2013-03-14 Nr. AB-522-3-62-3-00309-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-577/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00309-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. Č. 2012 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 4–12), kuriuo prašė panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus apskrities VPK) viršininko 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 52-TE-75 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui G. Č.“.

Paaiškino, kad dirba Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus (toliau – ir KPS) viršininku. Nurodė, kad tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – jam buvo paskirta už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 5-V-674 „Dėl policijos įstaigų veiksmų, kai administracinių teisės pažeidimų bylos teismuose išnagrinėtos, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1 punkto, Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 52-18-V-100 patvirtinto KPS viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 ir 7.3 punktų pažeidimą. Nurodė, kad 2012 m. vasario 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-6-IS-16 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) konstatuota, kad 2011 m. liepos 14 d. pareiškėjas, gavęs neįsiteisėjusį Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą dėl V. B. skirtos nuobaudos, neužtikrindamas Įsakymo 1.1 punkto nuostatų vykdymo, aplaidžiai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktų nuostatas, kas lėmė Įsakymo 1.1 punkto nuostatų nevykdymą.

Paaiškino, kad 2011 m. liepos 14 d. pareiškėjui buvo vizuotas Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas dėl V. B. nubaudimo administracine tvarka. Pažymėjo, kad 2011 m. liepos 14 d. turėjo daug darbo. Akcentavo, kad liepos mėnesį apskritai buvo ypatingai daug darbo: pasiruošimas artėjančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui; Alytaus mieste buvo rekonstruojama Naujoji gatvė (pagrindinė), darbai atliekami pagal tam tikrą planą, kiekvieną kartą reikėjo bendrauti su darbus vykdančios įmonės atstovais, derinti kelio ženklų pastatymo schemas, bei kontroliuoti juos; skyriuje atostogavo pareigūnai, jų funkcijas vykdė kiti pareigūnai, pareiškėjas vykdė specialisto Ž. G. pareigybės aprašyme numatytas funkcijas; buvo vykdomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. liepos 8 d. nurodymas Nr. 5-S-3367 „Dėl viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo“ 2011 m. liepos 14 d. Kauno S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadione vykusiose UEFA futbolo rungtynėse. Paaiškino, kad dėl ypatingai didelio darbo krūvio, taip pat dėl laiko trūkumo tinkamai neįsigilino į nutarimo rezoliucinę dalį ir viza jį nukreipė KPS Analizės ir administracinės veiklos grupės postinei D. M.. Akcentavo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas pareiškėjo darbo krūvis ir įvertinti paskirtų užduočių prioritetai. Taip pat nebuvo tiriamos aplinkybės dėl atostogaujančių KPS skyriaus pareigūnų pavadavimo. Todėl aiškino, kad jo neveikimas sietinas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis.

Pažymėjo, kad nebuvo pašalintos abejonės dėl Įsakymo vykdymo privalomumo. Taip pat akcentavo, kad Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktuose įtvirtintos normos yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nekonkrečios, nenumatančios apibrėžtų elgesio taisyklių, todėl pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, bendrojo pobūdžio formuluotės pažeidimas savaime negali būti laikomas pareigūno netinkamu pareigų vykdymu arba jų nevykdymu.

Teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvada parengta tendencingai ir neobjektyviai. Paaiškino, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje sąmoningai nutylima, jog Įsakymo 2.2 punktu J. B. buvo įpareigotas kontroliuoti jo vykdymą. Nurodė, kad J. B. ant 2011 m. liepos 12 d. gauto Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo užrašė pareiškėjui rezoliuciją be jokių nurodymų. Ant 2011 m. liepos 27 d. gauto įsiteisėjusio teismo nutarimo J. B., akivaizdžiai nesusipažinęs su nutarimo turiniu, užrašė rezoliuciją su nurodymu „Apskųsti“. Todėl pareiškėjas mano, kad J. B. netinkamai vykdė jam pavestą kontrolės funkciją.

Nesutiko su J. B. paaiškinimais dėl Alytaus apskrities VPK viršininkui tik 2011 m. gruodžio 13 d. pateikto tarnybinio pranešimo (kad gavęs įsiteisėjusį nutarimą neva suprato, jog teismo nutarimas nebuvo nustatyta tvarka apskųstas; R. P. informavo jį apie galimybę atnaujinti praleistą apskundimo terminą, jei bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti dėl neveikimo kalti pareigūnai; jis pareiškėjui nurodė nustatyti objektyvias teismo nutarimo neapskundimo priežastis ir apie tai informuoti Alytaus apskrities VPK viršininką, kad būtų pradėtas tarnybinis patikrinimas; šios problemos sprendimo eiga jis neva pasidomėjo tik gruodžio mėnesį ir sužinojo, kad jokių veiksmų nebuvo atlikta). Pareiškėjas teigė, kad jokios kalbos apie praleisto apskundimo termino atnaujinimą su pareiškėju nebuvo, taip pat nebuvo nurodyta apie įvykį informuoti Alytaus apskrities VPK viršininką.

Pareiškėjas mano, kad J. B. apie nustatytą trūkumą iš karto tarnybiniu pranešimu privalėjo informuoti viršininką, kaip tai numato 2003 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 punktas. Teigė, kad J. B. apie galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą faktiškai sužinojo 2011 m. liepos 29 d. ir sąmoningai delsdamas informuoti Alytaus apskrities VPK viršininką, nesilaikė Alytaus apskrities VPK viršininko 2010 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 52-V-31 2.2 punkto, t. y. nevykdė šio įsakymo laikymosi kontrolės, ir grubiai pažeidė Tvarkos 6 punktą.

Akcentavo, kad net ir pripažinus kaltę dėl pažeidimų, nurodytų Tarnybinio patikrinimo išvadoje, siūloma nuobauda būtų neadekvati, pažeidžianti protingumo ir proporcingumo kriterijus. Akcentavo, kad anksčiau jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – ginčijamo įsakymo priėmimo dieną jau negaliojo.

Atsakovas Alytaus apskrities VPK atsiliepime į skundą (I t., b. l. 23–25) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad Tarnybinio patikrinimo išvada parengta vienpusiškai ir neobjektyviai, nes nebuvo vertinamas pareiškėjo darbo krūvis. Paaiškino, kad iš patikrinimo medžiagos matyti, jog pareiškėjas paaiškinime pripažino, kad dokumentą nukreipė ne tam skyriaus pareigūnui dėl to, kad jo neskaitė. Pažymėjo, kad didelis darbo krūvis nesuteikia pareigūnui teisės nepaisyti atidumo ir rūpestingumo imperatyvų.

Taip pat nesutiko su skundo argumentais, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyti Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktų pažeidimai, nes šių punktų formuluotės yra abstrakčios. Pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kokiais konkrečiais veiksmais pareigūnas padarė pažeidimą, neužtikrindamas Įsakymo vykdymo, tuo pačiu pažeisdamas nurodytus Pareigybės aprašymo punktus.

Nurodė, kad tarnybinio nusižengimo subjektyvusis požymis – asmens kaltė, kuri gali reikštis tyčiniais ar nerūpestingumo veiksmais, tarnybinio patikrinimo metu įrodyta – ji pasireiškė tuo, kad pareiškėjas žinojo teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomą tarnybinę veiklą, reikalavimus, tačiau dėl aplaidumo jų nesilaikė.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad buvo praleistas terminas pradėti tarnybinį patikrinimą. Paaiškino, kad Alytaus apskrities VPK viršininkas 2011 m. gruodžio 14 d. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą nepažeisdamas Tvarkos 6 punkte nurodyto termino pradėti tarnybinį patikrinimą. Aiškino, kad nebuvo pažeisti nei tarnybinio patikrinimo procedūros pradėjimo, nei tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje siūloma nuobauda yra neadekvati, pažeidžianti protingumo ir proporcingumo kriterijus, paaiškino, kad įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad pareigūnas turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – papeikimą, jam buvo teisėtai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kuri iš visų galimų nuobaudų nėra pati griežčiausia.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu (II t., b. l. 23–37) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad Tarnybinio patikrinimo išvada atitinka Tvarkos 20 punkte įtvirtintus reikalavimus, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas išsamiai, visapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės bei Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant visas Tvarkos 20 punkte įtvirtintas aplinkybes.

Išanalizavęs Tarnybinio patikrinimo išvados turinį, tarnybinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą: pareiškėjo paaiškinimus bei jo 2012 m. sausio 16 d. paaiškinimą Nr. 52-IL-57, liudytojų J. B., R. P., D. M. parodymus, jų ir pareiškėjo pareigybių aprašymų turinį, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarimo (įsiteisėjusio ir neįsiteisėjusio) siuntimo lydraščius, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nevykdė Įsakymo 1.1 punkto ir Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktų nuostatų.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Alytaus apskrities VPK viršininko 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 52-V-31 buvo paskirtas atsakingu už Įsakymo įgyvendinimą, o Alytaus apskrities VPK KPS vyresnysis specialistas R. P. įgaliotas surašyti skundus. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjui Įsakymo tikslas ir įgyvendinimo tvarka (funkcijų paskirstymas tarp skyriaus pareigūnų R. P. ir D. M.) buvo aiški.

Gautų dokumentų registro duomenimis teismas nustatė, kad tiek 2011 m. liepos 12 d., tiek 2011 m. liepos 27 d. gauti nutarimai dėl V. B. nubaudimo pasirašytinai buvo perduoti pareiškėjui. Iš minėtų įrodymų teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 12 d. gautas nutarimas buvo žinomas tik pareiškėjui ir D. M., kuriai pagal jos pareigybės aprašymo nuostatas pavesta registruoti gautus duomenis nustatytuose registruose, užtikrinti dokumentų rengimą, kad būtų laiku pateikiami dokumentai atitinkamoms institucijoms, dėl priverstinio paskirtų baudų išieškojimo. Duomenų apie tai, kad įpareigotam skųsti tokius nutarimus R. P. būtų pavesta skųsti neįsiteisėjusį nutarimą, nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu, nenustatyta.

Įvertinęs aplinkybę, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas neturėjo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai, t. y. atlikti konkrečius veiksmus, numatytus pareigybės aprašyme ir Įsakyme, teismas padarė išvadą, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertintos faktinės aplinkybės, objektyviai egzistavusios priežastys, kurios galimai trukdė ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios pastangų, veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Nors pareiškėjas savo paaiškinimuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atlikti konkrečius veiksmus jis negalėjo dėl užimtumo vykdant kitas pareigas, tačiau tai negali būti priežastimi neskaityti ir pasirašyti vykdymui dokumentus. Teismas akcentavo, kad nustatytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog gavęs neįsiteisėjusį nutarimą, pareiškėjas privalėjo jį pavesti vykdyti pavaldžiam pareigūnui, įgaliotam surašyti skundus tokio pobūdžio medžiagose. Jo neveikimas šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis (tiesioginė aplaidaus elgesio (neveikimo) priežastis – neskaitė ir pasirašė). Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste G. Č. nurodytos priežastys nepateisina jo neveikimo – nutarimo apskundimo nevykdymo, vadovaujantis policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka. Nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų, kad pareigūnas ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų, jog nutarimas būtų apskųstas pasinaudojant įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikti prašymą apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti (ATPK 3024 str.). Negali būti pateisinamų paaiškinimų, kad nebuvo atliktos tarnybinės pareigos dėl to, kad buvo daug renginių, pareigūnai atostogavo ar pan. Teismas vertino, kad aptariamu atveju KPS viršininkas turėjo būti aktyvus ir laiku reaguoti jam suteiktomis teisės aktų nuostatomis (dėl pareigų ir funkcijų apimties ir jų paskirstymo), jo nenoras veikti gali būti suprantamas kaip nekompetencija ar netgi suinteresuotumas. Be to, vykdyti šio įsakymo nuostatas iš pavaldžių pareigūnų pareiškėjas reikalavo ir vykdydamas vidaus kontrolės procedūras (2011 m. balandžio 13 d. tikslinio patikrinimo ataskaita Nr. 52-IL-939).

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Įsakymas neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo ATPK kai kurių straipsnių pakeitimai, kurie pakeitė nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarką, ir reglamentavo, kad pareigūnai, turintys teisę skųsti apylinkių teismų nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose, skundą paduoda apygardos teismui, o ne Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip buvo numatyta Įsakyme.

Teismas vadovavosi ATPK 3024 straipsnio 5 dalimi ir pažymėjo, kad liudytoju apklaustas Alytaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas J. B. nurodė, jog jam 2011 m. gruodžio mėnesį pasižiūrėjus į administracinių teisės pažeidimų bylų registrą, tapo žinoma, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarimas nėra apskųstas ir pareiškėjas nėra įvykdęs jo 2011 m. liepos 28 d. pavedimo apskųsti minėtą nutarimą (atsižvelgiant į ATPK 3024 str. 5 d. šio pavedimo įvykdymą patvirtinančių įrodymų – teismo nutarties atsisakyti atnaujinti terminą pareiškėjas nepateikė nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu). Todėl teismas konstatavo, kad Alytaus apskrities VPK viršininkas 2011 m. gruodžio 14 d. pavedimu pagal Alytaus apskrities VPK viršininko pavaduotojo J. B. 2011 m. gruodžio 13 d. tarnybinį pranešimą teisėtai pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo nepažeisdamas Tvarkos 9 punkto reikalavimų, o pareiškėjo nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo metu G. Č. stažas vidaus tarnybai buvo 16 metų, per tarnybos laikotarpį pareigūnas 11 kartų skatintas, drausmine tvarka baustas 2 kartus, turėjo 2 galiojančias nuobaudas – pastabą ir papeikimą taip pat dėl aplaidaus tarnybinių pareigų vykdymo (Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjo G. Č. prašymas dėl Alytaus apskrities VPK viršininko 2012 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 52-TE-13, kuriuo pareiškėjui vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už Pareigybės aprašymo 7.21 punkto, Tvarkos 2, 21 punktų pažeidimus, buvo atmestas kaip nepagrįstas (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-666-554/2012)). Įvertinęs šiuos faktus bei Tarnybinio patikrinimo išvados išvadas, teismas pripažino, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo nuostatos, nustatytos Tvarkos 5, 29 punktuose, pažeistos nebuvo.

III. Pareiškėjas G. Č. padavė apeliacinį skundą (b. l. 42–46), kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog visi kiti nutarimai, kuriuose buvo nepagrįstai taikomas ATPK 301 straipsnis, buvo skundžiami, kas akivaizdžiai rodo, jog nagrinėjamas atvejis iš tiesų buvo išskirtinis ir tam buvo objektyvių priežasčių.

2. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo išvada, jog taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai.

3. Akcentuoja, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos dėl būtinybės išsamiai ištirti visas aplinkybes, kai tarnybinis nusižengimas pasireiškia neveikimu dėl galimo didelio darbo krūvio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-671/2011).

4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Tvarkos 6 punkto nuostatas. Pareiškėjui neaišku, jei J. B. buvo tinkamai informuotas apie galimybę atnaujinti praleistą terminą, kodėl iš karto, t. y. 2012 m. liepos 28 d. sužinojęs, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nutartis nebuvo apskųsta, nevykdė kontrolės funkcijos, t. y. nepateikė tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo būtinybės. Nesutinka su J. B. teiginiu, jog jis apie neapskųstą teismo nutarimą, priimtą V. B. atžvilgiu, sužinojo praėjusių metų gruodžio 12 d., kai neva patikrino administracinių teisės pažeidimų už kelių eismo pažeidimus duomenų bazės duomenis. Paaiškina, kad J. B. neturi prisijungimo slaptažodžių prie administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro bei nemoka juo naudotis.

5. Pakartoja skunde išdėstytus argumentus, kad Pareigybės aprašymo 7.1 bei 7.3 punktuose yra įtvirtintos abstraktaus pobūdžio pareigos.

6. Nurodo, kad teismas nepagrindė išvados dėl pareiškėjo nenoro veikti, kuris gali būti suprantamas kaip suinteresuotumas. Mano, kad šioje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo ir galimybės neetiškai apeliuoti į pareiškėjo „suinteresuotumą“. Akcentuoja, kad visi nutarimai, kuriuose teismai taikė ATPK 301 straipsnį, buvo skundžiami. Pažymi, kad teismo posėdyje apklaustas J. B. paliudijo, kad pažįsta V. B.. Nutartį, dėl kurios šią dieną ir vyksta teisminiai ginčai, priėmė teismas, ne policijos įstaiga ar pareigūnas. Priimant atitinkamą nutartį ir taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas teismas nevertino, kad V. B. 2007 m. gegužės 8 d. – 2011 m. birželio 24 d. administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo baustas net 10 kartų.

7. Akcentuoja, kad bylos metu kėlė ir nuobaudos adekvatumo klausimą, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime pakartojo Tvarkos 5 punkto nuostatas, paminėjo, jog per tarnybos laiką pareiškėjas buvo skatintas 11 kartų, baustas 2 kartus, turi 2 galiojančias nuobaudas. Pažymi, kad Tvarkos 37 punkto nustatyta tvarka, įsakymą dėl nuobaudos buvo apskundęs ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui, kuris 2012 m. kovo 21 d. raštu Nr. 1D-2005(3), informavo, kad skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra neadekvati padarytam pažeidimui ir vertintina kaip pernelyg griežta ir Alytaus apskrities VPK viršininkui nurodyta spręsti klausimą dėl kitos nuobaudos rūšies parinkimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino.

Atsakovas Alytaus apskrities VPK atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 51–54) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Atsiliepimą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Nurodo, kad didelis darbo krūvis nesuteikia teisės pareigūnui nepaisyti atidumo ir rūpestingumo imperatyvų, determinuojančių tarnybinių funkcijų vykdymą.

2. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Alytaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas J. B., pavėluotai informavo Alytaus apskrities VPK viršininką apie padarytą tarnybinį nusižengimą ir tuo buvo pažeisti Tvarkos 6 punkto reikalavimai. Teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir nustatė, kad J. B. 2011 m. gruodžio mėnesį patikrino administracinių teisės pažeidimų bylų registrą, jam tapo žinoma, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarimas nėra apskųstas ir G. Č. nėra įvykdęs jo 2011 m. liepos 28 d. pavedimo apskųsti minėtą nutarimą. Todėl Alytaus apskrities VPK viršininkas 2011 m. gruodžio 14 d. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą nepažeisdamas Tvarkos 6 punkte nurodyto termino.

3. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyti Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktų pažeidimai, nes šių punktų formuluotės yra abstrakčios. Akcentuoja, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kokiais konkrečiais veiksmais pareigūnas padarė pažeidimą, neužtikrindamas Įsakymo vykdymo, tuo pačiu pažeisdamas minėtus pareigybės aprašymo punktus.

4. Vertina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog paskirta tarnybinė nuobauda yra pernelyg griežta, yra nepagrįsti. Pažymi, kad įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad pareigūnas turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – papeikimą, jam buvo teisėtai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kuri iš visų galimų nuobaudų nėra pati griežčiausia.

5. Teigia, kad pareiškėjo argumentas, jog teismas nevertino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. kovo 21 d. rašte Nr. 1D-2005(3) pateiktos informacijos ir nepasisakė sprendime yra atmestinas, nes pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžių metu teismo to neprašė bei minėto rašto teismui nepateikė. Pažymi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė ne minėtą raštą, o Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tyrimų valdybos 2010 m. vasario 19 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-11-IS-18 kopiją, kurią teismas įvertino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Alytaus apskrities VPK viršininko 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 52-TE-75, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinės nuobauda – griežtas papeikimas – teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui, Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkui, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – už tai, kad jis 2011 m. liepos 14 d. gavęs neįsiteisėjusį 2011 m. liepos 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą dėl V. B. skirtos administracinės nuobaudos, aplaidžiai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktuose nustatytas funkcijas, neužtikrino Įsakymo 1.1 punkto reikalavimų laikymosi, dėl to nurodytas teismo nutarimas nebuvo apskųstas, nors vadovaujantis Įsakymu jis turėjo būti skundžiamas apeliaciniu skundu.

Pareiškėjas su paskirta tarnybine nuobauda nesutiko, todėl įsakymą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda, apskundė teismui. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, padarė išvadą, jog pareiškėjas nevykdė Įsakymo 1.1 punkto ir Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktų nuostatų. Teismas pripažino, kad pareiškėjui Įsakymo tikslas ir įgyvendinimo tvarka (funkcijų paskirstymas tarp skyriaus pareigūnų R. P. ir D. M.) buvo aiški. Įvertinęs aplinkybę, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas neturėjo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai, t. y. atlikti konkrečius veiksmus, numatytus pareigybės aprašyme ir Įsakyme, teismas padarė išvadą, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertintos faktinės aplinkybės, objektyviai egzistavusios priežastys, kurios galimai trukdė ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios pastangų, veikti teisės aktų nustatyta tvarka.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad funkcijos, kurių neatlikimu jis yra kaltinamas, yra nekonkrečios; J. B. apie padarytą tarnybinį nusižengimą vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, turėjo pranešti ankščiau, todėl buvo pažeistas Aprašo 6 punktas; tarnybinio nusižengimo padarymo metu jo darbo krūvis buvo ypatingai didelis; paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje.

Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, Nr. 6(16), 2008).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012).

Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos 6, 20 p.).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Ginčijamas įsakymas yra grindžiamas Alytaus apskrities VPK Vidaus tyrimo grupės 2012 m. vasario 13 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-6-IS-16 „Dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko G. Č. veiksmų“, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas neatliko Pareigybės aprašymo 7.1 bei 7.3 punktuose bei Įsakymo 1.1 punkte nustatytų pareigų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad Pareigybės 7.1 bei 7.3 punktuose nustatytos funkcijos yra abstraktaus pobūdžio, t. y. pareiškėjas tvirtina, kad nekonkretus jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo objektas.

Pareigybės aprašymo 7.1 punkte numatyta, kad Kelių policijos skyriaus viršininko pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovauja skyriui ir užtikrina, kad būtų vykdomi įstatymai, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai bei potvarkiai, vidaus reikalų ministro bei Policijos generalinio komisaro įsakymai, nurodymai, kiti poįstatyminiai teisės aktai, siekiant užtikrinti Kelių policijos skyriui pavestų funkcijų vykdymą. Pareigybės aprašymo 7.3 punkte numatyta, kad Kelių policijos skyriaus viršininko pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja ir kontroliuoja, kad būtų užtikrintas skyriaus veiklos sritį reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimas (I t., b. l. 79–81).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 5-V-674 „Dėl policijos įstaigų veiksmų, kai administracinių teisės pažeidimų bylos teismuose išnagrinėtos, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas“ (I t., b. l. 52–53) 1.1 punktu šalies policijos įstaigų vadovai įpareigoti užtikrinti, kad apylinkės teismų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose dėl veikų, nurodytų ATPK 1242 straipsnio 3–4 dalyse, 126 straipsnio 2–5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 128 straipsnio 1–2 dalyse ir 129 straipsnyje, kai buvo taikomas šio kodekso 301 straipsnio nuostatos ir pažeidėjui nebuvo skirta teisės vairuoti atėmimo nuobauda ar buvo daugiau kaip trečdaliu sutrumpintas teisės vairuoti atėmimo terminas, teisės aktų nustatyta tvarka būtų skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nustatyta, kad 2010 m. vasario 17 d. Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 52-V-31 „Dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų, kai administracinių teisės pažeidimų bylos teismuose išnagrinėtos taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas“ (I t., b. l. 56) pareiškėjui buvo pavesta užtikrinti Įsakymo įgyvendinimą, Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniajam specialistui R. P. buvo pavesta surašyti apeliacinius skundus dėl tokių nutarimų, o Alytaus apskrities VPK viršininko pavaduotojui J. B. – kontroliuoti Įsakymo vykdymą.

Įvertinusi išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad Pareigybės aprašymo nuostatos, kuriose įtvirtintų funkcijų neatlikimu yra kaltinamas pareiškėjas, yra nekonkrečios. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Pareigybės aprašymo 7.1 bei 7.3 punktuose nustatytos funkcijos užtikrinti skyriaus veiklos sritį reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą iš esmės detalizuojamos 2010 m. vasario 17 d. Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 52-V-31, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas užtikrinti Įsakymo įgyvendinimą. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn buvo traukiamas už pakankamai detaliai identifikuoto objekto – vidaus tarnybos tvarkos apskundžiant teismų nutarimus, kuriais vadovaujantis ATPK 301 straipsniu sušvelnintina administracinė nuobauda už atitinkamus administracinius teisės pažeidimus – pažeidimą.

Pareiškėjo veiksmų neteisėtumas (objektyvioji pažeidimo pusė) pasireiškė tuo, kad gavęs 2011 m. liepos 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą, jį nukreipė vykdyti asmeniui, kuriam nenustatyta pareiga surašyti apeliacinius skundu ir taip užkirto kelią apeliaciniam skundui paduoti, todėl teismo nutarimas, kuriuo vadovaujantis ATPK 301 straipsniu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta administracinė nuobauda – t. y. nutarimas atitiko Įsakyme nustatytus atvejus, kada privaloma teikti apeliacinius skundus, nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo.

Nustatyta, kad J. B. 2012 m. liepos 13 d. rezoliucija 2011 m. liepos 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas buvo perduotas vykdyti pareiškėjui, kuris 2011 m. liepos 14 d. rezoliucija jį nukreipė vykdyti D. M.. Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės postinei D. M., kuriai buvo nukreiptas vykdyti neįsiteisėjęs teismo nutarimas, pagal jos užimamos pareigybės aprašymą (I t., b. l. 101–102) yra pavesta užtikrinti savalaikį duomenų įvedimą į naudojamas respublikines duomenų bazes (7.4 p.). Kaip patvirtino ir pats pareiškėjas teismo posėdyje, D. M. suveda dokumentų duomenis į registrą, jai nepriskirta funkcija teikti siūlymus dėl apeliacinio skundo padavimo (I t., b. l. 184).

Kaip buvo pažymėta, vadovaujantis 2010 m. vasario 17 d. Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 52-V-31 pareiga surašyti apeliacinius skundus administracinių teisės pažeidimų bylose buvo nustatyta Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniajam specialistui R. P.. Ši šio pareigūno funkcija nustatyta ir jo pareigybės aprašyme (7.13 p.) (I t., b. l. 103–105). Byloje nėra duomenų, kad 2011 m. liepos 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas, kuris vadovaujantis Įsakymu privalėjo būti skundžiamas teismui, būtų nukreiptas vykdyti apeliacinius skundus dėl tokių nutarimų įgaliotam surašyti asmeniui – Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniajam specialistui R. P..

Akcentuotina, kad byloje neneigiama aplinkybė, jog 2011 m. liepos 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas apeliaciniu skundu nebuvo apskųstas, todėl yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas taip pat neneigia, kad jis buvo atsakingas už Įsakymo įgyvendinimą. 2012 m. birželio 20 d. teismo posėdyje patvirtino, kad gavęs teismo nutarimą ar nutartį, jis turi spręsti priėmimo klausimą ir nukreipti vykdyti (I t., b. l. 183). Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad kai susipažįsta su teismo nutarties turiniu, informuoja R. P. apie nutartį, apie tai, kad buvo taikytas ATPK 301 straipsnis ir jie tardavosi, ar rašyti skundą. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad susipažinęs su ginčo teismo nutarimu užrašė vizą įvesti duomenis į registrą, o apie nutarimo vykdymą neparašė, nes su nutarimu nebuvo susipažinęs (I t., b. l. 184). Teismo posėdyje apklaustas R. P. paaiškino, kad jis turi teisę surašyti apeliacinį skundą, tačiau neturi teisės priimti sprendimo skųsti ar neskųsti nutarimą, nurodė, kad pareiškėjas, kaip jo tiesioginis vadovas, rezoliucija „apskųsti“ nurodydavo, kai reikėdavo surašyti apeliacinį skundą (I t., b. l. 188).

Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Netinkamai suformuluodamas pavedimą, pareiškėjas neužtikrino, kad būtų vykdomas Įsakymo 1.1 punktas, t. y. iš esmės užkirto kelią apeliaciniam skundui paduoti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu, todėl nustatant galėjimą veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005).

Pareiškėjas teigia, kad negalėjo tinkamai atlikti pareigų dėl 2011 m. liepos 14 d. padidėjusio darbo krūvio. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo paskirtas atsakingu už Viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo Lenkijos futbolo sirgalių vykimo į Kauną per Alytaus apskrities VPK aptarnaujamą teritoriją plano vykdymą 2011 m. liepos 14 d. (I t., b. l. 156–159). Iš 2011 m. liepos 15 d. pareiškėjo tarnybinio pranešimo (I t., b. l. 66–67) matyti, kad 2011 m. liepos 14 d. nuo 9 iki 20 val. vykusio viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo Lenkijos futbolo sirgalių vykimo į Kauną per Alytaus apskrities VPK aptarnaujamą teritoriją metu buvo atlikta daug aktyvių veiksmų viešajai tvarkai palaikyti. Iš 2011 m. vasario 2 d. Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 52-AK-25 (II t., b. l. 4) patvirtinto Alytaus apskrities VPK 2011 m. pareigūnų ir darbuotojų atostogų grafiko ištraukos matyti, kad Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriuje, kuriam aptariamu laikotarpiu vadovavo pareiškėjas, ginčo laikotarpiu atostogavo 4 pareigūnai. Tačiau byloje nesant daugiau duomenų apie įprastą pareiškėjo darbo krūvį, negalima išvada, kad 2011 m. liepos 14 d. pareiškėjo darbo krūvis buvo toks didelis, kad galėjo turėti įtaką jo pareigų atlikimui. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjo darbo krūvį 2011 m. liepos 14 d., tačiau vadovaujantis ATPK 3024 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos, vadinasi apeliacinis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarimo galėjo būti paduotas iki 2011 m. liepos 25 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas visą šį laikotarpį dėl ypač padidėjusio darbo krūvio negalėjo tinkamai atlikti jam priskirtų pareigų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas neturėjo galimybės atlikti jam priskirtų funkcijų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nurodyti pareiškėjo argumentai gali būti reikšmingi tik sprendžiant parinktos tarnybinės nuobaudos proporcingumo klausimą, tačiau nešalina tarnybinės atsakomybės.

Kaip buvo pažymėta, tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tyčine bei neatsargia kaltės forma. Nagrinėjamoje byloje nėra surinka duomenų, kad pareiškėjas sąmoningais veiksmais siekė, jog ginčo nutarimas nebūtų apskųstas apeliacine tvarka. Pareiškėjas pripažino, kad jis nutarimą vykdyti ne tam pavaldiniui nukreipė neįsigilinęs į jo turinį. Toks pareiškėjo santykis su padarytu nusižengimu vertintinas kaip neatsargumas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl Tvarkos 6 punkto pažeidimo, nes mano, kad apie jo padarytą tarnybinį nusižengimą turėjo būti pranešta iš karto, kai Alytaus apskrities VPK viršininko pavaduotojui J. B. tapo žinoma apie tai, kad ginčo nutarimas nebuvo apskųstas.

Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas, kurio pareigas ėjo pareiškėjas, tiesiogiai pavaldus Alytaus apskrities VPK viršininko pavaduotojui, kuruojančiam viešąją policiją (I t., b. l. 81). Taip pat nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 13 d. tarnybiniu pranešimu (I t., b. l. 36) Alytaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas J. B. informavo Alytaus apskrities VPK viršininką, kad 2011 m. gruodžio 12 d. tikrindamas administracinių teisės pažeidimų už kelių eismo taisyklių pažeidimus duomenų bazės duomenis nustatė, jog 2011 m. liepos 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs V. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo bylą paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą nei nustato įstatymas ir šis nutarimas Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko G. Č. nebuvo apskųstas apeliaciniu skundu, nors vadovaujantis Įsakymu tokie nutarimai turi būti skundžiami. Pareiškėjas teigia, kad apie tai, jog nutarimas nebuvo apskųstas J. B. žinojo 2011 m. liepos 28 d. gavęs įsiteisėjusio 2011 m. liepos 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo nuorašą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2011 m. liepos 27 d. Alytaus apskrities VPK buvo gautas įsiteisėjusio 2011 m. liepos 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo nuorašas. Jį 2011 m. liepos 28 d. rezoliucija „G. Č. apskųsti“ J. B. perdavė vykdyti pareiškėjui, kuris 2011 m. liepos 29 d. rezoliucijomis „D. V. įraukti duomenis į bazę“ ir „R. P. apskųsti priimtą nutarimą“ (II t., b. l. 10) nutarimą nukreipė vykdyti nurodytiems asmenims. ATPK 3024 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, turi teisę prašyti apylinkės teismą jį atnaujinti.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2011 m. liepos 28 d. tiesioginiam pareiškėjo atstovui Alytaus apskrities VPK viršininko pavaduotojui J. B. gavus įsiteisėjusį 2011 m. liepos 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo nuorašą, dar nebuvo išnaudotos visos galimybės šiam nutarimui apskųsti, t. y. įvykdyti Įsakymo 1.1 punkte nustatytą pareigą. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2011 m. liepos 28 d. nelaikytina pareiškėjo tiesioginio vadovo sužinojimo apie pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą diena. J. B. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad lapkričio ar gruodžio mėnesį patikrino registro duomenis ir sužinojo, kad nutarimas nėra apskųstas (I t., b. l. 187). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. B. apie pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą sužinojo ankščiau, nei nurodyta jo 2011 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime. Pareiškėjo pateikiami samprotavimai apie J. B. galimybes ankščiau sužinoti apie tai, kad ginčo nutarimas nebuvo apskųstas, tėra prielaidos, todėl atmestini. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tvarkos 6 punkte nustatytas pranešimo apie tarnybinį nusižengimą terminas nebuvo pažeistas.

Papildomai teisėjų kolegija akcentuoja, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (pvz., 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005). Pranešimo apie padarytą tarnybinį nusižengimą termino praleidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudarytų pagrindo pareiškėjo skundžiamą įsakymą vien dėl nurodytos aplinkybės pripažinti neteisėtu, nes tiek tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, tiek ir tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepažeidus imperatyvių terminų.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstu laiko pareiškėjo argumentą, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui.

Valstybės tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Tvarkos 5 punkte nustatyta, jog tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis šių nuostatų: 5.1 už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą; 5.2 atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes; 5.3 už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo; 5.4 atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, pareiškėjo stažas vidaus tarnyboje yra 16 metų, per kuriuos jis buvo 11 kartų skatintas, atsakovas nepateikė įrodymų apie anksčiau pareiškėjui taikytą drausminę atsakomybę, padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu įsakymu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, t. y. aiškiai per griežta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas –keičiama Valstybės tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo, tačiau neteisingai įvertino pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą padarytam pažeidimui, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas iš dalies tenkinant pareiškėjo skundą – pakeičiant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 52-TE-75 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui G. Č.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – švelnesne tarnybine nuobauda – papeikimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutartis:

Pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 52-TE-75 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui G. Č.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą į papeikimą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas Dainius Raižys Virginija Volskienė