiraÅ¡inėjimo su atsakove, praÅ¡ymų pateikti pasiaiÅ¡kinimus ir paaiÅ¡kinimų, ieÅ¡kovo praÅ¡ymų ieÅ¡kovei, su leidimu dirbti susijusių dokumentų, darbo sutarties, medicininių dokumentų kopijas. Atsakovė praÅ¡o nepriimti ieÅ¡kovo pateiktų naujų įrodymų. IeÅ¡kovas nepagrindė, dėl kokių priežasčių jis negalėjo pateikti Å¡ių duomenų pirmosios instancijos teismui ir bÅ«tinybės pateikti Å¡iuos įrodymus vėliau.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ių įrodymų yra byloje, todėl nėra bÅ«tinybės teikti juos dar kartÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai neturės esminės reikÅ¡mės, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , todėl atsisako juos priimti. Dėl byloje nustatytų aplinkybių 23. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas gimė ir užaugo Libijoje. IeÅ¡kovas ir atsakovė 2016 m. spalio 14 d. sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo 2016 m. spalio 24 d.

ėjo analitiko pareigas. Atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. sužinojo, kad ieÅ¡kovas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymÄ dėl užsieniečių teisinės padėties. IeÅ¡kovas, įsidarbindamas atsakovės įmonėje, pateikė leidimÄ gyventi Italijos Respublikoje patvirtinančius dokumentus bei Italijos Respublikoje iÅ¡duotÄ užsieniečių tapatybės kortelę, bet nepateikė dokumentų, leidžiančių laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje 24. Atsakovė 2019 m. gruodžio 3 d. suorganizavo susitikimÄ .

Susitikime atsakovė paaiÅ¡kino ieÅ¡kovui susiklosčiusiÄ situacijÄ , pasiÅ«lė ieÅ¡kovui nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, papildomai iÅ¡mokant Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ . Atsakovė taip pat paprašė ieÅ¡kovo nevykdyti darbo funkcijų iki 2019 m. gruodžio 10 d. Darbo funkcijų nevykdymo laikotarpiu atsakovė mokėjo ieÅ¡kovui darbo sutartyje nustatytÄ darbo užmokestį.

25. IeÅ¡kovo vadovė V. K. 2019 m. gruodžio 3 d. elektroniniu laiÅ¡ku informavo atsakovės darbuotojus (apie 70 asmenų), kuriame nurodė, kad turi pradėti vieno iÅ¡ komandos nario – ieÅ¡kovo – darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rÄ . Priežastis – trÅ«kstami migracijos dokumentai, todėl jis Å¡iuo metu negali gyventi ir dirbti Lietuvoje. Dėl Å¡io reikalo reikia imtis neatidėliotinų priemonių. LaiÅ¡ke taip pat nurodyta, kad atsakovė vertina ieÅ¡kovÄ ir dėkinga už jo indėlį.

26. Å alys 2019 m. gruodžio 4 d. susitiko antrÄ kartÄ . Atsakovė pateikė ieÅ¡kovui daugiau informacijos apie jo padėtį. Atsakovė nurodė, kad bendrovė pasirengusi įdarbinti ieÅ¡kovÄ , kai Å¡is susitvarkys dokumentus Migracijos tarnyboje. Atsakovė paaiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad bÅ«tina nedelsiant nutraukti jo darbo sutartį, Å¡alimis nepasiekus bendro susitarimo, ieÅ¡kovo darbo sutartis bus nutraukta darbdavio valia, pasiÅ«lymas įdarbinti negalios.

27. Atsakovas 2019 m. gruodžio 10 d. neatvyko susitikti su atsakove. Atsakovė 2019 m. gruodžio 10 d. elektroniniame laiÅ¡ke ieÅ¡kovui nurodė, kad, kai jis susitvarkys migracijos klausimus, bendrovė galėtų vėl jį įdarbinti. Å alys susitiko 2019 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovas nurodė, kad nepasiraÅ¡ys jokių dokumentų, nesutiko nutraukti darbo sutarties Å¡alių susitarimu. Atsakovė įteikė ieÅ¡kovui įsakymÄ , kuriuo nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kovu pagal DK 59 straipsnį. IeÅ¡kovas atsisakė patvirtinti, kad gavo šį įsakymÄ , todėl patvirtino papildomai pakviesti du darbuotojai. Atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu nurodė ieÅ¡kovui nevykti į darbÄ nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. Å iuo laikotarpiu atsakovė mokėjo ieÅ¡kovui darbo užmokestį.

28. Atsakovė 2019 m. gruodžio 16 d. sumokėjo ieÅ¡kovui Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ ir kitas iÅ¡mokas, susijusias su darbo sutarties nutraukimu. 2019 m. gruodžio 16 d. su ieÅ¡kovu nutraukė darbo sutartį DK 59 straipsnio pagrindu ir nurodė visas faktines aplinkybes.

29. Atsakovė 2019 m. gruodžio 17 d. informavo VDI, kad 2019 m. lapkričio 19 d. paaiÅ¡kėjo, kad, įdarbinusi ieÅ¡kovÄ , pažeista užsieniečių iÅ¡ trečiųjų Å¡alių įdarbinimo tvarka. Atsakovė, siekdama nebetęsti pažeidimo, nutraukė ieÅ¡kovo darbo sutartį.

30. Vidaus reikalų ministerija 2021 m. liepos 3 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovui užsieniečio registracijos pažymėjimÄ , suteikiantį prieglobsčio praÅ¡ytojui teisę dirbti (bylos pradžia 2019 m. gruodžio 18 d.) Dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 59 straipsnį 31. Pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, darbdavys, iÅ¡skyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, iÅ¡laikomas iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iÅ¡ kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, vieÅ¡Ä sias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankÄ , turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieÅ¡ tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Darbo sutartis Å¡io straipsnio pagrindu negali bÅ«ti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimÄ pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieÅ¡ darbdavį, kaltinamÄ teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir Å¡eiminės padėties, ketinimo turėti vaikÄ , įsitikinimų ar pažiÅ«rų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų (DK59 straipsnio 2 dalis).

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta, kai inter alia yra teisėta, pakankama priežastis (viena ar kelios), lemianti konkretaus darbdavio poreikį nutraukti darbo sutartį; priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu gali bÅ«ti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, bet, ji turi iÅ¡ tikrųjų bÅ«ti (t. y. ne tariama ar iÅ¡galvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimÄ , ir nepatenkanti į nurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje priežasčių sÄ raÅ¡Ä ; darbdaviui tenka taip pat ir pareiga įrodyti priežastį, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

33. IeÅ¡kovas, sudarydamas darbo sutartį, pateikė atsakovei Libijos piliečio pasÄ bei Italijoje iÅ¡duotÄ dokumentÄ , kuriuo leista mokytis. IeÅ¡kovas įdarbinimo metu ir atleidimo iÅ¡ darbo metu neturėjo leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atsakovė, sužinojo, kad ieÅ¡kovas įdarbintas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymÄ dėl užsieniečių teisinės padėties, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu patvirtintÄ Leidimo dirbti užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡Ä .

Užsienietis, norėdamas dirbti Lietuvoje, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimÄ ir gauti leidimÄ dirbti iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos arba numatyto darbo Lietuvos Respublikoje pradžios (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 30 punktas; socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 2 punktas). IeÅ¡kovas neturėjo tokio leidimo darbo sutarties galiojimo metu ir neatskleidė atsakovei Å¡ių aplinkybių.

34. Akcentuotina tai, kad atsakovė, sužinojusi, kad ieÅ¡kovas dirba, neturėdamas leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje, siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti ir iÅ¡spręsti šį klausimÄ . Atsakovė bendravo su Užimtumo tarnybos, Migracijos departamento darbuotojais, aiÅ¡kinosi, kokius dokumentus ieÅ¡kovas turi pateikti, kad gautų nurodytÄ leidimÄ . Atsakovė ieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip padėti ieÅ¡kovui, kad Å¡is galėtų toliau dirbti. Pirmiau nustatyta, kad darbdavys organizavo susitikimus su darbuotoju, kad Å¡is teisėtai gyventų ir dirbtų Lietuvoje.

35. Atsakovė, sužinojo, kad dokumentams sutvarkyti gali prireikti Å¡eÅ¡ių mėnesių, be to, Užimtumo tarnyba nebÅ«tų priėmusi dokumentų. Tai patvirtino liudytojos atsakovės darbuotojos L. Č. ir R. V. pirmosios instancijos teisme. Dėl to pirmame susitikime atsakovė pasiÅ«lė ieÅ¡kovui nutraukti darbo sutartį bendru sutikimu. Atsakovė nurodė, kad tokiu atveju ji sumokės ieÅ¡kovui 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ ir įsipareigojo priimti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , kai tik jis gaus leidimÄ gyventi ir dirbti Lietuvoje.

IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ atsakovės elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame ji patvirtino, kad priims jį į darbÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡is atsakovės pasiÅ«lymas pateiktas Å¡alių derybų pradžioje. Atsakovė pasiÅ«lė nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, suteikė ieÅ¡kovui galimybę jį įvertinti. IeÅ¡kovas nesutiko su Å¡iuo atsakovės pasiÅ«lymu. Ji įspėjo ieÅ¡kovÄ , kad pasiÅ«lymas vėl įdarbinti nebegalios. IeÅ¡kovas turės dalyvauti atrankoje kartu su kitais kandidatais, norinčiais dirbti atsakovės įmonėje.

IeÅ¡kovas, neatsižvelgdamas į tai, kokioms aplinkybėms esant, galiojo atsakovės pažadas vėl jį įdarbinti, nepagrįstai manė, kad toks sutikimas galioja neterminuotÄ laikÄ . Atsakovė paaiÅ¡kino, kad pasiÅ«lymas galiojo tol, kol galiojo pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį Å¡alių sutarimu. IeÅ¡kovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad jis bendradarbiavo su atsakove. IeÅ¡kovas, žinodamas, kad neturi teisės dirbti Lietuvoje, nepaaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių jis atsisakė nutraukti darbo sutartį.

Tai, kad jis ketino gauti dokumentus, kad galėtų gyventi ir dirbti Lietuvoje, nepatvirtina, kad atsakovė, žinodama apie įstatymo pažeidimÄ , neturėjo imtis veiksmų tokiam pažeidimui iÅ¡taisyti.

36. Tai, kad atsakovė vertino ieÅ¡kovÄ , kaip darbuotojÄ , jo kvalifikacijÄ , patvirtina aplinkybė, jog ji, sužinojusi, kad ieÅ¡kovas negali dirbti Lietuvoje, jo iÅ¡ karto neatleido, bet siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes jam likti darbe ir toliau dirbti. Å ias aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. V., V. C., L. Č.. Darbdavys pasiÅ«lė ieÅ¡kovui palankų variantÄ nutraukti darbo sutartį, bet darbuotojas nesutiko. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pasiÅ«lęs kitÄ bÅ«dÄ , kaip nedelsiant paÅ¡alinti teisės aktų pažeidimÄ . IeÅ¡kovas atsisakė pasiÅ«lymo nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, todėl atsakovė nusprendė nutraukti darbo sutartį pagal DK 59 straipsnį, įspėjo ieÅ¡kovÄ prieÅ¡ tris dienas.

37. IeÅ¡kovas teigia, kad yra pranešėjas, todėl negalėjo bÅ«ti atleistas pagal nurodytÄ straipsnį. Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pažeidimas – įstaigoje galbÅ«t rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat Å¡iurkÅ¡tus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę vieÅ¡ajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iÅ¡ savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su Å¡ia įstaiga. IeÅ¡kovas nepateikė teismui duomenų, kad Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ra) suteikė jam pranešėjo statusÄ . Dėl to DK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas nutraukti darbo sutartį netaikytinas.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė įrodė svarbiÄ priežastį ir pagrįstai atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, nes jis atleidimo dienÄ neturėjo leidimo dirbti Lietuvoje. Dėl darbuotojo diskriminacijos 39. DK 26 straipsnyje reglamentuota darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.

Tai reiÅ¡kia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos bÅ«klės, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, iÅ¡skyrus atvejus dėl asmens iÅ¡pažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl iÅ¡pažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosÄ , yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaikÄ pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.

40. DK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbÄ , kilmę, socialinę padėtį, amžių, lytinę orientacijÄ , negaliÄ , sveikatos bÅ«klę, etninę priklausomybę, religijÄ , tikėjimÄ , įsitikinimus ar pažiÅ«ras, iÅ¡skyrus atvejus dėl asmens iÅ¡pažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl iÅ¡pažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosÄ , yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimÄ turėti vaikÄ ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo:

1) priimdamas į darbÄ , taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sÄ lygas;

2) sudaryti vienodas darbo sÄ lygas, galimybes tobulinti kvalifikacijÄ , siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas;

3) taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus;

4) už tokį patį ir vienodos vertės darbÄ mokėti vienodÄ darbo užmokestį;

5) imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebÅ«tų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebÅ«tų persekiojamas ir bÅ«tų apsaugotas nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundÄ dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos;

6) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos gauti darbÄ , dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamÄ patalpų pritaikymÄ , jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.

41. Pagal DK 26 straipsnio 6 dalį, darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones.

42. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė – tarptautinė bendrovė, kurioje dirba asmenys iš įvairių pasaulio šalių. Atsakovės įmonėje patvirtintas Bendrovės darbuotojų vadovas, kurio 2.14 skyriuje įmonėje draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos, negalios, etninės kilmės, kitos rūšies netinkamas elgesys dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojo darbo gebėjimais.

Laikydamasi diskriminacijos draudimo, įmonė įsipareigojo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir įdarbinimo sÄ lygas. Bendrovės darbuotojų vadovo 2.15 skyriuje tikimasi, kad visi darbuotojai savo darbÄ atliks mandagiai ir profesionaliai, prisidėdami prie bendradarbiaujančios ir naÅ¡ios darbo aplinkos. Ä®monė įsipareigojo iÅ¡laikyti darbo aplinkÄ , kurioje nebÅ«tų diskriminacijos, bauginimo ir priekabiavimo. Priekabiavimas yra griežtai draudžiamas ir laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nes jis gali pakenkti asmens darbo rezultatams ar sukurti bauginančiÄ , prieÅ¡iÅ¡kÄ ar užgauliÄ darbo aplinkÄ .

Kiekvienas darbuotojas turi gerbti savo kolegų teises. Atsakovė taip pat nurodė, kad bendrovėje nustatytos bendrosios darbuotojų įdarbinimo gairės, pagal kurias, bendrovė visiems darbuotojams ir kandidatams dirbti bendrovėje sudaro vienodas įsidarbinimo galimybes nepriklausomai nuo rasės, nacionalinės kilmės ir kitų aplinkybių.

43. IeÅ¡kovas nurodė esÄ s musulmonas, gimė ir užaugo Libijoje. IeÅ¡kovo oda tamsi, plaukai ilgi. IeÅ¡kovas mano, kad atsakovė toleruoja rasizmÄ , atrinkdama darbuotojus. IeÅ¡kovas teigia, kad kreipėsi žodžiu į V. K., L. Č., E. Z., B. T. dėl korupcijos, diskriminacijos ir rasizmo. Buvusi vadovė pasiÅ«lė ieÅ¡kovui paskaityti knygÄ â€žÅ impanzių paradoksas“. Å i aplinkybė patvirtina rasistinį ir diskriminacinį elgesį. V. C. nurodė, kad V. K. neperdavė ieÅ¡kovo skundų, atsakovė nežadėjo įdarbinti ieÅ¡kovo, nes ieÅ¡kovas bÅ«tų įdarbintas, jeigu bÅ«tų laisvų darbo vietų.

44. Atsakovės įmonėje Å¡iuo metu dirba apie 207 asmenys iÅ¡ įvairių pasaulio valstybių. Tai patvirtina, kad bendrovė vienodai gerbia įvairių tautybių asmenis. Tai, kad ieÅ¡kovas – musulmonas, gimė ir užaugo Libijoje, jo oda tamsi, plaukai ilgi, nepakanka daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė diskriminavo ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovas teigė, kad žodžiu skundėsi, jog buvo diskriminuojamas, bet nenurodė iÅ¡samiau Å¡ių aplinkybių.

45. IeÅ¡kovas buvusios vadovės pasiÅ«lymÄ paskaityti knygÄ â€žProto valdymas arba Å impanzės paradoksas“ vertino kaip rasistinį ar diskriminacinį elgesį. VieÅ¡ai skelbiamame Å¡ios knygos apraÅ¡yme nurodyta, kad kiekvieno asmens galvoje gyvena dvi esybės: Žmogus ir Å impanzė. Å impanzė – tai emocijų maÅ¡ina, kuriÄ turi visi. Pagrindinis Å¡ios knygos tikslas yra – padėti suvaldyti savo Å impanzę, pažaboti jos galiÄ , kai ji dirba jums, ir neutralizuoti jÄ , kai veikia prieÅ¡ jus. Dėl to pasiÅ«lymas paskaityti nurodytÄ knygÄ nėra diskriminacinio ar rasistinio pobÅ«džio.

46. IeÅ¡kovas visus atsakovės veiksmus, kuriais ji netenkino jo praÅ¡ymų, prašė pasiaiÅ¡kinti dėl padarytų darbo pareigų pažeidimų, nepriėmė ieÅ¡kovo į darbÄ ar nepakvietė į darbo pokalbį, vertina kaip diskriminacinį ar rasistinį elgesį. Teismas pažymi, kad darbdavys turi teisę nustatytai, kada, kokiu laiku ir kokias apklausas turi užpildyti jos darbuotojai. Tai, kad darbdavys nustatė konkretų apklausų laikÄ , nepažeidžia darbuotojų privatumo.

47. Kiekvienas darbdavys, įvertinęs kandidatų pateiktas anketas, sprendžia, kuriuos darbuotojus jis pasikvies pokalbiui, kad galėtų preliminariai įvertinti jų galimybę dirbti įmonėje. IeÅ¡kovas nurodė, kad anksčiau atsakovė buvo patenkinta jo darbu, jį gyrė, bet jis daugybę kartų nesėkmingai siekė įsidarbinti jos įmonėje. Pirmiau nustatyta, kad darbdavio įsipareigojimas vėl įdarbinti ieÅ¡kovÄ baigė galioti tuo metu, kai atsakovas atsisakė nutraukti darbo sutartį Å¡alių sutarimu. IeÅ¡kovas žinojo, kad galės įsidarbinti atsakovės įmonėje bendra tvarka, dalyvaudamas atrankose kartu su kitais kandidatais. Tai, kad darbdavys nepasiÅ«lė ieÅ¡kovui darbo vietos, įdarbino kitus asmenis, nepatvirtina, kad darbdavys diskriminuoja ieÅ¡kovÄ . Darbdavys siekiantiems įsidarbinti asmenims neprivalo atskleisti kriterijų, pagal kuriuos atrenka bÅ«simus darbuotojus ir juos įdarbina.

48. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino ieÅ¡kovo darbo užmokestį ir priedus, kuriuos atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovui. Jo darbo sutartyje nustatyta, kad darbdavys gali mokėtis darbuotojui premijas ir priedus atskiru savo sprendimu. Akcentuotina tai, kad darbdavio prerogatyva spręsti, kiek ir kokius priedus jis mokės atsakovui. IeÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad priedas už italų kalbÄ nevertintinas kaip darbuotojo paaukÅ¡tinimas, bet tai patvirtina, kad darbdavys įvertino darbuotojo žinias ir gebėjimÄ jas panaudoti. IeÅ¡kovas teigia, kad jo darbo užmokestis pirmaisiais metais padidėjo 5 proc., antraisiais sumažėjo apie 3 proc., bet nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovo bazinis darbo užmokestis padidėjo 28 proc., t. y. nuo 850 Eur iki 1 184,95 Eur. IÅ¡ nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad darbuotojas dirbo gerai ir darbdavys tai vertino.

49. IeÅ¡kovas teigia, kad jo buvusios vadovės V. K. elektroninis laiÅ¡kas – tai iÅ¡ankstinis ketinimas atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, nes derybos dar nebuvo prasidėję. Juo pavieÅ¡inta asmeninė informacija, kurios ieÅ¡kovas nenorėjo pavieÅ¡inti.

50. Ä® bylÄ pateikta nurodyto laiÅ¡ko kopija, iÅ¡ kurios nustatyta, kad laiÅ¡kas iÅ¡siųstas 2019 m. gruodžio 3 d. 16.15 val., t. y. darbo dienos pabaigoje. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėn. informavo darbdavį apie migracijos dokumentų trÅ«kumus. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apklausti liudytojai (L. Č., R. V.) patvirtino, kad atsakovė siekė iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ . Atsakovė iki 2019 m. gruodžio 3 d. neinformavo kitų darbuotojų apie Å¡iÄ situacijÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmas Å¡alių susitikimas įvyko tÄ pačiÄ dienÄ . Taigi darbdavys neturėjo iÅ¡ankstinio nusiteikimo iÅ¡ anksto atleisti ieÅ¡kovÄ .

51. IeÅ¡kovas teigia, kad laiÅ¡ke pavieÅ¡inta informacija, kurios jis nenorėjo pavieÅ¡inti. Atsakovo buvusi vadovė paaiÅ¡kino, kad laiÅ¡kÄ parašė, norėdama iÅ¡vengti sÄ myÅ¡io atvirame biure, kuriame dirbo. Teisėjų kolegija, įvertinusi laiÅ¡ko turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad juo ieÅ¡kovas nediskriminuojamas, bet laiÅ¡kas yra informacinio pobÅ«džio. LaiÅ¡ke nurodyta objektyvi informacija, kuria neįžeidžiamas ieÅ¡kovas.

52. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad jie nėra pagrindas konstatuoti, kad darbuotojas patyrė diskriminacijÄ . Atsakovė įrodė, kad nebuvo diskriminacijos fakto (DK 26 straipsnio 5 dalis). Dėl to su diskriminacija susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl žalos atlyginimo 53. IeÅ¡kovas nurodė, kad patyrė 55 500 000 Eur neturtinę žalÄ , nes atsakovė eliminavo jį iÅ¡ darbo rinkos, pablogėjo jo finansinė bÅ«klė, jo mergina nutraukė nėštumÄ .

54. Kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ (DK 151 straipsnis).

55. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

56. Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į darbÄ ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla. Kiekvienas SÄ jungos pilietis turi laisvę ieÅ¡koti darbo, dirbti, pasinaudoti įsisteigimo teise ir teikti paslaugas bet kurioje valstybėje narėje (Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 2 dalis). Trečiųjų Å¡alių piliečiai, kuriems leista dirbti valstybių narių teritorijose, turi teisę į tokias pačias darbo sÄ lygas kaip ir SÄ jungos piliečiai (Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 3 dalis).

57. Jungtinių Tautų Ekonominių socialinių ir kultÅ«rinių teisių pakto 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės, Å¡io Pakto Å¡alys, pripažįsta teisę į darbÄ , apimančiÄ kiekvieno žmogaus teisę gauti galimybę užsidirbti pragyvenimui darbu, kurį jis laisvai pasirenka arba kurį dirbti jis laisvai sutinka, ir imasi reikiamų priemonių Å¡iai teisei apsaugoti.

58. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos praÅ¡ytojų priėmimo, 15 straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad praÅ¡ytojai turėtų galimybę patekti į darbo rinkÄ ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo tarptautinės apsaugos praÅ¡ymo pateikimo datos, jei pirmojoje instancijoje kompetentinga institucija nepriėmė sprendimo ir praÅ¡ytojas nekaltas dėl delsimo. Valstybės narės nustato sÄ lygas, kuriomis praÅ¡ytojui suteikiama galimybė patekti į darbo rinkÄ , pagal nacionalinę teisę ir užtikrinant, kad praÅ¡ytojai turėtų veiksmingas galimybes patekti į darbo rinkÄ .

Valstybės narės darbo rinkos politikos sumetimais gali teikti pirmenybę SÄ jungos piliečiams arba valstybių, kurios yra Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės Å¡alys, piliečiams, ir Å¡alyje teisėtai gyvenantiems trečiųjų Å¡alių piliečiams. Galimybė patekti į darbo rinkÄ neatimama sprendimo apskundimo procedÅ«ros metu, jei pagal nustatytÄ procedÅ«rÄ neigiamo sprendimo apskundimas turi sustabdomÄ jį poveikį, iki to laiko, kol nebus praneÅ¡ta apie neigiamÄ sprendimÄ .

59. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio praÅ¡ytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę naudotis kitomis priėmimo sÄ lygomis ir teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

60. Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo atsakovės įmonėje pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, nes neturėjo leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. IeÅ¡kovui iÅ¡duotas užsieniečio registracijos pažymėjimas patvirtina, kad jis, kaip prieglobsčio praÅ¡ytojas turi teisę dirbti Lietuvoje. Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ieÅ¡kovas turi teisę dirbti ir užsidirbti pragyvenimui laisvai pasirinkdamas darbÄ . Vis dėlto dėl to neatsiranda prievolės atsakovei įdarbinti ieÅ¡kovÄ , todėl jis nepagrįstai teigia, kad atsakovė paÅ¡alino jį iÅ¡ darbo rinkos. Tai, kad ieÅ¡kovas nesėkmingai bando įsidarbinti pas atsakovę, neužkerta kelio jam įsidarbinti kitose įmonėse, pasirinkti kitÄ darbÄ ir gauti darbo užmokestį. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad negali įsidarbinti kitose įmonėse dėl atsakovės veiksmų.

61. IeÅ¡kovas, įsidarbindamas atsakovės įmonėje, žinojo, kad neturi leidimo dirbti Lietuvoje, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakovė siekė iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ , bet ieÅ¡kovas nesutiko su jos siÅ«lymu. Taigi ieÅ¡kovas turėjo įvertinti tikėtinus padarinius, t. y., kad, netekus darbo, jo finansinė bÅ«klė pablogės. Byloje nėra duomenų patvirtinančių darbdavio neteisėtus veiksmus. Dėl to ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad darbdavys atsakingas dėl jo finansinės bÅ«klės pablogėjimo ir kitų praradimų. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 62. Kiekvienas teisme gautas dokumentas užregistruojamas ir jam suteikiamas numeris pagal Teisėjų tarybos nutarimais patvirtintas Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų bylų numeravimo taisykles, Numerių suteikimo teisminio proceso byloms Lietuvos Respublikos teismuose taisykles, Teismų kodų sÄ raÅ¡Ä . Kiekvienai gautai bylai suteikiami du numeriai:

1) bylos numeris, 2) teisminio proceso numeris. Jeigu byla neiÅ¡nagrinėjama tais kalendoriniais metais, kai ji užvesta ir jai suteiktas numeris, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) visos bylos perkeliamos į kitus metus. Dėl to keičiasi bylos eilės numeris ir numeris, žymintis metus. Kai keičiamas bylÄ nagrinėjantis teisėjas, atitinkamai keičiamas teisėjo indeksÄ Å¾ymintis numeris. Teisėjo pakeitimo klausimas sprendžiamas teismo bylų skirstymo taisyklėse nustatyta tvarka. Akcentuotina tai, kad bylos numeris suteikiamas įregistravus pareiÅ¡kimÄ LITEKO sistemoje. BylÄ nagrinėjantis teisėjas parenkamas automatizuotu bÅ«du. Visi teisėjo paskyrimo protokolai skelbiami vieÅ¡ai interneto svetainėje „http://liteko.teismai.lt/protokolai/“. Teisminio proceso numeris iÅ¡lieka nepasikeitęs visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį.

63. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad bylos numeris pakeistas iÅ¡ Nr. 2-39129-631/2020 į 2-2857-1125/2021. Pirmas numeris suteiktas bylai 2020 metais. 2021 metais pasikeitė bylos eilės numeris iÅ¡ Nr. 39129 į 2857 ir bylÄ nagrinėjančio teisėjo indeksas iÅ¡ 631 į 1125. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja G. B., kurios indeksas – 631, paskirta dirbti į kitÄ teismÄ . Bylos, kurių ji nespėjo iÅ¡nagrinėti, paskirstytos kitiems teisėjams. Dėl to pasikeitė bylÄ nagrinėjančio teisėjo indeksas. Taigi bylos numeris pakeistas dėl objektyvių priežasčių. Be to, nė vienose taisyklėse neįtvirtinta, kad bylos numeris gali bÅ«ti keičiamas tik esant byloje dalyvaujančių asmenų sutikimams. Dėl to Å¡is ieÅ¡kovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

64. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, teikiančių pagrindÄ abejoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ar atliko prieÅ¡ingus teisei veiksmus. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, nepatvirtina teismo veiksmų neteisėtumo, institucijų korupcinių veikų.

Akcentuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo darbo ginÄÄ , pagrįstai ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo ir nepriimtas į darbÄ ar ne. Darbo ginÄÄ nagrinėjantis teismas neatlieka tyrimų, padaryta nusikalstama veika ar ne, netiria privataus juridinio asmens veiklos. Dėl Å¡ie ieÅ¡kovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. IeÅ¡kovas, turėdamas duomenų apie padarytas korupcinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, turėjo kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus. Tai, kad darbdavys 2019 m. gruodžio 17 d. praneÅ¡imu informavo VDI apie tai, kad 2019 m. lapkričio 19 d. paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovas dirba įmonėje, pažeidžiant užsieniečių iÅ¡ trečiųjų Å¡alių įdarbinimo tvarkÄ , neįrodo atsakovės ir VDI korupcinių ryÅ¡ių, bet patvirtina, kad atsakovė siekia paÅ¡alinti įstatymo pažeidimus.

65. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos vieÅ¡ai (CPK 9 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodyto straipsnio 4 dalį, teismo posėdį gali stebėti visi asmenys, kurie ne jaunesni kaip Å¡eÅ¡iolikos metų. Taigi teismas privalo užtikrinti, kad teismo posėdžių salėje nebÅ«tų jaunesnių negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmenų, bet neturi pareigos nustatyti bylos nagrinėjimÄ stebinčių asmenų tapatybes, kai bylos nagrinėjamos vieÅ¡ai. IeÅ¡kovas, manydamas, kad bylos nagrinėjimo metu bus atskleisti nevieÅ¡i duomenys, privataus gyvenimo aplinkybės, galėjo praÅ¡yti teismo bylÄ nagrinėti uždarame teismo posėdyje.

66. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. Apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi bÅ«ti nurodytas apelianto praÅ¡ymas (apeliacinio skundo dalykas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliaciniame skunde suformuluoti praÅ¡ymai atsakyti raÅ¡tu, kodėl ieÅ¡kovo paraiÅ¡kos atmestos, raÅ¡tu paaiÅ¡kinti, kodėl negali vėl dirbti atsakovės įmonėje; atlikti atsakovės įmonėje nepriklausomÄ tyrimÄ dėl korupcijos, diskriminacijos ir rasizmo priimant bei perkeliant darbuotojus į aukÅ¡tesnes pareigas;

įpareigoti atsakovę priimti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ ir suteikti jam aukÅ¡tesnes pareigas nelaikytini apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas Å¡ių reikalavimų nevertina ir dėl jų nepasisako. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: Atmesti ieÅ¡kovo K. M. B. E. (K. M. B. E.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo.

Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimÄ . Teisėjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus