2021-05-26 Nr. AB-11269-3-61-3-03361-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1266-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03361-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 21R-557(AG-461/06-2019) (toliau – ir Sprendimas), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. birželio 10 d. raštą Nr. (1.23)7R-3492 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti atsakovą patikrinti antstolio E. S. veiklą.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Komisija Sprendimu paliko galioti Teisingumo ministerijos Raštą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl antstolio E. S. veiklos patikrinimo. Nei Komisija, nei Teisingumo ministerija neišnagrinėjo skundo iš esmės, nepatikrino ir neįvertino pareiškėjos pateiktų įrodymų. Informacija apie fizinio asmens privataus gyvenimo aplinkybes ir profesines paslaptis arba juridinių asmenų komercines paslaptis, gauta ar paaiškėjusi atliekant antstolio funkcijas ar teikiant paslaugas, negali būti atskleidžiama ar pateikiama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareiškėja nurodė Teisingumo ministerijai konkrečius šiurkščius įstatymo pažeidimus, kuriuos darė antstolis E. S.: iškelia elektronines vykdomąsias bylas per Vykdomųjų bylų portalą, nesant elektroninių vykdomųjų raštų su privalomais rekvizitais, pateiktų elektroninių ryšių priemonėmis; neišsiunčia ir neįteikia asmeniškai jokių procesinių dokumentų, įskaitant raginimą įvykdyti sprendimą; atlieka vykdymo veiksmus be pareiškėjos žinios; nepriima skundų ir jų neišnagrinėja iš esmės; neperduoda teismui jokių procesinių dokumentų, įskaitant elektroninių vykdomųjų bylų nustatyta forma ir tvarka – elektroninių ryšių priemonėmis; be procesinių dokumentų disponuoja pareiškėjos turtu, įskaitant piniginėmis lėšomis sąskaitoje, neteisėtai nurašo ir sulaiko išieškotų socialinio draudimo išmokų sumas, iš kurių išieškoti negalima; iki šiol negrąžina 503,64 Eur socialinio išmokų sumos; teikia apgaulingą informaciją apie nagrinėtas civilines bylas. Apie tai pareiškėja jau daug kartų nurodė savo skunduose dėl antstolio E. S. veiksmų. Teisingumo ministerijos darbuotojai nenori atlikti savo tarnybinių pareigų – tinkamai vykdyti veiklos kontrolę. Teisingumo ministerijos neveikimas sąlygojo tai, kad antstolis per atstovą advokatą pateikė pareiškėjai reikalavimą dėl neteisėtų veiksmų skleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis apie asmenį nutraukimą, susietą su antstolio profesinės veikla ir pareigų atlikimu, neteisėtai skleidė informaciją apie jos asmens duomenis, teikė vykdymo ir teismo procesinius dokumentus. Antstolis E. S., naudojant jos skundus dėl antstolio veiksmų, kurie yra pateikti įstatymo nustatyta tvarka, teršia jos garbę ir „grumzdžia teismo nuosprendį“.

3. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Komisija 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendime nustatė, jog pareiškėja pasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo. Pareiškėjos skundai nebuvo tenkinti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-5742-807/2019, 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-11516-734/2019, 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-11913-1077/2019). Komisija taip pat pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtino ir pati pareiškėja. Teisingumo ministerija neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tikrinti antstolio veiklą dėl, pareiškėjos manymu, padarytų pažeidimų. Nagrinėjant pareiškėjos prašymus (jos kreipimaisi iš esmės tais pačiais klausimais nagrinėjami nuo 2017 metų), nebuvo nustatyta, jog antstolio E. S. veiksmai pripažinti neteisėtais, priešingai, teismas pareiškėjos veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl Teisingumo ministerija neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti neeilinį patikrinimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 21R-557(AG-461/06-2019) ir Teisingumo ministerijos 2019 m. birželio 10 d. rašto Nr. (1.23)7R-3492, kuriuo atsisakyta vertinti antstolio E. S. procesinę veiklą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti minėto antstolio veiklą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėja su 2019 m. birželio 3 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama patikrinti antstolio E. S. veiklą. Teisingumo ministerija pateikė pareiškėjai 2019 m. birželio 10 d. raštą Nr. (1.23)7R-3492 „Dėl antstolio veiklos tikrinimo“, kuriuo atsakė į pareiškėjos pateiktą prašymą. Dėl Rašto pareiškėja kreipėsi į Komisiją, kuri Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu, 17 straipsniu, 18 straipsnio 2 dalimi, 35 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 14 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punktu, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1, 2 dalimis, 46 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsniu.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja į Teisingumo ministeriją kreipėsi dėl antstolio E. S. veikos patikrinimo, tačiau Teisingumo ministerija šio prašymo netenkino ir paaiškino, jog antstolio procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė priskirtina išimtinai bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai, be to, akcentavo, jog į pareiškėjos raštus Teisingumo ministerija jau yra ne kartą atsakiusi. Teismo vertinimu, pareiškėjos prašyme keliami klausimai susiję su antstolio E. S. veikla, yra priskirtini išimtinai teismo kompetencijai, kadangi pareiškėja prašo įvertinti antstolio procesinius veiksmus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kuriose ji yra skolininkė.

Vykdymo procese pažeistos teisės gali būti ginamos paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba ginant pažeistas teises ginčo teisenos tvarka. Teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų suteikiama asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas (CPK 510 str.). Skundas dėl antstolio veiksmų pateikiamas antstoliui. Jeigu antstolis atsisako tenkinti skundą, skundas su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 str. 2 d.).

Teismo vertinimu, Komisija visiškai pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos 2019 m. birželio 3 d. prašyme keliami netinkamos antstolių veiklos pavyzdžiai, kurie, pareiškėjos įsitikinimu, Teisingumo ministerijos turėtų būti patikrinti, iš esmės yra susiję su vykdomosios bylos vykdymu. Teisingumo ministerija pareiškėjai ne tik ginčijamu Raštu, bet ir anksčiau ne vieną kartą aiškino Teisingumo ministerijos kompetencijos ribas vertinant antstolio darbus ir siūlė naudotis teise kreiptis į teismą pateikiant skundus dėl antstolio veiksmų (2019 m. sausio 2 d. raštas Nr. (1.23)7R-23; 2019 m. sausio 23 d. raštas Nr. (1.23)7R-413; 2019 m. kovo 15 d. raštas Nr. (1.23)7R-1666; 2019 m. balandžio 23 d. raštas Nr. (1.23)7R-2563; 2019 m. balandžio 24 d. raštas Nr. (1.23)7R-2627).

Teismas sutiko su Komisija, jog, atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, Teisingumo ministerija ginčijamu Raštu pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos 2019 m. birželio 3 d. prašymo iš esmės. Be to, Komisijos medžiagos byloje esantys teismo sprendimai (nutartys) patvirtina, jog pareiškėja žino ir aktyviai naudojasi savo procesine teise kreiptis į teismą.

9. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad tiek Teisingumo ministerijos Raštas, tiek Komisijos Sprendimas yra motyvuoti, priimti nepažeidžiant teisės aktų, t. y. jie atitinka VAĮ 8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstyti kiti argumentai nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų nepasisakė.

III. 10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Elektroninė administracinė byla Nr. eI2-1066-809/2020 iškelta pagal pareiškėjos skundą, pateiktą per Lietuvos teismų informacinę sistemą (toliau – LITEKO) elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 116 straipsnį, teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) – tai proceso metu teismo priimti dokumentai. Visi teismo procesiniai dokumentai yra surašomi, priimami ir įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį, teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Pagal ABTĮ 84 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos priima pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma. Priimtą sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai.

10.2. Teismo skundžiamas sprendimas su privalomais elektroniniais rekvizitais neįformintas, teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė nepasirašė elektroninio procesinio dokumento nustatyta forma ir tvarka, jo tekstas neviešinamas LITEKO ir jo originalo nėra elektroninės bylos medžiagoje, elektroninis procesinis dokumentas (sprendimas) neįteiktas pareiškėjai elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO nustatyta forma ir tvarka. Pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime.

11. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Teisingumo ministerija neturi duomenų dėl teismo sprendimo pasirašymo, įkėlimo į LITEKO ir įteikimo pareiškėjai aplinkybių. Atsiliepimo į apeliacinį skundą teikimo metu matyti, kad į LITEKO įkeltas teismo sprendimas yra pasirašytas teisėjos Eglės Žulytės-Janulionienės parašu. Tuo atveju, jei paaiškėtų, kad pareiškėjai teismo sprendimas nebuvo įteiktas nustatyta tvarka, šis pažeidimas negali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą. ABTĮ 146 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių kitų teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 21R-557(AG-461/06-2019) ir Teisingumo ministerijos 2019 m. birželio 10 d. rašto Nr. (1.23)7R-3492 panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą patikrinti antstolio E. S. veiklą, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad elektroninis procesinis dokumentas (skundžiamas teismo sprendimas) nebuvo nustatyta tvarka pasirašytas jį priėmusios teisėjos Eglės Žulytės-Janulionienės, sprendimo tekstas neviešinamas LITEKO, jo originalo nėra elektroninės bylos medžiagoje, sprendimas neįteiktas pareiškėjai elektroninių ryšių priemonėmis.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime.

16. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad byloje esantis skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pasirašytas bylą nagrinėjusios ir sprendime nurodytos Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Eglės Žulytės-Janulionienės. Procesinis įstatymas neįtvirtina, kad teismo sprendimas elektroninėje byloje, kuris yra siunčiamas ar įteikiamas šalims, privalo būti pasirašytas tik elektroniniu parašu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimas yra pasirašytas teisėjos Eglės Žulytės-Janulionienės originaliu parašu.

17. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimas su lydraščiu pareiškėjai išsiųstas 2020 m. vasario 25 d. per elektroninių paslaugų portalą, į LITEKO įkelta popierinio dokumento (teismo sprendimo) su parašu skaitmeninė kopija PDF formatu. Tai, kad pareiškėjos padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo, jis yra priimtas ir nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, patvirtina, kad pareiškėjos teisė į apeliaciją nebuvo apribota.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

19. Kadangi pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių kitų teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinės šio sprendimo motyvų, susijusių su ginčo esme.

20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius