2017-01-11 Nr. AB-775-3-62-3-01156-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. AS-29-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01156-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemė sūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. skundą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei „Valstybės žemės fondas“, V. R., A. R., D. G. (trečiasis suinteresuotas asmuo – notarė V. S.-M.) dėl administracinio aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja N. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Valstybės žemės fondas“ 2014 m. liepos 17 d. sprendimą „Dėl A. D. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus“ Nr. S-3001, ir įpareigoti VĮ „Valstybės žemės fondas“ patikslinti 1,42 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas, sumažinant šį žemės sklypą 0,42 ha dalimi, kaip numatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1895/2013, pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2014 m. rugsėjo 1 d. parengtą pasiūlymo schemą teisminiam nagrinėjimui;

2) panaikinti VĮ „Valstybės žemės fondas“ parengtą 2014 m. birželio 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą;

3) iš dalies panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-556 1 punktą, kuriuo patvirtintas sąrašas fizinių asmenų, kuriems Kauno miesto (buv. Rokų) kadastro vietovėje projektinių sprendinių planuose grąžinami natūra žemės sklypai, dalyje dėl šio sąrašo 2 ir 3 punktuose (sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyto 0,51 ha ir 0,50 ha suprojektuotų sklypų plotų, tiek, kiek jie patenka į pareiškėjai priklausančio 1 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir tą dalį, kuria patvirtintas sąrašas fizinių asmenų, kuriems perduodami neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypai, dalį dėl šio sąrašo 2 punkte (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyto suprojektuoto sklypo ploto – 0,94 ha;

4) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-78 4 punktą ir įpareigoti atsakovą NŽT atkurti pareiškėjos vardu buvusio įregistruoto žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenis, buvusius iki šio įsakymo įvykdymo;

5) iš dalies panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-272 „Dėl Kauno miesto (buv. Rokų) 1901 kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamam planui rengti teritorijos patvirtinimo“ 1.2. punktą, dalį dėl pareiškėjai priklausančio 1,42 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies – 1 ha priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondo žemei (plotas Nr. 48);

6) iš dalies panaikinti NŽT 2014 m. liepos 28 d. sprendimų „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. R.“ Nr. 8S-(14.8.3.)-322 ir „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. R.“ Nr. 8S-(14.8.3.)-323 1.1. punktus, ta dalimi, kuria grąžintų natūra žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) dalys kartu paėmus viršija iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausiusio 1,42 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybės nuosavybėn paimtą 0,42 ha žemės plotą;

7) panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės V. S.-M. patvirtintą 2014 m. rugpjūčio 25 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 2-4989, ta dalimi, kiek šiuo paveldėjimo teisės liudijimu patvirtintas A. R. ir V. R. paveldėjimas į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, patenkančią į pareiškėjos nuosavybės teise valdomą 1 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini));

8) panaikinti VĮ „Valstybinės žemės fondas“ vyr. inžinieriaus G. P. 2004 m. gruodžio 22 d. parengtą planą su pažymėtomis J. R. turėto iki 1940 m. žemės sklypo ribomis.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 25 d. administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti VĮ „Valstybinės žemės fondas“ parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir panaikinti 2004 m. gruodžio 22 d. VĮ „Valstybinės žemės fondas“ vyr. inžinieriaus G. P. parengtą planą su pažymėtomis J. R. turėto iki 1940 metų žemės sklypo ribomis nutraukė, kitą skundo dalį patenkino iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovus atlyginti nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-1577-554/2015 jos patirtas išlaidas – 2 338,21 Eur.

Pareiškėja prašė atlyginti atstovavimo išlaidas – už pirmines konsultacijas – 29 Eur, už skundų NŽT, VĮ „Valstybės žemės fondas“ parengimą – 58 Eur, už skundo parengimą – 434,43 Eur, už dviejų patikslintų skundų parengimą – 289,62 Eur ir 347,54 Eur, už atstovavimą teisme – 289,62 Eur, už atsiliepimą į NŽT apeliacinį skundą – 300 Eur, už atsiliepimą į V. R., A. R. ir D. G. apeliacinį skundą, už prašymo atlyginti išlaidas parengimą – 90 Eur.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo NŽT 411,80 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme.

Teismas nurodė, kad 347,54 Eur suma už patikslinto skundo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) numatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina pareiškėjai. Teismas pažymėjo, kad iš viso už teismo posėdžius galima maksimaliai priteistina suma sudaro 161,45 Eur (90 Eur + 71,45 Eur). Pareiškėjos prašoma priteisti 289,62 Eur suma viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, todėl už atstovavimą teismo posėdžiuose priteistina 161,45 Eur suma. Taip pat sprendė, kad prašoma priteisti už prašymo parengimą 90 Eur suma neviršija rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, todėl priteistina. Taigi teismas darė išvadą, kad iš viso pareiškėjai galėtų būti priteista 598,99 Eur (347,54 Eur + 161,45 Eur + 90 Eur) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme. Teismas pažymėjo, jog ši suma galėtų būti priteista, jeigu pareiškėjos skundas būtų buvęs patenkintas visiškai. Pareiškėja skunde kėlė 8 reikalavimus, iš kurių 5 buvo patenkinti, vienas reikalavimas patenkintas iš dalies ir bylos dalis dėl dviejų reikalavimų nutraukta (kas prilyginama teismo sprendimui atmesti skundą). Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjos reikalavimai buvo patenkinti 68,75 procentų. Teismo sprendimu, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, pareiškėjai priteistina 68,75 procentų galimos priteisti sumos, t. y. – 411,80 Eur. Teismas pažymėjo, kad nors byloje atsakovais buvo NŽT, VĮ „Valstybės žemės fondas“, V. R., A. R., D. G., tačiau tik vieno iš jų, t. y. NŽT veiksmų neteisėtumo faktas buvo konstatuotas byloje, todėl iš šio atsakovo NŽT pareiškėjai priteistina 411,80 Eur susijusių su bylos nagrinėjimu.

II. Atsakovas NŽT pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti dalį Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsė, ir pareiškėjos prašymą atmesti visiškai.

Nurodo, kad pareiškėja prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė jau išnagrinėjus bylą, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsniui. Atsakovas NŽT yra įsitikinęs, kad išlaidos už patikslintą skundą pareiškėjai priteistos nepagrįstai, kadangi išlaidos už trūkumų šalinimą nėra priteisiamos. Akcentuoja, kad pareiškėjai taip pat neturėtų būti priteisiamos išlaidos už pirminę konsultaciją (29 Eur) ir atstovavimą teisme (289,62 Eur).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies pareiškėjos N. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo NŽT 411,80 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal atskirajame skunde išdėstytus motyvus, su pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka ir sprendžia, kad šis teismo sprendimas (bendrąja prasme) yra teisėtas, pagrįstas ir priimtas detaliai įvertinus ir išanalizavus pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareiškėją ir jos atstovę advokatę A. M. siejančius atstovavimo santykius (be kita ko, atstovavimo pradžią), išanalizavus patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo šių argumentų nekartoja.

Kaip matyti iš atskirojo skundo, atsakovas NŽT yra įsitikinęs, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų gali būti teikiamas iki bylos išnagrinėjimo teisme.

Nesutikdama su šiuo atsakovo NŽT argumentu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Įvertinus šia ABTĮ įtvirtintą prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo padavimo ir nagrinėjimo tvarką, darytina išvada, kad tokio pobūdžio prašymai teismui gali būti teikiami tiek iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tiek per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų gavo 2016 m. birželio 30 d., t. y. nepraėjus 14 dienų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties priėmimo. Atsižvelgus į tai, atsakovo NŽT argumentas, jog pareiškėja apskritai neturėjo teisės į teismo išlaidų atlyginimą, kadangi prašymo atlyginti išlaidas nepateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, atmetamas kaip nepagrįstas nagrinėjamu atveju aktualių teisės aktų nuostatomis.

Atsakovas NŽT taip pat nesutinka, jog pareiškėjai turėtų būti atlyginamos išlaidos už patikslinto skundo parengimą (347,54 Eur). NŽT įsitikinimu, išlaidos už klaidų taisymą nėra atlyginamos.

Šią sumą pirmosios instancijos teismas priteisė nustatęs, kad patirtas išlaidas pareiškėja pagrindė 2014 m. lapkričio 12 d. pinigų priėmimo kvitu (III t., b. l. 178), o patikslintas skundas advokatės A. M. parengtas 2014 m. lapkričio 18 d. (II t., b. l. 100–104), šios išlaidos yra konkrečiai detalizuotos ir nurodytos pareiškėjos pateiktame prašyme (III t., b. l. 172–173).

Įvertinus pareiškėjos patikslinto skundo turinį, darytina išvada, kad, priešingai nei nurodo NŽT, patikslintas skundas nebuvo klaidų taisymas. Pareiškėja, 2014 m. lapkričio 18 d. teikdama patikslintą skundą, suformulavo 4 naujus reikalavimus (ankstesnį skundą žr. II t., b. l. 100–104), kadangi, kaip nurodė pareiškėja ankstesniame skunde, nebuvo gavusi visų reikiamų administracinių sprendimų, be to, pareiškėjos tvirtinimu, gavus atsakovo NŽT atsiliepimą, iškilo pagrindas ginčyti papildomus administracinius aktus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokią pareiškėjos teisę įtvirtina ABTĮ 52 straipsnis, kuriame reglamentuojama, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.

Vadovaudamasi aptartais motyvais bei atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino pareiškėjai priteistinos sumos dalį už patikslinto skundo parengimą atsižvelgiant į bylos baigtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai iš atsakovo NŽT teisėtai buvo priteista patirtų išlaidų suma už 2014 m. lapkričio 18 d. patikslintą skundą.

Atsakovas taip pat nesutinka su 29 Eur priteisimu už pirmines konsultacijas.

Teisėjų kolegija atkreipia NŽT dėmesį į tai, kad ši suma pareiškėjai priteista nebuvo, kadangi buvo patirta pareiškėjai dar nesudarius atstovavimo sutarties su advokate A. M.

Dėl atsakovo NŽT motyvų, kad atstovavimo išlaidos teisme nebuvo atskirai detalizuotos, teisėjų kolegija pažymi, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų konkrečiai įvardytos ir išskirtos išlaidos, patirtos atstovavimui teisme; tai, jog išlaidos patirtos realiai patvirtina pareiškėjos pateiktas 2014 m. gruodžio 17 d. pinigų priėmimo kvitas (III t., b. l. 179); iš kitų byloje esančių viešų dokumentų aiškiai ir konkrečiai matyti, kiek posėdžių byloje vyko, kiek laiko jie truko, kokie asmenys juose dalyvavo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinus dydžius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai ir atsakovo NŽT priteisė Rekomendacijose nurodytų dydžių neviršijančią sumą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, todėl atsakovo NŽT atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas