2020-09-09 Nr. AB-16430-3-61-3-02205-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-557-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02205-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. D. ir M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. ir M. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai G. D. ir M. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. balandžio 17 d. atsakymą Nr. 1SS-812-(7.5.) (toliau – ir Atsakymas) netinkamu.

Pareiškėjų skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2020 m. liepos 14 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimą, nurodyti termino praleidimo priežastis, patikslinti proceso šalis bei pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

2020 m. liepos 14 d. pareiškėjai pateikė patikslintą skundą, kuriuo pareiškėjai prašo įpareigoti NŽT pateikti pareiškėjams pataisytą Atsakymą, kuriame būtų pažymėta, kad NŽT Kauno miesto skyrius priimdamas 2020 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 8S-87-(14.8.3) (toliau – ir Sprendimas) pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punkto objektyvumo ir 3 punkto proporcingumo reikalavimus bei netinkamai administravo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iškilusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto veiklą (perdavimas neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naujo įrengto arba neįrengto žemės sklypo), dėl ko buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnio 9 punkto lygiateisiškumo reikalavimas. Pareiškėjai patikslintame skunde atsakovu nurodė NŽT bei pareiškė nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjams teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi buvo nustatytas terminas pateikto skundo trūkumams pašalinti, nurodyti skundo neatitikimai ABTĮ nuostatoms, pateikti siūlymai formuojant tinkamą skundo reikalavimą bei nurodant proceso šalis, atsižvelgiant į pareiškėjų keliamą ginčo pobūdį. Šiuo atveju pareiškėjai neginčijo Sprendimo, pareiškėjai nesuformulavo reikalavimo atitinkančio ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, taip pat nepatikslino proceso šalių. Kaip minėta teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartyje, pareiškėjams Atsakymu išaiškinta, jog nesutinkant su Sprendimu, jie turi kreiptis į teismą, o ne į NŽT, tačiau tikslindami skundo reikalavimą, pareiškėjai pakartotinai reiškė reikalavimą, susijusį su Atsakymo panaikinimu. Be to, pareiškėjai nenurodė aplinkybių dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai, gavę teismo nutartį, kurioje nurodyti skundo trūkumai, jų nepašalino, t. y. nepatikslino skundo reikalavimo, nenurodė proceso šalių, nenurodė aplinkybių dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, teismas skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, 2020 m. liepos 2 d. nutartimi nustatęs skundo trūkumus, pažeidė pareiškėjų teisę apskųsti Atsakymą, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36 straipsnyje.

Pareiškėjai paaiškina, kad, skųsdami Atsakymą, jie siekia apginti viešąjį interesą, kad NŽT patobulintų savo veiklą ir ateityje NŽT Kauno skyrius vadovautųsi protingumo ir objektyvumo principais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai, vykdydami 2020 m. liepos 2 d. teismo nutartį, kurioje buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, esminių skundo trūkumų nepašalino – nepatikslino skundo reikalavimo, nenurodė proceso šalių, nenurodė aplinkybių dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti.

Iš pareiškėjų atskirojo skundo matyti, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi, iš esmės nurodydami, jog teismas nepagrįstai nustatė trūkumus, taip apribodamas pareiškėjų teisę apskųsti Atsakymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-348/2008). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) privalo nurodyti savo pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis arba kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti skundo (prašymo, pareiškimo) priedų proceso šalims.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui turinį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjų skundo trūkumų (patikslinti skundo reikalavimą, nurodyti termino praleidimo priežastis, patikslinti proceso šalis bei pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai, vykdydami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį, pateikė patikslintą skundą, kuriame nepašalino teismo nurodytų esminių skundo trūkumų – pareiškėjai nurodė savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir atsakovu nurodė NŽT, tačiau skundė Atsakymą, o ne Sprendimą.

Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartyje pareiškėjų skundo trūkumai buvo aiškiai išvardinti, taip pat buvo nurodyta, kaip pareiškėjai gali juos pašalinti. Atsakydama į pareiškėjų atskirojo skundo argumentus dėl VAĮ 36 straipsnio pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ 36 straipsnyje nurodyta, jog asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo teigti, kad jų teisė į teisminę gynybą nepagrįstai buvo apribota.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kuria pareiškėjų skundą laikė nepaduotu, ir išaiškino, kad priimta nutartis neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. D. ir M. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė