A-602-2541-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Agnė Andrijauskaitė

Administracinė byla Nr. A602-2541/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02882-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 6.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. C.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyriaus (toliau – ir Alytaus skyrius, Prienų skyrius, atsakovas) 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 28A-6728; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba, VSDFV) 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7634; 3) panaikinti Valdybos 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7714 (toliau – ir skundžiami sprendimai); 4) įpareigoti VSDFV Vidaus audito departamentą atlikti A. Ž. paskirtų ir gaunamų išmokų auditą nuo 1974 m. iki dabar; 5) įpareigoti Alytaus skyrių išmokėti pareiškėjui neišmokėtų pensijų išmokų dalį, kaupiamą šiame skyriuje arba Valdybos sąskaitoje.

Skunde nurodė, kad pareiškėjas dėl audito atlikimo pirmą kartą kreipėsi 2011 m. gegužės 18 d., skųsdamas Prienų skyriaus 2010 m. vasario 3 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. raštus. Prienų skyrius atsisakė atlikti auditą, kurio tikslas patikrinti, ar visas išmokas, paskirtas Kauno ir vėliau Prienų skyrių, pareiškėjas gaudavo. Pažymėjo, kad Prienų skyrius atsisakė atlikti auditą, nes tai nė jų padalinys, o Valdyba 2011 m. gegužės 18 d. sprendime net nepaminėjo, kad buvo prašoma atlikti auditą. Manė, kad Valdyba nepagrįstai atmeta jo prašymą dėl audito atlikimo, nes nauji faktiniai duomenys ir atsiranda atliekant auditą. Pabrėžė, kad Valdybai buvo pateikti ekspertizės aktai nuo 1974 iki 1994 m. kovo 28 d., o paskutiniame akte Nr. 30 yra pateiktos dvi diagnozės, iš kurių viena sudaro prielaidas gauti I-os grupės invalidumą. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, manytina, kad Valdybai yra žinomas teisinis pagrindas, dėl kurio atsiranda pinigų skirtumas, gaunamas į rankas, ir liekamų kaupti Sodroje gyvybės draudimui. Tvirtino ir tai, kad dėl gyvybės draudimo fondo kaupimo į jį yra ne kartą pasikėsinta, o Prienų rajono policijos komisariato tyrėja tiria paskutinio pasikėsinimo skundo medžiagą baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kurioje pareiškėjas ir jo žmona yra pripažinti nukentėjusiais. Be kita ko, nurodė ir tai, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl Prienų skyriaus ir Valdybos sprendimų panaikinimo. Manė, jog Prienų skyrius savo veiksmais stabdo bylos nagrinėjimą. Išdėstė, jog iš pradžių jam nebuvo pateiktas 2011 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 28A-3132, t. y. šis sprendimas nebuvo paskelbtas, todėl jis pavėluotai turėjo prašyti teismo pridėti jį prie bylos medžiagos. Vėliau Prienų skyrius, neatsižvelgdamas į tai, kad Kauno apygardos administraciniame teisme vyksta teisminis procesas, 2011 m. lapkričio 21 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo 3 litais padidino jo gaunamą invalidumo pensiją. Pažymėjo, kad nesutinka su skundžiamais sprendimais, nes trimis litais padidinti gaunamą pensiją jis prašė ankstesniame skunde, o mokėti jam kartu ir invalidumo pensiją, kaip nukentėjusiajam nuo 1939 – 1990 m. okupacijos, t. y. suluošintam Lietuvos medikų 1974 m., bei senatvės pensiją, nes jis ją uždirbo, būdamas invalidu.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VSDFV dėl to paties klausimo invalidumo ir senatvės pensijų paskyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumo patikrinimo, nepateikdamas naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnius Valdybos sprendimus, atsakovas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai atsisakė nagrinėti pakartotinį pareiškėjo prašymą. Darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą VSDFV 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-7634.

Pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu panaikinti Valdybos 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-7714, kuriuo buvo patenkintas jo skundas dėl Prienų skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 28A-6728 panaikinimo. Nurodė, jog šiuo sprendimu Prienų skyrius perskaičiavo pareiškėjui mokamos invalidumo pensijos dydį. Pridūrė, kad pensija perskaičiuota Prienų skyriui iš Kauno apygardos administracinio teismo gavus Municipalinio archyvo 2011 m. spalio 19 d. pažymą Nr. 286, kurioje nurodyta, jog šiam asmeniui 1958 m. sausio – gegužės mėn. yra priskaičiuotas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į gautą dokumentą, 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 21 6728 pareiškėjui nuo 2011 m. gruodžio 1 d. perskaičiuota invalidumo pensija, pridedant šį laikotarpį nuo 1958 m. sausio 15 d. iki 1958 m. gegužės 15 d. Pažymėjo, jog pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 86 punktą naujo dydžio pensija skiriama nuo mėnesio, einančio to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją (su visais kitais būtinais dokumentais), pirmosios dienos, todėl atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas tokio prašymo nebuvo pateikęs, Valdyba pagrįstai įpareigojo VSDFV skyrių panaikinti 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 28A-6728.

Nurodė, jog gruodžio mėnesio pensija jau buvo išmokėta, todėl sprendimas nebuvo visiškai panaikintas, t. y. Prienų skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 28A-7597 nutrauktas perskaičiuotos nuo 2011 m. gruodžio 1 d. invalidumo pensijos mokėjimą tos pačios dienos sprendimu Nr. 28A-7598 nuo 2012 m. sausio 1 d. atnaujintas invalidumo pensijos, mokėtos iki 2011 m. gruodžio 1 d., mokėjimas. Taigi, pareiškėjo skundžiamas Prienų skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 28A-6728 jau nebegaliojantis. Akcentavo ir tai, kad dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Prienų skyrių išmokėti neišmokėtą pensijų dalį jau yra priimtas skundas Kauno apygardos administraciniame teisme, todėl ginčo dalykas šioje byloje – ar yra pagrindas išmokėti pareiškėjui invalidumo pensiją už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 1 d. (nuo senatvės pensijos skyrimo datos) iki 2011 m. gegužės 31 d. ir nuo 2011 m. birželio 1 d. mokėti jam dvi pensijas – senatvės ir invalidumo – bei tai, ar yra pagrindas netaikyti nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatų ir mokėti neperskaičiuoto pagal šį įstatymą dydžio pensiją.

Pažymėjo, jog Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie tuo pat metu turi teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Tuo tarpu Nuostatų 88 punktas nustato, jog jeigu asmuo, kuriam paskirtos kelių rūšių socialinio draudimo pensijos, tačiau vadovaujantis Pensijų įstatymo 5 straipsniu, mokama didesnioji arba jo pasirinkimu viena iš jų, kreipiasi dėl anksčiau paskirtos pensijos, į kurią teisė išlikusi, mokėjimo atnaujinimo, šios pensijos mokėjimas atnaujinamas, o iki tol mokėtosios – sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą atnaujinti pensijos mokėjimą, pirmosios dienos.

Nurodė, jog pareiškėjas 2011 m. gruodžio 30 d. prašymu kreipėsi į Prienų skyrių, prašydamas atnaujinti sustabdytos invalidumo pensijos mokėjimą, todėl Prienų skyrius, vadovaudamasis minėtomis Pensijų įstatymo ir Nuostatų normomis, 2011 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 28A-3132 nuo 2011 m. birželio 1 d. atnaujino perskaičiuotos invalidumo pensijos mokėjimą ir nuo šios datos sustabdė senatvės pensijos mokėjimą. Pridūrė ir tai, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Laikinasis įstatymas nurodo perskaičiuoti (laikinai sumažinti) senatvės ir invalidumo pensijas, viršijančias ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį (650,00 Lt).

Akcentavo, jog Laikinojo įstatymo nuostatos netaikomos I-osios grupės invalidumo pensijų gavėjams, o nuo 2010 m. gruodžio 1 d. ir senatvės pensijas gaunantiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Pažymėjo, jog Prienų skyriuje duomenų, kad pareiškėjui būtų nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ar I-osios grupės invalidumas, nėra, todėl netaikyti Laikinojo įstatymo nuostatų teisinio pagrindo taip pat nėra. Priešingai – pareiškėjui yra nustatytas II-osios grupės invalidumas, todėl pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintą perskaičiavimo tvarką, senatvės ir II-osios grupės invalidumo pensijos, paskirtos turint būtinąjį stažą, perskaičiuojamos didinant pagrindinę pensijos dalį iki 120 procentų bazinės pensijos ir perskaičiuojant papildomą dalį pagal Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui draudžiamųjų pajamų dydį (1170,00 Lt).

Nurodė, jog pareiškėjo invalidumo pensijos dydis 2011 m. birželio mėn. buvo 908,05 Lt, taigi, viršijo ribinį 650,00 Lt dydį, todėl nuo 2011 m. birželio 1 d. jo pensija pagrįstai ir teisėtai perskaičiuota Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad VSDFV 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. (6.5)1-7714 buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2011 m. gruodžio 9 d. skundą dėl Prienų skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 28A-6728 panaikinimo. Nurodė, jog Prienų skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 28A-6728 skirti 912,32 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją nuo 2011 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas gavus iš Kauno apygardos administracinio teismo, kuriame nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, dokumentus apie pareiškėjo papildomą stažą.

Rėmėsi Nuostatų 86 punktu ir pažymėjo, jog atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas prašymo dėl pensijos padidinimo Prienų skyriui nepateikė, Valdyba, vykdydama A. Ž. 2011 m. gruodžio 9 d. skundo reikalavimą naikinti šį sprendimą, Prienų skyrių įpareigojo panaikinti 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 28A-6728. Pažymėjo, jog Prienų skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 28A-7598 nuspręsta pareiškėjui atnaujinti 908,05 Lt dydžio valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos mokėjimą, o apie pensijos mokėjimo atnaujinimą pareiškėjas informuotas Prienų skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. raštu.

Todėl manė, kad nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Valdybos 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)1-7714, priimtą patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimą. Pabrėžė, jog Valdybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas (6.5)1-7634 priimtas išnagrinėjus pareiškėjo kartotinį 2011 m. spalio 25 d. prašymą, gautą 2011 m. gruodžio 7 d. Atkreipė dėmesį, jog Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmens skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, o Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valdybai, o jos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui, todėl Valdyba, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Pažymėjo, jog skundžiamame ir prašomame panaikinti Valdybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime (6.5)1-7634 ir buvo nurodyta, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, Valdyboje kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatomis, remiantis pareiškėjo 2011 m. balandžio 18 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d. prašymais, invalidumo ir senatvės pensijų paskyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumas jau buvo patikrintas ir priimti Valdybos 2011 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. (6.5)1-3125 bei 2011 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. (6.5)1-6380, kuriuos pareiškėjas apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui.

Nurodė, jog Kauno apygardos administraciniame teisme byla šiuo metu dar neišnagrinėta. Taip pat nurodė, jog kartu pareiškėjas buvo informuotas, kad Valdybos Vidaus audito departamentas yra VSDFV administracijos struktūrinis padalinys, todėl dar kartą nagrinėti pareiškėjo pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumą nėra teisinio pagrindo. Nurodė, jog pareiškėjas 2011 m. spalio 25 d. prašyme naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnius Valdybos sprendimus nepateikė, todėl, remiantis minėta Viešojo administravimo įstatymo nuostata, Valdybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (6.5)1-7634 pagrįstai nuspręsta, kad šis kartotinis prašymas nebus nagrinėjamas.

Be kita ko nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Valdybos Vidaus audito departamentą atlikti pareiškėjui „paskirtų ir gaunamų išmokų auditą už laikotarpį nuo 1974 m. iki dabar“ taip pat atmestinas kaip nepagrįstas dar ir dėl to, kad pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nėra numatytas audito atlikimas pagal pensijos gavėjo prašymą. Pridūrė, jog pareiškėjo prašymas įpareigoti Prienų skyrių išmokėti pareiškėjui „neišmokėtą pensijinių išmokų dalį, kaupiamą Prienų skyriuje arba Valdybos sąskaitoje, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjo neva neišmokėta pensija nėra kaupiama nei Prienų skyriuje, nei Valdyboje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas apžvelgė ginčo esmę bei ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus. Rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, Nuostatų 86 bei 88 punktais, Pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Valdyba 2011 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. (6.5) I-7634 „Dėl kartotinio prašymo“ pareiškėjui, be kita ko, paaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog asmens skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą <...>. Nurodė, kad pagal pareiškėjo 2011 m. balandžio 18 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d. prašymus, invalidumo ir senatvės pensijų paskyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumas Valdyboje jau buvo patikrintas ir priimti 2011 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. (6.5)1-3125 bei 2011 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. (6.5)1-6380, kuriuos pareiškėjas yra apskundęs Kauno apygardos administraciniam teismui. Be to, pareiškėjui buvo išaiškinta, jog atsižvelgus į tai, kad byla šiame teisme dar neišnagrinėta, o 2011 m. spalio 25 d. prašyme naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnius Valdybos sprendimus, jis nepateikė, todėl, remiantis minėtąja Viešojo administravimo įstatymo nuostata, prašymas nebus nagrinėjamas.

Teismas nustatė ir tai, jog pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Kauno apygardos administraciniame teisme yra iškelta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovams Prienų skyriui ir Valdybai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. dėl 2010 m. vasario 3 d. Prienų skyriaus rašto Nr. (1.3) 3S-168, 2011 m. balandžio 15 d. Prienų skyriaus rašto Nr. (1.3) 3S-764 panaikinimo, Valdybos 2011 m. gegužės 18 d. rašto Nr. (6.5) I-3125 dalies panaikinimo ir įpareigojimo paskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui invalidumo pensiją nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d.

įskaitytinai bei įpareigojimo paskaičiuoti senatvės pensiją ir nuo 2011 m. birželio 1 d. mokėti jam paskaičiuotas invalidumo ir senatvės pensijas. Sprendė, jog VSDFV pagrįstai minėtu raštu atsakė pareiškėjui, nes pareiškėjas dėl tų pačių aplinkybių kreipėsi pakartotinai ir ginčas yra nagrinėjamas Kauno apygardos administracinio teismo. Pažymėjo ir tai, kad tuo pačiu pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vidaus audito departamentą atlikti A. Ž. paskirtų ir gaunamų išmokų auditą nuo 1974 m. iki dabar, nes, be kita ko, pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nėra numatytas audito atlikimas pagal pensijos gavėjo prašymą.

Pažymėjo, jog byloje nustatyta ir tai, kad Prienų skyrius 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu „Dėl A. Ž. valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos paskaičiavimo“ Nr. 28A-6728, vadovaudamasis Pensijų įstatymu bei Nuostatais, nusprendė A. Ž. mokėti perskaičiuotą 912,32 Lt (devyni šimtai dvylika Lt 32 ct) per mėnesį valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki gyvos galvos. Nurodė, jog invalidumo pensijos dydis apskaičiuotas pagal 2011 m. gruodžio mėnesio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (360 Lt) ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (1488,00 Lt), o socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pensija bus mokama perskaičiuota pagal šio įstatymo nuostatas, t. y. 837,98 Lt.

Teigė, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, šį sprendimą Prienų skyrius priėmė gavęs iš Kauno apygardos administracinio teismo, kuriame nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, dokumentus apie pareiškėjo papildomą stažą. Be to, Valdyba 2011 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (6.5) I-7714 „Dėl VSDF valdybos Prienų skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 28A-6728 panaikinimo“ informavo pareiškėją, kad jo skundas dėl Prienų skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 28A-6728 panaikinimo patenkintas.

Šiame rašte nurodyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais, o pagal Nuostatų 86 punktą naujo dydžio pensija skiriama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją (su visais kitais būtinais dokumentais), pirmos dienos. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog prašymo dėl pensijos padidinimo Prienų skyriui pareiškėjas nepateikė, ir vykdant pareiškėjo 2011 m. gruodžio 9 d. skundo reikalavimą, atsakovas Prienų skyrių įpareigojo panaikinti 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 28A-6728.

Sprendė, jog Valdyba teisėtai ir pagrįstai panaikino Prienų skyriaus sprendimą, nes skyrius neturėjo teisės perskaičiuoti pareiškėjo pensijos nesant pareiškėjo prašymo.

Teismas taip pat vadovavosi ABTĮ 57 ir 58 straipsniais ir pastebėjo, jog pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dalis jam priklausančios pensijos buvo neišmokėta ir neva kaupiama Prienų skyriuje ir/ar Valdyboje, spręstina, kad šis pareiškėjo reikalavimas yra atmestinas kaip neįrodytas. Apibendrino, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti pagal ABTĮ 89 straipsnio nuostatas bei įpareigoti atsakovus atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus priimti, nurodytais motyvais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pridūrė ir tai, jog įstatymų leidėjas expressis verbis yra nustatęs, kad asmuo turi teisę gauti tik vieną pensiją.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 94 – 96), kuriuo prašo patenkinti jo skundo reikalavimus atsakovams.

Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, jog ginčo santykius reglamentuoja ne tik Viešojo administravimo įstatymas, Pensijų įstatymas bei Nuostatai, bet ir Asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas bei Konstitucinio Teismo nutarimas 2009 m. byloje, kuriuo patvirtinta, jog nukentėjimui nuo okupacijų netaikomas senaties terminas bei tai, jog kiekvienam nukentėjusiam nuo okupacinės valdžios turi būti atlyginta. Pažymi ir tai, jog Viešojo administravimo įstatymas nustato, kad pilietis turi teisę gauti informaciją apie save. Mano, jog atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai nepatenkino jo skundo reikalavimų ir neįpareigojo atsakovų atlikti atitinkamus veiksmus, tuo pažeisdamas jo teises.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 108 – 111) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotą skundą. Papildomai nurodo, jog apeliacinio skundo teiginys, kad šio ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne tik Viešojo administravimo įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Nuostatai, bet ir Asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas bei Konstitucinio Teismo nutarimas 2009 m. byloje, kuriuo patvirtinta, jog nukentėjimui nuo okupacijų netaikomas senaties terminas bei kiekvienam, nukentėjusiam nuo okupacinės valdžios turi būti atlyginta, nepagrįstas. Pažymi, jog Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka VSDF valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir Nuostatais, o 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – taip pat ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu. Nurodo ir tai, jog ginčų, kylančių valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje, nagrinėjimo tvarką nustato Pensijų įstatymo 45 straipsnis, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, kad VSDF valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą gali būti skundžiami VSDF valdybai <...>. Tuo tarpu Asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 1 straipsnyje „įstatymo paskirtis“ nustatyta, kad šis įstatymas apibrėžia nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939 – 1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokas ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą pripažįsta, pažymėjimus išduoda ir jų apskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepimu (b. l. 106 – 107) į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotą skundą. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjui nėra suteiktas nukentėjusio asmens tremtinio teisinis statusas Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo nustatyta tvarka, nors savo reikalavimus jis, be kitų teisės aktų, kildina ir iš šio įstatymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) nagrinėjamoje byloje iškėlė administracinį ginčą dėl trijų administracinių aktų teisėtumo, t. y. prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Prienų skyriaus (toliau – ir VSDFV Prienų skyrius, Alytaus skyrius) 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 28A-6728, VSDFV 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7634 ir VSDFV 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7714, taip pat prašė įpareigoti VSDFV atlikti jam paskirtų išmokų auditą bei įpareigoti VSDFV Prienų skyrių išmokėti jam neišmokėtų pensijų dalį.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kuriuo jis kėlė minėtus reikalavimus, atmetė kaip nepagrįstą. Apeliaciniu skundu pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnis inter alia numato, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.

VSDFV Prienų skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 28A-6728 buvo nuspręsta mokėti pareiškėjui A. Ž. perskaičiuotą 912,32 Lt valstybinę socialinę draudimo invalidumo pensiją per mėnesį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki gyvos galvos. Iš bylos duomenų matyti, jog šis sprendimas VSDFV Prienų skyriaus buvo priimtas gavus iš Kauno apygardos administracinio teismo, nagrinėjančio pareiškėjo skundą, dokumentus apie papildomą pareiškėjo stažą.

VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VSDFV 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 28A-6726, 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu šį pareiškėjo skundą patenkino ir įpareigojo Prienų skyrių šį sprendimą panaikinti, argumentuodama tuo, jog pareiškėjas teritoriniam skyriui prašymo dėl pensijos padidinimo nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Iš skundžiamo akto matyti, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 86 punktu, kuris numato, jog naujo dydžio pensija skiriama nuo mėnesio, einančio to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją (su visais kitais būti dokumentais), pirmosios dienos. Įvertinusi aktualų teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog VSDFV teisėtai panaikino Prienų skyriaus sprendimą, nes skyrius neturėjo teisės perskaičiuoti pareiškėjo pensijos nesant pareiškėjo prašymo. Pažymėtina, jog jokių esminių argumentų dėl minėto sprendimo, kuriuo, pastebėtina, buvo patenkintas jo paties prašymas panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą, neteisėtumo nepateikia ir pats pareiškėjas.

VSDFV ginčijamu 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (6.5) I-7634 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2011 m. spalio 25 d. teiktą prašymą, remdamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi ir motyvuodama tuo, jog pareiškėjo invalidumo ir senatvės pensijų paskyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumas VSDFV jau buvo patikrintas pagal jo 2011 m. balandžio 18 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d. teiktus prašymus ir remiantis tuo buvo priimti 2011 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. (6.5)1-3125 bei 2011 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. (6.5)1-6380, kuriuos pareiškėjas yra apskundęs Kauno apygardos administraciniam teismui, o prašyme naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnius Valdybos sprendimus, pareiškėjas nepateikė.

Akcentuotina, jog VAĮ 23 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus, o šio straipsnio 6 dalis numato išimtį iš bendrosios taisyklės, t. y. įtvirtina, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos „LITEKO“ (toliau – ir LITEKO) duomenis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines teisės normas ir teisingai pažymėjo, jog esant iškeltai ir Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamai administracinei bylai pagal pareiškėjo skundą atsakovams Prienų skyriui ir VSDFV dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. dėl 2010 m. vasario 3 d. Prienų skyriaus rašto Nr. (1.3) 3S-168, 2011 m. balandžio 15 d. Prienų skyriaus rašto Nr. (1.3) 3S-764 panaikinimo, VSDFV 2011 m. gegužės 18 d. rašto Nr. (6.5) I-3125 dalies panaikinimo ir įpareigojimo paskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui invalidumo pensiją nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. įskaitytinai bei įpareigojimo paskaičiuoti senatvės pensiją ir nuo 2011 m. birželio 1 d. mokėti jam paskaičiuotas invalidumo ir senatvės pensijas, ginčijamas VSDFV 2011 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. (6.5) I-7634 yra teisėtas. Be to, pritartina ir tai teismo išvadai, jog minėtu pagrindu nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjo prašymas įpareigoti VSDFV Vidaus audito departamentą atlikti pareiškėjui paskirtų ir gaunamų išmokų auditą nuo 1974 m. iki dabar, juo labiau, kad teisės aktai tokios teisės pareiškėjui nenumato. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo ginčijamų aplinkybių tapatumas iš byloje surinktų duomenų yra akivaizdus, o jis jokių naujų faktinių duomenų, pakartotinai kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, nepateikė, todėl VSDFV pagrįstai pareiškėjo prašymo nenagrinėjo.

Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas visiškai nepagrindė savo reikalavimo įpareigoti Alytaus skyrių išmokėti jam neišmokėtų pensijų išmokų dalį, kaupiamą šiame skyriuje arba VSDFV sąskaitoje, šis pareiškėjo reikalavimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip nepagrįstas.

Pridurtina, jog kertinį pareiškėjo apeliacinio skundo motyvą sudaro teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai neatsižvelgė į Asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 m. okupacijų teisinio statuso įstatymą (toliau – ir Įstatymas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokį pareiškėjo argumentą laiko nepagrįstu.

Pažymėtina, jog šio Įstatymo 1 straipsnis numato, jog Įstatymas apibrėžia nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokas ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus. Iš Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies matyti, jog šis įstatymas taikomas asmenims, kurie 1939–1990 metų okupaciniais laikotarpiais buvo Lietuvai šiuo metu priklausančių teritorijų nuolatiniai gyventojai. Įstatymo 9 straipsnis įtvirtina, jog asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, socialinės rūpybos ir valstybės paramos bei kompensacijų ir lengvatų skyrimo tvarką nustato įstatymai, o šio straipsnio 2 dalis inter alia numato, jog asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinį statusą pripažįsta, pažymėjimus išduoda ir jų apskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam yra suteiktas nukentėjusio asmens tremtinio teisinis statusas šio Įstatymo nustatyta tvarka ir tokiu būdu jis išpildo rationae personae (tinkamo subjekto) sąlygą, todėl spręstina, jog šio Įstatymo nuostatos ginčui netaikytinos. Priešingai – iš ginčo esmės matyti, jog jis kilo dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos ir invalidumo pensijos skyrimo, todėl jam spręsti pagrįstai remtasi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymu, Nuostatais bei bendruoju Viešojo administravimo įstatymu, kuris inter alia reglamentuoja skundų ir prašymų, pateiktų viešojo administravimo subjektams, nagrinėjimą.

Pareiškėjas 2012 m. spalio 24 d. (pagal gavimo datą) taip pat pateikė prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo, kuriuo prašė sustabdyti administracinę bylą Nr. A602-2541/2012 iki kol Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-402-805/2012. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys.

Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Tačiau administracinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, kas suponuoja, jog bylos sustabdymas negali būti siejamas su bet kokio ginčo inicijavimu.

Nagrinėjamu atveju iš LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjas į Plungės rajono apylinkės teismą, kurio 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą šiuo metu jis yra apskundęs Kauno apygardos teismui, siekiu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus kreipėsi vėliau (byla pagal LITEKO duomenis šiame teisme gauta 2012 m. kovo 14 d.), nei į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ginčydamas minėtus viešojo administravimo subjektų priimtus aktus (skundas paduotas 2011 m. gruodžio 30 d.). Pastebėtina, jog viešojo administravimo subjektų priimtų aktų teisėtumą teismas tikrina pagal jų priėmimo metu buvusias aplinkybes, todėl vien ši aplinkybė, teisėjų kolegijos įsitikinimu, konkrečiu atveju rodo, jog nagrinėjama byla ir apelianto nurodyta byla nėra susietos prejudiciniu ryšiu, todėl stabdyti bylą, vadovaujantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nėra pagrindo.

Taip pat pastebėtina, jog teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatytas papildomas pareiškėjo darbo laikotarpis, turintis reikšmės pensijos skaičiavimui, pateikimas viešojo administravimo subjektui sudarytų pagrindą perskaičiuoti pareiškėjo pensiją nuo prašymo bei stažą pagrindžiančių dokumentų pateikimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius